A-602-2037-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-2037/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00614-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) 2011 m. liepos 28 d. prašymu (b. l. 95) kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas), prašydama ją atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2010 metus mokėjimo. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 10-448 (b. l. 96-98), akcinės bendrovės „Lesto“ (toliau – ir AB „Lesto“) 2011 m. liepos 14 d. pažymą Nr. 53512-547 (b. l. 99), akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir AB „Klaipėdos vanduo“) mokėjimo pranešimus už 2010 m. sausio, vasario ir gruodžio mėn. (b. l. 100-102) bei Lietuvos Respublikos Prezidentės 2011 m. sausio 11 d. dekretą Nr. 1K-584 „Dėl apylinkės teismo teisėjos perkėlimo“ (b. l. 104).

2011 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius sprendimu Nr. (11.3) Md3-924 (b. l. 125), vadovaujantis 2011 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 154 patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašo) 15 punktu, kuriame nustatyta, jog nulinė metinė vietinė rinkliava gali būti taikoma tuomet, kai nekilnojamajame vienete buvo sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens, o bute adresu (duomenys neskelbtini), 2010 metais suvartota 568 kWh elektros energijos, pareiškėjos prašymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą buvo netenkintas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą dėl 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pakartotinai nagrinėjant bylą, 2012 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-473-583/2012 (b. l. 110-115) 2011 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento sprendimas Nr. (11.3)Md3-924 buvo panaikintas.

Pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos R. A. 2011 m. liepos 28 d. prašymą, 2012 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus sprendimu Nr. (11.3)Md3-874 prašymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą buvo netenkintas. 2012 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius sprendime Nr. (11.3)Md3-874 buvo remiamasi aplinkybe, jog 2012 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. I-473-583/2012) buvo pažymėta, jog „pareiškėja nurodė, kad buto bendrasavininkė M. A. įsikėlė į butą 2010 metų kovo mėnesį: 2010 metus sunaudojo apie 10 m3 vandens, 268 kWh elektros energijos“. Atsižvelgus į aplinkybę, jog visa ginčo bute 2010 metais suvartota elektros energija sudarė 568 kWh, buvo konstatuota, jog likusius 300 kWh suvartojo asmuo, kuris naudojosi pareiškėjos turto dalimi.

Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2012 spalio 23 d. sprendimu byloje Nr. TGK-15 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja R. A. skunde Klaipėdos apygardos asministraciniam teismui prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (11.3)Md3-874 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą byloje Nr. TGK-15.

Nurodė, jog 2011 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl atleidimo nuo 168 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo, nes 2010 metais jai priklausančiu turtu – ¾ buto (duomenys neskelbtini), nesinaudojo. Paaiškino, kad 2010 metais gyveno ir už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjo Kazlų Rūdos savivaldybei. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus 2011 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (11.3)md3-924 buvo atsisakyta taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau 2012 birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-473-583/2012 šis sprendimas buvo panaikintas.

Nurodė, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jos prašymą išnagrinėjo pakartotinai ir ginčijamą sprendimą priėmė 2012 m. spalio 23 d. ir pasinaudodama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-473-583/2012 padaryta rašymo apsirikimo klaida, kad buto bendrasavininkė M. A. per 2010 metus sunaudojo 268 kWh elektros energijos, bei darydamas išvadą, kad likusią 300 kWh elektros energiją suvartojo asmuo, kuris naudojosi pareiškėjos turto dalimi, pakartotinai jos neatleido nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą.

Tvirtino, kad su prašymu taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, ji pateikė AB „Lesto“, AB „Klaipėdos vanduo“ informaciją bei kitus aplinkybę, jog ji 2010 metais nenaudojo nekilnojamuoju turtu, patvirtinančius dokumentus, todėl manė, kad ginčijamu 2012 rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (11.3)Md3-874 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jos prašymo netenkino nepagrįstai.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 60-63) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė jų netenkinti. Teigė, kad 2011 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 154 buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas, kurio 4.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Teigė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 15.1 punktą vietinės rinkliavos administravimo parametras yra turtinio vieneto ploto kvadratinis metras, naudojimosi (nesinaudojimo) faktas nustatomas ir rinkliava skaičiuojama atskiram turtiniam vienetui – savarankiškam nekilnojamojo turto objektui, todėl manė, jog nulinė metinė vietinė rinkliava gali būti taikoma turtiniam vienetui, o ne turtinio vieneto daliai.

Teigė, kad pagrindiniai dokumentai, įrodantys nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu faktą, yra AB „Lesto“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos, tuo tarpu kiti faktines aplinkybes pagrindžiantys dokumentai turi paneigti AB „Lesto“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodytus duomenis. Argumentavo, jog 2011 m. liepos 28 d. kreipdamasi į savivaldybės administraciją su prašymu taikyti nulinę metinę rinkliavą, pareiškėja pateikė tik vieną iš privalomų pateikti pažymų – 2011 m. liepos 14 d. AB „Lesto“ pažymą Nr. 53512-547, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. bute, (duomenys neskelbtini), buvo suvartota 568 kWh elektros energijos. Iš AB „Klaipėdos vanduo“ pareiškėja pateikė tik sąskaitas už 2010 metų sausio, vasario ir gruodžio mėnesius, tačiau pažymos, iš kurios būtų matyti, koks vandens kiekis buvo suvartotas per 2010 metus, nepateikė. Tvirtino, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, pageidaujantis, kad jam būtų taikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, turi įrodyti nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu faktą. Esant nustatytai aplinkybei, kad sunaudotas 568 kWh elektros energijos kiekis ženkliai viršija Tvarkos aprašo 15 punkte numatytą leistiną ne daugiau kaip 120 kWh per metus sunaudojamą elektros energijos kiekį, ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad iš kitų pateiktų dokumentų nebuvo galima konstatuoti nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu fakto, nebuvo pagrindo turtiniam vienetui taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija atsiliepime į skundą (b. l. 39-41) nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninėje administracinių ginčų komisijoje pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas kaip nepagrįstas, nenustačius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento veiksmų neteisėtumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į skundą (b. l. 55-57) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (11.3)Md3-874 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ panaikino ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. A. 2011 m. liepos 28 d. prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos už 2010 metus. Kitoje dalyje administracinę bylą nutraukė.

Pasisakydamas dėl 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (11.3)Md3-874 teisėtumo, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (11.3)Md3-874 panaikinimo tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas) – ginčijamas 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (11.3)Md3-874 panaikintas kaip nepagrįstas, o atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įpareigotas pašalinti padarytus pažeidimus ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2011 m. liepos 28 d. prašymą, vadovaujantis prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Teismas pažymėjo, kad tvarkos aprašo 15 punkte numatyta, kad sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 papunktyje nustatyta tvarka priimamas, jei pateikti dokumentai patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens per metus. Sprendimas taikyti Nulinę metinę Vietinę rinkliavą gali būti priimamas, jei pateikti dokumentai patvirtina, kad Vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas. Analizuojant Tvarkos aprašo 15 punktą, teismas padarė išvadą, jog pareiga įrodyti, kad nuosavybės ar kita teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas, tenka pareiškėjui, kuris šiai aplinkybei įrodyti privalo pateikti Tvarkos aprašo 8.1-8.4 papunkčiuose nurodytus dokumentus. Tvarkos aprašo 18 punkte nurodyta, kad Miesto ūkio departamentas nenagrinėja asmenų prašymų, pateiktų be šio Tvarkos aprašo 5 ar 8 punktuose nurodytų dokumentų.

Teismas nustatė, kad rašytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2011 m. liepos 28 d. pateikdama prašymą, pareiškėja Tvarkos aprašo 8.2 punkte nurodyto dokumento, t. y. AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie 2010 metais sunaudotą vandens kiekį ir 2012 m. rugsėjo 20 d. M. A. paaiškinimo nepateikė. Aplinkybę, jog kartu su 2011 m. liepos 28 d. prašymu nurodytų dokumentų pareiškėja nepateikė, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė.

Nors atsakovas nesutikimą su skundu grindė argumentu, kad metinė nulinė vietinė rinkliava gali būti taikoma turtiniam vienetui, o ne atskirai turtinio vieneto daliai, iš 2012 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A442-1525-12 (b. l. 105-109) turinio matyti, jog apeliacine tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pastebėjo, kad iš pareiškėjos pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad rinkliavos administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ rinkliavą apskaičiuoja ne turtiniam vienetui (butui), o kiekvienam buto bendrasavininkiui ir pažymėjo, jog taikant tokį rinkliavos skaičiavimo būdą, kyla klausimas, kodėl jis nuosekliai negalėtų būti taikomas ir sprendžiant dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos, t. y. toks rinkliavos skaičiavimo būdas turėtų leisti skaičiuoti vietinę rinkliavą įprastine tvarka bendrasavininkiui, kuris naudojasi butu, ir taikyti nulinę vietinę rinkliavą bendrasavininkiui, kuris nesinaudoja butu bei teigė, kad nors atsakovas atsiliepime argumentavo, kad nulinė metinė vietinė rinkliava gali būti taikoma turtiniam vienetui, o ne turtinio vieneto daliai, tokio savo argumento nepagrindė.

Teismas pažymėjo, kad būdamas viešojo administravimo institucija, atsakovas savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respulikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymo) nuostatomis. Vertinant skundu ginčijamo 2012 rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (11.3)Md3-874 argumentus, teismas konstatavo, jog sprendimo priėmimo metu atsakovas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 16 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta aplinkybe apie ginčo buto bendraturtės M. A. per 2010 metus suvartotą elektros energijos kiekį. Kadangi 2012 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. (11.3)Md3-924 buvo panaikintas pripažinus, kad jo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, teismo vertinimu, naujai nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, atsakovas turėjo naujai įvertinti kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei jų turinį. Akivaizdu, jog nepateikus visų Tvarkos aprašo 8.1-8.4 papunkčiuose nurodytų būtinų dokumentų, kurie patvirtintų nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą, neįmanoma objektyviai įvertinti visų aplinkybių bei priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nors pareiga pateikti 8.1-8.4. papunkčiuose nurodytus dokumentus tenka pareiškėjai, atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog pažeižiant Tvarkos aprašo 18 punktą, pareiškėjos prašymas buvo priimtas, teismas padarė išvadą, jog tokiu būdu atsakovas prisiėmė dalį pareiškėjai tenkančios įrodinėjimo naštos ir turėjo pareigą pasinaudoti Tvarkos aprašo 29.1 papunktyje įtvirtinta teise prašyti asmenį, pateikusį prašymą, pateikti papildomus aplinkybes įrodančius dokumentus, nes, teismo vertinimu, žinodamas, jog pareiškėja nepateikė visų reikiamų dokumentų, tačiau neprašydama pateikti papildomų aplinkybes įrodančių dokumentų, atsakovas negalėjo priimti įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo principus atitinkančio administracinio akto. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad nagrinėdamas pareiškėjos 2011 m. liepos 28 d. prašymą, atsakovas pažeidė Tvarkos aprašo 18 ir 29.1 punktus bei Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas.

Teismas laikė, jog tik formaliai įvertinęs suvartotos elektros energijos kiekį, atsakovas neįvertino aplinkybės, kad tiek nagrinėjant administracinę bylą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2011 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (11.3)Md3-924 teisėtumo, tiek šioje administracinėje byloje pareiškėja tvirtina, jog visą ginčo butui tiekiamą elektros energiją bei vandenį 2010 metais bute (duomenys neskelbtini), suvartojo bendraturtė M. A. Be to, atsakovas nesiaiškino, kas apmokėjo ginčo bute 2010 metais sunaudotos elektros ir vandens sąskaitas. Teismas konstatavo, kad naujai nustatytų aplinkybių kontekste turėtų būti vertinana ir pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalyje 2010 metais iš viso nebuvo suvartota nei elektros energijos, nei vandens.

Teismas atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-473-583/2012, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. (11.3)Md3-924, įsiteisėjo 2011 m. birželio 29 d., tačiau matyti, jog pakartotinai pareiškėjos 2011 m. liepos 28 d. prašymas buvo išnagrinėtas tik 2012 rugpjūčio 27 d., t. y. praėjus daugiau nei metams. Kadangi matyti, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas grubiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje numatytą terminą, teismas padarė išvadą, jog atsakovas turėjo galimybę iš pareiškėjos pareikalauti visus papildomus, trūkstamus sprendimui priimti dokumentus (pvz., AB „Klaipėdos vanduo“ pažymą).

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus 2012 rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (11.3)Md3-874 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ savo turiniu prieštarauja Tvarkos aprašo 18 ir 29.1 punktams, Viešojo administravimo įstatymo 8 ir 26 straipsnio nuostatoms, be to, jį priimant buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nuostatos.

Pasisakydamas dėl 2012 m. spalio 23 d. sprendimo byloje Nr. TGK-15 teisėtumo, teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Nr. TGK-15 nelaikytinas teisės aktu, ginčytinu ABTĮ nustatyta tvarka, ir negali būti skundo administraciniame teisme dalyku, todėl šioje dalyje administracinę bylą nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalimi.

Teismas konstatavo, kad teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog nagrinėdama pareiškėjos R. A. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (11.3.)Md3-874 teisėtumo, Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o vykdė išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijas, t. y. sprendė ginčą tarp pareiškėjos ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ikiteismine tvarka. Ginčui persikėlus į teismą, išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos pozicija ginčo klausimu teisme neturi išskirtinės galios.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ginčijamo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (11.3)Md3-874 panaikino ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. A. 2011 m. liepos 28 d. prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos už 2010 metus ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą šioje dalyje atmesti.

Apeliaciniame skunde pažymi, kad Tvarkos aprašo 8 punkte įtvirtinta vietinės rinkliavos mokėtojo, kuris visus praėjusius kalendorinius metus nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio turto, teisė prašyti, kad jam butų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava. Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekiantis kad jis butų atleistas nuo vietinės rinkliavos, Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta tvarka privalo pateikti nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kokius dokumentus turi pateikti vietinės rinkliavos mokėtojas. Pagrindiniai dokumentai, įrodantys nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu faktą, yra AB „Lesto“ pažyma (Tvarkos aprašo 8.1 punktas) ir AB „Klaipėdos vanduo" pažyma (Tvarkos aprašo 8.2 punktas).

Pažymi, kad savivaldybės administracija antrą kartą nagrinėdama pareiškėjos prašymą atsižvelgė į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendime, administracinėje byloje Nr. 1-473-583/2012, konstatuotas aplinkybes, kad „turėjo būti vertinami ir kiti duomenys, kurie galimai patvirtina ar paneigia turto nenaudojimo faktą" ir, įvertinusi visumą pareiškėjos pateiktų įrodymų, priėmė 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr (11.3)Md3-874. Pažymi, kad antrą kartą nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet įrodymų visetas, ir tik iš įrodymų visumos buvo nuspręsta, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nebuvo pakankami patvirtinti nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu faktą.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad priėmus pareiškėjos prašymą Tvarkos aprašo 18 punkto nustatyta tvarka, atsakovė prisiėmė dalį pareiškėjai tenkančios įrodinėjimo naštos. Toks teismo vertinimas visiškas neteisingas, prieštaraujantis bendriesiems teisės principams. Pareiga įrodyti nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu faktą tenka vietines rinkliavos mokėtojui, o ne savivaldybės administracijai.

Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė, priimdama 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (11.3)Md3-874, pažeidė Tvarkos aprašo 29.1 punktą. Pažymėtina, kad ši teisės norma yra taikytina atliekant administracinę procedūrą, t. y. nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 19 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šis reglamentavimas nėra taikytinas, nes reguliuoja ne tą procedūrą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nesiaiškino, kas apmokėjo ginčo bute 2010 metais sunaudotos elektros ir vandens sąskaitas. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka Tvarkos aprašo 8 punkto nuostatų. Pareiga laiku ir tinkamai įrodyti Tvarkos aprašo 8.1, 8.2, 8.4 punktuose nurodytas aplinkybes tenka rinkliavos lengvatą siekiančiam gauti asmeniui. Nustačius, kad iš pateiktų dokumentų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad butu nesinaudota, prašymas turi būti netenkinamas. Kitoks aiškinimas reikštų lygiateisiškumo principo, draudžiančio suteikti teisės aktais nepagrįstas lengvatas, pažeidimą.

Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad pakartotinai pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas praėjus daugiau nei metams. Galutinis teismo sprendimas, kuriuo buvo sprendžiamas 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo teisėtumo klausimas, įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d. Antrą kartą išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, sprendimas buvo priimtas 2012 m. rugpjūčio 27 d. Taigi teismo argumentai, kad sprendimas buvo priimtas praėjus daugiau nei metams, nepagrįsti.

Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo apeliaciniu skundu, 2013 m. birželio 6 dieną (pagal gavimo datą) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsiliepime nesutinka su teiginiu, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą atsakovas priėmė įvertinęs įrodymų visetą, nes tai neatitinka tikrovės – jei būtų tinkamai įvertintas įrodymų visetas tai departamento direktorius nebūtų padaręs pateiktiems įrodymams ir priimtiems teismo sprendimams prieštaraujančios išvados, kad pareiškėjai priklausančia buto dalimi naudojosi kitas asmuo, suvartojęs nuo bendrasavininkės M. A. likusią 300 kwh elektros energiją. Atsakovas tiek priimdamas pirmą sprendimą, tiek antrą vertino tik elektros parodymus, todėl apeliacinio skundo argumentai apie įrodymų viseto išnagrinėjimą yra nepagrįsti.

Pažymi, kad iš Klaipėdos savivaldybės nustatytų elektros ir vandens sunaudojimo normų matyti, kad žmogus, turintis nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje, gali per metus gyventi 1-2 mėnesius ir vis tiek būtų atleistas nuo rinkliavos už atliekų tvarkymą konstatuojant, kad turtas buvo nenaudojamas. Tačiau nekilnojamojo turto bendrasavininkas, pateikęs Tvarkos aprašo 8.4 punkte nurodytus dokumentus (kitas faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus) yra pasmerktas neigiamam sprendimui, nes šiame punkte dokumentai nėra išvardyti, todėl kiekvienas pateiktas įrodymas bus vertinamas kaip nepakankamas, nes savivaldybės atstovams nėra žinoma, ko reikalauti.

Teigia, kad pareiškėjos, kaip silpnesnės šalies, vartotojo, teisė, interesai turi buti ginami, visos abejonės ir prieštaravimai turi būti vertinami vartotojo, naudai, vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas kylantis iš Europos Sąjungos teisės, su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiantis privačių santykių ribas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja R. A. 2011 m. liepos 28 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama ją atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2010 metus mokėjimo.

2011 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius sprendimu Nr. (11.3) Md3-924, vadovaujantis Tvarkos aprašo 15 punktu, kuriame nustatyta, jog nulinė metinė vietinė rinkliava gali būti taikoma tuomet, kai nekilnojamajame vienete buvo sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m3 vandens, o bute adresu (duomenys neskelbtini), 2010 metais suvartota 568 kWh elektros energijos, pareiškėjos prašymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą buvo atmestas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą dėl 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, 2011 m. spalio 28 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pakartotinai nagrinėjant bylą, 2012 m. birželio 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu 2011 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento sprendimas Nr. (11.3)Md3-924 buvo panaikintas.

Pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos R. A. 2011 m. liepos 28 d. prašymą, 2012 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius sprendimu Nr. (11.3)Md3-874 prašymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą buvo netenkintas.

Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2012 spalio 23 d. sprendimu byloje Nr. TGK-15 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (11.3)Md3-874 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ panaikino ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. A. 2011 m. liepos 28 d. prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos už 2010 metus. Kitoje dalyje administracinę bylą nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir išvadoms.

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo pagrindai ir tvarka reglamentuoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 154 patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos apraše (bylos nagrinėjimo kontekste aktuali redakcija, galiojusi 2011 m. liepos 28 d. prašymo padavimo metu). Tvarkos aprašo 4.2. punktas numato, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Remiantis Tvarkos aprašo 8 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė Vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės Vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančius dokumentus: 8.1 AB „Lesto“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2 AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.3 jei nekilnojamo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ir (ar) remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų surinkimo ar sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus (apmokėjimą už šių atliekų surinkimą ir išvežimą ar sutvarkymą įrodančius dokumentus); 8.4 kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nepateikus visų Tvarkos aprašo 8.1-8.4 punktuose nurodytų būtinų dokumentų, kurie patvirtintų nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą, neįmanoma objektyviai įvertinti visų aplinkybių bei priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nors pareiga pateikti 8.1-8.4 punktuose nurodytus dokumentus tenka pareiškėjai, atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog pažeižiant Tvarkos aprašo 18 punktą, pareiškėjos prašymas buvo priimtas, teismas padarė išvadą, jog tokiu būdu atsakovas prisiėmė dalį pareiškėjai tenkančios įrodinėjimo naštos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teisės aktuose (Tvarkos aprašo 8.1-8.4 punktuose) aiškiai nustatyta pareiga subjektui, besikreipiančiam dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, pateikti įrodymus (nustatytus dokumentus), kuriais jis grindžia nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu faktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad net jei ir nebūtų aiškiai įtvirtintos pareigos, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Administracinėse bylose įrodinėjimo proceso taisyklės nustatomos pagal administracinio santykio pobūdį, pagal jį reglamentuojančių teisės normų turinį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra ta administracinio santykio šalis, kuri prašo taikyti jos atžvilgiu išimtį – teisės aktuose nustatytos vietinės rinkliavos lengvatą. Asmuo, prašantis taikyti išimtį, privalo įrodyti savo prašymo pagrįstumą, kas konkrečiai įtvirtinta ir Tvarkos aprašo minėtose nuostatose. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija perėmė dalį pareiškėjai tenkančios įrodinėjimo naštos, nes, kaip minėta, teisės aktai tokią pareigą nustato pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su teiginiu, kad nepateikus visų Tvarkos aprašo 8.1-8.4 papunkčiuose nurodytų būtinų dokumentų, kurie patvirtintų nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą, neįmanoma objektyviai įvertinti visų aplinkybių bei priimti teisėtą sprendimą, nes pareigą įrodyti turto nenaudojimo faktą turi besikreipiantis asmuo ir jam nepateikus tam tikrų reikalingų dokumentų, viešojo administravimo subjektas gali tokio prašymo netenkinti.

Pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų nurodė ir Tvarkos aprašo 29.1 punkto pažeidimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo pareigą pasinaudoti Tvarkos aprašo 29.1 punkte įtvirtinta teise prašyti asmenį, pateikusį prašymą, pateikti papildomus aplinkybes įrodančius dokumentus, nes, teismo vertinimu, žinodamas, jog pareiškėja nepateikė visų reikiamų dokumentų, tačiau neprašydama pateikti papildomų aplinkybes įrodančių dokumentų, atsakovas negalėjo priimti įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo principus atitinkančio administracinio akto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Tvarkos aprašo 29.1 punkte įtvirtinta teisė prašyti papildomų įrodymų, tačiau ne pareiga. Taigi tai yra galimybė viešojo administravimo subjektui, esant tam tikrų abejonių dėl pagrindiniuose dokumentuose (AB „Lesto“ pažyma (Tvarkos aprašo 8.1 punktas) ir AB „Klaipėdos vanduo" pažyma (Tvarkos aprašo 8.2 punktas)) esančios informacijos prašyti papildomos informacijos iš besikreipiančio asmens. Kadangi Tvarkos aprašo 29.1 punkte įtvirtinta teisė, o ne pareiga viešojo administravimo subjektui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis aptarta nuostata kaip pagrindu naikinti ginčijamą sprendimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad skundžiamas sprendimas turėjo būti panaikintas remiantis tuo, kad pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 31 straipnyje nustatytas terminas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad terminas buvo pažeistas, tačiau sprendimas priimtas ne daugiau nei po metų, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau po dviejų mėnesių (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 29 d., o pakartotinai pareiškėjos prašymas išnagrinėtas 2012 m. rugpjūčio 27 d.). Tačiau net ir konstatavus, jog Viešojo administravimo įstatymo 31 straipnyje nustatytas terminas buvo pažeistas, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai negali būti sprendimo panaikinimo pagrindas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 31 straipnyje nustatyto termino pažeidimas negalėjo būti pagrindu naikinti ginčijamą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovo sprendimo neteisėtumą lėmė tai, kad priimant ginčijamą sprendimą, atsakovas nesiaiškino, kas apmokėjo ginčo bute 2010 metais sunaudotos elektros energijos ir vandens sąskaitas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai neįtvirtina pareigos viešojo administravimo subjektui aiškintis, kas apmokėjo sąskaitas, kuriomis remiantis prašoma atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Tvarkos aprašo 8 punkto nuostatose yra įtvirtintas priešingas principas – rinkliavos lengvatą siekiantis gauti asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiantis jis prašo atleisti nuo rinkliavos mokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovas nebegalėjo pasinaudoti Tvarkos apraše numatyta galimybe patikrinti nekilnojamojo turto naudojimo būklę ir patikrinimo rezultatus užfiksuoti patikrinimo aktu, nes pareiškėja dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos kreipėsi tik 2011 m. liepos 28 d. (už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.).

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs ginčijamą sprendimą ir įpareigojęs viešojo administravimo subjektą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų ir aiškinamų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 143 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos aplinkybes, nenustatė pagrindų, kuriais remiantis būtų galima panaikinti ginčijamą 2012 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius sprendimą Nr. (11.3)Md3-874. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas teismuose nagrinėjamas jau kelerius metus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą, todėl tikslinga yra priimti naują sprendimą.

Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėja yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies (3/4 dalių) savininkė, ¼ dalis nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam asmeniui. Atsakovo tvirtinimu, mokestis buvo skaičiuojamas butui ir dalinamas kiekvienam iš bendrasavininkų proporcingai turimai turto daliai, pareiškėja neginčija šių aplinkybių (Civilinio kodekso 4.76 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad rinkliava atskirai buvo skaičiuojama kiekvienam iš buto bendrasavininkų, vienas iš kurių, t. y. pareiškėja, inicijavo administracinį ginčą dėl atleidimo nuo šios rinkliavos mokėjimo.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu (4 str., 30 str., 31 str.), Rinkliavų įstatymo (2 str., 11 str., 12 str.), Nuostatais pareiškėja privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Minėtuose teisės aktuose, kurių pagrindu pareiškėjai atsiranda pareiga už atliekų tvarkymą mokėti vietinę rinkliavą, yra įgyvendinatas principas, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Minėta, kad pareiškėja prašo taikyti jos atžvilgiu šio principo išimtį – nemokėti nustatytos rinkliavos. Pažymėtina, kad išimtys turi būti aiškinamos siaurai (lot. exceptiones non sunt extendae).

Minėta, kad Tvarkos aprašas nustato galimybę atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo asmenį, kuris nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto bei nustatya pareiga pagrįsti tai įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, įvertino pateiktus įrodymus, nustatė prašymo išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą. Savivaldos institucija skundžiamame sprendime teisingai akcentavo, kad įrodymai dėl elektros energijos ir vandens kiekio yra laikytini svarbiais įrodymais, galinčiais patvirtinti turto nenaudojimo faktą.

Pareiškėjos skundo pagrįstumo negali patvirtinti pareiškėjos argumentai, jog bute nesant atskirų kelių buto bendrasavininkių elektros energijos ar apskaitos prietaisų, ar nesant nustatytos naudojimosi butu tvarkos, atsakovas neteisingai sprendė dėl pareiškėjos pateikto prašymo atleisti nuo rinkliavos mokėjimo. Minėti pareiškėjos argumentai yra susiję su tuo, kad pareiškėja negali tinkamai įrodyti, jog nenaudojo nekilnojamojo turto ir dėl to neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, tačiau tai yra aplinkybės, kurias pareiškėja, kaip asmuo prašantis taikyti rinkliavos išimtį, privalo įrodyti, todėl pareiškėja turėtų rūpintis turto, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, naudojimosi įgyvenimu (įrengdama atskirus apskaitos prietaisus ar pan.) (Civilinio kodekso 4.76 str.). Savivaldos institucija nustato rinkliavos apskaičiavimo ir surinkimo tvarką, kuri negali būti pernelyg sudėtinga ir turi būti įmanoma įgyvendinti administracinėmis priemonėmis, kurios turi būti aiškios.

Apibendrinant konstatuotina, kad nenustačius pagrindų, kurie lemtų 2012 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius sprendimo Nr. (11.3)Md3-874 panaikinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (11.3)Md3-874 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo“ panaikino ir įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. A. 2011 m. liepos 28 d. prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos už 2010 metus atmestinas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 136 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą dalyje dėl 2012 m. spalio 23 d. sprendimo byloje TGK-15, remadamasis tuo, kad teismui skundžiami tik tie sprendimai, kurie sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tuo argumentu, jog subjektas, nagrinėjantis ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, negali būti bylos šalimi teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje AS143-61/2010, nutartis administracinėje byloje AS442-163/2010). Vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 29 straipsnį administracinių ginčų komisijų kompetencijai nėra priskirti ginčai inter alia dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija neturėjo teisės nagrinėti skundo dėl sprendimo dėl vietinės rinkliavos, todėl nagrinėtu atveju pareiškėjos iškeltą bylą turėjo nutraukti kaip nežinybingą administracinių ginčų komisijoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija neteisėtai iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos iškeltą bylą ir neteisėtai priėmė 2012 m. spalio 23 d. sprendimą byloje TGK-15. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo šį sprendimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu to nepadarius, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo panaikina minėtą Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2012 m. spalio 23 d. sprendimą byloje Nr. TGK-15 ir bylą šoje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan