2K-302/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-302/2014

Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00224-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.10.1;

1.1.8.12.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu Ž. Z. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausme dvejiems metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. birželio mėn. psichotropinių medžiagų įgijimo) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl 2011 m. birželio 17 d. psichotropinių medžiagų įgijimo) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, Ž. Z. įpareigota nuo 22 iki 7 val. būti namuose ir gydytis nuo narkomanijos.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis pakeistas. Ž. Z. bausmių subendrinimas pagal 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą panaikintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, Ž. Z. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu Ž. Z. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Ž. Z. įpareigota nuo 22 iki 7 val. būti namuose ir gydytis nuo narkomanijos.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ž. Z. nuteista už tai, kad 2011 m. birželio 16 d., apie 2.00 – 3.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neturėdama teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį A. V. perduoti turtą – reikalavo sumokėti apie 150 Lt už jo paimtas psichotropines medžiagas, o šiam neturint pinigų – atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiajam A. V. nesutikus atiduoti su savimi turėto mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6700“, ji panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį – ranka sudavė jam vieną smūgį į veidą, o šiam nugriuvus, sudavė kojomis nenustatytą skaičių, apie tris smūgius, į pilvą ir krūtinės sritį, tuo nukentėjusiajam A. V. sukeldama fizinį skausmą, po to, tęsdama nusikalstamą veiką, neturėdama teisėto pagrindo paėmė iš nukentėjusiojo A. V. nukentėjusiajai D. P. priklausantį 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6700“, įdėtą į A. V. priklausantį 30 Lt vertės odinį dėklą.

Be to, Ž. Z. 2011 m. birželio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas dėl psichotropinių medžiagų platinimo atskirtas, neteisėtai, be tikslo platinti, įgijo plastikinį maišelį su apie 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino, po to, tęsdama nusikalstamą veiką, šią neteisėtai, be tikslo platinti įgytą psichotropinę medžiagą iki 2011 m. birželio mėnesio pradžios, tikslus laikas nenustatytas, neteisėtai, be tikslo platinti laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol ją paėmė A. V. .

Be to, Ž. Z. 2011 m. birželio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, iš asmenų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas dėl psichotropinių medžiagų platinimo atskirtas, neteisėtai, be tikslo platinti, įgijo plastikinį maišelį su 15,396 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,248 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ją neteisėtai, be tikslo platinti laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol 2011 m. birželio 17 d. 14.20 val. ją surado ir paėmė kratą atlikę policijos pareigūnai.

Prokuroras I. Mikelionis kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto.

Pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas netinkamu pirmosios instancijos teismo taikytą Ž. Z. paskirtų bausmių bendrinimo būdą, nekvestionavo šio teismo išvadų dėl nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų nevienodo pavojingumo ir jų priskyrimo skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (t. y. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyto pagrindo buvimo). Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį grindė BK 65 straipsnio 2 dalies nuostata, jog, bendrinant bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, teismas švelnesnę bausmę keičia griežtesne, o bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, ir padarė išvadą, kad net ir esant kuriam nors iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų, yra draudžiama bendrinti bausmes jas apimant, jei viena iš bendrintinų bausmių yra bauda.

Prokuroras tokį baudžiamojo įstatymo taikymą laiko neatitinkančiu tikrosios BK 63 straipsnio 2, 5 dalių, 65 straipsnio 2 dalies normų prasmės bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir netinkamu. Skunde pažymėta, kad BK 63 straipsnyje nurodyti trys skirtingi už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo būdai - bausmių apėmimas ir visiškas ar dalinis jų sudėjimas. Prokuroras nurodo, kad to paties straipsnio 5 dalis numato atvejus, kada teismas bendrindamas bausmes privalo taikyti jų apėmimo būdą. Vienas iš jų - padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pagal BK 63 straipsnio 2 dalį bendrinant bausmes apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Be BK 63 straipsnio 5 dalyje išvardytų imperatyvių pagrindų, įstatymas nenustato jokių papildomų sąlygų ar išlygų bausmių bendrinimui apėmimo būdu. Pasak kasatoriaus, BK 65 straipsnis reglamentuoja bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Šio straipsnio 2 dalies nuostata, kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, keisdamas Ž.

Z. paskirtų bausmių bendrinimo būdą, įtvirtina draudimą keisti, o ne griežtesne bausme apimti baudą, t. y. ši taisyklė taikoma tik bendrinant bausmes visiško ar dalinio jų sudėjimo būdu, bet ne jas apimant BK 63 straipsnio 5 dalyje reglamentuotais atvejais. Skunde pažymėta, kad būtent taip šios baudžiamojo įstatymo nuostatos aiškinamos ir taikomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2012). Todėl prokuroro darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatą, kaip eliminuojančią galimybę taikyti bausmių apėmimo būdą, jei viena iš bendrinamų bausmių yra bauda, ir nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl Ž.

Z. paskirtų bausmių bendrinimo, pritaikydamas ne bausmių apėmimo, o jų dalinio ir visiško sudėjimo būdus.

Atsiliepimu į prokuroro I. Mikelionio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas kasacinį skundą palaiko jame išdėstytais motyvais.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 65 straipsnio 2 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs nuteistąją Ž. Z. kalta padarius vieną sunkų ir du nesunkius nusikaltimus, vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę, taikydamas bausmių apėmimą, t. y. už nesunkius nusikaltimus paskirtas baudas apėmė laisvės apribojimu, paskirtu už sunkų nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, pirmosios instancijos nuosprendį pakeitė, pirmiausia subendrindamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtas baudas ir šią subendrintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrindamas su pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą argumentavo BK 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, pagal kurią bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Toks šios BK bendrosios dalies normos aiškinimas ir taikymas neatitinka šios normos turinio bei teismų praktikos.

Pagal BK 65 straipsnio 2 dalį teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Draudžiamas dvigubas bausmių keitimas.

Pažymėtina, kad skirtingai negu 1961 m. BK 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame buvo nurodyta, kad bauda negali būti sudedama ar pakeičiama kitomis bausmėmis ir vykdoma atskirai, dabartinio BK 65 straipsnio 2 dalyje nėra draudimo sudėti baudas. Tai reiškia, kad, skiriant subendrintą bausmę už kelias nusikalstamas veikas, BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai Ž. Z. galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, pagal kurį bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo duoto Ž. Z. padarytų nusikaltimų vertinimo, kaip atitinkančio šios BK normos nuostatas, nekvestionavo. Taigi pirmosios instancijos teismo atliktas nuteistajai Ž. Z. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo būdas neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11/2012). Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šio teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 2 dalis, 383 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Antanas Klimavičius

Vladislovas Ranonis