eAS-565-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-565-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00399-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir Auditorių rūmai) visuotinio narių susirinkimo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį dėl R. S. įtraukimo į Auditorių rūmų prezidiumo narių rinkimų slapto balsavimo biuletenį ir išrinkimo Auditorių rūmų prezidiumo nariu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė priimti L. R. skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymo 55 straipsnį, Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir įgyvendinantis auditorių profesinę savivaldą. Auditorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Audito įstatymu, Asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas. Lietuvos auditorių rūmų statuto (Juridinių asmenų registre įregistruotas 2009 m. gruodžio 9 d. (toliau – ir Statutas)) 1, 2 punktuose nurodyta, kad Auditorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus atestuotus auditorius Lietuvoje, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams ir juos ginti, įgyvendinti auditorių profesinę savivaldą bei tenkinti kitus viešuosius interesus;

Lietuvos auditorių rūmų teisinė forma – asociacija. Statuto 35 punkte numatyta, kad Auditorių rūmų valdymo organai yra: kolegialus valdymo organas – Auditorių rūmų prezidiumas, kurio darbui vadovauja Auditorių rūmų prezidentas, ir vienasmenis valdymo organas – Auditorių rūmų direktorius. Pagal Statuto 36 ir 37 punktus, Auditorių rūmų prezidiumą sudaro aštuoni Auditorių rūmų prezidiumo nariai ir Auditorių rūmų prezidentas. Auditorių rūmų prezidiumo narių ir Auditorių rūmų prezidento darbas nėra apmokamas. Auditorių rūmų prezidiumo veiklą reglamentuoja Auditorių rūmų prezidiumo darbo reglamentas.

Teisė rinkti Auditorių rūmų prezidiumo narius Statuto 29.3 punktu yra priskirta visuotiniam Auditorių rūmų narių susirinkimui. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – ir Asociacijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asociacija yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Ginčai dėl tokių juridinių asmenų organų, visuotinių narių susirinkimų, sprendimų yra sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014; 2009 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2009; 2009 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2009).

Specialioji teisėjų kolegija yra pripažinusi, jog bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti bylas, kuriose ginčijami Lietuvos advokatūros aukščiausiojo organo – visuotinio advokatų susirinkimo – sprendimai dėl trečiojo asmens įrašymo į Advokatų tarybos pirmininko ir tarybos narių rinkimų biuletenius, išrinkimo tarybos nariu bei dėl Lietuvos advokatūros revizijos komisijos veiklos ataskaitos patvirtinimo (2014 m. liepos 14 d. nutartis byloje Nr. T-90-2014). Pareiškėjos skundžiamas Auditorių rūmų visuotinio narių susirinkimo sprendimas yra individualaus pobūdžio, juo nėra nustatoma kokių nors bendro pobūdžio taisyklių, jį priimant Auditorių rūmų visuotinis narių susirinkimas veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvis.

Juridinių asmenų organų kompetencija, funkcijos, juridinių asmenų organų sprendimų ginčijimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81, 2.82 str.), todėl šioje srityje kylantys ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėja L. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti skundą nagrinėti administraciniame teisme.

Pareiškėja paaiškina, kad ji siekia Auditorių rūmų narių susirinkimo priimto sprendimo dalies panaikinimo, kuriuo buvo iš dalies neteisėtai išrinktas prezidiumas, vadovaujantis Lietuvos auditorių rūmų veiklai. 2012 m. gruodžio 3 d. Specialioji teisėjų kolegija byloje Nr. T-241-2012 aiškiai nurodė, jog Auditorių rūmai pagal Audito įstatymo nuostatas laikytini viešuoju juridiniu asmeniu, kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus. Ginčas dėl Auditorių rūmų narių susirinkimo sprendimo yra ginčas dėl nevyriausybinės organizacijos, turinčios viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, o tokie ginčai yra teismingi administraciniams teismams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakyti priimti jos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo svarbą. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 pažymėjo, jog teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad byla būtų išnagrinėta. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių sąrašą. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis byloje vyrauja (ABTĮ 21 str. 2 d.). Pažymėtina, jog sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo lingvistinės formuluotės nėra esminės (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Nustatant kilusio ginčo prigimtį teismui yra reikšmingi suinteresuoto asmens formuluojami reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11).

Šiuo atveju pareiškėja siekia Lietuvos auditorių rūmų, kurie pagal teisinę formą yra asociacija, visuotinio narių surinkimo, vykusio 2014 m. gruodžio 19 d., sprendimo išrinkti R. S. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo nariu panaikinimo. Taigi L. R. kelia ginčą iš viešojo juridinio asmens kolegialaus valdymo organo – Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo – formavimo, t. y. civilinių teisinių santykių.

Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, visuotinis narių susirinkimas: 1) keičia asociacijos įstatus; 2) skiria (renka) ir atšaukia valdymo organų narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip; 3) skiria (renka) ir atšaukia kitų kolegialių organų, jei tokie organai numatyti asociacijos įstatuose, narius, jeigu asociacijos įstatai nenustato kitaip; 4) nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta, bei kt.

Iš paminėtos įstatymo nuostatos matyti, kad nei viena asociacijos visuotinio narių susirinkimo teisė nėra viešojo administravimo pobūdžio ir, priešingai nei teigia pareiškėja, Specialioji teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 3 d. nutartyje byloje Nr. T-241-2012 nepasisakė, kad tokių funkcijų įgyvendinimo teisėtumo kontrolę vykdo administraciniai teismai. Ši išvada reiškia, jog pareiškėja, nesutikdama su visuotinio narių susirinkimo ar kitų asociacijos (Lietuvos auditorių rūmų) valdymo organų priimamais sprendimais, gali juos ginčyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą.

Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2015 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas