eAS-147-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-147-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04957-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), A. B. ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. g. daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal A. T. g. daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. T. g. daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas) per elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt 2014 m. lapkričio 14 d. teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo A. T. g. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Kartu su skundu pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdyti bet kokius žemės sklypo, esančio A. T. g., Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo veiksmus; 2) sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo A. T. g. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimą ir vykdymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi A. T. g. daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą priėmė, grąžino pareiškėjui A. T. g. daugiabučio namo savininkų bendrijai 25 Lt žyminio mokesčio permoką, prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas nurodė, kad jam yra patikėtas administracinio – gyvenamojo – prekybinio komplekso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), esančio žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas A. T. g., Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas), bendro naudojimo objektų, kurių dalis priklauso ir Projekto iniciatoriui UAB „Novecorum“, valdymas ir naudojimas, todėl jis, atstovaudamas Pastato bendrasavininkų interesams ir siekdamas juos apginti, ginčija Įsakymą ir teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba teismo sprendimas nebus įvykdytas. Pažymi, kad teismui patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Įsakymą, išnyks teisinis pagrindas pertvarkyti Žemės sklypą padalinimo būdu ir suformuojant atskirą žemės sklypą, skirtą naujo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto UAB „Novecorum“ atidalinus Pastatą (toliau – ir Restoranas), eksploatavimui. Pareiškėjo teigimu, tuo atveju, jeigu toliau bus atliekami Įsakymo pagrindu patvirtinto Projekto įgyvendinimo veiksmai, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali nebūti objektyvių galimybių atstatyti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki Žemės sklypo atidalinimo, nes: 1) Žemės sklypas jau bus padalintas (Įsakymo 3 punktas suteikia sklypo naudotojams teisę toliau vykdyti veiksmus dėl atskirų žemės sklypų suformavimo); 2) Įsakymo pagrindu naujai suformuotuose žemės sklypuose bus pradėti projektavimo darbai, išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir galimai pradėti statybos darbai (Įsakymo 2 punktas suteikia teisę jo pagrindu inicijuoti procesą dėl statybos darbų). Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad neteisėto Įsakymo pagrindu įgyvendinus Projektą, bus pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą pagal jo skunde reiškiamus reikalavimus pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas. Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis egzistuojančiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (pvz., Įsakymo 2, 3 punktai) nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl negali būti laikomi pakankamu pagrindu taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjas galinčius kilti padarinius iš esmės sieja ne su atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, o su kitų asmenų (Projekto iniciatorės UAB „Novecorum“) veiksmais, todėl jis, nesutikdamas su trečiųjų asmenų veiksmais, gali su jais spręsti ginčus teisės aktų nustatyta tvarka ir prašyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tų asmenų atžvilgiu. Pareiškėjo reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti bet kokius Žemės sklypo Projekto įgyvendinimo veiksmus neatitinka teismų praktikoje suformuotų tikslingumo ir proporcingumo principų, todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

II. Pareiškėjas A. T. g. daugiabučio namo savininkų bendrija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikinimo priemonės taikymo.

Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino nagrinėjamos bylos specifikos. Įsakymas yra nukreiptas į ateitį, todėl siekiant išvengti jo pagrindu sukuriamų teisinių padarinių atsiradimo yra privalu stabdyti būtent jo vykdymą ir galiojimą, o nelaukti, kol jo pagrindu kils atitinkami padariniai ar bus atlikti veiksmai, dar labiau apsunkinantys būsimo galimo palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymą. Jeigu Įsakymo pagrindu tretiesiems asmenims būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas ar būtų kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl sklypų suformavimo, ar sklypas būtų suformuotas, pareiškėjas, kaip ne asmuo, inicijavęs Žemės sklypo suformavimo procesą, apie tai sužinotų post factum. Esant tokioms aplinkybėms atsirastų rizika dėl papildomų neigiamų padarinių, pvz., būtų pradėtos vykdyti statybos, inicijuoti ar prasidėję kiti procesai, kurių sustabdymas taptų ypač sudėtingas arba sąlygotų dideles laiko, finansines ar kitas sąnaudas. Įsakymo vykdymo ir galiojimo nestabdymas yra neprotingas ir žalingas (ABTĮ 4 str. 6 d.).

Pažymi, kad jau dabar Įsakymas yra realizuojamas ir tai patvirtina aplinkybė, kad yra parengti Įsakymu formuojamų žemės sklypų kadastriniai matavimai, kurie šiuo metu yra pateikti derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. „Delfi“ portale buvo skelbta, kad UAB „Novecorum“ planuoja Vilniaus vartų plėtrą: 2014 m. pirmą pusmetį numatoma biurų komplekso „Vilniaus vartai“ plėtra pratęsiant Geležinio Vilko tunelį ir ant jo pastatant dar vieną pastatą. Šiuo metu yra pradėti „Vilniaus vartų“ plėtros projekto rengimo darbai ir tai patvirtina minėtame straipsnyje esanti informacija, kad „Vilniaus vartų“ plėtros projekto rengimo autoriai yra „Arches“. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. AS5-379/2004, Nr. AS858-1061/2013. Mano, kad jeigu nebus sustabdytas Įsakymo galiojimas, bus investuota dar daugiau lėšų, sukuriami nepagrįsti lūkesčiai tretiesiems asmenims, kurių atlyginimo klausimas pažeis ir viešąjį interesą, nes Vilniaus miesto savivaldybės finansinė padėtis yra labai sudėtinga ir galimos žalos kompensavimas ją tik dar labiau pablogins. Konstatavus, kad pastatas yra dar nepradėtas statyti arba jo baigtumas yra nedidelis, proceso šalių interesų balanso kontekste paprastai suteikiamas prioritetas viešųjų interesų apsaugos principui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-226/2009, 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-798/2010).

Įsakymo pagrindu yra sukuriami tiesioginiai teisiniai padariniai ir suteikiamas pagrindas tretiesiems asmenims įgyti teisių, kurių pagrindu jie gali atlikti veiksmus, pažeidžiančius pareiškėjo teises ir teisėtus interesus bei viešąjį interesą. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komitetą, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas privalo priklausyti nuo to, ar dėl skundžiamo administracinio akto ateityje gali atsirasti didelė žala, kurios atitaisymas būtų sudėtingas. Vadinasi, priešingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, teismo nutartimi reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra įrodymų, kad žala jau neabejotinai kilo ar kad tretieji asmenys ar proceso dalyviai prašymo nagrinėjimo metu jau atlieka tam tikrus veiksmus, kuriuos yra prašoma stabdyti. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, jog Įsakymo vykdymas sukels žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, yra apstu: jeigu toliau bus atliekami Įsakymo pagrindu patvirtinto Projekto įgyvendinimo veiksmai, teismui priėmus palankų sprendimą pareiškėjo atžvilgiu gali nebūti objektyvių galimybių atstatyti šalis į pradinę padėtį, buvusią iki Žemės sklypo atidalijimo.

Teismų praktikoje yra pasisakyta ir tai, kad sąlyga reikalavimo užtikrinimui taikyti yra ne tik teismo sprendimo įvykdymo negalimumas, bet ir ženklus įvykdymo apsunkinimas (tai gali būti susiję su sudėtingais technologiniais procesais, dideliais materialiniais, finansiniais ištekliais ir pan.). Nagrinėjamu atveju Projekto iniciatoriui UAB „Novecorum“ pradėjus Projekto įgyvendinimo darbus, t. y. pradėjus atidalinti Žemės sklypą bei vykdant juos toliau skundo nagrinėjimo metu, skundo tenkinimo atveju atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį būtų sunku, nes reikėtų likviduoti pradėtus Žemės sklypo padalijimo darbus, į kuriuos jau būtų investuota nemažai lėšų, atkurti sklypo gamtinę aplinką, likviduoti galimai pradėtas statybas ir pan. Pareiškėjo nuomone, tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas realiai pasunkėtų. Būtinybę taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones pagrindžia ir aplinkybė, kad nesant draudimo atlikti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projekto įgyvendinimo veiksmus bei Nekilnojamojo turto registre registruoti su Žemės sklypo formavimu susijusius faktus, Įsakymo pagrindu patvirtintas Projektas bus įgyvendintas, kas reiškia, jog neteisėtas Įsakymas bus įgyvendintas, o kartu su šiuo įgyvendinimu bus pažeista daug teisės aktų bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tokiu atveju atlikti neteisėti veiksmai (Pastato atidalinimas, Įsakymo priėmimas, Projekto įgyvendinimas) sukels pasekmes, kurias ištaisyti bus labai sudėtinga arba apskritai neįmanoma.

Pareiškėjas neturi jokio kito teisinio instrumento ir pagrindo šiems veiksmams sustabdyti iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir faktinių statybos darbų pradžios (ABTĮ 4 str. 6 d.), todėl siekiant sustabdyti šiuos veiksmus, kurie ateityje sukels žalos tiek pareiškėjui, tiek skunde nurodytiems tretiesiems asmenims, būtina sustabdyti jau patvirtinto Įsakymo įgyvendinimą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kita vertus, papildomai atliktų trečiųjų asmenų veiksmų ginčijimas ir jų stabdymas nesant sustabdytam Įsakymo galiojimui ir vykdymui iš viso gali būti ypač sudėtingas arba neįmanomas. Tai reiškia, kad pareiškėjo teisių gynyba iš viso tampa tik deklaratyvi (ABTĮ 4 str. 6 d.). Esamu atveju pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės neriboja sklypo naudojimo ir eksploatavimo esamoje situacijoje. Šios priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui – užtikrinti realią ir veiksmingą pareiškėjo teisių gynybą teisme, išvengti neatitaisomos (sunkiai atitaisomos) žalos, kuri gali atsirasti, jei skundžiamas Įsakymas ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikintas. Laikinas ginčijamo Įsakymo galiojimo sustabdymas taip pat neturėtų pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų ir net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti. Sustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimą galima išvengti didesnės žalos privatiems ir visuomenės interesams, nei jos galėtų atsirasti netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės. Be to, būtų užtikrintas viešasis interesas, kadangi nesustabdžius Įsakymo galiojimo, valstybės institucijoms gali tekti kompensuoti UAB „Novecorum“ patirtas išlaidas dėl Įsakymo pagrindu atliktų veiksmų. Negana to, jeigu tretieji asmenys nevykdys Žemės sklypo A. T. g., Vilniuje, pertvarkymo, projektavimo veiksmų ar nepradės atlikti kitų veiksmų, pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės niekieno teisių neribos.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį prašo palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog pateikęs prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas jų taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis šiuo metu realiai egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje byloje teismo sprendimą įvykdyti bus labai sunku ar faktiškai neįmanoma. Nėra pagrindo teigti, kad Įsakymo pagrindu atidalinto žemės sklypo būtų neįmanoma atstatyti atgal į vientisą prieš padalijimą buvusį žemės sklypą arba nutraukti kitus procesus, kurie Įsakymo pagrindu gali būti pradėti inicijuoti. Įrodymų apie tokį negalimumą nepateikė ir pareiškėjas. Vilniaus miesto savivaldybėje šiuo metu nėra gautas UAB „Novecorum“ prašymas išduoti statybos leidimą žemės sklype A. T. g. Tačiau pastebėtina, jog net ir paduotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą negarantuotų, jog statybos leidimas neabejotinai bus išduotas, kadangi statybos leidimų išdavimas vykdomas laikantis Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos. Taip pat ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybos leidimo minėtam žemės sklypui išdavimo. Todėl teigti, jog šiame žemės sklype bus pradėtos statybos ir jos sukels neatitaisomą žalą pareiškėjui, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, jog teisė prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones negarantuoja, jog šios priemonės bus pritaikytos, jeigu neegzistuoja ypatingos aplinkybės, lemiančios tokių priemonių taikymo būtinumą. Be to, pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo įrodyti minėtų ypatingų aplinkybių egzistavimą ir šių įrodymų turi pakakti tam, kad galima būtų pagrįstai šias priemones pritaikyti ir jos nepažeistų šalių interesų pusiausvyros. Įsakymo pagrindu teisė atlikti pareiškėjo prognozuojamus veiksmus žemės sklype priklauso trečiajam asmeniui, kurio teisėti lūkesčiai negali būti nepagrįstai ir neproporcingai pažeisti. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagrįsti ne faktinėmis aplinkybėmis, o tik prielaidomis ir spėjimais apie įvykius ir veiksmus, pareiškėjo skunde kuriamos įvairios galimų įvykių žemės sklype versijos, nurodant, jog tai pažeis pareiškėjo ir jo atstovaujamų asmenų interesus. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei minėtą teismų praktiką prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones egzistuoja reikalavimas ne tik nurodyti, jog jų nepritaikius gali kilti neigiamos pasekmės, ką skunde nurodo pareiškėjas, bet privaloma įrodyti, jog šios pasekmės bus tokios, kurių atitaisyti nebus galimybės arba tai bus ypatingai sunku. Vien pasekmių kilimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi tokias pasekmes priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą būtų galima atitaisyti.

Bylos dėl administracinio akto teisėtumo iškėlimas ir akto teisėtumo tyrimas šio akto savaime nedaro negaliojančiu, kol jo neteisėtumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl tai nėra pagrindas stabdyti šio administracinio akto galiojimą nesant svarių įrodymų, pagrindžiančių jo stabdymo būtinumą. Kol teismas nepripažino skundžiamo Įsakymo neteisėtu, šis Įsakymas yra galiojantis ir jo atžvilgiu taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės negali neproporcingai suvaržyti trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų. Pastebėtina, jog didelės žalos pareiškėjas nesukonkretina ir nepateikia įrodymų apie galimai atsirasiančią žalą bei jos dydį. Net ir esant galimybei neigiamiems padariniams atsirasti (nors, kaip jau nurodyta anksčiau, tokių padarinių šiuo metu kilti negali), tai nėra pagrindas stabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą, kadangi, kaip minėta, pripažinus Įsakymą neteisėtu kilusius padarinius būtų galima atitaisyti. Pareiškėjas skunde ne kartą savo poziciją grindžia vienas kitą paneigiančiais argumentais. Pirmiausia pareiškėjas teigia, jog Įsakymo galiojimą būtina sustabdyti, kadangi pradėjus Įsakymą realizuoti ir jo pagrindu vykdyti tam tikrus veiksmus, šie veiksmai sukels neigiamus padarinius pareiškėjui. Vėliau skunde teigiama, jog Įsakymas jau pradėtas realizuoti ir atliekami būsimo pastato projektavimo darbai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikinimo priemones.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011 ir kt.). Taip pat laikomasi pozicijos, kad realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005 ir kt.). Be to, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikinimo priemones – sustabdyti bet kokius žemės sklypo, esančio A. T. g., Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo veiksmus ir sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo A. T. g. formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimą ir vykdymą.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą, o minėto straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta galima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad pareiškėjo formuluojamas reikalavimas – sustabdyti bet kokius žemės sklypo, esančio A. T. g., Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto įgyvendinimo veiksmus – neatitinka ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje įvardintų galimų reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių. Be to, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti adresuojamas tik atsakovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008, 2008 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-162/2008 ir kt.), o pareiškėjas formuluodamas minėtą reikalavimą jį adresuoja ne tik atsakovui, bet abstrakčiam asmenų ratui, todėl tokio pareiškėjo prašymo nėra pagrindo tenkinti.

Pažymėtina, kad pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negali daryti išvados, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (nesustabdžius laikinai skundžiamo Įsakymo galiojimo), pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Pareiškėjas pateikęs prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jų taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis šiuo metu realiai egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje teismo sprendimą įvykdyti bus sunkiau ar neįmanoma. Kaip matyti, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia prielaidomis ir spėjimais apie būsimus, bet ne šiuo metu esamus įvykius ir veiksmus. Pareiškėjo teigimu, jeigu Įsakymo pagrindu tretiesiems asmenims būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas ar būtų kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl sklypų suformavimo, pareiškėjas apie šį procesą sužinotų post factum, tokiu atveju kiltų rizika dėl papildomų neigiamų padarinių. Byloje nėra duomenų, jog apskritai buvo kreiptasi dėl statybos leidimo minėtam žemės sklypui išdavimo.

Pareiškėjo teigimu, Įsakymo vykdymas sukels žalą, kurios atlyginimas (atitaisymas) bus sudėtingas. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo argumentų, šiuos argumentus pareiškėjas taip pat grindžia prielaidomis ir spėlionėmis, nepateikdamas konkrečių įrodymų ir nenurodydamas objektyviai egzistuojančių aplinkybių (žemės sklype bus pradėtos statybos ir jos sukels neatitaisomą žalą pareiškėjui; „Delfi“ portale skelbta apie UAB „Novecorum“ planuojamą „Vilniaus vartų“ plėtrą; minėta bendrovė intensyviai atlieka būsimo pastato projektavimo darbus; jei Įsakymo galiojimas nebus sustabdytas, bus investuota daug lėšų, sukuriami nepagrįsti lūkesčiai tretiesiems asmenims, bus pažeisti teisės aktų reikalavimai ir pan.), kas šiuo atveju nevertintina kaip pagrįstas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Be to, galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Taip pat dėmesys atkreiptinas į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (pvz., 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-177/2008, 2008 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008).

Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje byloje dėl teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo ar negalimumo įvykdyti priežasčių.

Patikrinusi byloje esančius įrodymus ir pareiškėjo pateiktus argumentus teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, jog teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą pagal jo skunde reiškiamus reikalavimus pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas.

Pažymėtina, jog proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba esamą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą bei neatitiktų viešojo intereso, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. T. g. daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Skirgailė Žalimienė