AS-492-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-492-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00119-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausybės, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. 2015 m. sausio 5 d. (pagal spaudą ant voko) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar bendrosios kompetencijos teismų teisėjų J. J. 2014 m. birželio 9 d., R. P. 2014 m. liepos 9 d. nutartys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Respublikos Konstituciją; dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos institucija, esant pareiškėjo skunduose nurodytoms aplinkybėms, kai ir prokurorai, ir teisėjai sutartinai brutaliai sukčiauja valstybės vardu, privalo konstatuoti valstybės administracinių subjektų sprendimus esant neteisėtais ir kokią Lietuvos Respublikos instituciją įpareigoti atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytus veiksmus, kad pareiškėjui būtų užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje saugoma teisė; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 5 d. patvirtintą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 86-212-679 (toliau – ir Išvada).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi (b. l. 34–35) atsisakė priimti A. N. skundą. Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti A. N..

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 105 punkte (ginčui aktualiu laikotarpiu) numatyta apskrities viršininko išvada yra būtinas nuosavybės teisės atkūrimo procedūros eigoje rengiamas dokumentas. Tačiau ji savaime nenustato jame nurodytam asmeniui konkrečių teisių ar pareigų, todėl negali būti laikoma sprendimu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 ir 19 straipsnių bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 123 punkto taikymo prasme. Iš pateiktų rašytinių įrodymų sprendė, kad pareiškėjo prašomos panaikinti Išvados atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas nebuvo nagrinėjamas Žemės reformos 18 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, todėl reikalavimas panaikinti šią išvadą negali būti laikomas savarankišku šioje byloje nagrinėjamu prašymo (skundo) dalyku.

Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas prašė teismo panaikinti 2005m. gegužės 5 d. Išvadą, tačiau iš pateiktų papildomų rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėjui apie šį skundžiamą dokumentą buvo žinoma daug anksčiau (Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis, 2014 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštas Nr. 1SS-(7.5)-2301), todėl akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui paduoti ir jo atnaujinti neprašo. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012).

Pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas atsižvelgė į Konstitucijos 105 straipsnį, Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnį, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nurodytos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia Konstituciniam Teismui žinybingų bylų kategoriją, į kurią nepatenka pareiškėjo skunde nurodytas atvejis. Nurodė, jog ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatos tvirtina, kad skundo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio. Teismui atsisakius priimti pareiškėjo materialųjį reikalavimą, procesinio pobūdžio prašymas netenka prasmės.

III. Pareiškėjas A. N. 2015 m. sausio 20 d. (pagal spaudą ant voko) padavė atskirąjį skundą (b. l. 39–40), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį.

Atskirajame skunde teigia, kad iš pareiškėjo skundo, jo priedų ir atskirojo skundo matyti, jog skundo dalykas yra valdininkų bandymai apiplėšti pareiškėją. Tarpiniai sprendimai jau yra priimti. Pirmasis iš jų – Išvada, kuri priimta panaudojus suklastotus dokumentus.

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis motyvuojama melaginga informacija, kad pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo į (duomenys neskelbtini) žemę pažeidimų neskundė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Teigia, jog dėl valdininkų sprendimų, pažeidžiančių teisės aktų normas, panaikinimo jis kreipiasi nuo 2005 m. ir administracine, ir baudžiamąja tvarkomis.

Nurodo, jog Išvados panaikinimas nėra savarankiškas skundo dalykas, o tik vienas ir antras iš reikalavimų teisingai išsprendžiant (duomenys neskelbtini) žemės grąžinimo pareiškėjui klausimą, kuris nagrinėjimo teisme metu, esant reikalui, gali būti pakeistas.

Mano, kad jei ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas traktuotinas taip, kaip nurodyta nutartyje, tai jis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsniui. Pažymi, jog ABTĮ 37 straipsnio 3 dalyje be išlygų nustatyta, kad teisėjas privalo nurodyti pareiškėjui, į kokią instituciją jam reikia kreiptis, kad skundas būtų išnagrinėtas, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktų pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 5 d. patvirtintą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 86-212-679. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Šiuo atveju, atsižvelgus į pareiškėjo skunde išdėstytą reikalavimą, skundo dalykas yra būtent reikalavimas panaikinti Išvadą, o ne kitos pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad šia Išvada buvo patvirtinta, jog V. N. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko A. T. (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių rajone valdytos žemės dalį – 2,65 ha (b. l. 20). Tokia Išvada savo esme yra dokumentas, priimtas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo proceso metu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo.

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, o pagal šios dalies 8 punktą – jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Pažymėtina, jog ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012).

Iki 2010 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170 redakcija) nustatė, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktu, Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“, žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatais, ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į teismą, dėl ginčo išsprendimo būtina kreiptis į apskrities viršininką, o po to – į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-101/2010).

Nuo 2010 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija), reglamentuojančiame skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, tai pat nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013).

Byloje pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2301 pareiškėjo skundas dalyje dėl Išvados panaikinimo buvo paliktas nenagrinėtas. Kadangi duomenų, kad šis Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundą dėl Išvados panaikinimo nuspręsta iš esmės nenagrinėti, būtų panaikintas, nėra pateikta, pareiškėjo skundas dėl Išvados panaikinimo negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme jam nesilaikius šios kategorijos byloms įstatymu nustatytos jų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Šiuo atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui paaiškina, kad ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 5 d. išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 86-212-679 panaikinimo teisme gali būti nagrinėjamas tik po to, kai jis (šis ginčas) bus iš esmės išnagrinėtas įstatymo nustatyta išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalis (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija) numato, jog skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Tai reiškia, kad klausimą dėl skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) padavimo termino atnaujinimo sprendžia tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Pripažinęs skundo padavimo termino praleidimo priežastis svarbiomis, jis gali šį terminą atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1200/2013). Šiuo atveju, kaip jau minėta, pareiškėjo skundas dėl Išvados panaikinimo negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme jam nesilaikius šios kategorijos byloms įstatymu nustatytos jų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl teismas neturėjo pagrindo papildomai svartyti, ar terminas skundui paduoti yra praleistas, taip pat su jo (termino skundui paduoti) atnaujinimu susijusius klausimus.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar bendrosios kompetencijos teismų teisėjų J. J. 2014 m. birželio 9 d., R. P. 2014 m. liepos 9 d. nutartys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą ir Lietuvos Respublikos Konstituciją; dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos institucija, esant pareiškėjo skunduose nurodytoms aplinkybėms, kai ir prokurorai, ir teisėjai sutartinai brutaliai sukčiauja valstybės vardu, privalo konstatuoti valstybės administracinių subjektų sprendimus esant neteisėtais ir kokią Lietuvos Respublikos instituciją įpareigoti atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytus veiksmus, kad pareiškėjui būtų užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje saugoma teisė.

Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Kadangi klausimai, kuriais pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, nėra susiję su pareiškėjo skunde reiškiamu reikalavimu dėl Išvados panaikinimo, pirmosios instancijos teismas, nutaręs, kad pareiškėjo skundas negali būti priimtas, pagrįstai nesprendė šio procesinio pobūdžio prašymo.

Kadangi skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakyta priimti, atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė