AS-883-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-883-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02139-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. S. 2014 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3, 25), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (11.1)1-2214, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimo; 2) įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos skundą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi (b. l. 34) pareiškėjos 2014 m. balandžio 4 d. skundą priėmė.

Pareiškėja N. S. 2015 m. balandžio 16 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (11.1)1-2214, kuriuo atsisakyta nagrinėti jos skundą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimo; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 28 d. sprendimą; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo pareiškėjai nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo sumažinta mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa; 4) grąžinti pareiškėjai dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjai nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo sumažinta mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa, susidariusią pašalpos nepriemoką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi (b. l. 96–97) atsisakė priimti pareiškėjos N. S. 2015 m. balandžio 16 d. patikslintą skundą.

Teismas pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 16 d. patikslinto skundo reikalavimai Nr. 1 (panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (11.1) 1-2214, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimo) ir Nr. 5 (priteisti bylinėjimosi išlaidas) yra identiški pareiškėjos 2014 m. balandžio 4 d. skunde pareikštiems reikalavimams, kurie 2014 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi yra priimti ir bus nagrinėjami, todėl šiuos reikalavimus atsisakytina priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas.).

Iš pareiškėjos patikslintame skunde formuluojamų reikalavimų turinio matyti, kad pareiškėja siekia, jog teismas, panaikinęs pareiškėjos ginčijamus sprendimus (VSDFV 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (11.1)1-2214, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 28 d. sprendimą ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo pareiškėjai nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo sumažinta mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa), įpareigotų atsakovą išmokėti pareiškėjai nuo 2011 m. liepos 1 d. susidariusią motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką.

Vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad jai būtų išmokėta dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo neišmokėta motinystės (tėvystės) pašalpos dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 241, 25 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 72 punkto nuostatomis, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria pareiškėja nėra pasinaudojusi ir, formuluodama patikslinto skundo reikalavimą panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (11.1)1-2214, siekia, kad jos skundas būtų išnagrinėtas privaloma ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi, tik tuo atveju, kai pareiškėjos skundas bus išnagrinėtas ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka, pareiškėja įgytų teisę kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo neišmokėtą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatančiu, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, 2015 m. balandžio 15 d. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 28 d. sprendimą, panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo pareiškėjai nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo sumažinta mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa ir grąžinti pareiškėjai dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjai nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo sumažinta mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa, susidariusią pašalpos nepriemoką atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja N. S. atskiruoju skundu (b. l. 101–105) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį ir priimti visą pareiškėjos 2015 m. balandžio 16 d. patikslintą skundą.

Pareiškėjos manymu, ji yra pasinaudojusi išankstine privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nes 2013 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo jai nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo sumažinta mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa bei grąžinti susidariusią pašalpos nepriemoką. Teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-9729-815/2013 nurodė, kad pareiškėja dėl 2010 m. liepos 1 d. neišmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos dalies privalėjo pateikti pretenziją VSDFV Vilniaus skyriui, o nesutikdama su šio skyriaus atsisakymu turėjo jį skysti VSDFV. Taigi teismas jai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Vykdydama teismo nurodymą, 2013 m. gruodžio 13 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kurio prašė panaikinti VSDFV 2010 m. liepos 29 d. sprendimą, kuriuo jai nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo sumažinta motinystės (tėvystės) pašalpa bei grąžinti susidariusią pašalpos nepriemoką. VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (9.2)3-11324 pareiškėjos skundą išnagrinėjo ir nurodė, kad ginčijamas 2010 m. liepos 29 d. sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, yra nenuginčytas ir įvykdytas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl panaikinti sprendimą bei apskaičiuoti ir išmokėti susidariusią motinystės (tėvystės) pašalpos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 12 d. nėra teisinio pagrindo. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2014 m. vasario 14 d. kreipėsi į VSDFV ir prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 28 d. sprendimą. Pareiškėja 2014 m. kovo 14 d. registruotu laišku gavo VSDFV Vilniaus skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus skyrius susipažino su jos skundu dėl motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos grąžinimo, tačiau nurodė, kad skundas nenagrinėtinas, nes pareiškėja praleido skundo padavimo terminą. Tuomet pareiškėja kreipėsi į teismą.

Be to, pareiškėjos 2014 m. vasario 14 d. skundas VSDFV Vilniaus skyriui turėjo būti nagrinėjamas vadovaujantis VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintomis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 20 punktas nustato, jog jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

Pareiškėjos manymu, atsakovas pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymus principą, kadangi išnagrinėjo A. S. skundą nenustatęs jokių termino praleidimo priežasčių, o pareiškėjos ir minėto asmens skundai (situacijos) iš esmės identiškos.

Atsakovas VSDFV pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja į VSDFV su skundu dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. (9.2)3-11324 panaikinimo (patikslinto skundo 2 reikalavimas), 2010 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 6-26-2721 panaikinimo (patikslinto skundo 3 reikalavimas) bei dėl motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos grąžinimo (patikslinto skundo 4 reikalavimas) kreipėsi 2014 m. vasario 14 d. VSDFV 2014 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (11.1)I-2214 nusprendė nenagrinėti pareiškėjos skundo, nes praleistas skundo padavimo terminas. Kadangi šiuo metu dėl VSDFV 2014 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. (11.1)I-2214 pagrįstumo kai tik yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3657-281/2015, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslinto skundo 2, 3 ir 4 reikalavimus, kadangi dėl jų VSDFV nėra priėmusi sprendimo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsakovo manymu, pareiškėjos ir jos minimo asmens A. S. administracinių bylų faktinės situacijos skiriasi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos N. S. 2015 m. balandžio 16 d. patikslintą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš pareiškėjos pateikto atskirojo skundo turinio matyti, jog ji nesutinka su ta 2015 m. balandžio 21 d. nutarties dalimi, kurioje teismas nepriėmė nagrinėti šių jos patikslinto skundo reikalavimų: panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 28 d. sprendimą (2 patikslinto skundo reikalavimas) ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo pareiškėjai nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo sumažinta mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa (3 patikslinto skundo reikalavimas), taip pat įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai nuo 2011 m. liepos 1 d. susidariusią motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką (4 patikslinto skundo reikalavimas).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš šių pareiškėjos patikslintame skunde formuluojamų reikalavimų turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad jai būtų išmokėta dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo neišmokėta motinystės (tėvystės) pašalpos dalis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis sumažinti pareiškėjai paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą (nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 12 d.) nuspręsta VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 (3 patikslinto skundo reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, kuriuo jai nuo 2011 m. liepos 1 d. buvo sumažinta mokėtina motinystės (tėvystės) pašalpa; b. l. 45–46). Taigi patikslinto skundo 2, 3 ir 4 reikalavimais pareiškėja iš esmės siekia panaikinti pasekmes, kurias sukėlė VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 6-26-2721 (t. y. panaikinus atitinkamus sprendimus, gauti neišmokėtą pašalpos dalį).

Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog šiai bylų kategorijai įstatymų (t. y. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 25 str., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str.) yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (žr., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-363-146/2015).

Pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 6-26-2721 ir išmokėti susidariusią pašalpos nepriemoką kreipėsi 2013 m. gruodžio 13 d. (b. l. 14–18). VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. (9.2)3-11324 (b. l. 39–40) pareiškėjos skundo netenkino, todėl pareiškėja 2014 m. vasario 14 d. skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (9.2)3-11324 ir išmokėti susidariusią motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką (b. l. 59–64). VSDFV priėmė 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2214 (b. l. 29–30), kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. vasario 14 d. skundą, nes pareiškėja praleido skundo padavimo VSDFV terminą. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėja, ji nėra pasinaudojusi privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Tik teismine tvarka nuginčijus VSDFV 2014 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2214 (reikalavimas panaikinti šį VSDFV sprendimą teisme jau priimtas ir bus nagrinėjamas) ir VSDFV priėmus sprendimą dėl VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. (9.2)3-11324 teisėtumo ir pagrįstumo, teisme gali būti nagrinėjami pareiškėjos reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo susidariusios motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos priteisimo.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos patikslintą skundą. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė