A-492-626-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -626/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00125-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) 2013 m. vasario 12 d. su skundu (b. l. 7-12), kurį vėliau patikslino (b. l. 26-33), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK, atsakovas) viršininko įsakymą Nr. 64-TE-8; 2) panaikinti Marijampolės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Specialioji ekspertų komisija, Komisija) 2012 m. gruodžio 12 d. protokolinį sprendimą Nr. 64-SEK-17(RN); 3) panaikinti Marijampolės apskr. VPK viršininko 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 64-TE-11; 4) įpareigoti atsakovą grąžinti į ankstesnes pareigas, išmokant darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų iki reikalavimo patenkinimo teisme dienos.

Skunde pareiškėjas paaiškino, jog 2013 m. sausio 8 d. Marijampolės AVPK viršininko įsakymu Nr. 64-TE-8 buvo panaikintas jo leidimas dirbti su įslaptinta informacija, dėl šios priežasties Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 64-TE-11 jis buvo atleistas iš Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigų. Teigė, jog buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, nuo 2013 m. sausio 8 d. yra nedarbingas, su skundžiamais įsakymais susipažino tik 2013 m. sausio 29 d.

Nurodė, jog atsakovas, priimdamas skundžiamus administracinius aktus, jų nepagrindė faktais, neišdėstė motyvų esmės, argumentų ir įrodymų, nenurodė apskundimo tvarkos, atleidimo priežastys jam nebuvo paaiškintos ir žodžiu. Nebuvo žinomos ir faktinės aplinkybės, dėl kurių buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, tik kreipusis į teismą ši informacija buvo išslaptinta, tačiau ši aplinkybė nešalina jo atžvilgiu padaryto teisės pažeidimo, kadangi skundžiamų įsakymų priėmimo metu jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma informacija, kurios pagrindu buvo priimti sprendimai.

Paaiškino, jog į Komisijos posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas pripažinti jį nepatikimu ir siūloma panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nebuvo kviečiamas, su jo turiniu nebuvo supažindintas. Teigė, jog, susipažinus su protokolo turiniu, matyti, kad sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į aplinkybę, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, dėl įtarimo atlikus nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas, BK) 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame protokoliniame sprendime nurodyta, jog apie susidariusią situaciją jis nedelsiant privalėjo pranešti savo vadovui, tačiau teigė, jog šito padaryti negalėjo dėl to, kad buvo neteisėtai suimtas. Taip pat paaiškino, jog buvo nepagrįstai įtariamas nusikalstama veika, jo atžvilgiu buvo atliekamas ir tarnybinis tyrimas, ir ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas iki šiol. Dėl nesutikimo su nusikalstamos veikos padarymo faktu atsisakė tirtis poligrafu.

Atsakovas Marijampolės AVPK, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, pateikė atsiliepimą (b. l. 57-61), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog pareigūno D. D. padaryto tarnybinio nusižengimo nėra galimybės atriboti nuo jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, kyla pagrįstų abejonių dėl pareigūno D. D. patikimumo bei lojalumo, taip pat tolesnio jo darbo su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Nepagrįstas pareiškėjo atsisakymas abu kartus tikrintis poligrafu sukelia pagrįstas abejones dėl jo sąžiningumo, lojalumo bei patikimumo. Pareiškėjas nesistengė visais įmanomais būdais pašalinti abejones dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nors ir buvo supažindintas su psichofiziologinio tyrimo ir jo atsisakymo pasekmėmis. Atsakovas pažymėjo, kad sprendžiant dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, be kita ko, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nesprendžiamas asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimas. Nurodė, jog Marijampolės AVPK, priimdamas sprendimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo pareiškėjui, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nuo jos nenukrypo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu (b. l. 156-163) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Skundžiamame sprendime teismas nustatė, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra 2013 m. sausio 8 d. Marijampolės AVPK įsakymas Nr. 64-TE-8, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Faktiniu šio įsakymo priėmimo pagrindu tapo tai, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-001-12, kurioje pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje padarymo. Bylos duomenimis buvo nustatyta, jog Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjui du kartus buvo siūloma atlikti psichofiziologinį tyrimą, panaudojant poligrafą, tačiau pareiškėjas abu kartus atsisakė pasirašyti ant siūlymo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės ar tarybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ buvo panaikintas atsižvelgus į 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos posėdžio protokolą.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, dėl pareigūno vardo pažeminimo. Tarnybinio patikrinimo metu, atsisakydamas nuo patikrinimo poligrafu, pareiškėjas nesistengė visais įmanomais būdais pašalinti abejones dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nors ir su psichofiziologinio tyrimo taikymo ir jo atsisakymo pasekmėmis buvo supažindintas.

Teismo nuomone, įvertinus D. D. vidinio patikrinimo medžiagą ir joje nustatytus duomenis apie jo asmenį, jo nepagrįstą atsisakymą tikrintis poligrafu, asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliamus reikalavimus, susijusius su jo patikimumu bei lojalumu, atsakovas pagrįstai nutarė panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovo išsakytus argumentus, kad nagrinėjamą bylą buvo tikslinga sustabdyti, kadangi įtarimų pareiškimas asmeniui dar nereiškia galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje ir atsakovas negalėjo panaikinti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kol jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Sprendė, kad leidimas buvo panaikintas remiantis ta aplinkybe, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o tai yra pakankamas pagrindas leidimo panaikinimui.

Argumentus dėl skundžiamo 2013 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 64-TE-8 panaikinimo dėl pažeistų procesinių procedūrų teismas taip pat laikė nepagrįstais, kadangi ginčijamas 2013 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 64-TE-8 turi būti vertinamas sistemiškai su Komisijos posėdžio protokolu Nr. 64-SEK-17(RN). Skundžiamo įsakymo priėmimo individualus pagrindas (objektyvūs duomenys) yra nurodyti minėtos komisijos protokole, o teisinis pagrindas – pačiame įsakyme. Ginčijamas 2013 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. 64-TE-11 turi būti vertinamas sistemiškai su 2013 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 64-TE-8 bei jo sudėtine dalimi – Komisijos 2012 m. gruodžio 12 d. protokolu, kuriuose nurodytas skundžiamo įsakymo priėmimo individualus pagrindas (objektyvūs duomenys), o teisinis pagrindas – nurodytas pačiame įsakyme. Teismas padarė išvadą, kad skundžiami individualūs administraciniai aktai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Dėl pareiškėjo nepakvietimo į Komisijos posėdį ir kitų su šio posėdžio procesu susijusių prieštaravimų, teismas nurodė, kad Marijampolės AVPK viršininko 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 64-V-173 patvirtinti Specialiosios ekspertų komisijos nuostatai, kuriuose nėra nurodyta, jog protokole turi būti fiksuojami posėdyje dalyvavusių Komisijos narių pasisakymai, taip pat nėra numatyta pareiga kviesti asmenį (dėl kurio sprendžiamas klausimas) į šios Komisijos posėdį.

Teisminio nagrinėjimo metu, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Komisijai sprendžiant klausimą dėl D. D. tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija būtų iš esmės pažeista procedūra, lėmusi nepagrįstos komisijos išvados priėmimą.

Konstatavęs, kad D. D. pagrįstai buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teismas teisėtu laikė ir Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. sausio 9 d. viršininko įsakymą Nr.64-TE-11 „Dėl policininko D. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Nustačius, jog ginčijami įsakymai priimti pagrįstai, pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į buvusias pareigas ir dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą buvo atmesti.

III. Pareiškėjas D. D., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 169-176), kuriame prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) panaikinti Marijampolės AVPK 2013 m. sausio 8 d. viršininko įsakymą Nr. 64-TE-8; 3) panaikinti Marijampolės AVPK 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 64-TE-11; 4) įpareigoti atsakovą grąžinti jį į ankstesnes pareigas, išmokant jam darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų iki reikalavimo patenkinimo teisme dienos.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas be pagrindo netenkino jo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimo, kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje, tarp ikiteisminio tyrimo bylos faktinių duomenų bei nagrinėjamos administracinės bylos duomenų yra prejudicinis ryšys ir tik priėmus galutinį sprendimą baudžiamajame procese bus galima pilnai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti administracinę bylą dėl institucijos individualių sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teigia, jog patikrinimas poligrafu yra susijęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir klausimai, į kuriuos reikėtų atsakyti būtų ikiteisminio tyrimo bylos dalykas. Iš administracinės bylos medžiagos nematyti jokio faktinio argumento, kad savo neteisėtai atliktais veiksmais būtų padaręs žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai ar gynybinei galiai.

Nurodo, jog Komisijos posėdžio metu buvo pažeistos jo teisės, kadangi nebuvo iškviestas ir išklausytas, protokole nefiksuoti posėdyje dalyvavusių narių pasisakymai, neturėjo galimybės pasisakyti dėl komisijos sudėties. Komisijos siūlymas buvo priimtas už akių, nesuteikiant galimybės gintis. Komisija buvo šališka, kadangi jam nesutikus tikrintis poligrafu Marijampolės AVPK viršininkas iš anksto uždėjo rezoliuciją, nurodant priimti sprendimą dėl išduoto leidimo panaikinimo. Specialiosios ekspertų komisijos nuostatai neatitinka elementarių įstatymuose keliamų reikalavimų, nes juose nėra užtikrintos įstatymuose numatytos žmogaus teisės.

Apeliantas nurodo, jog priešingai negu nusprendė Komisija, tiesioginio vadovo yra charakterizuojamas kaip iniciatyvus, pareigingas, laiku ir nepriekaištingai atliekantis pavestas užduotis. Komisijos pateikti argumentai dėl jo asmeninių savybių yra tiktai prielaidos, kurios yra prieštaraujančios kitiems duomenims bei neargumentuotos.

Dėl atsisakymo atlikti tyrimą poligrafu papildomai nurodo, jog psichofiziologinis tyrimas gali būti taikomas tik tiems pareigūnams, kurie atlieka specialias užduotis, vykdo apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, operatyvinę veiklą arba atlieka ikiteisminį tyrimą ir kurie turi teisę dirbti ir susipažinti su valstybės ir tarnybos paslaptimis arba kitiems personalo atrankos tikslams pasiekti. Teigia, jog teikiant siūlymą atlikti tyrimą poligrafu nebuvo pateikta tyrimo esmė, priežastys dėl ko bus tiriama, be to jis dirbo žemiausios grandies policijos pareigūnu patruliu, o šios grandies pareigūnų tyrimas poligrafu teisės aktuose nenumatytas. Apelianto manymu, buvo pažeista poligrafo naudojimo tvarka, procedūros atliktos nesilaikant įstatymuose numatytos tvarkos.

Dėl visų nurodytų aplinkybių apeliantas daro išvadą, jog esminiai procedūrų pažeidimai lėmė nepagrįstą komisijos išvados priėmimą, kurios pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Konstatavus, kad jam nepagrįstai buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teismas neteisėtu turėtų laikyti ir Marijampolės AVPK 2013 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 64-TE-11, kuriuo jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos.

Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą (b. l. 189), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. sausio 8 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. sausio 9 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Atleidimo iš tarnybos teisinis pagrindas – Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, nustatantis, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, faktinis pagrindas – įsakymo dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimas.

Nustatyta, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija pareiškėjui panaikintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (2012 m. birželio 29 d. redakcija) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje bei įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu, kuriame tokiomis aplinkybėmis įvardintas piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas arba kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių asmuo netinka darbui su įslaptinta informacija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams. Jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebūtų užkertamas kelias, jeigu toks atskleidimas nebūtų teisiškai persekiojamas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti ar skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso.

Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. N. 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo pagrindu Marijampolės AVPK laikinai einantis viršininko pareigas H. P. įpareigojo atlikti tarnybinį patikrinimą. Minėtame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. 23.20 val. Muitinės departamento tarnybinių tyrimų pareigūnai kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio pareigūnais (duomenys neskelbtini) esančioje fermoje, registruotoje O. D. D. vardu, sulaikė septynis asmenis, kurie iš Rusijos Ferderacijos, vykdami per Kybartų pasienio kontrolės postą, neteisėtai gabeno apie 200 000 vienetų cigarečių, kurių vertė viršija 250 MGL. Vienas iš nusikalstamų veikų organizatorių – pareiškėjas D. D., kuris automobiliu Audi A4, lydėjo kontrabandą gabenusius asmenis į sodybą. Nurodoma, jog D. D. iš įvykio vietos paspruko ir nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė (b. l. 77).

Pareiškėjui 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodoma, jog atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimo policijos pareigūno vardo pažeminimo. Nurodoma, kad tarnybinis tyrimas pradėtas dėl pareiškėjo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 04-1-001-12, kurio metu pareiškėjui pareikštas įtarimas dėl kontrabandos (Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalis) ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalis) (b. l. 43).

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 7 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų nepadarė, nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, dėl ko jam pareikšti įtarimai pasakyti negali (b. l. 44).

Atsakovo prašymu Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyrius 2012 m. rugsėjo 20 d. pateikė ikiteisminio tyrimo medžiagą: pranešimą apie įtarimą, įtariamojo apklausos protokolą (b. l. 87-92).

Pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje pareiškėjui įteiktas 2012 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 88-89). Pranešime nurodoma, kad D. D. įtariamas tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje su R. D., A. D., A. D., M. L., M. M., A. V. ir M. K., 2012 m. rugpjūčio 26 d. susitarė gabenti iš Rusijos Ferderacijos į Lietuvos Respubliką per Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą kontrabandos būdu cigaretes. 2012 m. rugpjūčio 27 d. M. L., M. M., A. V. ir M. K. vyko per Kybartų kelio postą automobiliais, kuriuose įrengtos slėptuvės, gabendami cigaretes ir išvengdami muitinės kontrolės. R. D. nurodymu D. D., A. D., A. D. stebint aplinką minėti asmenys cigaretes atgabeno iki fermos, esančios (duomenys neskelbtini), kur M. L., M. M., A. V., M. K. ir A. D. jas laikė iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. 23.30 val., kol buvo sulaikyti muitinės pareigūnų.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pareiškėjas pripažino, kad pateiktų įtarimų esmę supranta. Paaiškino, jog pranešime apie įtarimą minimas R. D. yra jo tėvas, o A. ir A. D. – pareiškėjo broliai, taip pat pripažino pažįstantis ir kitus pranešime nurodytus asmenis. Nurodė pranešime minimą dieną vežęs tėvą automobiliu Audi A4 į Kybartus. Grįžtant iš Kybartų, netoli senelių namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone pamatė įtartiną lengvąjį automobilį. Nuvežęs tėvą į namus, grįžo į tą vietą, kurioje matė įtartiną automobilį ir ten pamatė link jo važiuojanti Marijampolės nusikalstamos grupuotės nario G. vairuojamą automobilį. Tuomet staiga prie jo automobilio priartėjo vyras juodais drabužiais ir juoda kauke ir atidarė automobilio dureles, tačiau nieko nesakė, todėl D. D. važiavo toliau. Tuomet pamatė iš priekio atvažiuojantį Muitinės kriminalinės tarnybos vairuojamą automobilį. Pareigūnas žodžiu prisistatė D. D., o šis pagalvojęs, jog pareigūnas veikia išvien su nusikalstamo pasaulio atstovais ir nori padaryti kažką neteisėto, išsigando ir padidinęs greitį nuvažiavo link (duomenys neskelbtini)pusės (b. l. 90-92).

Teisėjų kolegija vertina, kad nustatęs, jog pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, įvertinęs jam pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis, šių tyrimų metu pareiškėjo pateiktą prieštaringą informaciją, atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą tarnybinio tyrimo atlikimo metu pasiūlyti pareiškėjui atlikti tyrimą poligrafu.

Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais tyrimo subjektai tiria poligrafu tuos asmenis, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja. Byloje esantis leidimas pareiškėjui dirbti su įslaptinta informacija patvirtina, kad pareiškėjas patenka į ratą subjektų, kurie gali būti tiriami poligrafu. Minėto įstatymo 5 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo redakcija) numato, kad asmenų nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, tyrimas be kita ko, gali būti atliekamas sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindo manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką (1 p.); įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekant asmens tarnybinį patikrinimą, vidinį ar operatyvinį tyrimą (2 p.). Tyrimo objektas – valstybės tarnautojų, pareigūnų ir karių, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, bei asmenų, atrinktų tokiai tarnybai, suteikta arba atitinkamų valstybės institucijų surinkta informacija, susijusi su šioje dalyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka (Poligrafo naudojimo įstatymo 5 str. 2 d.).

Priešingai nei teigia pareiškėjas, siūlyme atlikti tyrimą buvo aiškiai įvardinta kokią informaciją norima patikrinti.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė atlikti tyrimą poligrafu (b. l. 27). Po šio atsisakymo pareiškėjo sutikimu buvo pradėtas pakartotinis jo patikimumo patikrinimas (b. l. 101-102) ir jam dar kartą pasiūlyta pasitikrinti poligrafu, tačiau pareiškėjas su siūlymu nesutiko (b. l. 93-94).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tarnybinio tyrimo duomenys bei turima ikiteisminio tyrimo medžiaga suteikė atsakovui faktinį pagrindą pradėti pakartotinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pareiškėjui gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.

Teisinis pagrindas tokiam atsakovo sprendimui yra įtvirtintas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje (2012 m. birželio 29 d. redakcija), kuri numato, kad likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar asmens patikimumo pažymėjimo galiojimo termino pabaigos, asmuo tikrinamas papildomai; asmuo gali būti pakartotinai tikrinamas ir nesibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, jeigu kyla įtarimas, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Pakartotinio patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo sprendimu asmeniui gali būti uždrausta dirbti su įslaptinta informacija.

Siūlymas atlikti tyrimą poligrafu pakartotinio patikrinimo metu buvo pagrįstas Poligrafo naudojimo įstatymo (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

Pareiškėjui atsisakius atlikti tyrimą poligrafu buvo nuspręsta organizuoti neeilinį Specialiosios ekspertų komisijos posėdį ir spręsti klausimą (priimti sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo) (b. l. 93).

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos apsaugą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurios: 1) rengia paslapčių subjekto teisės aktus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, prižiūri, kaip šie teisės aktai vykdomi; 2) teikia siūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo; 3) teikia siūlymus bei išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo, slaptumo žymų keitimo, įslaptintos informacijos išslaptinimo ar sunaikinimo; 4) organizuoja įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos būklės tikrinimus ir teikia pasiūlymus dėl įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų pažeidimų prevencijos, sprendžia kitus klausimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga.

Tokia komisija buvo sudaryta Marijampolės AVPK viršininko 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 64-V-173. Tuo pačiu įsakymu patvirtinti komisijos nuostatai (b. l. 118).

Specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. gruodžio 12 d. protokole Nr.64-SEK-17(RN) nurodyta, kad priimdama sprendimą dėl D. D. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ panaikinimo, Komisija rėmėsi tarnybinio patikrinimo medžiaga taip pat jo metu gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 35-39). Įvertinusi visą medžiagą, Komisija padarė išvadą, kad D. D. pagal savo asmenines bei dalykines savybes yra netinkamas darbui su slapta informacija, todėl pasiūlė paslapčių subjektui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Komisijos sprendime motyvuotai išdėstyti jo priėmimo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus tarnybinio patikrinimo medžiagą, tarnybinio patikrinimo metu pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis pagrįstai suabejota pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu, lojalumu.

Šiuo atveju vertinant pareiškėjo patikimumą bei lojalumu Lietuvos valstybei, atsižvelgtina į pareiškėjui pareikštų įtariamų pobūdį – jis įtariamas sunkių nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai padarymu; giminystės ryšiais susijęs su asmenimis, kurie pareiškėjui pareikštame įtariame įvardinami kaip nusikaltimų bendrininkai, o tai leidžia spręsti apie galimą pareiškėjo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Aplinkybė, jog pareiškėjas du kartus atsisakė tirtis poligrafu taip pat leidžia pagrįstai suabejoti jo sąžiningumu ir patikimumu (Poligrafo naudojimo įstatymo 10 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas šias aplinkybes pagrįstai suabejota pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu, lojalumu Lietuvos valstybei ir tai sudarė pakankamą pagrindą panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad Specialioji ekspertų komisija pažeidė nešališkumo principą, sprendimą priėmė neišklausiusi pareiškėjo.

Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Konstatuotina, jog apeliantas nepateikė jokių Komisijos šališkumą patvirtinančių įrodymų. Nei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, nei Komisijos nuostatai nenustatė Komisijai pareigos sprendžiant dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo kviesti į posėdį asmenį, kuriam išduoto leidimo panaikinimo klausimas svarstomas. Todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo pakviestas į Komisijos posėdį, nelaikytina jo teisės būti išklausytam pažeidimu, ar Komisijos šališkumo įrodymu. Visi duomenys, kuriais rėmėsi Komisija yra žinomi pareiškėjui, kadangi tai yra tik jo atžvilgiu atliekamų tarnybinio patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo duomenys.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais buvo atsisakyta stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Kaip teisingai pažymėta teismo sprendime, aplinkybė, kad asmuo nėra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nereiškia, jog asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir, kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei.

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime nurodė, kad asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis.

Šiuo atveju pagrindas panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija buvo pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 17 p.).

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo priverstas duoti parodymus prieš save. Šiuo atveju svarbu atskirti baudžiamąjį procesą ir tarnybinio patikrinimo procesą. Ikiteisminis tyrimas vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles, tuo tarpu tarnybinio patikrinimo metu valstybės tarnautojo elgesys vertinamas būtent valstybės tarnybą ir valstybės tarnautojo statusą reglamentuojančių teisės aktų kontekste.

Pažymėtina, jog pareiškėjas yra statutinis vidaus tarnybos tarnautojas, o vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais. (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d.). Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Vidaus tarnybos statuto 6 str. 1 d. 2 p.). Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo, priimtas į Vidaus tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Būtent valstybės tarnybą ir valstybės tarnautojo statusą reglamentuojančių teisės aktų kontekste buvo vertinami pareiškėjo veiksmai, jo asmeninės, dalykinės savybės.

Pripažinus, jog Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. sausio 8 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, konstatuotina, jog atsakovas turėjo pagrindą atleisti pareiškėją iš Vidaus tarnybos (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, taip pat į tai, jog skundžiamas Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. sausio 8 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir Marijampolės AVPK viršininko 2013 m. sausio 9 d. įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos atitinka individualiam aktui keliamus reikalavimus: juose nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujantis priimti įsakymai, taip pat nurodyti faktiniai įsakymų pagrindai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, o apeliacinio skundo motyvai nesuteikia pagrindo šį sprendimą keisti ar jį naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė