A-3764-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3764-624/2015

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant vertėjui V. K.,

pareiškėjui B. K. (B. K.),

pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

suinteresuoto asmens atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. K. (B. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 6 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio B. K. (B. K.) sulaikymo byloje, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius su 2015 m. rugsėjo 6 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį B. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) trims mėnesiams, t. y. iki 2015 m. gruodžio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) 15.40 val. į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu SK1742 per Kopenhagą iš Švedijos, pagal Dublino III Reglamentą grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis B. K. su Laissez-passer Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu Švedijoje. Apklausos metu užsienietis pateikė (duomenys neskelbtini) pasą su jame įklijuota daugkartine Šengeno valstybės „C“ tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančia nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2016 m. sausio 22 d. (buvimo laikas – 90 dienų) bei raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. 2015 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus funkcijas, E. G. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8)15PR-152 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. K. ir įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo bei jį grąžinimą į (duomenys neskelbtini)“. Su šiuo sprendimu užsienietis buvo supažindintas pasirašytinai bei pareiškė norą jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalimi bei 114 straipsnio 1 dalimi užsienietis 2015 m. rugsėjo 4 d. 17.00 val. Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniosios specialistės R. P. sprendimu Nr. (21/20)-195-1366 buvo sulaikytas iki 48 val. Teigė, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, buvo pagrindas manyti, kad prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymas nebuvo nei išvykimo iš (duomenys neskelbtini), nei atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, jo tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl jis vėl gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, kol bus sprendžiamas klausimas dėl teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

II. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (21/20)-195-1366, vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalimi, 114 straipsnio 1 dalimi, 2015 m. rugsėjo 4 d., 17 val. sulaikytą (duomenys neskelbtini) pilietį B. K., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2015 m. gruodžio 6 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, sulaikymo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 4 d.

Atsižvelgiant į tai, kad B. K. prašė suteikti jam prieglobstį, jo atžvilgiu priimtas sprendimas, kurį jis pareiškė norą apskųsti, todėl sprendimas nėra įsiteisėjęs, sulaikytasis Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, todėl tikslinga jį sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, trims mėnesiams, t. y. iki 2015 m. gruodžio 6 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

III. Pareiškėjas B. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nenagrinėjo ir nutartyje nepasisakė dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo. Užsienietis prašė taikyti priemonę – patalpinimą atviro tipo centre. Užsieniečio tapatybė nustatyta pagal jo pateiktą pasą, duomenų, kad jis būtų pavojingas, nėra. Teismas ne tik neaptarė galimybės apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet apskritai nesivadovavo Įstatymo 115 straipsniu.

Atkreipia dėmesį, kad sulaikymas prieglobsčio prašytojų atžvilgiu taikomas kaip ultima ratio priemonė. Teismas nenustatė nei vieno iš Įstatyme nurodomų prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindų.

Teigia, jog tai, kad užsienietis neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, negali būti laikoma pagrindu taikyti užsieniečio sulaikymą. Skundžiamoje nutartyje aiškiai nenurodoma priežasčių, kodėl turėtų būti taikomas sulaikymas.

VSAT Vilniaus rinktinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti B. K. skundą.

Nurodo, kad VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius savo teikime nurodė, kad buvo pagrindas manyti, jog užsienietis, pasiprašydamas prieglobsčio siekia išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, kol bus sprendžiamas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, todėl teikime buvo prašoma sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pažymi, jog užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Reikalingumą taikyti užsieniečio sulaikymą siekiant minėtų tikslų teismai privalo nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdami į susiklosčiusias faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria (duomenys neskelbtini) pilietis B. K. sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2015 m. gruodžio 6 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 15.40 val. į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu SK1742 per Kopenhagą iš Švedijos, pagal Dublino III Reglamentą grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis B. K. su Laissez-passer Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu Švedijoje. Apklausos metu užsienietis pateikė (duomenys neskelbtini) pasą su jame įklijuota daugkartine Šengeno valstybės „C“ tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančia nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2016 m. sausio 22 d. (buvimo laikas – 90 dienų) bei raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietis 2015 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime nurodė, kad į Šengeno erdvę atvyko (duomenys neskelbtini), vyko iš (duomenys neskelbtini) laukti darbo kontrakto į Švediją. Į Švedijoje laukė kontrakto dėl darbo, tačiau reikalai niekaip nejudėjo, o išvykti į (duomenys neskelbtini) nenorėjo, todėl paprašė prieglobsčio. Švedijoje prabuvo apie 7 mėnesius. Kadangi Lietuva atsakinga už prieglobsčio procedūrą, užsienietį grąžino į Lietuvą. Nenori grįžti namo ((duomenys neskelbtini) piliečio B. K. asmens byla (toliau – ir asmens byla), b. l. 6). Migracijos departamentas priėmė 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (15/6-8)15PR-152 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. K. ir įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo bei jį grąžinimą į (duomenys neskelbtini)“ (asmens byla, b. l. 7–8). Su šiuo sprendimu užsienietis buvo supažindintas pasirašytinai bei pareiškė norą jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šį sprendimą užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (bylos Nr. eI-11044-331/2015).

Užsienietis 2015 m. rugsėjo 4 d. 17.00 val. VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos sprendimu Nr. (21/20)-195-1366 buvo sulaikytas iki 48 val. (asmens byla, b. l. 2–3). Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 6 d. nutartimi B. K. sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2015 m. gruodžio 6 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, sulaikymo terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. (asmens byla, b. l. 14–15).

B. K. dėl 2015 m. rugsėjo 6 d. nutarties padavė apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nutartyje nepasisakė dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, nenustatė nei vieno iš Įstatyme nurodomų prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindų, skundžiamoje nutartyje aiškiai nenurodė priežasčių, dėl kurių turėtų būti taikomas sulaikymas.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija), užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, o šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais – ne ilgiau, negu būtina, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti prieglobsčio prašytojo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, arba kol yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius savo teikimą dėl užsieniečio sulaikymo grindė tuo, kad yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymas nebuvo užsieniečio nei išvykimo iš (duomenys neskelbtini), nei atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas: B. K. tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, todėl jis vėl gali neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, kol bus sprendžiamas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas nutartį sulaikyti užsienietį iš esmės grindė aplinkybe, kad B. K. Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent valstybės institucija, teikianti teikimą dėl užsieniečio sulaikymo, turi nurodyti konkrečias faktines aplinkybes bei pagrįsti asmens sulaikymo poreikį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2885-858/2015).

Nagrinėjamu atveju VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius savo teikime nepagrindė būtinybės sulaikyti užsienietį. Pažymėtina, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas, jeigu prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos – toks pagrindas turi būti pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–9 punktuose nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog egzistuoja šiuose punktuose nurodytos aplinkybės.

Kaip teismo posėdyje patikslino suinteresuoto asmens atstovas, pareiškėją buvo prašoma sulaikyti kitu Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, t. y. kai prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės valstybėje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais. Dėl šio sulaikymo pagrindo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Įstatymo 115 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvias sulaikymui priemones, 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, o 2 dalis – kad jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, teritorinė policijos įstaiga kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.

Kadangi VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius nepagrindė, kad Įstatymo nustatyti tikslai negali būti pasiekti taikant alternatyvias sulaikymui priemones, byloje nėra duomenų, kad B. K. gali pasislėpti ar nepaisyti jo teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog užsieniečio sulaikymas, kuris reikšmingai apriboja asmens judėjimo laisvę ir kitas teises, šiuo atveju yra būtinas.

Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimas dėl užsieniečio sulaikymo atmestinas.

Tačiau Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kuri gali būti taikoma prieglobsčio prašytojui (Įstatymo 115 str. 5 d.) – šiuo atveju yra taikytina. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į Įstatymo 79 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo nuostatas, prieglobsčio prašytojai yra apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Pažymėtina, kad B. K. yra pateikęs prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (15/6-8)15PR-152 nusprendė užsieniečiui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo priimti sprendimą dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Tačiau šį sprendimą užsienietis yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taigi, jis dar nėra įsiteisėjęs. Taigi, B. K. yra prieglobsčio prašytojas, todėl yra pagrindas jį apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra naikinama ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo nurodoma B. K. apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2015 m. gruodžio 6 d., bet ne ilgiau nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio B. K. (B. K.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti.

Netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus 2015 m. rugsėjo 6 d. teikimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį B. K..

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį B. K., gim. (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2015 m. gruodžio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas