AS-858-125-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-125/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01244-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“) dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi (t. I, b. l. 3-4) buvo priimta pareiškėjo S. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundo dalis (b. 1. 3-4, 5-14) dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymų Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1092 „Dėl servituto nustatymo S. G. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“, Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1096 „Dėl servituto nustatymo S. G. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“, Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1088 „Dėl servituto nustatymo S. G. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“, Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1091 „Dėl servituto nustatymo S. G. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ (toliau – ir Įsakymai) panaikinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė nesutinkantis su Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus Įsakymais. Įsakymais nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotas (bendrojo naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti, aptarnauti. Įsakymų 2.1 punktuose nurodyta, jog viešpataujantis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) dujotiekio inžineriniai tinklai. Pagal Įsakymų 2.2 punktus jų savininkas yra trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“. Įsakymų 2.3 punktais atsakovas nustatė pareiškėjo, kaip žemės savininko, prievolę išlaikyti tarnaujantį daiktą. Įsakymų 2.4 punktais nustatytas nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo atlyginimas, išmokant pareiškėjui vienkartines kompensacijas: įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1092 – 2 690,62 Lt, įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1096-1 – 400,45 Lt, įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1088 – 233,43 Lt, įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1091 – 6 673,84 Lt.

Pareiškėjas pabrėžė, jog Įsakymai priimti nesant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punkte numatytos privalomos sąlygos, leidžiančios administraciniu aktu nustatyti servitutus privačios žemės sklypams, nes toks servitutas nėra teisės aktų nustatyta tvarka numatytas teritorijų planavimo dokumente – 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-130 patvirtintame Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas). Pažymėjo, jog Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali būti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinierinės infrastruktūros tinklų. Prie bendrojo naudojimo sistemos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – ir Gamtinių dujų įstatymas) nuostatos priskiria tik gamtinių dujų skirstymo dalį, o SGD terminalo susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos, Specialiuoju planu suplanuotas statyti dujotiekis priskirtinas prie dujų perdavimo, o ne skirstymo sistemos. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, trečiajam asmeniui nepateikus Taisyklių 9.6 punkte nurodyto dokumento, negalėjo nustatyti servituto administraciniu aktu.

Pareiškėjas taip pat nesutiko su servitutų apimtimis. Manė, kad šioje situacijoje servitutai dujotiekiui tiesti, aptarnauti ir naudoti turi apimti ne didesnio pločio ruožą negu tas, kuris pripažįstamas technologiškai būtinu magistralinio dujotiekio statybai bei vėlesniam jo aptarnavimui. Teigė, kad nors Specialiajame plane servitutas nėra nustatytas, tačiau jo aiškinamajame rašte, aprašant dujotiekio tiesimo technologiją, nurodoma, jog tipinė darbų zona nustatoma 20 metrų pločio (aiškinamojo rašto 182 lapas), todėl ir servitutas turėtų būti nustatytas ne didesniame negu 20 metrų pločio ruože, tačiau Įsakymais nustatytas 50 metrų pločio servitutas.

Pareiškėjo teigimu, administraciniais aktais nustatant servitutus nesilaikyta proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo, pareigos teisingai atlyginti nuostolius principų. Atsižvelgiant į servitutų esmę ir jų sukeliamus ilgalaikius apribojimus akivaizdu, jog pareiškėjas faktiškai netenka realios galimybės savo nuožiūra naudotis tomis sklypų dalimis, kurioms nustatomi servitutai. Pareiškėjas nesutiko su Įsakymų 2.4 punktais, kuriais nustatyti kompensacijos dydžiai nuostoliams atlyginti.

Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai, kol neįsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti:

1) Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1092 1.1 punkto, kuriuo pareiškėjo žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuoto (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas 0,3890 ha plote;

2) Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1096 1.1 punkto, kuriuo pareiškėjo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuoto (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas 0,2000 ha plote;

3) Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1088 1.1 punkto, kuriuo pareiškėjo žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuoto (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas 1,8607 ha plote;

4) Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1091 1-1 punkto, kuriuo pareiškėjo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuoto (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas 0,9531 ha plote.

Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad, jeigu teismas šioje byloje tenkintų jo skundą ir panaikintų aktus, nustatančius servitutus, suteikiančius teisę tiesti dujotiekį jo sklypuose, tai reikštų patvirtinimą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ pareiškėjo žemės sklypuose dujotiekį tiesia neteisėtai. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas dar negavo pranešimo, tačiau jam žinoma, kad kitiems žemės sklypų savininkams, per kurių sklypus numatytas dujotiekio tiesimas, yra atsiųsti dujotiekio statybos rangovo UAB „Alvora“ pranešimai, kad nuo 2013 m. lapkričio 11 d. ši įmonė pradeda SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos darbus. Apie dujotiekio statybos pradžią buvo pranešta žiniasklaidos priemonėse. Teigė, kad jau nutiesto dujotiekio atkarpų pareiškėjo žemės sklypuose išardymas ir perkėlimas į kitą vietą būtų susijęs su viso 18 km ilgio dujotiekio, kaip vientiso statinio, pertvarkymu, su dujotiekio trasos koregavimu kitų privačių asmenų žemės sklypuose. Tai sukeltų trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“ tokius techninius, finansinius ir kitokius sunkumus, kad teismo sprendimas būtų realiai neįvykdomas arba jo vykdymas būtų nepaprastai apsunkintas. Pareiškėjas nurodė, jog ši aplinkybė yra akivaizdi, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 1 dalimi, ji turėtų būti pripažinta neįrodinėtina.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovės prašė netenkinti pateikto prašymo, nes SGD terminalo projektas yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu, o dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtų patiriami dideli nuostoliai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi (t. IV, b. l. 13-17) netenkino pareiškėjo S. G. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas, remdamasis ABTĮ 71 straipsniu, nurodė, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Nurodė, jog Įsakymais pareiškėjui nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, esančiuose Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, nustatyti žemės servitutai – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.

Teismas, įvertinęs Įsakymų turinį ir pareiškėjo prašymo turinį, konstatavo, kad Įsakymai per se nesuteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisės vykdyti statybos darbus, kadangi, neatlikus papildomų veiksmų, numatytų teisės aktuose, ir negavus statybos leidimo, pareiškėjo žemės sklypuose statybos darbai nėra galimi. Įsakymai nėra individualūs administraciniai aktai, kurie tiesiogiai leidžia trečiajam suinteresuotam asmeniui vykdyti statybos, žemės kasimo darbus pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose, t. y. Įsakymai nesukelia teisinių pasekmių, kokiomis remiasi pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo vertinimu, negalima teigti, kad tenkinus pareiškėjo skundą teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, kadangi būtų faktiškai neįmanomas padėties iki Įsakymų priėmimo atkūrimas.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nepateikė argumentų, patvirtinančių jo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas S. G. atskiruoju skundu (t. IV, b. l. 27-29) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria netenkintas jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir tenkinti jo pateiktą prašymą.

Atskirajame skunde nurodoma, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pripažino, kad statybos leidimas dujotiekio statybai yra gautas ir statybos darbai pradedami. Ginčijamų aktų galiojimo sustabdymas reikalingas tam, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sustabdymo laikotarpiu neturėtų teisinio pagrindo naudotis dujotiekio statybai pareiškėjo sklypais ir šioje dalyje turimo statybos leidimo negalėtų realizuoti.

Pabrėžia, jog tenkinus pareiškėjo skundą būtų nustatyta, kad pareiškėjo sklypais trečiasis suinteresuotas asmuo pasinaudojo neteisėtai ir dujotiekis turėtų būti iš jo sklypų pašalintas. Pagal viešai skelbiamą informaciją viso 18 km ilgio dujotiekio statybos kaina bus (duomenys neskelbtini) Lt. Dujotiekis yra vieningas statinys, todėl jau nutiesto dujotiekio atkarpų pareiškėjo žemės sklypuose išardymas ir perkėlimas į kitą vietą būtų susijęs ne tik su dujotiekio projektinių dokumentų pakeitimais, bet ir su pakartotinėmis dujotiekio dalies statybos sąnaudomis bei sunkumais sprendžiant klausimą, kur gi dujotiekis turi būti perkeltas, kai aplink pareiškėjo sklypą yra privatūs kitų asmenų sklypai. Galimai iškiltų būtinybė koreguoti viso 18 km ilgio dujotiekio, kaip vientiso statinio, trasą. Tai sukeltų trečiajam suinteresuotam asmeniui didelius techninius, finansinius ir kitokius sunkumus, todėl teismo sprendimas būtų realiai neįvykdomas arba jo vykdymas būtų nepaprastai apsunkintas. Ši aplinkybė akivaizdi, todėl turėtų būti pripažinta neįrodinėtina.

Mano, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi galimybę vykdyti dujotiekio statybos darbus kitose dujotiekio trasos dalyse, nes susilaikymas nuo statybos darbų sukeltų mažiau nuostolių ir sunkumų negu jau pastatyto statinio išardymas. Jeigu ateityje dujotiekio statybą kliudytų užbaigti pareiškėjo prašymu taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismas galėtų priimti sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo ar panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, jog įgyvendindamas suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą trečiasis suinteresuotas asmuo ignoruodamas pareiškėjo nuomonę ir interesus pats nusprendė dujotiekio tiesimui naudoti pareiškėjo žemės sklypą ir pats pasirinko sklypo naudojimo būdą – servitutą. Remiasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepaisė pareiškėjo valios ir pasirinko ne žemės išpirkimo, o servituto variantą, todėl veikė savo rizika ir turėjo numatyti galimą bylinėjimąsi su pareiškėju bei galimą reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Jeigu manoma, kad vykdant svarbius ekonominius projektus pavienio fizinio asmens interesai visiškai nesvarbūs ir ABTĮ normos neturi būti taikomos, tuomet galima daryti išvadą, jog pareiškėjo kreipimasis į teismą su skundu yra beprasmis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (t. IV, b. l. 39-40) nesutinka su pateiktu atskiruoju skundu.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo. Pažymi, jog pareiškėjas, ginčydamas administracinius aktus dėl servitutų nustatymo, iš esmės nesutinka su nustatyta nuostolių kompensacija.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, kaip ypatingos svarbos objekto, projekto tolimesnį įgyvendinimą. Suskystintųjų dujų terminalas tarnaus viešajam interesui, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertintas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo proporcingumas ne tik atsakovo interesams, bet ir tretiesiems asmenims, kuriems šis sprendimas turėtų tiesioginės įtakos (viešasis interesas), taip pat ir valstybės strateginių tikslų įgyvendinimui.

Trečiasis asmuo akcinė bendrovė AB „Klaipėdos nafta” atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (t. IV, b. l. 31-37) prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pareiškėjas nutartį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ginčija ne remdamasis objektyviais įrodymais ar teisiniais argumentais.

Pabrėžia, kad dujotiekio trasos tiesimo darbai vyksta pagal Specialųjį planą bei jo pagrindu išduotus statybų leidimus. Šiuo metu tiek Specialusis planas, tiek skirtingiems ruožams išduoti statybų leidimai yra galiojantys ir vykdomi, todėl jie sudaro teisinį pagrindą vykdyti dujotiekio statybos darbus ir jais turi būti vadovaujamasi. Pažymi, jog galimybė apeiti pareiškėjo sklypus yra tik vamzdyno suvirinimo darbų etape, kuris turėtų būti baigtas 2014 metų pirmąjį ketvirtį ir kurio metu nėra objektyvaus tikslo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi atskirus vamzdžius bet kada galima perkelti į kitą vietą. Vėlesniuose etapuose objektyviai neįmanoma išskaidyti dujotiekio į atskirus ruožus, nesujungiant jo į vientisą trasą. Tokia dujotiekio trasa negalėtų būtų transportuojamos dujos į dujų perdavimo vamzdyną, o tai atitinkamai reikštų, kad SGD terminalas negalės būti eksploatuojamas. Todėl teismui taikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius atsakovo priimtų Įsakymų galiojimą, priešingai nei nurodo pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo būtų priverstas neribotam laikui stabdyti dujotiekio trasos tiesimo darbus, o tai reiškia ir viso valstybės mastu itin reikšmingo SGD terminalo statybos darbų stabdymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog teismui priėmus galimai pareiškėjui palankų sprendimą jam nereiktų keisti visos 18 km dujotiekio trasos, o pakaktų atlikti dalies vamzdyno trajektorijos pakeitimus. Išlaidos dėl dalies dujotiekio trasos pakeitimo būtų ženkliai mažesnės nei nuostoliai dėl visų darbų sustabdymo, dėl ko SGD terminalas nebūtų pradėtas eksploatuoti laiku. Neįgyvendinus SGD terminalo statybos projekto laiku grėstų didžiuliai nuostoliai.

Nurodo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui kylančios teisinės pasekmės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra neproporcingai didelės palyginus su pareiškėjui galinčiomis kilti pasekmėmis dėl šių priemonių netaikymo. Teismui pakeitus pirmosios instancijos nutartį ir pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų neapibrėžtam laikui sustabdytas (duomenys neskelbtini) Lt vertės valstybinės reikšmės, ekonomiškai svarbaus projekto, kuris turi užtikrinti valstybės energetinę nepriklausomybę, įgyvendinimas.

Pabrėžia, jog laiku neatlikus darbų viena SGD terminalo prastovos diena kainuotų apie (duomenys neskelbtini) Lt per dieną, neįskaitant kitų trečiojo suinteresuoto asmens patiriamų nuostolių dėl rangovų užlaikymo. Tuo tarpu, jeigu išnagrinėjus bylą (netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių) paaiškėtų, kad yra pagrindas naikinti Įsakymus, iš esmės tai neįtakotų pareiškėjo padėties pablogėjimo. Tą įrodo ir paties pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paremti išimtinai trečiojo suinteresuoto asmens patiriamais nuostoliais ir sunkumais dėl dujų trasos trajektorijos pakeitimo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nuostoliai, galintys kilti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, viršija tai, kas būtina, t. y. pažeidžia ekonomiškumo bei proporcingumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria teismas netaikė pareiškėjo S. G. prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su tokia priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi ir pažymi, jog teismas netinkamai įvertino reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos ir tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnyje.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtis yra iš esmės užtikrinti, kad teisė į teisminę gynybą, administraciniame procese numatyta ABTĮ 5 straipsnyje, netaptų deklaratyvia, kad priimtas teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas ir sukeltų teisines pasekmes, kurių siekė konkretus subjektas inicijuodamas atitinkamą administracinį ginčą.

Pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje yra įvardintos galimos reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšys, kurias taikyti gali administracinis teismas, t. y. uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas, ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtintų teisės normų analizė taip pat leidžia daryti išvadą, kad proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti konkretus – asmenys turi nurodyti, kokias įvardintas reikalavimo užtikrinimo priemones prašo taikyti bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tuo tarpu teismui kyla pareiga įvertinti nurodytas aplinkybes ir motyvuotai išspręsti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pasisakant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinis teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Be to, pastebėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu negalima varžyti asmenų teisių daugiau negu yra būtina jų taikymo tikslui pasiekti (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymų Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1092, Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1096, Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1088, Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1091 dalis, kuriomis pareiškėjo žemės sklype nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuoto (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Pastebėtina, jog nurodytos komunikacijos yra susijusios su SGD terminalo susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybomis.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą pareiškėjas grindė tuo, tenkinus jo pateiktą skundą ir pripažinus servitutus nustatytus nepagrįstai, nutiesto dujotiekio atkarpų pareiškėjo žemės sklypuose išardymas ir perkėlimas į kitą vietą būtų susijęs su viso 18 km ilgio dujotiekio, kaip vientiso statinio, pertvarkymu, su dujotiekio trasos koregavimu kitų privačių asmenų žemės sklypuose, o tai sukeltų trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“ tokius techninius, finansinius ir kitokius sunkumus, kad teismo sprendimas būtų realiai neįvykdomas arba jo vykdymas būtų nepaprastai apsunkintas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytas priežastis, kuriomis yra grindžiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pažymi, jog pareiškėjas prašomą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą iš esmės grindė trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“ galimai atsirasiančiais nepatogumais, didelėmis išlaidomis ir tuo siejamu teismo sprendimo įvykdymo sunkumu ir (ar) negalimumu. Tačiau šių teiginių pareiškėjas įtikinamai nepagrindė. Be to, pats trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ pažymėjo, kad teismui priėmus galimai pareiškėjui palankų sprendimą jam nereiktų keisti visos 18 km dujotiekio trasos, o pakaktų atlikti dalies vamzdyno trajektorijos pakeitimus. Atitinkamai, ir išlaidos dėl dalies dujotiekio trasos pakeitimo būtų ženkliai mažesnės nei nuostoliai dėl visų darbų sustabdymo, dėl ko SGD terminalas nebūtų pradėtas eksploatuoti laiku. Taigi atsižvelgusi į nurodytus teiginius teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje proceso stadijoje negalima daryti išvados, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, tokių teiginių taip pat nenurodė ir trečiasis suinteresuotas asmuo.

Papildomai teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog, kaip buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra svarbu įvertinti ne tik grėsmę būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, bet svarbu motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos, proporcingumo principus.

Tikslingumo principas šiame kontekste iš esmės reiškia įvertinimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį. Tuo tarpu proporcingumo principo taikymas sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių reiškia poreikį pasverti neigiamas pasekmes, kurios atsirastų pareiškėjui, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų atsakovui, kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, tačiau skundas būtų atmestas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-244/2008). Be to, proporcingumo principo taikymas, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimus, yra glaudžiai susijęs su viešųjų interesų apsauga.

Pastebėtina, jog šių principų preciziškas laikymasis yra ypač aktualus taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios galimai lems didelius finansinius nuostolius, esminius tam tikros rinkos pokyčius ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtinto Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plano II priemonių grupėje „Lietuvos energetinio saugumo didinimas“ 2.61 punkte numatyta įrengti suskystintų gamtinių dujų importo terminalą Lietuvoje, kurį sudarytų plaukiojanti suskystintų gamtinių dujų saugykla su dujinimo technologija, antžeminiai terminalo įrenginiai, jungtis su gamtinių dujų perdavimo sistema ir (ar) jų technologiniai priklausiniai (atsakingu vykdytoju ar savo iniciatyva priemones vykdančiu asmeniu paskirtas AB „Klaipėdos nafta“, priemonės vykdymo pradžia nustatyta – 2012 m., o pabaiga – 2014 m.).

Ginčo dujų terminalo įrengimas taip pat yra numatytas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme (toliau – ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas), kuriuo SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais (Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 3 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 871 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu“ taip pat pripažino suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, kuris turi būti įgyvendintas iki 2014 m. gruodžio 3 d., valstybei svarbiu ekonominiu projektu (1 p.), taip pat nustatė, jog suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą sudaro suskystintų gamtinių dujų terminalas, susijusi infrastruktūra ir dujotiekis, kuris turi būti nutiestas siekiant sujungti suskystintų gamtinių dujų terminalą su Lietuvos dujų perdavimo sistema (3 p.).

Be to, pažymėtina, jog pagal Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133, 79 punktą suskystintų gamtinių dujų terminalas yra prioritetinis dujų sektoriaus projektas gamtinių dujų kainoms sumažinti ir gamtinių dujų rinkai sukurti. Terminalas yra naudingas dėl to, kad gamtinių dujų tiekimas bus diversifikuotas ir šalis nebebus priklausoma nuo vienintelio dujų tiekėjo, sudarys sąlygas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą, pradėsiantį galioti 2014 m. gruodžio mėn., Lietuva galės savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti, šalis galės dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose, bus sudarytos prielaidos susiformuoti šalies dujų rinkai, palyginti su gamtinių dujų saugykla ir dujotiekiu į Lenkiją, suskystintų gamtinių dujų terminalas yra greičiausiai (iki 2014 metų pabaigos) įgyvendinama dujų tiekimo priklausomybės mažinimo alternatyva.

Taigi iš nurodytų nuostatų matyti, kad nagrinėjamoje byloje kalbama apie strateginę reikšmę turinčio objekto statybą bei valstybei svarbaus ekonominio projekto vystymą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymų atitinkamų dalių, kuriomis yra suteikti servitutai, galiojimo sustabdymas) galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas ekonomines ir kitas pasekmes, stabdytų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio objekto statybą, ekonomiškai svarbaus projekto, kuris turi užtikrinti Lietuvos valstybės energetinę nepriklausomybę, įgyvendinimą. Atitinkamai, ir atsižvelgiant į projekto svarbą darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą būtina vadovautis proporcingumo ir viešųjų interesų apsaugos principais.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms taip pat pripažintina, kad nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo stabdyti ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymų dalių, kuriomis pareiškėjo žemės sklype nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuoto (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, galiojimą.

Pažymėtina, jog nurodytų išvadų negali paneigti ir pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai, kad netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jo pateiktas skundas netenka prasmės. Šiuo aspektu visų pirma primintina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai teisių gynimo būdai, t. y. materialiųjų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-766/2013). Šiuo atveju, kaip minėta, byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir taip užtikrinti priimto teismo sprendimo įvykdymą (ABTĮ 71 str.). Antra, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu ir (ar) netaikymu administracinė byla nėra išsprendžiama iš esmės, nes tik išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės bus sprendžiama dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo. Be to, pastebėtina jog pareiškėjas administracinius aktus ginčijo, be kita ko, ir dėl kompensacijos dydžio dėl nustatytų servitutų ir taip siekė savo interesų patenkinimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teiginiai, kad netaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių bus pažeista jo teisė į efektyvią teisminę gynybą, ji taps deklaratyvia, laikytini nepagrįstais.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė pareiškėjo S. G. prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, nenustatęs tam ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys