A-442-1220-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1220/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00547-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, O. M. K. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. B. Ž. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 5-7) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas, Filialas) 2013 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. KAKT-179, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 121 bei įpareigoti atsakovą Filialą ištaisyti klaidą ir įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas, esančias gyvenamajame name lA2p, Kaune, (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 20/112966) (toliau – ir Gyvenamasis namas).

Pareiškėja nurodė, kad ji yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė, tačiau peržiūrėjusi Nekilnojamo turto registro banko išrašą, išduotą 2008 m., pastebėjo, kad jai įregistruota nuosavybės teisė tik į dalį (50/100) rūsio patalpų. Kadangi likusi rūsio patalpų dalis nėra įregistruota jos vardu, 2013 m. kovo 8 d. ji kreipėsi su prašymu į Filialą, prašydama įregistruoti nuosavybės teisę į rūsio patalpas, esančias Gyvenamajame name, ir pateikė dokumentus (1989 m. spalio 26 d. dovanojimo sutarties Nr. 7-3132 kopiją, 1990 m. vasario 13 d. teismo sprendimo Nr. 457/90 kopiją). Atsakovas atsisakė tenkinti jos prašymą ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie jai priklausančią dalį Gyvenamojo namo atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai nuosavybės teise atiteko visos Gyvenamojo namo rūsyje esančios patalpos, pareiškėja nepateikė, todėl prašymą atmetė. Pareiškėja tokį sprendimą apskundė VĮ Registrų centrui, kuris skundą taip pat atmetė. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 33 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalimi. Taip pat nurodė, jog O. M. K. buvo neteisingai įregistruota nuosavybės teisė į rūsio patalpas, kurių ji niekada neperėmė iš pardavėjos K. B., todėl ji niekada neįgijo nuosavybės į daiktą, kuris pastarajai ir nebuvo perduotas. Pareiškėjos nuomone, yra pakankamai duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitiko dokumentų, t. y. pirkimo – pardavimo bei dovanojimo sutartyse nurodytų duomenų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl atsisakymas įregistruoti jai nuosavybės teises į visą rūsį, esantį po Gyvenamuoju namu, nepagrįstas jokiais teisiniais ir faktiniais argumentais.

Atsakovas Filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 30-31) nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais nesutinka ir prašė jos skundą dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, likusioje dalyje skundą palikti nenagrinėtą.

Paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys visiškai atitiko teritoriniam registratoriui pateiktus dokumentus, o pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog rūsio patalpos (esančios ginčo Gyvenamajame name) priklauso tik jai vienai, nes sandoriais, sudarytais 1988 m. ir 1989 m., kurie buvo pagrindas pareiškėjos ir O. M. K. daiktinių teisių įregistravimui, buvo perleistos mūrinio su dviem priestatais, rūsiu ir terasa gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalys. 1990 m. vasario 13 d. sprendimu Lenino r. liaudies teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 457/90, kuriuo įpareigojo kitą namo bendraturtę netrukdyti pareiškėjai naudotis ginčo name esančiomis rūsio patalpomis, tačiau minimoje byloje nebuvo nustatyta, kad rūsio patalpos nuosavybės teise išimtinai priklauso tik pareiškėjai arba kitai namo bendraturtei. Nurodė, kad pareiškėja su 2013 m. kovo 7 d. prašymu nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai turėtų priklausyti didesnė gyvenamojo namo dalis, ar dokumentų, patvirtinančių, kad tik jai vienai nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos Gyvenamajame name.

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko, visiškai palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. liepos 2 d. duomenimis nuosavybės teisė į 50/100 Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso pareiškėjai. Tokius duomenis patvirtino ir 2008 m. liepos 11 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas bei atsakovo pateiktas 2013 m. lapkričio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas. Pareiškėjos nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas yra 1989 m. spalio 26 d. dovanojimo sutartis reg. Nr. 7-3132. Likusi Gyvenamojo namo dalis (50/100) priklauso O. M. K., kuriai nuosavybės teisės į minėto namo dalį buvo įregistruota 1988 m. gegužės 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties reg. Nr. 1-1588 pagrindu. Kitų patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, ginčo name nėra, namo rūsys yra sudėtinė gyvenamojo namo dalis, o ne atskiras nekilnojamojo turto objektas. Sandorių, sudarytų 1988 m. ir 1989 m., objektais buvo mūrinio su dviem priestatais, rūsiu, terasa Gyvenamojo namo dalys. 2013 m. kovo 7 d. Filiale buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo jai į Gyvenamajame name esančias rūsio patalpas. Teritorinis registro tvarkytojas, išnagrinėjęs šį pareiškėjos prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus, 2013 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. KAKT-179 atsisakė J. B. Ž. prašymą tenkinti, motyvuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindų tie duomenys buvo įrašyti, o dokumentų patvirtinančių, kad pareiškėjai atitenka visos ginčo name esančios rūsio patalpos, nebuvo pateikta. Pareiškėja apskundė teritorinio registro tvarkytojo sprendimą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2013 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. 121, kuriuo teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, jog 1990 m. vasario 13 d. sprendimu Lenino r. liaudies teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 457/90, kuriuo įpareigojo kitą namo bendraturtę netrukdyti pareiškėjai naudotis ginčo name esančiomis rūsio patalpomis, tačiau minimoje byloje nebuvo nustatyta, kad rūsio patalpos nuosavybės teise išimtinai priklauso tik pareiškėjai. Naudojimasis rūsio patalpomis nuosavybės teisės dalies į nekilnojamąjį daiktą nekeičia. Teismas sprendė, kad pareiškėja su 2013 m. kovo 7 d. prašymu nepateikė atsakovui dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai turėtų priklausyti didesnė gyvenamojo namo dalis, ar dokumentų, patvirtinančių, kad tik jai vienai nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos ginčo name, todėl ginčijamus sprendimus Filialas ir VĮ Registrų centras priėmė teisėtai ir pagrįstai, o rūsio patalpos, esančios Gyvenamajame name, nebuvo suformuotos atskiru nekilnojamojo turto objektu, todėl nebuvo pagrindo tik į šias patalpas įregistruoti daiktines teises, kadangi NTRĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuomet, kai yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidą ir įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas, esančias Gyvenamajame name. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja 2013 m. kovo 7 d. kreipėsi į teritorinį registratorių dėl nuosavybės teisių įregistravimo, o ne dėl netikslių ar klaidingų duomenų ištaisymo Nekilnojamojo turto registre.

Teismas sprendė, jog pareiškėja siekė įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas ir klaida įvardino atsakovo veiksmus dėl atsisakymo patenkinti jos prašymą įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas. Konstatavo, jog išskirti pareiškėjos skundo reikalavimo dalį dėl klaidos ištaisymo, kaip savarankišką skundo dalį, ir priimti dėl jos procesinį sprendimą atskirai nebuvo pagrindo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą.

Pareiškėja iš esmės pakartojo savo skunde Kauno apygardos administraciniam teismui nurodytas faktines aplinkybes ir motyvus. Pareiškėja dar kartą nurodė, jog pirkimo – pardavimo sutartimi pardavėja rūsio nepardavė, t. y. rūsio patalpos nebuvo įtrauktos į minėtą sutartį. Pareiškėjos manymu, teismas nevertino tuo metu galiojusio įstatymo, taip pat nevertino bylos aplinkybių, o tik atkartojo atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, dėl to buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.

Atsakovas su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutiko.

Atsakovo nesutikimas su apeliaciniu skundu iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjos skundą, pateiktą Kauno apygardos administraciniam teismui, bei nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą išnagrinėjo nepažeisdamas galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo buvo netenkintas jos prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į visas rūsio patalpas, esančias gyvenamajame name 1A2p, Kaune, (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 20/112966) bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, kuriuo buvo paliktas nepakeistas minėtas teritorinio registratoriaus sprendimas, taip pat prašo įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidą ir įregistruoti pareiškėjai nuosavybės teises į minėtas rūsio patalpas.

Remiantis byloje esančiu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. lapkričio 4 d. išrašu, nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre yra įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į 50/100 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio bendras plotas 246,60 kv. m, naudingas plotas 158,52 kv. m, gyvenamasis plotas 76,42 kv. m, rūsių (pusrūsių) plotas 88,08 kv. m, plotas bruto 371 kv. m (b. l. 56–57).

Pareiškėja 2013 m. kovo 7 d. kreipėsi į atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydama įregistruoti jos nuosavybės teisę į visas minėto namo rūsio patalpas. Prašyme pareiškėja nurodė, kad jos nuosavybės teisę į rūsio patalpas patvirtina 1989 m. spalio 26 d. dovanojimo sutartis Nr. 7-3132 bei Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismo 1990 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 457/90 (b. l. 39).

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. KAKT-179 atsisakė patenkinti tokį pareiškėjos prašymą, o VĮ Registrų centras 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 121 paliko galioti šį teritorinio registratoriaus sprendimą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.

Kaip matyti iš minėto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pareiškėjos nuosavybės teisės į 50/100 gyvenamojo namo (taip pat ir 5/100 rūsio, kurio plotas 88,08 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistravimo pagrindas yra 1989 m. spalio 26 d. dovanojimo sutartis Nr. 7-3132.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad teritorinio registratoriaus sprendimas įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į 50/100 gyvenamojo namo (taip pat ir 5/100 rūsio, kurio plotas 88,08 kv. m), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 1989 m. spalio 26 d. dovanojimo sutarties Nr. 7-3132 pagrindu būtų įstatymų nustatyta tvarka panaikintas. Šio teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teisėjų kolegija nevertina, ar nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie pareiškėjos nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą atitinka 1989 m. spalio 26 d. dovanojimo sutarties Nr. 7-3132 duomenis.

Šiuo atveju, teritorinis registratorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, remdamasis minėta dovanojimo sutartimi negalėjo įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą kita apimtimi, nei ši teisė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytais nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis.

Pareiškėja nuosavybės teisę į rūsį prašė registruoti taip pat ir Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismo 1990 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 457/90 pagrindu. Šiuo sprendimu teismas tik įpareigojo atsakovę netrukdyti pareiškėjai naudotis gyvenamojo namo rūsiu, tačiau šiuo teismo sprendimu nebuvo išspręstas gyvenamojo namo rūsio nuosavybės teisių klausimas, todėl minėtas teismo sprendimas nepatvirtina pareiškėjos teisių į visą gyvenamojo namo rūsį.

Kadangi teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisės į visą minėtą rūsį įregistravimo nekilnojamojo turto registre, o Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, pagrįstai paliko tokį teritorinio registratoriaus sprendimą nepakeistą, todėl naikinti skundžiamus teritorinio registratoriaus ir Centrinio registratoriaus sprendimus nėra pagrindo.

Pareiškėja skundu, adresuotu pirmosios instancijos teismui, taip pat prašė įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidą ir įregistruoti jai nuosavybės teises į rūsio patalpas, esančias gyvenamajame name lA2p, Kaune, (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 20/112966) .

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.

Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos.

Kreipdamasi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, pareiškėja prašė tik įregistruoti jai nuosavybės teisę į rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka dėl netikslių ar klaidingų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, ištaisymo pareiškėja į teritorinį registratorių nesikreipė.

Pažymėtina, kad prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą nagrinėjimas ir prašymų ištaisyti netikslius ar klaidingus į nekilnojamojo turto registrą įrašytus duomenis yra skirtingos Nekilnojamojo turto registro įstatyme įtvirtintos nekilnojamojo turto registratoriaus vykdomos procedūros. Nesant pareiškėjos prašymo ištaisyti į nekilnojamojo turto registrą įrašytus duomenis bei teritorinio registratoriaus priimto sprendimo dėl tokio prašymo, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo vertinti, ar į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys apie pareiškėjos nuosavybės teisę į minėtą rūsį yra teisingi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo ištaisyti į nekilnojamojo turto registrą įrašytus duomenis atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos J. B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys