A-525-634-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-634/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01359-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eigulių policijos nuovadai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Onrama“ su skundu (I t., b. l. 1−8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2013 m. kovo 28 d. nutarimą ATK2-38/13 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas).

Nurodė, kad Departamentas pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, nustatęs, kad pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 1 val. 30 min. barmenė A. P. pardavė pirkėjui R. V. 3 atidarytus butelius po 1 l talpos alaus „Tauras Taurusis“ ir vieną atidarytą 0,5 l talpos skardinę alaus „Kalnapilis Pilsner“, kuriuos pirkėjas išsinešė iš baro. Pareiškėjo manymu, Nutarime nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ nuostatas.

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas įpareigoja imtis tik protingų ir proporcingų veiksmų, susijusių su alkoholinių gėrimų pardavimu atidarytose pakuotėse ir tik vartoti vietoje. Iš alkoholiniais gėrimais prekiaujančių asmenų negali būti reikalaujama neįmanomų (teisėtai neįgyvendinamų) dalykų ar netgi perteklinių veiksmų. Alkoholinių gėrimų pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Nuo to momento gėrimai tampa pirkėjo nuosavybe ir pardavėjai praranda bet kokias teises į juos.

Teisės aktai pardavėjams nesuteikia jokių konkrečių teisių, susijusių su alkoholio vartojimo vietoje užtikrinimu. Bet kokie veiksmai pardavėjams siekiant prievarta sulaikyti pirkėjus arba fiziškai neišleisti jų būtų pripažinti pirkėjų nuosavybės teisių ar asmens laisvės pažeidimu. Šio ginčo atveju pardavėjas atliko visus AKĮ reikalaujamus veiksmus, nes alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje, pirkėjas buvo informuotas, kad gėrimą būtina vartoti vietoje, ir tam buvo sudarytos visos sąlygos. Nusipirktus alkoholinius gėrimus pirkėjas iš baro išsinešė savavališkai.

Bare gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinti informaciniai pranešimai apie pirkėjų pareigą po 22 val. iš baro įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje. Barmenė alkoholinį gėrimą pirkėjui pardavė atidarytoje pakuotėje, asmeniškai informavo pirkėją, kad bare įsigytus alkoholinius gėrimus galima vartoti tik vietoje, nurodė, kur galima pasiimti vienkartinių bokalų. Parduotų alkoholinių gėrimų kiekis (3,5 l alaus grupei asmenų), pardavimo forma (atidarytos pakuotės, vienkartiniai indai ir pan.) ir pardavimo aplinkybės leido suprasti, kad alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje.

Teigė, kad pareiškėjas veikia aktyviai ir deda visas pastangas, kad darbuotojai tinkamai vykdytų alkoholinių gėrimų prekybą ir nepažeistų AKĮ reikalavimų: 2011 m. gruodžio 31 d. priimtas įsakymas Nr. 2011/12 „Dėl prekybos alkoholiu nakties metu“, kuriuo visi darbuotojai supažindinti su AKĮ reikalavimais, 2012 m. spalio 12 d. įsakymu „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais tvarkos“ darbuotojams nurodyta nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik pilstomus alkoholinius gėrimus arba alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, nuolatos organizuojami neoficialūs susirinkimai ir pasitarimai su darbuotojais, kurių metu darbuotojams primenami ir aiškinami AKĮ reikalavimai.

Todėl dėl AKĮ pažeidimo nėra pareiškėjo kaltės. Nurodė teismų praktiką, kurioje analogiškomis aplinkybėmis teismai netaikė atsakomybės.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 52–55), kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Nutarimą.

Paaiškino, kad pareiškėjui ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą paskirta, nustačius, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje-bare, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, po 22 valandos prekiaudama alkoholiniais gėrimais išsinešti, t. y. 2013 m. kovo 1 d. apie 01.30 val. minėtoje kavinėje-bare barmenė-padavėja A. P. R. V. pardavė išsinešti tris butelius alaus „Tauras Taurusis“, 1 l talpos, 5,0 proc. alk. tūrio, ir vieną 0,5 l talpos skardinę alaus „Kalnapilis Pilsneris“, 4,6 proc. alk. tūrio.

Barmenė-padavėja A. P. alaus butelius ir skardinę atidarė, tačiau leido baro klientui juos išsinešti iš kavinės-baro. Šios faktinės aplinkybės nustatytos iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados su 2013 m. kovo 14 d. raštu Nr. 20-25-S-3240 atsiųstos medžiagos ir Departamento surinktos medžiagos. Teigė, kad pareiškėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikose galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis, o ne pasyviomis priemonėmis, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Nepriklausomai nuo to, kokias vidaus tvarkos taisykles nusistato pareiškėjas, jeigu jos neužtikrina AKĮ nuostatų laikymosi, tai neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės už minėtos nuostatos reikalavimo pažeidimą. AKĮ nustato kriterijus, kurių laikantis įgyvendinamas 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimas draudžiamu metu alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, t. y. turi būti parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ar alkoholiniai gėrimai, parduodami atidarytoje pakuotėje, užtikrinant jų vartojimą tik vietoje. Alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir panašiai yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla.

Ir pareiškėjas, ir bare dirbantys darbuotojai privalo užtikrinti tokį alkoholinių gėrimų pateikimo būdą, kad jie būtų suvartoti vietoje, ir taip užtikrintas licencijos sąlygų laikymasis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo veiksmai, kai tik konformistiškai prisitaikoma prie įstatymo normos įgyvendinimo, prieštarauja AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte keliamam tikslui. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiškose bylose (2013 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-563/2013, 2013 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-370/2013, 2013 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-326/2013).

Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad privaloma įrodyti pareiškėjo kaltę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, juridinis asmuo yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą (2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013). AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte ūkio subjektams įtvirtintas reikalavimas yra imperatyvus, pažeidimui nustatyti pakanka, kad tokie alkoholiniai gėrimai yra parduodami draudžiamu laiku nuo 22 iki 8 val. neatidarytoje pakuotėje ir/ ar vartoti ne vietoje.

Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, atitinka materialinės teisės normas, reglamentuojančias prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką draudžiamu metu, formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eigulių policijos nuovada pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 96–97), kuriuo prašė pareiškėjo skundo netenkinti, palikti galioti Nutarimą.

Teigė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas įrodytas faktines aplinkybes. Paskirta bauda adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Pareiškėjo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimas buvo nustatytas policijos pareigūnams 2013 m. kovo 1 d. vykdant prevencinę priemonę „Akcizai“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (I t., b. l. 188−193) UAB „Onrama“ skundą tenkino. Panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. kovo 28 d. nutarimą ATK2-38/13 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (žr. 2006 m. kovo 28 d. nutarimą), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnį, teismas spręsdamas dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto aiškinimo ir taikymo rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 ir, vertindamas Nutarimo teisėtumą, analizavo nagrinėjamos situacijos aplinkybes.

Nurodė, kad atsakovo surinktuose įrodymuose užfiksuota, kad jaunuolio nupirkti alkoholiniai gėrimai buvo atidarytose pakuotėse (taip nurodyta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato barmenei-padavėjai A. P. 2013 m. kovo 14 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus pareigūnų 2013 m. kovo 4 d. tarnybiniuose pranešimuose, b. l. 61–64, barmenės-padavėjos A. P. 2013 m. kovo 1 d. paaiškinime, b. l. 67–68). Tačiau, vertinant, ar pareiškėjas ėmėsi priemonių minėtai antrajai sąlygai išpildyti, svarbi yra aplinkybė, kad dėl nurodyto įvykio įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2433-660/2013 (duomenys iš informacinės teismų sistemos LITEKO) byla pareiškėjo darbuotojos A. P. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimo. Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas konstatavo, kad parduodamas alkoholis buvo atidarytoje taroje, pirkęs jį asmuo buvo informuotas, kad privalės jį vartoti bare, tačiau nepaisydamas įspėjimo išsinešė iš baro. A. P., parduodama butelius alaus atidarytoje pakuotėje, laikėsi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos, jog nustatytu laiku alkoholis gali būti parduotas tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tačiau pirkėjas nepakluso šiam įstatymo reikalavimui bei nurodymui alkoholį vartoti vietoje ir savavališkai alkoholį išsinešė. A. P. neturėjo galimybės pirkėją sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje, todėl jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas nustatė minėtas Kauno apylinkės teismas.

Teismas vertino, jog pareigūnų R. A. ir R. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota tik tai, kad dirbdami pagal priemonių planą „Dėl alkoholiu prekiaujančių subjektų patikrinimo“, 2013 m. kovo 1 d. 01.30 val. prie UAB „Onrama“ baro, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, pastebėjo vyriškį, kuris nešėsi tris butelius alaus „Tauras Taurusis“ ir vieną skardinę alaus „Kalnapilis Pilsneris“. Vyriškis paaiškino, kad alų pirko bare ir nešėsi namo. Alaus buteliai ir skardinė buvo pradaryti. Pareigūnai nustatė, kad gėrimus pirko R. V., o juos jam išsinešti po 22 val. pardavė A. P. (b. l. 63–64). Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose neužfiksuota, ką alkoholinius gėrimus pirkęs asmuo jiems paaiškino apie pardavimo aplinkybes, t. y., ar pardavėja kaip nors įspėjo jį, kad negalima išsinešti alkoholinių gėrimų iš kavinės-baro patalpų, ar tiesiog pardavė, net neklaususi, kur jis juos vartos.

Sprendime pažymėta, kad pažeidimą nustatę pareigūnai teisme buvo apklausti kaip liudytojai. Liudytojas T. S. parodė, kad pagal priemonių planą tikrino naktinius barus. Prieš pusę dviejų prie baro atėjo du jaunuoliai, vienas buvo su šunimi. Į barą įėjo vienas jaunuolis ir išsinešė alaus. Liudytojas stovėjo gatvėje ir matė, kaip pardavėja atsuko butelius, o pirkėjas juos išsinešė. Bare prie kitų asmenų tas jaunuolis nebuvo priėjęs. Liudytojas R. A. parodė, kad prie baro atėjo du piliečiai, vienas su šunimi. Vienas užėjo į barą ir netrukus išėjo nešinas keliais buteliais ir skardine. Liudytojas pirkimo momento nematė. Parodė, kad iš lauko parduotuvės vidaus nesimato. Liudytojas R. K. parodė, kad prie baro atvyko du jaunuoliai, vienas buvo su šunimi, pastarasis liko prie baro, o kitas užėjo ir po kurio laiko išėjo nešinas 3 litriniais buteliais alaus ir viena skardine. Pirkimo momento liudytojas nematė. Liudytojas parodė, kad iš arčiau baro vidus matosi, tačiau liudytojas nežiūrėjo, ar bare yra daugiau asmenų.

Iš alkoholinius gėrimus pirkusio R. V. 2013 m. kovo 1 d. paimtame paaiškinime užfiksuota tiek, kad jis 2013 m. kovo 1 d. 01.30 val. atvyko į barą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, norėdamas nusipirkti alaus. Pardavėja už 30 Lt pardavė jam 3 butelius 1 l talpos alaus „Tauras Taurusis“, 1 skardinę 0,5 l talpos alaus „Kalnapilis Pilsner“. Alų jis išsinešė į lauką. Tada priėjo pareigūnai ir paprašė paaiškinti, kaip jis įsigijo alkoholinius gėrimus išsinešti po 22 val. (b. l. 65–66). Nėra alkoholinius gėrimus pirkusio asmens paaiškinimo apie tai, ar pardavėja įspėjo jį, kad alkoholinius gėrimus jis turi vartoti tik kavinės-baro patalpose.

A. P. paaiškinime nurodyta, kad 2013 m. kovo 1 d. 01.30 val. ji pardavė vyriškiui 3 butelius 1 l talpos alaus „Tauras Taurusis“ ir 1 skardinę 0,5 l talpos alaus „Kalnapilis Pilsner“. Alų jam padavė nusukusi nuo butelių kamštelius, atidariusi skardinę. Įspėjo vyriškį, kad alų reikia gerti vietoje, t. y., kad jo išsinešti į lauką negalima, tačiau vyriškis pasiėmė atidarytus butelius ir išsinešė juos į lauką (b. l. 67–68).

UAB „Onrama“ direktorei 2013 m. kovo 1 d. rašytame paaiškinime A. P. nurodė, kad 2013 m. kovo 1 d. 01.30 val. pardavė klientui 3 butelius alaus ir 1 skardinę. Prie staliukų buvo daugiau žmonių, jie visi tarėsi tą alų kartu gerti. Ji pirkėjui atidarė pakuotes ir liepė alkoholį vartoti vietoje. Pirkėjas patikino, kad vartos vietoje. Pasiėmęs alų pirkėjas nuėjo ne prie staliuko, o į lauką (b. l. 85).

Teisme apklausta kaip liudytoja A. P. savo parodymais patvirtino minėtus rašytinius paaiškinimus. Parodė, kad bare buvo daug žmonių.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad barmenė-padavėja A. P. nebūtų vykdžiusi ir antrosios sąlygos, t. y., byloje nėra objektyvių įrodymų, kad barmenė-padavėja nebūtų įspėjusi pirkėjo, jog perkamus alkoholinius gėrimus būtina vartoti kavinės-baro patalpose. Liudytojai policijos pareigūnai nepaneigė, kad bare buvo daugiau asmenų ir barmenė-padavėja turėjo pagrindą manyti, kad pirkėjas nusipirktus alkoholinius gėrimus vartos vietoje. O tam buvo sudarytos visos sąlygos. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad baro patalpose buvo iškabinti draudimai išsinešti alkoholinius gėrimus nuo 22 val. iki 8 val., o darbuotojai įpareigoti alkoholį nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik pilstomą ar atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (b. l. 15–21, 23–26). Šie įrodymai buvo pateikti ir atsakovui (b. l. 78–84). Ištirti įrodymai, teismo vertinumu, leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju buvo imtasi tinkamų bei protingų veiksmų tam, kad būtų užtikrintas parduotų alkoholinių gėrimų vartojimas vietoje. Todėl nepagrįstas ir neteisėtas Nutarimas panaikintas.

III. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 9−15), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio tesuso 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Nutarimą.

Apeliaciniame skunde, be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, nurodo:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ir konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, kad barmenė-pardavėja A. P. nebūtų įvykdžiusi ir antrosios ginčui aktualios AKĮ nuostatos sąlygos. Akcentuoja, kad pagal nuoseklią administracinių teismų pratiką, juridinis asmuo (pareiškėjas) yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jam, lyginant su darbuotoju, keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi. Ekonominės sankcijos tokiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus. Teismas vertino tik juridinio asmens darbuotojos veiksmus, laikantis AKĮ numatytų reikalavimų, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo kaip specifinio ūkio subjekto veiksmų teisėtumo.

2) Teismas negalėjo minėtam Kauno apylinkės teismo nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje suteikti prejudicinės galios, nes bylose dalyvavo skirtingi asmenys, minėtoje byloje spręstas fizinio asmens atsakomybės klausimas ATPK požiūriu, o šioje – ar juridinis asmuo tinkamai vykdė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą pareigą.

3) Teismas įvertino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą Nutarimą panaikinti. Departamentas, vertindamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą ir priimdamas Nutarimą, atsižvelgė į objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, prižiūrint jo vykdomą ekonominę veiklą. Teigia, kad licencijuojamos veiklos specifiškumą aiškinant taip, kaip tai skundžiamame sprendime darė teismas, būtų sudaromos teisinės prielaidos įmonės prekybos vietoje nevykdant kontrolės funkcijos nebaudžiamiems pažeidinėti įstatymo reikalavimus. Teismas, vertindamas vartojimo vietoje sąlygos išpildymą, iš esmės vadovavosi tuo, kad pirkėjas buvo įspėtas žodžiu ir kad bare buvo daug žmonių. Tačiau šios aplinkybės negalėjo suponuoti pardavėjos manymo, kad alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje, neatsižvelgus į kitus reikšmingus faktus, į kuriuos teismas neatsižvelgė – tai, kad pirkėjas bare buvo vienas, tačiau jam buvo parduoti 3 buteliai po 1 litrą ir 1 skardinė alaus, iš viso keturios taros alkoholio. Šios aplinkybės pareiškėjo darbuotojai turėjo kelti pagrįstų abejonių, kad alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje ir kad gali būti pažeisti imperatyvūs AKĮ reikalavimai. Jos būtų kilusios kiekvienam protingam ir sąžiningam asmeniui. Pareiškėjo taikomos priemonės nėra pakankamos AKĮ reikalavimų laikymuisi užtikrinti. Remiasi taip pat Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 445, 24 punktu, teigia, kad vykdydamas viešojo maitinimo funkciją, pareiškėjas turi kurti tokį įmonės įvaizdį, kuris atitinka viešojo maitinimo įmonei keliamus standartus.

4) Skundžiamu sprendimu teismas šiurkščiai pažeidė AKĮ taikymo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Pareiškėjas UAB „Onrama“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 35−44), kuriuo prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1) apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimų ir nepagrįstas, nes nepateiktas nei vienas pagrįstas argumentas, galintis patvirtinti, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir (ar) teisės normas.

2) Apeliantas klaidingai aiškina, jog Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje neturi jokios juridinės reikšmės pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui. Barmenės veiksmų vertinimas turi tiesioginę įtaką pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui, nes Nutarime nurodyta, kad AKĮ pažeidimas padarytas jai pardavus alkoholinius gėrimus pirkėjui, be to, pareiškėjas veikia per savo atstovus. Kadangi minėtu Kauno apylinkės teismo nutarimu konstatuota, kad barmenė Nutarime konstatuotu atveju nepažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų, pirkėjas juos išsinešė savavališkai, pareiškėjo vardu nebuvo atliktas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, nėra asmens, kuris būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus. Kauno apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjęs, jis turi res judicata galią, juo turi būti vadovaujamasi. Nesutinka, kad minimoje administracinio teisės pažeidimo byloje barmenės atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas pagal kitas teisės normas, nei šioje byloje. ATPK 164 straipsnio 2 dalis yra baletinė, šiuo atveju nukreipianti į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

3) Nesutinka su argumentu, kad pareiškėjas nesiima tinkamų veiksmų AKĮ reikalavimams užtikrinti. Atsakovas apsiriboja tokiu teiginiu, tačiau nei Nutarime, nei apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokių dar veiksmų pareiškėjas turėjo imtis, kad patektų į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties taikymo sritį, nors remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 turėjo tai padaryti. Pažeidimui konstatuoti nepakanka to, kad gėrimai buvo išsinešti. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas atliko visus protingus ir proporcingus draudimui veiksmus, kuriuos galėjo atlikti, kitų priemonių, kurių pagal AKĮ jis būtų privalėjęs imtis, nėra. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. 2011/12, kuriuo visus darbuotojus pasirašytinai supažindino su AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punktu, įpareigojo laikytis minėtos AKĮ nuostatos. 2012 m. spalio 12 d., atsižvelgiant į AKĮ pakeitimus, priimtas dar vienas įsakymas, kuriame nurodyta laikytis AKĮ reikalavimų, detalizuotas galimas elgesio modelis. Pareiškėjas bare iškabinęs informacinius pranešimus, kuriais pirkėjai papildomai informuojami apie pareigą laikotarpiu nuo 22 iki 8 valandos įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje, pirkėjas apie tai taip pat buvo informuotas. Alkoholio vartojimą vietoje užtikrina bare įrengti stalai. Parduotų alkoholinių gėrimų kiekis – 3,5 litrai alaus asmenų grupei, pardavimo forma – atidarytos pakuotės, vienkartiniai indai, ir pardavimo atlinkybės – pirkėjas atėjo su grupe asmenų, kurie bendrai tarėsi gerti alų, asmuo buvo įspėtas ir patvirtino, kad alkoholį gers visi vietoje, tačiau po pardavimo visi asmenys pasitraukė nuo stalo ir kartu su pirkėju išėjo iš baro, suponavo, kad alkoholiniai gėrimai bus vartojami vietoje. Akcentuoja, kad alkoholiniai gėrimai parduoti atidarytose pakuotėse, pareiškėjas nuolat organizuoja neoficialius susirinkimus ir pasitarimus su darbuotojais, kuriuose primenama, paaiškinama laikytis AKĮ reikalavimų. Pirkėjas alkoholinius gėrimus išsinešė savavališkai. Pareiškėjas neturi įgaliojimų (teisių) fiziškai sulaikyti pirkėją bei jo draugus ir neleisti iš baro išsinešti alkoholinių gėrimų, todėl negali būti atsakingas už jų veiksmus.

4) Apeliaciniame skunde remiamasi teismų sprendimais bylose, kurios yra neanalogiškos ir nepanašios į nagrinėjamą bylą, todėl jais vadovautis nėra pagrindo.

5) Atsakovas tiek Nutarime, tiek apeliaciniame skunde visas abejones aiškina pareiškėjo nenaudai, taip pažeisdamas in dubio pro reo principą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo (I t., b. l. 10−14), kuriuo pareiškėjui UAB „Onrama“ už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą skirta 3 500 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamame Nutarime nustatyta, kad UAB „Onrama“ priklausančioje kavinėje-bare adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2013 m. kovo 1 d. apie 01.30 val. barmenė-padavėja A. P. R. V. pardavė išsinešimui (atidarytoje taroje) tris butelius alaus „Tauras Taurusis“, 1 l talpos, 5,0 proc. alk. tūrio, ir vieną 0,5 l talpos skardinę alaus „Kalnapilis Pilsneris“, 4,6 proc. alk. tūrio. Barmenė-pardavėja alaus butelius ir skardinę atidarė, tačiau leido klientui juos išsinešti iš kavinės-baro.

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Iš normos formuluotės aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad UAB „Onrama“ barmenė-pardavėja alkoholinius gėrimus pirkėjui pardavė atidarytose pakuotėse nėra. Taigi, pirmoji iš dviejų kumuliatyvių sąlygų išpildyta, teisėjų kolegija dėl jos plačiau nepasisako, toliau vertinama, ar antroji sąlyga tikrai nebuvo išpildyta. Nuo to priklauso, ar Departamentas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas minėtos AKĮ nuostatos pažeidimas ir priėmė ginčijamą Nutarimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiškėjas gali remtis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte (ginčui aktualiu laikotarpiu įtvirtinta AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte) įtvirtinta išimtimi, būtina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumą. Vien objektyvaus fakto, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje-bare, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytu laiku buvo parduotas alkoholinis gėrimas, kurį pirkėjas iš kavinės-baro išsinešė, nustatymo konkrečiu atveju nepakanka tam, kad būtų konstatuotas minėtos teisės normos pažeidimas.

Iš bylos medžiagos visumos teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvios sąlygos alkoholinių gėrimų vartojimui vietoje pareiškėjo kavinėje-bare sudarytos – įrengti stalai, pirkėjai prie jų prisėda, pardavėja pirkėjui nurodė kur galima paimti vienkartinius indus alkoholiniams gėrimams pilstyti, gėrimai, minėta, parduoti atidarytose pakuotėse.

Tuo tarpu vertinant subjektyvųjį faktorių, vertintina tai, kokių atsargos (prevencijos) priemonių ėmėsi pareiškėjas, siekdamas užkirsti kelią imperatyvaus Įstatyme įtvirtinto reikalavimo pažeidimui. Minėtų priemonių visuma, pagal išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą minėtame sprendime (administracinė byla Nr. A858-351/2013), analizuotina atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo kriterijus. Pagal bendrąjį teisės principą teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma (lot. lex non cogit ad impossibilia). Analogiškai ji negali reikalauti iš teisės normos adresatų imtis tokių veiksmų, kurie būtų perdėm neproporcingi ir neprotingi, tokiu būdu darant faktinį teisės normos reikalavimo įgyvendinimą neįmanomu. Be to, net ir ėmusis visų protingų priemonių teisės reikalavimui užtikrinti, šio reikalavimo adresatas nėra visiškai apsaugotas nuo to, jog jį, piktnaudžiaudami teise, pažeis tretieji asmenys.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – bylą nagrinėjančio teismo vidiniu įsitikinimu.

Šiuo aspektu dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Konstitucinio Teismo teigimu, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje reikšminga ta aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2013 m. balandžio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-2433-660/2013 nenustačius administracinio teisės pažeidimo, ATPK 164 straipsnio 3 dalies (Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas), sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. P. atžvilgiu nutraukė. Iš byloje surinktų duomenų, teismas sprendė, jog negalima daryti pagrįstos išvados, jog A. P. turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį už 3 alaus butelių ir 1 alaus skardinės pardavimą išsinešimui, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, parduodamas alkoholis buvo atidarytoje taroje, asmuo, pirkęs jį, buvo informuotas, kad privalės jį vartoti bare, tačiau šis, įspėjimo nepaisydamas, butelį alaus išsinešė iš baro. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad A. P., parduodama butelius alaus atidarytoje pakuotėje, nagrinėjamu atveju laikėsi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos, tačiau pirkėjas nepakluso šiam įstatymo reikalavimui bei nurodymui alkoholį vartoti vietoje ir savavališkai alkoholį išsinešė. A. P. neturėjo galimybės pirkėją sulaikyti ir priversti nusipirktą alkoholį vartoti vietoje, todėl jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalies, sudėties.

Tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą, nes nuo pareiškėjo valios priklausę veiksmai, siekiant įgyvendinti minėtą nuostatą, buvo atlikti, jis (jo darbuotoja) negalėjo fiziškai sulaikyti pirkėjo, pirkėjas gėrimus išsinešė savavališkai, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.

Kaip minėta, ginčo dėl to, jog gėrimai buvo parduoti atidarytose pakuotėse nėra. UAB „Onrama“ barmenės-pardavėjos paaiškinimuose nurodyta, kad ji pirkėją įspėjo, apie tai, kad alų reikia gerti vietoje, negalima išsinešti į lauką, tačiau nepaisant to, jis paėmęs alų jį išsinešė. Įrodymų, kad pardavėja pirkėjo nebūtų įspėjusi, apie tai, kad jo įsigyti alkoholiniai gėrimai turi būti vartojami vietoje, byloje nėra. Nei pareigūnų, nei pirkėjo paaiškinimuose apie tai nėra užsiminta. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis principu, jog visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai, darytina išvada, kad konkrečiu atveju buvo imtasi tinkamų bei protingų veiksmų, kad būtų užtikrintas parduoto alkoholinio gėrimo vartojimas vietoje. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad kavinės-baro patalpose yra informaciniai pranešimai, jog laikotarpiu nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniai gėrimai paduodami atidarytoje pakuotėje tik vartoti vietoje, darbuotojai įpareigoti laikytis AKĮ reikalavimų ir alkoholį nuo 22 val. iki 8 val. parduoti tik pilstomą ar atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Kitų priemonių, kurių pareiškėjas, kaip apdairus ūkio subjektas, būtų privalėjęs imtis, atsižvelgiant į tai, kad tokių priemonių nenumato ir AKĮ, nei Departamentas, nei teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent Departamentas, kaip pažeidimą inkriminuoti institucija, turi jį neabejotinai įrodyti (žr., pvz., mutatis mutandis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Tai reiškia, kad būtent pastarasis subjektas turi išdėstyti visas faktines aplinkybes bei jas motyvuotai kvalifikuoti kaip pažeidimą, kartu įrodydamas ir pažeidėjo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Nagrinėjamu atveju, nors Departamentas Nutarime ir konstatavo, jog priemonių, kurių ėmėsi pareiškėjas neužteko užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos įvykdymo, nedetalizavo savo teiginio, t. y. konkrečiai nenurodė, kokių dar veiksmų pareiškėjas turėjo imtis, kad patektų į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos išimties taikymo sritį, pažymėjo, tik tai, kad pirkėjas siekiantis įsigyti didelį kiekį alkoholinių gėrimų nėra, aptarnaujamas prie staliuko, pardavėja tik numano, kad jis sės prie jo. Tokie argumentai, teismo vertinimu, konkrečiu atveju nėra pakankami bei neatitinka AKĮ 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog nutarime turi būti, be kita ko, nurodomi pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas. Kaip minėta, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto adresatas negali visais atvejais būti tikras, kad reikalavimas nebus pažeistas dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje vertinamu atveju nebuvo įrodyta, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatą. Vertintina, jog pareiškėjas ėmėsi proporcingų ir protingų priemonių tam, kad būtų užtikrintas aptariamos išimties iš imperatyvaus reikalavimo laikymasis, tačiau jis buvo pažeistas dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas