AS-146-465-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-465/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00062-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.1; 63.2;

63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, norminio teisės akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. sausio 15 d. buvo gautas pareiškėjo V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2–5), kuriame pareiškėjas prašė: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 Lt neturtinę žalą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 73.2 punktą kaip prieštaringą įstatymams; 3) uždrausti Marijampolės pataisos namams cenzūruoti pareiškėjo laiškus; 4) įpareigoti Marijampolės pataisos namus įrodyti pareiškėjui, kad iš jo imamas mokestis dėl elektros energijos sąnaudų atitinka vartotojų teises; 5) taikyti pareiškėjui izoliaciją, nekeičiant pataisos namų režimo sąlygų; 6) įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti pareiškėjui susirgti. Pareiškėjas kartu su skundu taip pat pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT) 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-P-2481-3985 bei, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1, 3 dalimis, prašė teismo atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartyje (b. l. 19–21) konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. vasario 5 d. skundo trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. vasario 7 d. buvo gautas pareiškėjo raštas, pavadintas skundo tikslinimu (b. l. 23–24).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi (b. l. 26–28): 1) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktą; 2) pareiškėjo skundą dėl likusių reikalavimų nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32, 33 straipsniai. Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimas, kuris formuluotinas skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiamas atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais. Skunde (prašyme) teismui turi būti suformuluotas toks reikalavimas, kad dėl jo teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų, kuris sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir būtų apgintos skundą (prašymą) pateikusio asmens pažeistos teisės ar teisėti interesai, jei toks pažeidimas būtų nustatytas. ABTĮ nustato, kad tuo atveju, jei skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Jeigu pareiškėjas pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) priimamas nagrinėti. Jeigu trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Dėl skundo reikalavimų, kuriais prašoma teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 Lt neturtinę žalą, uždrausti Marijampolės pataisos namams cenzūruoti pareiškėjo laiškus, įpareigoti Marijampolės pataisos namus įrodyti pareiškėjui, kad iš jo imamas mokestis dėl elektros energijos sąnaudų atitinka vartotojų teises, taikyti pareiškėjui izoliaciją, nekeičiant pataisos namų režimo sąlygų, bei įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti pareiškėjui susirgti, teismas nurodė, kad 2014 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau šalinant trūkumus pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika, jei vienas iš skundu reiškiamų reikalavimų apmokestinamas žyminiu mokesčiu, o kitas ne, laikytina, kad skundas nepriskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai (LVAT administracinės bylos Nr. AS143-559/2010, Nr. A146-2022/2010 ir kt.). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. TP-2(2.2)-13-P-2481-3985) pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, jog skundo negalima laikyti neapmokestinamu žyminiu mokesčiu, jei asmeniui yra suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba kitoje, o ne nagrinėjamoje administracinėje byloje (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-86/2011, 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-552/2013). Pareiškėjui tai buvo išaiškinta 2014 m. sausio 22 d. nutartyje. ABTĮ 38 straipsnis nustato, jog, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Teismas pareiškėjui pasiūlė pateikti žyminio mokesčio mokėjimo kvitą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas motyvuoto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimo kvito teismui nepateikė.

Be to, pareiškėjui buvo siūloma tikslinti skundo reikalavimus, kuriais prašoma teismo uždrausti Marijampolės pataisos namams cenzūruoti pareiškėjo laiškus, įpareigoti Marijampolės pataisos namus įrodyti pareiškėjui, kad iš jo imamas mokestis dėl elektros energijos sąnaudų atitinka vartotojų teises, taikyti pareiškėjui izoliaciją, nekeičiant pataisos namų režimo sąlygų, įpareigoti Marijampolės pataisos namus leisti pareiškėjui susirgti. Tačiau įvertinęs pareiškėjo skundo tikslinimą, teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 22 d. nutartyje nustatyti trūkumai dėl paminėtų skundo reikalavimų patikslinimo nebuvo pašalinti.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai neįvykdė jam keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to jo skundas dėl nurodytų skundo reikalavimų laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Kartu teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, pateikdamas skundą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

Dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma teismo panaikinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktą kaip prieštaringą įstatymams, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios Taisyklės yra norminis administracinis aktas (ABTĮ 2 str. 13, 15 p.). Reikalavimas dėl norminio administracinio akto (vieno iš jo punktų) panaikinimo teismui tiesiogiai negali būti reiškiamas. Teisingumo ministro, kaip centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto norminio administracinio akto teisėtumas gali būti tikrinamas tik Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal specialią procedūrą (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p., šešioliktasis skirsnis).

Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas su panašiu reikalavimu buvo kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi skundo dalį dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto panaikinimo atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. skundo reikalavimą panaikinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktą, paliko nepakeistą (LVAT 2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012). Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad pareiškėjui yra žinomos galimybės kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, todėl teismas skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktą priimti atsisakė (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde (b. l. 30) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį ir įpareigoti teismą išnagrinėti jo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir mano, kad pateikė teismui suprantamai suformuluotą skundą, taip pat mano, jog yra diskriminuojamas dėl to, kad yra nuteistasis bei neturi darbo pajamų ir santaupų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti jo skundo reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), o dėl likusių reikalavimų nutarė laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, kadangi pareiškėjas nepašalino 2014 m. sausio 22 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatytą tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui išvardyti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad skunde (prašyme), be kitų šioje įstatymo normoje išvardytų duomenų, būtų nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.); pareiškėjo reikalavimas (ABTĮ 23 str. 2 d. 8 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 6–8 dalių reikalavimus, skundas (prašymas) turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, pareiškėjas skunde (prašyme) turi nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą, kartu su skundu pateikti teismui skundžiamą aktą, skunde aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui turi būti pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys teismui preliminariai nustatyti ginčo, priskirtino nagrinėti administraciniame teisme, dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pabrėždamas skundo reikalavimų suformulavimo svarbą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

Skundas (prašymas), kuriame išdėstyti abstraktūs, deklaratyvūs, nekonkretūs teiginiai, iš kurių neaiški norimo iškelti ginčo esmė, nesuformuluoti konkretūs reikalavimai, negali būti laikomas atitinkančiu ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus. Jei pareiškėjas nepasinaudoja teismo pasiūlyta galimybe pašalinti tokio skundo trūkumus, tai sukelia pareiškėjui ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartyje atliktas pareiškėjo skundo (gauto teisme 2014 m. sausio 15 d.) turinio vertinimas, kad šis skundas neatitinka esminių šiam dokumentui keliamų reikalavimų, yra pagrįstas ir teisingas. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs skundo trūkumų šalinimo institutu ir aiškiai įvardijęs skundo trūkumus, 2014 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą šiems skundo trūkumams pašalinti, išaiškino ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių nuostatas, kurių neatitiko pareiškėjo paduotas skundas, bei trūkumų šalinimo procesinę formą (turi būti paduotas patikslintas skundas, atitinkantis ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, skundo su priedais turi būti tiek egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, be to, teismui turi būti pateikti įrodymai, kad sumokėtas žyminis mokestis, arba įrodymas, kad teisinė pagalba yra suteikta šioje administracinėje byloje), išaiškino galimas procesines pasekmes, kurios gali kilti pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą (nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjui). Pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjo skundo (gauto teisme 2014 m. sausio 15 d.) trūkumus dėl visų skunde pateiktų reikalavimų.

Kauno apygardos administraciniame teisme 2014 m. vasario 7 d. buvo gautas pareiškėjo raštas, pavadintas skundo tikslinimu. Susipažinus su šio rašto turiniu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas minėtu raštu nepašalino 2014 m. sausio 22 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Pirmosios instancijos teismui pateiktas skundo tikslinimu pavadintas raštas neatitinka formos ir turinio reikalavimų, numatytų ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose: nenurodytas atsakovas, nesuformuluoti konkretūs ir aiškūs skundo reikalavimai, pateikti tik keli padriki bei abstraktūs argumentai, iš kurių negalima suprasti, iš ko pareiškėjas kildina jam padarytą neturinę žalą, bei kaip konkrečiai ši žala pasireiškė, neaišku iš kokių konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų keliami kiti pareiškėjo skundo reikalavimai (dėl įpareigojimo atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus), be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad yra sumokėjęs įstatymo nustatytą žyminį mokestį už skundo padavimą, arba kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi, nors pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartyje pareiškėjui buvo išsamiai ir aiškiai nurodyta kokie yra jo skundo trūkumai ir kokia procesine fiorma jie turi būti pašalinti, tačiau pareiškėjas teismo nustatytu terminu minėtų trūkumų nepašalino.

Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra norminis teisės aktas, kurio teisėtumas gali būti tiriamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal specialią procedūrą, todėl reikalavimas dėl šio akto dalies (šiuo atveju 73.2 punkto) apygardos administraciniam teismui negali būti reiškiamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad pareiškėjas anksčiau jau teikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą dėl to paties Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punkto panaikinimo, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi šį pareiškėjo reikalavimą priimti atsisakė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. vasario 3 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS492-101/2012) patvirtino paminėtos Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties dalies teisėtumą ir išaiškino pareiškėjui, kad skundo reikalavimas dėl norminio akto vieno iš punktų panaikinimo, kokį nagrinėjamu atveju suformulavo pareiškėjas, teismui negali būti reiškiamas. Teisingumo ministro, kaip centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto norminio akto teisėtumas gali būti tikrinamas tik Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal specialią procedūrą (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p., XVI skirsnis). Vadovaujantis šia procedūra, pareiškėjas gali tik prašyti jo individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio akto (ar jo punkto) teisėtumo ištyrimo, bet negali tiesiogiai reikšti skundo reikalavimo, kad individualią bylą nagrinėjantis teismas panaikintų tam tikrą norminio akto punktą. Todėl Kauno apygardos administracinis teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Taisyklių 73.2 punktą.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties motyvu, kad pareiškėjui buvo žinomos galimybės kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Dėl išvardytų priežasčių pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.2 punktą atsisakyta priimti pagrįstai ir teisėtai (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Patikrinusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį. Konstatuotina, kad teismas teisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė