AS-166-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

(S)

Administracinė byla Nr. AS-166-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07533-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 21 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Š. kreipėsi į teismą skundu, prašydamas:

1) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas), 10 000 Lt neturtinės žalos;

2) priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo sprendimo priėmimo iki visiškos prievolės įvykdymo dienos.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 200 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Apibendrinęs teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo kalinimo sąlygas, bei teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, teismas darė išvadą, kad buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kamerose, kuriose pakanka ploto vienam asmeniui. Teismas pabrėžė, kad gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), tik 3 dienas (trumpalaikis kalinimas) negalėjo sukelti esminių nepatogumų, dvasinių kančių, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 10 000 Lt piniginę kompensaciją yra nepagrįstas.

II. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl praleisto termino tokiam skundui paduoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 66 straipsnio 2 dalimi, nurodė, jog ginčijamas sprendimas buvo paskelbtas 2014 m. spalio 22 d., todėl apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo turėjo būti paduotas iki 2014 m. lapkričio 5 d. 23 val. 59 min. Tačiau apeliacinis skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiųstas 2014 m. lapkričio 13 d., t. y. apeliacinis skundas paduotas (išsiųstas) praleidus 8 dienas.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinį skundą surašė iškart, kai tik gavo lėšų raštinės prekėms. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas lygybės principas, kadangi laisvėje esantys asmenys galėjo išklausyti sprendimą arba nedelsiant gauti teismo sprendimo nuorašą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliacinį skundą pasirašytinai įteikė 2014 m. lapkričio 12 d. pataisos namų įgaliotam pareigūnui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas per pirmosios instancijos teismą pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl praleisto termino tokiam skundui paduoti. 2014 m. gruodžio 5 d.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl atsisakymo priimti apeliacinį skundą, kuriame prašoma atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo padavimo terminą, nurodant, jog pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą iš karto, kai tik, jam esant nelaisvėje, pavyko gauti raštinės reikmenų. ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008). Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. spalio 22 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2014 m. lapkričio 5 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2013 m. lapkričio 12 d. (skaičiuojant nuo įteikimo pataisos namų administracijai, per kurią nuteistųjų korespondencija perduodama pašto įstaigai), t. y. 7 dienas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Paduodamas apeliacinį skundą per pirmosios instancijos teismą, pareiškėjas praleisto termino atnaujinti neprašė, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, ginčijama 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Šiuo atveju pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl priežasčių, lėmusių apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, nesudaro pagrindo naikinti teisėtai ir pagrįstai priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui neprašant atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termino, neturėjo galimybės pasisakyti dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodomų termino praleidimo priežasčių.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo, kartu su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujinti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius