AS-662-877-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-877/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02677-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė paštu (teisme gautas 2014 m. birželio 23 d.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties ir 2014 m. birželio 13 d. nutarties panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatęs terminą iki 2014 m. birželio 4 d. skundo trūkumams pašalinti: prašyti panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1D-3459(3) „Dėl jūsų 2014 m. balandžio 25 d. skundo“ bei pateikti žyminio mokesčio kvitą (originalą) arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodyta, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Nutartis neskundžiama. Kadangi pareiškėjas iki nustatyto termino skundo trūkumų nepašalino, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. priėmė nutartį dėl pareiškėjo A. B. skundo laikymo nepaduotu ir skundo grąžinimo pareiškėjui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties panaikinimo ir priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties bei perdavė jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas nurodė, jog atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties panaikinimo paduotas įstatymo nustatytu terminu, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 ir 148 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl jis šioje dalyje priimtinas ir kartu su byla perduotinas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Teismas nurodė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį ir atskirąjį skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, atsisakė priimti. Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, įstatymas nenumato jos apskundimo galimybės.

II. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties revizavimą priimti apeliacinės instancijos teisme.

Atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ 134 straipsnio 3 dalimi, 150 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismui suteikta teisė sutikti arba nesutikti su atskiruoju skundu. Mano, jog jo atskirojo skundo pirmosios instancijos teismas neturi teisės atsisakyti priimti, kadangi atskirasis skundas adresuotas apeliacinės instancijos teismui, tik paduotas per pirmosios instancijos teismą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ABTĮ 150 straipsniu. Atsisakydamas priimti atskirojo skundo dalį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 134 straipsniu, be to, nei vieno aiškaus ir konkretaus pagrindo, nurodyto ABTĮ 134 straipsnio 3 dalyje, teismas nutartyje nenurodė, todėl nutartis pripažintina nepagrįsta. Teismas peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi neteisėtai atliko procesinius veiksmus ir priėmė sprendimą dėl savo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties, kas priklauso tik apeliacinės instancijos teismui. Vadovaujasi ABTĮ 149 straipsnio 1 dalimi, 53 straipsnio 2 dalimi. Sutinka, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis tiesiogiai neužkirto kelio tolesnei bylos eigai, todėl ši nutartis negalėjo būti apskųsta ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Vadovaudamasis ABTĮ 53 straipsnio 2 dalimi, mano, jog jis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį turi teisę skųsti ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iš nepagrįstos pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties kyla neteisėta ir nepagrįsta 2014 m. birželio 13 d. nutartis, todėl abiejų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas priklauso viena nuo kitos ir jų teisėtumas ir pagrįstumas turi būti sprendžiamas neatskiriamai. Nutartimi suformuluoti nepagrįsti ir neteisėti pirmosios instancijos teismo įpareigojimai jam suformuluoti skundo reikalavimus taip, jog jie patektų į žyminiu mokesčiu apmokestinamų skundų kategoriją negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties panaikinimo.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2014 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją išnagrinėti jo 2014 m. balandžio 25 d. skundą, atsakant į visus jame suformuluotus klausimus ir reikalavimus, per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. birželio 4 d. trūkumams pašalinti ir nurodė, jog pareiškėjas turi prašyti panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1D-3459(3) „Dėl jūsų 2014 m. balandžio 25 d. skundo“ bei pateikti žyminio mokesčio kvitą (originalą) arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėta, jog nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, nurodyta, jog nutartis neskundžiama.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą laikė nepaduotu, kadangi jis nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų trūkumų.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties ir 2014 m. birželio 13 d. nutarties panaikinimo, tačiau skundžiama pirmosios instancijos nutartimi buvo priimta tik dalis pareiškėjo atskirojo skundo (dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties panaikinimo), o pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties panaikinimo teismas atsisakė priimti.

Nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą yra svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami ne mažiau svarbūs klausimai nei sprendimais. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrame skirsnyje numatytas išimtis (ABTĮ 148 str.). Taigi remiantis ABTĮ 148 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti iš esmės taikomos tos pačios taisyklės, reglamentuojančios skundo priėmimą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-26/2011, 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-351/2010 ir kt.).

ABTĮ 149 straipsnyje yra aptarta atskirųjų skundų padavimo tvarka: pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.); kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Taigi apeliacinio skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys.

ABTĮ 150 straipsnyje yra aptarta atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka: gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris dienas po jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų šio įstatymo 101 straipsnyje numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą (skaitmeninę kopiją) bylos proceso dalyviams (1 p.); nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (2 p.).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad nutartys, kuriomis nustatomi trūkumai, kurie turi būti pašalinti, siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, yra neskundžiamos (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-719/2011 ir kt.). Kaip teisėjų kolegija pažymėjo administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011, pareiškėjams pasekmes sukelia nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu, kai trūkumai nustatytu terminu nėra pašalinami. Todėl teismo nutartys, kurios neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tarp jų – nutartys dėl skundo trūkumų šalinimo, yra neskundžiamos (2011 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011). Taigi pareiškėjo norima apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, atsižvelgiant į ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, nepatenka į ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje numatytų skundžiamų nutarčių kategoriją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties panaikinimo.

Pareiškėjas teigia, jog iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties kyla neteisėta ir nepagrįsta 2014 m. birželio 13 d. nutartis, todėl abiejų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas priklauso viena nuo kitos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012). Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas, nepašalinus trūkumų, laikytas nepaduotu, panaikinimo yra priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nes nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nustatyti trūkumai, turėtų įvertinti ir tą nutartį, kuria tokie trūkumai buvo nustatyti.

Pareiškėjo atskirojo skundo nėra pagrindo tenkinti, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Sutkevičius Skirgailė Žalimienė