A-874-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-874-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00956-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovui Klaipėdos krašto latvių tautinei bendrijai dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 145 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme nurodė, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Pagal Nuostatų 25 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Mokėjimo pranešimus už komunalinių atliekų tvarkymą suformuoja bei teikia mokėtojams KRATC (Nuostatų 24 p. ir 26 p.), o vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi būti sumokama į pareiškėjo surenkamąją sąskaitą, iš kurios gautos lėšos pervedamos į Klaipėdos skyriaus valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto sąskaitą. Nuostatų 36 punktas nustato, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško KRATC. Pareiškėjo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina jo reikalavimo teisėtumą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas Klaipėdos krašto latvių tautinės bendrija skolinga 145 Lt už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. už turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paskirtis – administracinė, turto objekto plotas – 30,74 kv. m.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė Savivaldybės turto panaudos sutartį 2006 m. kovo 17 d. Nr. J4-165, kuria panaudos davėja Klaipėdos miesto savivaldybė perduoda panaudos gavėjui Klaipėdos krašto latvių tautinei bendrijai penkeriems metams 30,74 kv. m. negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, sutarties terminas nustatytas nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2011 m. kovo 10 d. (b .l. 12-13). Šios sutarties 3.1 punkte numatyta, kad panaudos davėja per 10 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos privalo perduoti 1 punkte nurodytą turtą pagal perdavimo ir priėmimo aktą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teismui nepateikė nei šios patalpos perdavimo ir priėmimo akto, kuriuo panaudos davėja Klaipėdos miesto savivaldybė būtų perdavusi atsakovui minėtas negyvenamąsias patalpas, nei perdavimo ir priėmimo akto, kuriuo atsakovas būtų grąžinęs šias patalpas panaudos davėjai. Yra pateiktas Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto apžiūros aktas 2011 m. liepos 7 d. Nr. TU9-11, kuriame nurodyta: „Klaipėdos krašto latvių tautinės bendrijos atstovų nurodytą valandą patalpose nebuvo. Negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įėjimo durys buvo užrakintos.

Patalpas apžiūrėti ir perimti iš bendrijos nebuvo galimybių“ (b. l. 14). Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovui faktiškai buvo perduotas naudotis minėtas nekilnojamojo turto objektas - negyvenamoji patalpa. Teismui teikiamame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija įrašų apie sudarytą panaudos sutartį su atsakovu nėra. Pagal Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra jokių duomenų, kad Savivaldybės turto panaudos sutartis 2006 m. kovo 17 d. Nr. J4-165, sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo Klaipėdos krašto latvių tautinės bendrijos, būtų įregistruota viešajame registre, todėl minėta Savivaldybės turto panaudos sutartis negali būti panaudota teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Kadangi reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą reiškiamas subjektui, kuris dėl aukščiau nurodytų argumentų negali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas KRATC apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nors atsakovo ir savivaldybės sudaryta panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, tačiau privalomos registracijos tikslas buvo pasiektas – pareiškėjas, kaip suinteresuotas asmuo, apie panaudos teisiniu santykius žinojo. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtose civilinėse bylose buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad atsakovas ir savivaldybė buvo sudarę panaudos sutartį, o patalpas atsakovas savivaldybei grąžino 2012 m. vasario 21 d. perdavimo-priėmimo aktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė konstatavęs, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo sudaryta Savivaldybės turto panaudos sutartis 2006 m. kovo 17 d. Nr. J4-165, kuria panaudos davėja Klaipėdos miesto savivaldybė perduoda panaudos gavėjui Klaipėdos krašto latvių tautinei bendrijai penkeriems metams 30,74 kv. m. negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nebuvo įregistruota viešame registre, todėl atsakovas negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Nuostatų 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, laikydamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti, organizuoja ir tvarko KRATC. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų 15.1 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Byloje yra pateikta Savivaldybės turto panaudos 2006 m. kovo 17 d. sutartis Nr. J4-165, kuria panaudos davėja Klaipėdos miesto savivaldybė perduoda panaudos gavėjui Klaipėdos krašto latvių tautinei bendrijai penkeriems metams 30,74 kv. m. negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 12-13). Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-13678-618/2011, nusprendė iškeldinti atsakovą Klaipėdos krašto latvių tautinę bendriją iš ginčo patalpų (b. l. 43-44). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių (c. b. Nr. 2-5420-563/2012) priteisė ieškovui iš atsakovo skolą už teiktas komunalines ir administracines paslaugas ginčo patalpose (b. l. 41-42). Minėtuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose buvo nustatyta aktinė aplinkybė, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 10 d. iki 2011 m. kovo 10 d. pagal Savivaldybės turto panaudos sutartis 2006 m. kovo 17 d. Nr. J4-165 buvo perduotos naudotis patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovas disponavo nekilnojamojo turto objektu, esančiu esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. jis turi pareigą mokėti įmokas, apskaičiuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį dauginant iš vietinės rinkliavos dydžio parametro (atsakovui priklausančios gyvenamojo namo dalies ploto).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos krašto latvių tautinės bendrija nėra sumokėjęs Klaipėdos miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2008 m. Todėl už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo paskaičiuota 31 Lt vietinės rinkliavos suma negali būti priteisiama. Nagrinėjamu atveju už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d. pareiškėjui iš atsakovo priteistina nesumokėtos vietinės rinkliavos suma yra 114 Lt (33,02 Eur).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas nėra vietinės rinkliavos mokėtojas. Byloje esantys duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas 2006 m. kovo 17 d. Savivaldybės turto panaudos sutarties pagrindu disponavo 30,74 kv. m. negyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. 2199-1002-5012:0007), esančiomis Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo Klaipėdos krašto latvių tautinės bendrijos 33,02 Eur (trisdešimt tris eurus ir du euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys