A-822-675-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-675/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00294-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. N. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą valstybinės pareigūno pensijos dalį – 62 209,41 Lt; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 1D-591(11), kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, Ministerija) 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu, nuo 2008 m. spalio 1 d. pareiškėjui buvo paskirta 2 962,80 Lt valstybinė pareigūnų pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), vadovaujantis šio įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis (atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų) pareiškėjui kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta pensija. Pareiškėjas su 2012 m. gruodžio 27 d. raštu kreipėsi į Ministeriją, kuri 2013 m. sausio 14 d. raštu Nr. 1D-591(11) pareiškėjui atsakė, kad mokėti visą paskirtą pensiją bei išmokėti pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančių teisės normų taikymo, pareiškėjui 2010–2012 m. laikotarpiu buvo neišmokėta 62 209,41 Lt.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostata, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, taip pat į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas iki 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, mano, jog Ministerijos atsakymas ir atitinkami veiksmai (perskaičiuojant ir išmokant sumažintą pensiją) skunde nurodytu laikotarpiu buvo teisėti ir nepažeidžiantys pareiškėjo teisių. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog Ministerija ir jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir galiojančius teisės aktus privalėjo veikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė H. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 44 756,51 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 1D-591(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ministerijos 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 11SP-47801 pareiškėjui nuo 2008 m. spalio 1 d. neterminuotai buvo paskirta 2 962,80 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Ministeriją, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti jam paskirtą valstybinę pareigūno pensiją. Ministerija 2013 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1D-591(11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pareigūno pensija buvo perskaičiuota ir ribojama vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4, 5 straipsnių nuostatomis ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Nustatyta, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtai apribojo pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas vietoje 1,5 koeficiento taikydamas 1,3 koeficientą bei pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galėjo būti perskaičiuojama.

Ginčo atveju atsižvelgta į išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotą praktiką, susijusią su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Atsižvelgęs į pateiktus išaiškinimus teismas sprendė, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

Remiantis byloje pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. 11PP(P)-5345 nustatyta, kad pareiškėjui taikant ribojimą pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas bei pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 44 756,51 Lt skirtumas. Konstatavus, jog atsakovas neteisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, pažymoje nurodytas skirtumas pareiškėjui priteistinas.

Nagrinėjamo ginčo atveju atsižvelgta ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 ir 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktus išaiškinimus, konstatuojant, kad neteisėtai neišmokėta valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktu išaiškinimu, jog Vidaus reikalų ministerija, priimdama byloje skundžiamą sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos, teismas konstatavo, jog yra pagrindas naikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. 1D-591(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

III. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vidaus reikalų ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 44) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą – nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliaciniame skunde teigia, kad neginčija pareiškėjo teisės į priteistą sumą, tačiau Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektą. Todėl pagal esamą faktinę padėtį atsakovas negali įvykdyti teismo sprendimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prisidėjo prie atsakovų apeliacinio skundo (b. l. 48–49).

Pareiškėjas H. N. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 51–53) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad atsakovo nurodytos priežastys negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą, kurio vykdymas negalėtų sukelti atsakovui ženklios finansinės naštos atsiradimo. Atidėjus teismo sprendimo vykdymą toliau būtų pažeidžiamas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas ir nevykdomas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui H. N. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.

Atsakovai apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui priteistos 44 756,51 Lt valstybinės pareigūno pensijos nepriemokos, tačiau prašo atidėti minėto teismo sprendimo vykdymą iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Pastaroji išvada darytina Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo pagrindu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A522-519/2013, taip pat kitais baigiamaisiais teisės aktais, priimtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose (pvz.: 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių atkartotų ir kitose tokio pat pobūdžio administracinės bylose. Esant įvardytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priteistos sumos dydžio neginčija, detalesnė analizė dėl priteistos 44 756,51 Lt valstybinės pareigūnų pensijos dalies nebetikslinga.

Kaip minėta, atsakovai apeliaciniame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010) numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumas (pvz., 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė apeliacinės instancijos teismui argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes atsakovams, taip pat kad neatidėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta pirmosios instancijos teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsakovams nepateikus įrodymų, patvirtinančių teiginius apie nepakankamus biudžeto asignavimus, pateiktas prašymas vertintinas kaip formalus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog neturi objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas sukeltų neproporcingų sunkumų atsakovams, todėl prašymą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. atmeta kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė