A-602-209-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-209/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00018-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. personalinės įmonės skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. D. personalinė įmonė (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 3-7, II t., b. l. 74-83) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, atsakovas) 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas miško žemės sklypas; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 348, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas.

2012 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi pakeista atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) procesinė padėtis iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens (I t., b. l. 35-36).

Skunde pareiškėjas nurodė, jog 1997 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1666 (duomenys neskelbtini), įsigijo 25 pastatus – vasarnamius, kurie nuosavybės teise įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo sprendimu šioje vietoje suformuotas ir įregistruotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai.

Pareiškėja teigė, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre pažeidžia toje pat vietoje daug anksčiau įregistruotų 25 pastatų – vasarnamių ir kito nekilnojamojo turto savininko interesus. Manė, kad nuo vasarnamių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pareiškėja visada turėjo bei jai išliko teisė prie statinių suformuoti žemės sklypą.

Teritorija, kurios dalyje 2010 m. rugpjūčio 18 d. įregistruotas ginčo miško sklypas, daug anksčiau buvo suformuota bei įregistruota nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonėje kaip užimta statinių eksploatavimui. Ginčo vietoje skirtas žemės sklypas poilsio stovyklos statybai bei statiniai dar 1974 m. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagal tuo metu galiojusias teisės normas. Pareiškėjos manymu, gyvenamosios ir komercinės paskirties statiniais užimta žemė negalėjo būti įregistruota miškų ūkio paskirties žeme. Miško žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre niekas nederino su toje pačioje vietoje įregistruotų statinių savininkais.

Pareiškėja nurodė, kad 0,1638 ha miško žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu nenustatytos sklype esančių statinių kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir neužtikrinta, kad pagal statinių matavimus būtų galima nustatyti jų išorinius kontūrus; kadastrinių matavimų metu nurodytoje vietovėje kartografuojant faktines žemės naudmenas nefiksuotos ir nuslėptos užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė), žemės sklypas suformuotas taip, kad jo riba kerta statinius.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 70-72) nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo objektu tapęs miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, patikėjimo teise valdomas valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos (toliau – ir VĮ Kretingos miškų urėdija). Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal valstybinės žemės patikėtinės – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) – pateiktą prašymą. Žemės sklypas įregistruotas pagal viešojo administravimo subjekto paruoštą dokumentą – apskrities viršininko 2010 m. birželio 18 d. įsakymą Nr.4-3481-(1.3) bei valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto (toliau – ir VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas) parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus bei yra pakankamas juridinis pagrindas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą bei daiktines teises į jį. Atkreipė dėmesį, kad pateiktuose dokumentuose duomenų apie statinius sklype nėra.

Atsakovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. VĮ Registrų centras atlikdamas jam įstatymu pavestą viešojo administravimo funkciją – nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos registravimą – patikrina tik nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo atitikimą teisės aktams, nerevizuoja ir nevertina pateiktų dokumentų sudarymo priežasčių ir teisėtumo. Šiuo atveju žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys įrašyti į nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką atitinka dokumentų duomenims, kurių pagrindu jie įrašyti.

Paaiškino, kad teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, priklausomas nuo sandorio ar kito pagrindo buvimo ar nebuvimo, nes panaikinus sandorį, išnyksta nekilnojamojo turto ar teisių į jį įregistravimo viešajame registre pagrindas, jei ginčijami sandoriai ir aktai, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybė, pripažįstami negaliojančiais, duomenys apie nekilnojamąjį turtą tampa nuginčytais, ir viešojo registro tvarkytojas privalo tokį teismo sprendimą vykdyti. Todėl tik nuginčijus dokumentų, kurių pagrindu atlikta registracija, teisėtumą, galima panaikinti teisinę registraciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu (I t., b. l. 67-68) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 106-109) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) parengtas schemas, taip pat ir Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kurioje išdėstyti valstybinės reikšmės miškų plotai ir kurioje yra pareiškėjo skunde nurodytas suformuotas ir įregistruotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas. 2003 m. birželio 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 169 buvo patvirtintas žemės sklypo 0,6632 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), dydis, ribos ir apribojimai, tačiau paaiškėjus, kad į patvirtintą 0,6632 ha ploto žemės sklypą pateko valstybinės reikšmės sklypo dalis, minėtas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 169 nebuvo įgyvendintas. Teigė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinus (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detalųjį planą, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta.

Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo parengti 0,1638 ha ploto (duomenys neskelbtini) miškų ūkio paskirties 38 žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, ir parengtuose ginčo žemės sklypo planuose, kuriuos pasirašė miškų urėdas, faktinė pareiškėjo vardu įregistruotų vasarnamių vieta nėra užfiksuota. Klaipėdos apskrities viršininkas 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4-3481-(1.3) perdavė žemės sklypo duomenis įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, o 2010 m. rugsėjo 30 d. žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotas turto patikėjimo teise valdyti VĮ Kretingos miškų urėdija.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2012 m. sausio 23 d. išrašu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pastatai – vasarnamiai (pastatyti 1969 m.) nusidėvėję, kadangi jų ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukmė 40 metų baigėsi 2009 metais.

Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija bendrame atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 150-152) nurodė, jog su skunde išdėstytais motyvais nesutinka ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad siekiant suformuoti žemės sklypą esamų pastatų eksploatavimui, pareiškėjo atveju valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimas galėtų būti atliekamas tik Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, 13.3 punkte nustatytu atveju. Teigė, kad siekiant patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus, kaip miškų sklypinės inventorizacijos klaidas, reikia išnagrinėti dokumentus, susijusius su pastatų statybomis bei su žemės sklypo skyrimu, tik gavus ir išnagrinėjus pateiktus dokumentus, galėtų būti svarstoma galimybė tikslinti miškų sklypinės inventorizacijos duomenis. Taip pat teigė, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių statybos teisėtumo faktą, todėl manė, kad nesant duomenų, susijusių su pastatų statybų teisėtumu ir žemės sklypo skyrimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (II t., b. l. 7-8) nurodė, kad ginčo teritorija yra miškas, pagal faktinę padėtį atitinkantis įstatymuose nurodytus kriterijus, todėl ginčo nameliai negalėjo būti registruojami valstybiniame miške, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo priimtas Vyriausybės nutarimas, patvirtinantis valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas. Taip pat nurodė, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros. Pareiškėjos pastatai ir yra būtent iki 1 km nuo Baltijos jūros atstumu, todėl nurodytoje teritorijoje apskritai draudžiama valstybinį mišką paversti kitomis naudmenomis. Ginčo nameliai galėjo būti registruoti tik tuo atveju, jei jie sukurti teisėtai, vadovaujantis statybą reglamentavusiais teisės aktais, tačiau nėra žinoma, kokiu pagrindu pareiškėjos nameliai yra įregistruoti registre.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu (III t., b. l. 161-167) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas tenkino trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos prašymą priteisti 1 428,71 Lt teismo išlaidų.

Teismas nurodė, kad siekiant išspręsti bylą, būtina įvertinti, ar ginčo žemės sklypo įregistravimas teisėtas, t. y. ar atitinka teisės aktų nuostatas. Tačiau byloje nesvarstytini klausimai dėl žemės sklype esančių statinių, jų registracijos teisėtumo ir dėl sklypo dalies priskyrimo valstybiniams miškams teisėtumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nekilnojamo turto registracija yra išvestinis veiksmas, kuris atliekamas tam tikrų teisines pasekmes sukeliančių aktų (sandorių, administracinių aktų) pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas įregistruotas pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 4-3481-(1.3) (I t., b. l. 76) ir šio įsakymo priedo (I t., b. l. 77-82) 10 punktą bei VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (I t., b. l. 83-89) ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. prašymą Nr. 1780848 (I t., b. l. 75).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 18 d. patikslintu skundu (II t., b. l. 74-82) taip pat prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 4-38481-(1.3) dalį dėl įpareigojimo Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui teikti duomenis apie 0,1638 ha žemės sklypo, esančio Palangos mieste, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Palangos skyriui, šio žemės sklypo įregistravimui Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vardu pagal priedo 10-ą poziciją, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi (II t., b. l. 123-127) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl šio reikalavimo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (II t., b. l. 163-166) šią Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.

Byloje nėra duomenų, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 18 d. buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į rekreacinio 0,1638 ha ploto miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog neįrodyta, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti.

Teismas konstatavo, kad, išnagrinėjus dokumentus, kurių pagrindu yra įrašyti duomenys apie trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai įregistruotą nuosavybės teisę į ginčo miško sklypą, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl darė išvadą, jog atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, 2010 m. rugpjūčio 18 d. įregistruodamas ginčo žemės sklypą, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos bei šis veiksmas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių atsakovas gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nustatytų teisinių ir faktinių bylos aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti turėtas išlaidas teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė pateikė prašymą priteisti 1 428,71 Lt teismo išlaidų (III t., b. l. 125-127) ir prašymą pagrindžiančius įrodymus (III t., b. l. 128-152) ir nurodė, kad šias išlaidas sudaro degalai automobiliams, kuriais vyko į teismo posėdžius.

Kadangi teismas sprendimu atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundą, šiuo teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos teisės ir interesai, jis turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovė pateikė detalų paskaičiavimą dėl nurodytų išlaidų degalams, nurodant atstumus, degalų kainas ir suvartotą jų kiekį. Prie prašymo pridėti Aplinkos ministerijos kanclerio potvarkiai dėl asmenų komandiruotės į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, nagrinėjant šią administracinę bylą (III t., b. l. 128-131); čekiai dėl degalų pirkimo (III t., b. l. 132-138); duomenys apie atstumą Vilnius – Klaipėda ir Aplinkos ministerijos kanclerio potvarkiai dėl patvirtintų vasaros ir žiemos sezonų kuro normų automobiliams (III t., b. l. 139-146); sutartis ir duomenys dėl nuolaidų degalams degalinėse taikymo (III t., b. l. 147-152).

Nurodytos tokios išlaidos dėl vykimo į teismo posėdžius: 1) 2012 m. kovo 22 d. sunaudota 80,6 litro degalų už 392,83 Lt; 2) 2012 m. gruodžio 6 d. sunaudota 85,25 litro degalų už 385,32 Lt; 3) 2013 m. sausio 17 d. sunaudota 85,25 litro degalų už 388,73 Lt; 4) 2013 m. gegužės 23 d. sunaudota 56,61 litro degalų už 261,83 Lt; viso sunaudota degalų už 1 428,71 Lt.

Teismas sprendė, kad pateikti dokumentai patvirtina nurodytų išlaidų pagrįstumą, todėl Aplinkos ministerijos atstovės prašymas dėl 1 428,71 Lt teismo išlaidų priteisimo tenkintas.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1-8), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:

1. Šio ginčo esmė yra tai, kad toje pačioje vietoje ((duomenys neskelbtini)) įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys 25 vasarnamiai, o vėliau (2010 m. spalio 8 d.) dalyje teritorijos, kuri užimta vasarnamiais, Lietuvos Respublikos nuosavybės teise įregistruotas 0,1638 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, išvystytai administracinėje byloje Nr. A822-328/2010, kur konstatuota, kad miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmenys turi teisę pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį disponuoti žemės sklypu prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų šiems eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007). Pareiškėjui ši teisė buvo atimta.

3. Byloje pateiktais įrodymais yra patvirtinta, kad teritorija, kurios dalyje 2010 m. rugpjūčio 18 d. įregistruotas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, daug anksčiau buvo suformuota ir įregistruota kaip užimta statinių eksploatavimui (statiniai dar 1974 m. įregistruoti pagal tuo metu galiojusias teisės normas).

4. Gyvenamosios ir komercinės paskirties statiniais užimta žemė negalėjo būti įregistruota miškų ūkio paskirties žeme, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 ir 29 straipsniams. Taigi ir įregistravimas miškų ūkio paskirties žemės sklypo toje vietoje, kur jau seniai buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, prieštarauja šioms normoms.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 18 d. įsakymo teisėtumą, nes duomenys Nekilnojamojo turto registre įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, taigi asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Būtent tai ir bando padaryti pareiškėjas.

6. 2012 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos specialisto išvadoje Nr. 1SD-(10.2)-2385 konstatuota, kad žemės sklype yra penki Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir žemės sklypo plane neparodyti statiniai. Taigi Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje nebuvo fiksuoti ir nurodyti realiai egzistuojantys pareiškėjui priklausantys nekilnojamojo turto objektai, todėl pati miško sklypo kadastrinių duomenų byla vertintina kaip įrodymas, kuriame nuslėpti esminiai duomenys, ir jos pagrindu atlikta registracija yra neteisėta.

7. VĮ Kretingos miškų urėdija 2012 m. vasario 12 d. raštas Nr. 4A(6.7)-59 patvirtina, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės apie ginčo miško sklypo ir pareiškėjo vasarnamių įregistravimą toje pačioje vietoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 20), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymas įsigaliojo 1995 metais, o pareiškėjo statiniai registre įregistruoti tik po 2 metų – 1997 m. Pagal Miškų įstatymą ginčo teritorija priklausė ir priklauso valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, teritorija yra miškas, jei pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-499/2004).

Tretieji suinteresuoti asmenys Aplinkos ministerija ir Vyriausybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 23-25), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašu, patvirtintu Vyriausybės nutarimu Nr. 278, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nekilnojamojo turto savininkai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 29) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 32-36), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime kartoja argumentus, pateiktus atsiliepime į skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 40-41) prašo apeliacinį skundą atmesti, kartoja tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas D. D. personalinė įmonė kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, kuriuo Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas miško žemės sklypas; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 348, kuriuo paliktas galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 1997 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1666 (duomenys neskelbtini) įsigijo 25 pastatus – vasarnamius, kurie nuosavybės teise įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. atsakovo sprendimu šioje vietoje suformuotas ir įregistruotas miško žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai.

Pareiškėjo manymu, gyvenamosios ir komercinės paskirties statiniais užimta žemė negalėjo būti įregistruota miškų ūkio paskirties žeme. Miško žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre niekas nederino su toje pačioje vietoje įregistruotų statinių savininkais.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2014 m. gegužės 6 d. pareiškėjo prašymu dėl papildomų faktinių duomenų prijungimo, nustatė, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo byloje pasikeitė faktinės aplinkybės. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 23 d. Aplinkos ministerijos raštu Nr. (12-2)-D8-7031 buvo informuotas, jog rengiamoje Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje bus siūloma (duomenys neskelbtini) sklypą išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų. 2013 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1046 minėtas sklypas išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Valstybės įmonė Kretingos miškų urėdija 2014 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 4A(6.7)-229 kreipėsi į VĮ Registrų centro Palangos skyrių ir 2014 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 4A(6.7)-253 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių dėl išregistravimo valstybinės reikšmės miško žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, nes urėdija patikėjimo teise valdo tik valstybinės reikšmės miškams priskirtus miško žemės sklypus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėja 2014 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 16VĮ-( 14.16.2)-147 „Dėl žemės sklypo Palangos m. sav. Palangos m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistravimo“.

2014 m. rugpjūčio 14 d. teisme gautas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. (4.4.2.)KLS-1038 „Dėl žemės sklypo išregistravimo“, kuriuo informuojama, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės ir kitos daiktinės teisės į jį, juridiniai faktai 2014 m. rugpjūčio 1 d. išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

2014 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas ir 2014 m. rugsėjo 5 d. patikslintas pareiškėjo prašymas dėl skundo atsisakymo. Jame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, pareiškėjas atsisako skundo, paduoto Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktas numato, jog jei pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, teismas nutraukia bylą. ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjas teisę atsisakyti skundo gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pabrėžtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ši pareiškėjo teisė – atsiimti skundą – apima ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A438-729/2008, Nr. A756-1047/2009).

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 29 d. (pagal gavimo datą) (2014 m. rugsėjo 5 d. patikslintas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė raštą, kuriuo atsisako nuo skundo administracinėje byloje Nr. I-87-386/2013, ir pažymėjo, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo skundo procesinės pasekmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti bylą.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla turi būti nutraukta pareiškėjui atsisakius nuo skundo, naikina Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. personalinės įmonės skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė