AS-624-871-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-871/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00796-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. birželio 2 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti žeminantį ir kankinantį asmenų konvojavimą bei priteisti iš atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį buvo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į etapuojamas Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Buvo vežamas mašinoje, kurioje yra 3 kameros. Kartu su pareiškėju toje pačioje kameroje buvo 9 asmenys. Saugos diržų nebuvo, visi sėdėjo ant lentos, tačiau pareiškėjui vietos neužteko ir jis stovėjo. Nurodė, kad mašinoje nebuvo lango, ventiliacijos. Teigė, kad buvo konvojuojamas baisiomis sąlygomis, kurios pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį. Tvirtino, jog konvojavimo sąlygos, žeminančios žmogaus orumą, sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius skausmus, depresiją, pareiškėjas bijo dar kartą būti etapuotas. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnį prašė atlyginti neturtinę žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi (b. l. 4–5) atsisakė priimti M. T. skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Centriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (ABTĮ 2 str. 7 d.).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų. Minėta institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotojų pajėgų sudėtyje ginti Lietuvos valstybę, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Viešo saugumo tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.). Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas, iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą bei įstatymų nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – ir į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietas, saugo juos per teismo posėdžius. Viešojo saugumo tarnyba yra biudžetinė vidaus reikalų centrinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų (Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278, 41 p., 7.4 p.). Taigi, Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, pagal jai priskirtą kompetenciją vykdantis administravimą visoje valstybės teritorijoje.

Kadangi pareiškėjo reikalavimas kildinamas iš centrinio administravimo subjekto veiksmų, teismas nusprendė, kad ši byla nepriskirtina Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pažymėjo, jog M. T. dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 8), prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiųsti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas, nusprendęs, jog Viešojo saugumo tarnyba yra centrinis administravimo subjektas ir ginčas dėl to turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, turėjo pareiškėjo skundą tiesiogiai persiųsti pagal kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. T. skundą, kadangi byla nepriskirtina Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose. Tačiau ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti žeminantį ir kankinantį asmenų konvojavimą.

Atsižvelgiant į Viešojo saugumo tarnybos įstatymo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų normas, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas – Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos – laikytinas centriniu administravimo subjektu, t. y. vykdančiu administravimą visoje valstybės teritorijoje. Taigi, remiantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas turėjo būti teikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Taigi teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė skundą ne tam teismui, kuriam byla yra priskirtina, atsisako priimti skundą. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, perduoti bylą teismui, kurio kompetencijai yra priskirta nagrinėti atitinkamą skundą, galima tik tuomet, kai skundas yra priimtas nagrinėti ir aplinkybė, jog jis buvo priimtas teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, paaiškėjo ne skundo priėmimo stadijoje, o vėliau, t. y. jau skundą priėmus. Todėl skundo priėmimo metu nustačius, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas jį gavusiam administraciniam teismui, jį, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakytina priimti, o ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos (2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-186/2011). Taigi, šiuo atveju, teismui sprendžiant skundo priimtinumo klausimą ir nustačius, kad jis nepriskirtinas Kauno apygardos administraciniam teismui, jis pagrįstai atsisakė priimti skundą išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Taigi, pabrėžtina, jog pats pareiškėjas teikia skundą tam teismui, kuriam byla yra priskirtina. Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje buvo nurodęs, jog pareiškėjas dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė