AS-143-744-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-744/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02488-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. balandžio 27 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Krašto apsaugos ministerija) viceministro 2014 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 12-01-518 „Dėl grąžinimo į profesinę karo tarnybą“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – ir Krašto apsaugos ministras) 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. P-760 „Dėl kpt. D. L. išleidimo į atsargą“; 3) grąžinti jį į profesinę karo tarnybą; 4) priteisti iš atsakovo tarnybinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką; 5) įskaityti laikotarpį nuo profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo iki sugrąžinimo į tarnybą momento į pareiškėjo, tarnavusio krašto apsaugos sistemoje, laiką valstybinei pensijai už tarnybą skirti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. vasario 24 d. Krašto apsaugos ministerijai pateikė prašymą – grąžinti jį į profesinę karo tarnybą ir panaikinti Krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. P-760, nurodydamas, kad išnyko esminė sąlyga – iškelta baudžiamoji byla, kuri nulėmė profesinės karo tarnybos sutarties su juo nutraukimą ir jo išleidimą į atsargą, nutraukta, o faktas, jog jis suklastojo dokumentą, neįrodytas. Tačiau Krašto apsaugos ministerija 2014 m. kovo 27 d. pateikė neigiamą atsakymą Nr. 12-01-518.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 4 p., 37 str. 3 d., 149 str.).

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Susipažinęs su pareiškėjo skundo turiniu, teismas konstatavo, kad nors jame pareikšti keli tarpusavyje susiję skundo reikalavimai, esminis ir pagrindinis, nulemiantis galimybę priimti realiai pareiškėjo teises apginantį sprendimą, yra reikalavimas panaikinti Krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. P-760 „Dėl kpt. D. L. išleidimo į atsargą“. Šias savo išvadas teismas grindė tuo, kad, tik nuginčijus šį įsakymą, gali būti sprendžiama dėl kitų pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-969-280/2013 teismas priėmė 2013 m. kovo 4 d. sprendimą, kuriame konstatavo, kad Krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. P-760 dėl pareiškėjo išleidimo į atsargą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. kovo 19 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas konstatavo, kad teisme negali būti priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas panaikinti Krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. P-760 „Dėl kpt. D. L. išleidimo į atsargą“, nes šio įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas įsiteisėjusiame teismo sprendime. Kadangi kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra išvestinio pobūdžio, teismas juos taip pat atsisakė priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, teismas išaiškino pareiškėjui, kad, esant ABTĮ 153 straipsnyje nustatytiems pagrindams, jis turi teisę pateikti prašymą dėl bylos, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, proceso atnaujinimo.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nutartis priimta neįsigilinus, teisiškai neįvertinus skundžiamo Krašto apsaugos ministerijos viceministro 2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 12-01-518 turinio. Pagrindinis reikalavimas tiek kreipiantis į Krašto apsaugos ministeriją, tiek į teismą – reikalavimas grąžinti jį į profesinę karo tarnybą, išnykus esminei – pagrindinei sąlygai, kuri nulėmė profesinės karo sutarties nutraukimą. Reikalavimas panaikinti Krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. P-760 ir kiti reikalavimai kaip tik yra išvestinio pobūdžio. Baudžiamosios bylos nutraukimo, nesant baudžiamosios atsakomybės sudėties, teismas nevertino, kaip aplinkybės, suteikiančios pagrindą grąžinti jį į profesinę karo tarnybą, ir nesvarstė jo grąžinimo į profesinę karo tarnybą galimybės bei tuo pačiu Krašto apsaugos ministerijos sprendimo negrąžinti jo į karo tarnybą teisinio pagrindimo. Teismas nenagrinėjo pačios reikalavimo esmės – ar skundžiamo subjekto veiksmas – atsisakymas grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, buvo pagrįstas. Yra pagrindas 2014 m. kovo 27 d. atsakymą Nr. 12-01-518 vertinti kaip neproporcingą, priimtą savavališkai ir subjektyviai vertinant Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą faktinį profesinės kario sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos pagrindą, kurio teismas nenagrinėjo. Pareiškėjo nuomone, teismui faktiškai nepagrįstai neįsigilinus į reikalavimų esmę ir prigimtį, nustačius niekuo nepagrįstą reikalavimų reikšmingumą, pirmumą, išvestinumą, skunde nurodyti reikalavimai liko iš esmės neišnagrinėti ir jo teisė grįžti į profesinę karo tarnybą nerealizuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš esmės siekia būti grąžintas į profesinę karo tarnybą, teigdamas, kad išnyko esminė sąlyga – iškelta baudžiamoji byla, kuri nulėmė profesinės karo tarnybos sutarties su juo nutraukimą ir jo išleidimą į atsargą, nutraukta, o faktas, jog jis suklastojo dokumentą, neįrodytas.

Profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta ir jis išleistas į atsargą Krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. P-760 „Dėl kpt. D. L. išleidimo į atsargą“ pagrindu. Šis įsakymas priimtas atsižvelgiant į Krašto apsaugos ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. P-405 „Dėl kpt. D. L. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“. Pastaruoju įsakymu buvo nutrauktas pareiškėjo, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, kandidatūros tikrinimas ir nuspręsta šio leidimo jam neišduoti, kadangi nustatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 ir 17 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. pareiškėjas yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir buvo nesąžiningas, nurodydamas neteisingą informaciją. Šiuos Krašto apsaugos ministro įsakymus pareiškėjas ginčijo teismine tvarka ir dėl kiekvieno jų (chronologine tvarka) yra įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3476-168/2012 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-969-281/2013. Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Krašto apsaugos ministerijos 2014 m. kovo 27 d. rašte (atsakyme) Nr. 12-01-518 „Dėl grąžinimo į profesinę karo tarnybą“ yra išdėstyta šios institucijos pozicija dėl pareiškėjo grąžinimo į profesinę karo tarnybą, kurios ginčijimas nesukeltų pareiškėjo siekiamo rezultato.

Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis