AS-756-160-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-160/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02411-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. Ž. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–5) bei patikslintu skundu (b. l. 18–24), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (10.1)S-69749; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2013 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7101; 3) priteisti iš Kauno skyriaus neišmokėtą pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 21 796,51 Lt.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi (b. l. 26–27) pareiškėjos I. Ž. skundą priimti atsisakė.

Teismas iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų nustatė, kad pareiškėja, pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundu kreipėsi į Fondo valdybą dėl Kauno skyriaus 2013 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (10.1)S-69749, kuriuo buvo atsisakyta išmokėti pensijos dalį ir prašė įpareigoti Kauno skyrių nedelsiant išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Fondo valdyba ginčijamu 2013 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7101 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi pareiškėja praleido Kauno skyriaus veiksmų apskundimo terminą bei nurodė, kad jeigu pareiškėja pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjos ginčijamas Fondo valdybos 2013 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7101 sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 20 str. 3 d.), spręsdamas Fondo valdybos priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, suformulavo taisykles, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai dėl tų Fondo valdybos priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Atvejais, kai tiesiogines teisines pasekmes sukelia ir skundžiami teismui tiek teritorinio skyriaus, tiek Fondo valdybos sprendimai, taikytina taisyklė, nustatyta ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje: byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. AS552-708/2013; Nr. AS552-717/2013; Nr. AS756-692/2013).

Nagrinėjamu atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Fondo valdyba nenagrinėjo pareiškėjos 2013 m. spalio 16 d. skundo, t. y. nenagrinėjo ginčo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka iš esmės, atsisakydama jį nagrinėti dėl praleisto termino, todėl toks Fondo valdybos sprendimas sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes ir, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, gali būti ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo atveju pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas yra ir centrinio viešojo administravimo subjekto, t. y. Fondo valdybos priimtas administracinis aktas. Teisė apskųsti Fondo valdybos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra nurodyta ir Fondo valdybos 2013 m. spalio 29 d. sprendime Nr. (6.5) I-7101. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, esant analogiškai situacijai, pabrėžė, jog pareiškėjui būtina laikytis tokio pobūdžio bylose (dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo) išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taip pat nurodyta, jog Fondo valdybai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, tai negalima konstatuoti, jog šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų ši byla nepriskirtina Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundą atsisakytina priimti, o pareiškėja dėl pažeistų teisių turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p., 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, nesutikdama su Fondo valdybos 2013 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7101 ir Kauno skyriaus 2013 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (10.1)S-69749, turi teisę šiuos sprendimus apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 5 d., ABTĮ 19 str.). Į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėja gali kreiptis tik dėl tokio ginčo, kai Fondo valdyba sprendimu pareiškėjos prašymą dėl Kauno skyriaus veiksmų išnagrinėtų iš esmės ir pripažintų šių veiksmų teisėtumą. Tokiu atveju pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukeltų ne Fondo valdybos, bet Fondo valdybos teritorinio skyriaus, kurio buveinė yra Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, sprendimas.

III. Pareiškėja I. Ž. atskiruoju skundu (b. l. 29–35) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, priimta neįsigilinus į skundą bei teismų praktiką. Pagal jau susiformavusią teismų praktiką iš esmės analogiškose bylose, neišmokėtos pensijos dalis priteisiama iš atitinkamo Fondo valdybos teritorinio skyriaus, mokančio pensiją. Pensiją pareiškėjai moka Fondo valdybos Kauno skyrius, todėl reikalavimus pareiškėja turėjo reikšti būtent Kauno skyriui, o ne Fondo valdybai, kuri nėra skirianti ar pensijas mokanti institucija. Byla teisminga Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos I. Ž. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas, nustatęs, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia tiek jos skundžiamas Fondo valdybos, tiek ir teritorinio skyriaus (Fondo valdybos Kauno skyriaus) sprendimas, atsisakė priimti I. Ž. skundą, motyvuodamas tuo, kad šis skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai. Taigi, byloje tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylos teritorinio teismingumo klausimą.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog su 2013 m. rugsėjo 25 d. prašymu (b. l. 6) pareiškėja I. Ž. kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių, prašydama sumokėti 2010-2011 metais pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį nepagrįstai sumažintą senatvės pensijos dalį. Kauno skyrius 2013 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (10.1)S-69749 (b. l. 7–9) pareiškėjai pateikė detalų neišmokėtos pensijos dalies paskaičiavimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir paaiškino, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo. I. Ž. 2013 m. spalio 16 d. kreipėsi į Fondo valdybą (b. l. 10–12), kuri 2013 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7101 (b. l. 13–14) atsisakė nagrinėti jos prašymą dėl senatvės pensijos dalies, negautos 2010-2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, išmokėjimo, nes pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Be to, šiuo sprendimu Fondo valdyba nurodė, jog jeigu I. Ž. iki 2013 m. lapkričio 18 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą, prašymo dėl senatvės pensijos dalies, negautos 2010-2011 metais, išmokėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Taigi, nagrinėjamu atveju Fondo valdyba (centrinis viešojo administravimo subjektas) nenagrinėjo Kauno skyriaus (teritorinio viešojo administravimo subjekto) sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o priėmė atskirą, t. y. su Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo revizavimu nesusijusį, sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013), be kita ko, pažymėjo, kad Fondo valdybos sprendimas, kuriuo Fondo valdyba nenagrinėja teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, o atsisako priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad praleistas iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas 3 metų terminas, pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, todėl pareiškėjas šį sprendimą turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Fondo valdybos 2013 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. (6.5) I-7101 sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai ir šį sprendimą ji turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė