A-756-735-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-735/2014

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. M. R., E. R. S., I. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. F., M. M. R., E. R. S., E. F., A. F., M. Š., I. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno liftai“, uždarajai akcinei bendrovei „KSP“ ir B. Č. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. Š. ir I. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su 2006 m. rugsėjo 15 d. skundu (I t., b. l. 5−7), kurį 2007 m. sausio 9 d. patikslino (I t., b. l. 33−34), prašydamos:

1) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, natūra grąžintinus 7,1642 ha ploto žemės sklypus (sklypą);

2) organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje);

3) patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas;

4) nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį;

5) pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

Pareiškėjos nurodė, kad yra pretendentės į M. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės Palangos mieste Šventosios gyvenvietėje nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidinėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktą, nes vilkina nuosavybės teisių atkūrimo procesą į M. K. priklausiusią žemę.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu (I t., b. l. 187–191) administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 pareiškėjų skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nurodė, jog ištirtų įrodymų visumos pagrindu darytina išvada, kad ginčas kilo iš nuosavybės teisės į žemę atkūrimo ir dėl M. K. priklausančio žemės sklypo, buvusio posesijoje Nr. 253. Pareiškėjos teigia, kad šiame žemės sklype yra dar laisvos neužstatytos žemės, iš kurios galima suformuoti žemės sklypus ir grąžinti pretendentėms natūra. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarka buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, kurio 106 punkte išdėstyta, ką privalo atlikti savivaldybės administracijos direktorius, kai jam yra pateikta kartografinė medžiaga su pažymėtomis buvusio žemės sklypo ribomis, ir numatyti terminai.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad žemės sklypo Nr. 253 pietinėje dalyje yra 2,5246 ha laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią gali būti atkurta nuosavybės teisė natūra. Įrodymų apie tai, kad sklypo šiaurės rytinėje dalyje dar yra laisvos neužstatytos žemės ir kiek jos yra, byloje nepateikta, pareiškėjos, pateikdamos savo skaičiavimus patikslintame skunde apie 7,1642 ha laisvos žemės, jų nepagrindė rašytiniais įrodymais, neįvertino, kad šiaurės rytų sklypo dalyje yra suformuotas 3,5408 ha žemės sklypas, kuris ribojasi su pietinė sklypo dalimi, kurioje laisvos 2,5246 ha žemės paskaičiavimą padarė UAB „Korporacija matininkai“ inžinierius geodezininkas.

Atsakovo argumentai apie tai, kad dalis žemės sklypo, kurį pareiškėjai laiko laisvu, užimta poilsiniais statiniais – vasarnamiais, todėl nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, nepagrįsti leistinais įrodymais: nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės nuomos sutartimis, pirkimo – pardavimo sutartimis, todėl atmestini. Taip pat atmestini argumentai apie tai, kad laisvos (neužstatytos) žemės skaičiavimas, padarytas pareiškėjų užsakytoje M. K. turėto nekilnojamojo turto objekto analizės byloje, yra neteisingas, nes atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjų pateiktus skaičiavimus. Atsakovas nenurodo priežasčių, dėl kurių nėra atkuriama nuosavybės teisė į žemės sklype Nr. 253 esančią laisvą (neužstatytą) žemę, nenurodo priežasčių, dėl kurių neįmanoma atkurti nuosavybės teises natūra, todėl darytina išvada, kad atsakovas vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Esant nustatytam vilkinimui teismas atsakovą įpareigojo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 3 p.).

III. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi (II t., b. l. 37–42) administracinėje byloje Nr. A8–1146/2007 apeliacinis procesas pagal pareiškėjų I. F., M. M. R., E. R. S., E. F., A. F., M. Š., I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo (adm. byla Nr. I-166-513/2007) nutrauktas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi (III t., b. l. 134–146) administracinėje byloje Nr. P858-208/2012 tenkino UAB „Kauno liftai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujino procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-166-513/2007 dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas: įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, tiek, kiek tai yra susiję su UAB „Kauno liftai“ naudojamu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno liftai“ ir yra adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi (IV t., b. l. 124–132) administracinėje byloje P552-42/2014 tenkino UAB „KSP“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujino procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-166-513/2007 dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, tiek, kiek tai yra susiję su UAB „KSP“ naudojamu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „KSP“ ir yra adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

IV. Pareiškėja M. M. R., nesutikdama su LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. bei 2013 m. sausio 9 d. nutartimis, kuriomis atnaujintas procesas administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007, savo poziciją išdėstė 2013 m. sausio 9 d. (IV t., b. l. 135–138) bei 2013 m. balandžio 15 d. (V t., b. l. 131–134) atsiliepimuose.

Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 įsiteisėjo prieš šešis metus ir yra pradėtas vykdyti. Atsakovas, priimdamas administracinius aktus dėl 0,22 ha teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalaus planavimo procedūrų, grubiai pažeidė 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimą, pagal kurį nurodyta teritorija turėjo būti gražinta pareiškėjoms atkuriant nuosavybės teises natūra. Pareiškėja nesutinka ir su UAB „KSP“ atliktos statinių ekspertizės išvadomis, nes UAB „KSP“ priklausantys mediniai nameliai yra laikini statiniai, jiems nėra suteiktas adresas, nekilnojamieji daiktai nėra pažymėti kadastro žemėlapyje, nenurodytos jų koordinatės. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „Kauno liftai“ turi teisinį pagrindą ginčyti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjoms. (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje neva yra UAB „Kauno liftai“ priklausantys statiniai, net nėra, o tik numatyta, jog tokia gatvė bus ateityje.

Pareiškėjos M. M. R. atstovė advokatė M. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimu buvo pagrįstai pripažinta pareiškėjų teisė atkurti nuosavybės teises natūra į 2,5246 ha žemės plotą. Pagrįsdama šį teiginį, pareiškėjos atstovė rėmėsi Korporacijos Matininkai atliktais matavimais ir brėžiniu (I t., b. l. 43), kuriame nėra jokio UAB „Kauno liftai“ suformuoto žemės sklypo. Teismo sprendimo priėmimo metu viešajame registre nebuvo įregistruoti jokie statiniai UAB „Kauno liftai“ vardu, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog nurodyta žemė yra laisva (neužstatyta). Be to, UAB „Kauno liftai“ pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos yra netikslios, nes jose nurodytas privačiam asmeniui priklausančio sklypo adresas – (duomenys neskelbtini), Palanga. 2007 m. kovo 8 d. jokių duomenų apie UAB „KSP“ įregistruotą nuosavybę nebuvo, o įmonei priklausančių vasarnamių adresai neįregistruoti iki šiol. Todėl, tai laikini statiniai, ir net jei jie posesijoje Nr. 253 stovi, turi būti vertinama, kad nuosavybė neregistruota viešajame registre. B. Č. statinys yra adresu (duomenys neskelbtini) ir nieko bendro neturi su žeme, į kurią pretenduoja pareiškėjos.

Pareiškėjos E. R. S. atstovas advokatas V. Ž. (V. Ž.) teismo posėdžio metu pažymėjo, kad žemės užstatymo statiniais faktas neatima galimybės atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises. UAB „Kauno liftai“ ginčo teritorijoje priklauso statiniai, tačiau jokie dokumentai nepatvirtina įmonei skirto sklypo dydžio, reikalingo pastatams eksploatuoti. Abejotina, ar UAB „KSP“ priklausantys laikini poilsio nameliai, ir B. Č. valdoma sporto aikštelė, kuri yra tik guminė danga, gali būti laikomi statiniais. Taigi, pareiškėjos turi teisę atkurti nuosavybės teisę natūra, o ne kitais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatytais būdais.

Pareiškėja I. S. teismo posėdžio metu prašė palikti 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimą nepakeistą.

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. K. teigė, jog 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimą būtina panaikinti, nes žemėje, kuri pripažinta laisva (neužstatyta), stovi statiniai. Posesijoje Nr. 253 nebėra laisvos žemės. Prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių statinių detaliaisiais planais yra suformuoti žemės sklypai, detalieji planai yra galiojantys, nenuginčyti. 2007 m., priimant teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007, statiniai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Be to, pareiškėjos, išreikšdamos poziciją, jog sutinka tretiesiems suinteresuotiems asmenims išnuomoti žemę, pačios pripažįsta, jog toje žemėje stovi statiniai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) atsiliepime (VI t., b. l. 151–153) pažymėjo, jog vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-508 suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, šiaurinėje ir rytinėje gretimybėje, ir teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, vakarinėje gretimybėje (M. K. turėtos žemės dalis, posesija Nr. 253) yra laisva (neužstatyta) žemė. Minėtas įsakymas prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatoms, kadangi pagal 2000 m. kovo 21 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 38 patvirtintą Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, buvo suplanuota teritorija ir priskirtas žemės sklypas UAB „Kauno liftai“ nuosavybės teise priklausantiems statiniams, dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, eksploatuoti. Trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovė V. V. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus bei papildomai pažymėjo, kad įvykdyti 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimą nėra galimybės, nes posesijoje Nr. 235 laisvos neužstatytos žemės yra likę 16 arų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno liftai“ atsiliepime (VI t., b. l. 142–145) nurodo, kad privatizavimo proceso metu tapo pastatų savininku ir jau nuo 1985 m. naudojasi suteiktu valstybės žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (šiuo metu (duomenys neskelbtini), Palanga). Nurodytame sklype dar 1989 m. buvo baigti statyti statiniai – poilsio namai, kurių kadastriniai matavimai atlikti 1990 m. ir 1994 m., jie įregistruoti UAB „Kauno liftai“ vardu. UAB „Kauno liftai“ visą laiką nuo žemės sklypo perdavimo rūpinosi bei prižiūrėjo žemės sklypą, mokėjo žemės nuomos bei kitus mokesčius, naudojosi statiniais pagal jų tiesioginę paskirtį. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog žemės sklypas, priskirtas UAB „Kauno liftai“, yra laisvas. Tai, jog teritorija, teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendime ir 2012 m. gegužės 24 d. Palangos miesto savivaldybės direktorės įsakyme Nr. A1-508 nurodyta kaip laisva, iš tiesų yra užimta statiniais, patvirtina 1990 m. nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos išrašas, šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas. Nuo 1994 m. UAB „Kauno liftai“ moka žemės nuomos mokestį, nuo 2003 m. teikia deklaracijas Palangos miesto savivaldybės administracijai. Be to, 2011 m. gruodžio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-245 buvo patvirtintas teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje detalusis planas bei naudojimo būdas – ilgalaikio poilsio pastatų statyba.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno liftai“ atstovė advokatė D. S. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad UAB „Kauno liftai“ nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytas 0,6150 ha valstybinės žemės sklypas yra naudojamas jame esantiems statiniams eksploatuoti dar nuo 1989 m. Šiuo metu teritorija yra suplanuota detaliuoju planu, kurio pareiškėjos neginčija teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti jų skundą dalyje dėl UAB „Kauno liftai“ naudojamo žemės sklypo. Reikia panaikinti visą 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimą, nes dar formuojami privažiavimai prie sklypų, kurie taip pat užims dalį teritorijos.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „KSP“ atsiliepime (V t., b. l. 23–28) nurodė, 2005 m. rugsėjo 29 d. notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 5929) iš UAB „Batrima“ įsigijo nuosavybės teisę į 8 statinius (6 poilsio paskirties pastatus, 1 maitinimo paskirties pastatą ir 1 kiemo statinį), esančius (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir 2005 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo išdavusi sutikimą UAB „Batrima“, kad pardavus 8 statinius naujam statinių savininkui įstatymų nustatyta tvarka bus išnuomotas žemės sklypas, reikalingas šių statinių eksploatacijai. Nuo 2006 m. UAB „KSP“ moka valstybinės žemės nuomos mokestį už faktiškai naudojamą valstybinę žemę po statiniais. 2012 m. gegužės 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. A1-508 teritorija, kurią užima UAB „KSP“ statiniai, buvo pažymėta kaip laisva ir neužstatyta teritorija, tuo grubiai pažeidžiant UAB „KSP“ teises ir teisėtus interesus, nes ši teritorija nėra laisva (neužstatyta) žemė. Pagal 2009 m. liepos 10 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-198, kuriuo buvo pritarta teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalaus plano rengimui, tikslu suformuoti žemės sklypą prie naudojamų statinių, ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-634, kuriuo buvo pradėtas rengti teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalusis planas. Pagal atsakovo priimtus įsakymus, kurių pagrindu yra rengiamas detalusis planas, po UAB „KSP“ statiniais yra formuojamas 2 178 kv. m. bendrojo ploto žemės sklypas. Be to, rengiant detalųjį planą, UAB „KSP“ užsakymu teismo ekspertas prof. dr. S. M. atliko įmonei priklausančių statinių ekspertizę, kuri patvirtino, kad UAB „KSP“ statiniai realiai yra adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m., ir gali būti naudojami pagal paskirtį, yra tinkami eksploatuoti. UAB „KSP“ statinių statybos pabaigos metai yra 1970 m., jų buvimo vieta pažymėta 2000 m. kovo 21 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 38 patvirtintame Šventosios gyvenvietės detaliajame plane.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „KSP“ direktorius R. B. pažymėjo, jog remiantis atliktos statinių ekspertizės išvadomis, juos prižiūrint, statiniai gali būti eksploatuojami neribotą laiką. Statiniai stovėjo nuo 1972 m., UAB „KSP“ juos įsigijo 2005 m., adresas jiems buvo suteiktas tik tada, kai buvo formuojamas sklypas.

Trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. įgaliotas atstovas R. R. teigė, kad dalis sporto aikštelės, apie 3,5 arų, patenka į 2012 m. gegužės 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-508 kaip laisvą pažymėtą žemę. B. Č. turtą įsigijo teisėtai, moka mokesčius, todėl pareiškėjoms grąžintinos žemės toje vietoje tikrai nėra. Nepanaikinus 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimo, B. Č. negalėtų suformuoti sklypo.

V. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu (VII t., b. l. 9–18) pakeitė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007: panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, kartografinėje medžiagoje pažymėtoje posesijoje Nr. 253 laisva (neužstatyta) žeme, žemės sklypus (sklypą), posesijos dalyje, užimtoje viešajame registre įregistruotais statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančiais UAB „Kauno liftai“ ir statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančiais UAB „KSP“, ir jų eksploatavimui bei privažiavimo kelių įrengimui reikalingu žemės plotu. Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. (III t., b. l. 134–146) ir 2013 m. sausio 9 d. (IV t., b. l. 124–132) nutartimis buvo atnaujintas administracinės bylos pagal pareiškėjų I. F., M. M. R., E. R. S., E. F., A. F., M. Š., I. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, nagrinėjimas dalyje, kiek tai yra susiję su UAB „Kauno liftai“ naudojamu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno liftai“ ir yra adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, bei UAB „KSP“ naudojamu žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „KSP“ ir yra adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (LVAT 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-393/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-3034/2011, 2012 m. spalio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-722/2012). Teisėjų kolegija nenagrinės ir nevertins aplinkybių, jau nustatytų įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimu (I t., b. l. 187–191) ir pasisakys tik dėl tų bylos aplinkybių, kiek jos susiję su M. K. priklausiusioje posesijoje Nr. 253 esančiais UAB „Kauno liftai“ ir UAB „KSP“ statiniais. Teismas taip pat nevertins aplinkybių, liečiančių trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. teises ir teisėtus interesus, kadangi administracinės bylos procesas, kiek tai susiję su B. Č. valdomu statiniu, LVAT nutartimi UAB „Auksesija“ nėra atnaujintas, o B. Č. nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė dėl proceso atnaujinimo (V t., b. l. 15–19, 175–178).

Pažymėtina, kad pretenduojantieji į nuosavybės teisių atkūrimą, pagal ginčo teisinius santykius reglamentuojantį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), nėra žemės savininkai. Iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ne visiškos, bet ribotos restitucijos modelį. Ribotos restitucijos pasirinkimą sąlygojo tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Nors įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra, tačiau kartu buvo numatyta ir galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, atkuriant nuosavybės teises kitais įstatyme numatytais būdais.

Viena iš sąlygų atkuriant nuosavybės teises į žemę grąžinant natūra laisvą žemę turėtoje vietoje yra tai, ar pagal Atkūrimo įstatymą žemė nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Kauno liftai“ ir UAB „KSP“ teigia, kad 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimu atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo nepagrįstai įpareigotas pažymėti posesijoje Nr. 253 2,5246 ha ploto laisvos žemės sklypą, kadangi nurodytoje posesijoje stovi UAB „Kauno liftai“ ir UAB „KSP“ priklausantys statiniai.

Analizuojant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, darytina išvada jog tam, kad žemė būtų pripažinta valstybės išperkama, ji turi atitikti tris sąlygas:

1) ji turi būti iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose;

2) turi būti parengtas ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas žemės sklypo detalusis planas;

3) ji turi būti užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

Aplinkybę, kad ginčo teritorijoje stovi trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno liftai“ statiniai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (III t., b. l. 27–29), kurio duomenimis UAB „Kauno liftai“ priklauso pastatas – poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – poilsio namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Nurodyti nekilnojamojo turto objektai pastatyti 1989 m., t. y. iki nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso pradžios, nekilnojamojo turto registre statinių kadastro duomenys nustatyti ir įregistruoti 1997 m. vasario 17 d.

Darytina išvada, kad žemė, į kurią pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, tiek pareiškėjų prašymų atkurti nuosavybės teises į M. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę padavimo metu, tiek priimant 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimą, buvo užstatyta statiniais, kuriems eksploatuoti UAB „Kauno liftai“ naudojosi valstybinės žemės sklypu ir mokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčius (III t., b. l. 34–58).

Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (IV t., b. l. 20–23) duomenimis trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „KSP“ nuo 2005 m. spalio 7 d. priklauso pastatas-vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Nurodyti statiniai pastatyti 1975-1985 metų laikotarpiu, iki nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso pradžios. UAB „KSP“ pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad įmonė naudojosi pastatų eksploatavimui reikalingu valstybinės žemės sklypu ir mokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčius (IV t., b. l. 24–38).

Daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, teisės aktų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, kurio 2 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog posesijoje Nr. 253 tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kauno liftai“ ir UAB „KSP“ priklauso statiniai, todėl ginčo žemė yra užimta statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Tuo tarpu pareiškėjų ir jų atstovų advokatų argumentai, jog nėra registruoti nekilnojamojo turto objektų adresai, arba adresai pasikeitė, nepaneigia statinių buvimo vietos. Kaip jau buvo nurodyta, UAB „Kauno liftai“ priklausantys statiniai buvo pastatyti 1989 m., UAB „KSP“ statiniai pastatyti 1975-1985 m., jų buvimo vieta nesikeitė. Pareiškėjai pripažįsta, kad minėti statiniai yra žemės sklype, į kurį jie siekia atkurti nuosavybės teises natūra, todėl teiginiai, jog nėra įregistruotas nekilnojamojo turto objekto adresas iš esmės nepaneigia nei paties nekilnojamojo turto objekto (statinio) buvimo fakto, nei tikslios jo buvimo vietos.

Byloje nekyla ginčo dėl to, kad M. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė posesijoje Nr. 253 yra Palangos mieste, t. y. iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ginčo teritorijos – Šventosios gyvenvietės detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 (V t., b. l. 29–30, VI t., b. l. 141–145), jame pažymėti ne tik UAB „Kauno Liftai“ ir UAB „KSP“ statiniai, bet ir siekiant užtikrinti esamų statinių eksploatavimą, numatytas projektuojamų gatvių tinklas. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T2-245 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“ buvo patvirtintas teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje (nuosavybės teise valdomų UAB „Kauno liftai“), detalusis planas ir suformuotas 0,6150 ha žemės sklypas (VI t., b. l. 146). Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 10 d. sprendimu „Dėl pritarimo teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimui“ buvo pritarta teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje (nuosavybės teise valdomų UAB „KSP“), detaliojo plano rengimui ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A1-634 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo“ pradėtas rengti detalusis planas, tikslu suformuoti žemės sklypą prie UAB „KSP“ naudojamų statinių (duomenys neskelbtini), Palangoje (V t., b. l. 57–58). Aukščiau nurodyti teritorijų planavimo dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo nesiremti juose nurodytais duomenimis.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad žemė, skirta UAB „KSP“ statiniams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, ir UAB „Kauno liftai“ statiniams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, eksploatuoti yra valstybės išperkama, kadangi atitinka visas 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas sąlygas. Darytina išvada, jog 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimu atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo nepagrįstai įpareigotas pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) 2,5246 ha ploto žemės sklypą (sklypus), neatsižvelgiant į posesijoje Nr. 253 stovinčius tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančius statinius.

Remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Ginčo teritorijoje projektuojamų gatvių tinklas buvo numatytas dar 2000 m. kovo 21 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 38 patvirtintame Šventosios gyvenvietės detaliajame plane. Pripažinus, jog žemė reikalinga UAB „Kauno liftai“ ir UAB „KSP“ statiniams eksploatuoti yra valstybės išperkama, žemė užimta privažiavimui prie minėtų statinių suprojektuotų kelių, taip pat laikytina valstybės išperkama.

Konstatavus, jog atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo nepagrįstai įpareigotas pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kuri yra valstybės išperkama, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 162 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 keistinas – Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, laisvos (neužstatytos) žemės sklypus (sklypą), išskyrus viešajame registre įregistruotų statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančių UAB „Kauno liftai“, ir statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančių UAB „KSP“, eksploatavimui ir privažiavimo kelių įrengimui reikalingus valstybės išperkamos žemės sklypus.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno liftai“ atstovė advokatė D. S. teismo posėdžio metu pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti iš pareiškėjų solidariai 19 294,86 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų. Advokatės D. S. pateiktas 2013 m. rugsėjo 11 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra tinkamai detalizuotas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad vadovaujantis LVAT suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini pirmosios instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, sprendžia apeliacinės instancijos teismas, todėl siūlytina įvertinti, jog dalį prašyme nurodytų bylinėjimosi išlaidų sudaro prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimo išlaidos, kurios laikytinos išlaidomis, patirtomis apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymui pagrįsti būtina pateikti patirtas išlaidas (telefoninių pokalbių, registrų centro paslaugų, kopijavimo, kelionės) patvirtinančius įrodymus. Be to, 2013 m. rugsėjo 11 d. prašyme nurodytos advokato atstovavimo 2013 m. liepos 10 d. ir 2013 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžiuose išlaidos taip pat privalo būti apskaičiuotos ir detalizuotos. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno liftai“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia, tačiau tai neužkerta kelio pakartotinai pateikti teismui prašymą, atitinkantį ABTĮ 45 straipsnio reikalavimus. Išaiškintina, jog vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę paduoti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

VI. Pareiškėja E. R. S. apeliaciniu skundu (VII t., b. l. 22–24) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą; taip pat priteisti iš atsakovo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas tarp šalių kilusio ginčo neužbaigė. Atsakovui paliekama nuspręsti, kiek ginčo žemės sklypo ploto reikia tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui. Nors teismas tenkino pareiškėjos atstovo prašymą ir įpareigojo atsakovą pateikti minėtus duomenis, tačiau tokių duomenų nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė, nes, jų manymu, šie duomenys yra patvirtintuose detaliuosiuose planuose. Su tuo sutikti negalima, nes detaliuosiuose planuose pateikta informacija tik apie žemės sklypo ribas ir plotą, jo užstatymą bei tankumą. Šiuose planuose nėra informacijos, kokio dydžio sklypo dalis būtina esminiams statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Pareiškėja nepritaria tam, kad visas žemės sklypas reikalingas pastatams eksploatuoti (tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad jie eilę metų mokėjo mokesčius už žemės sklypo nuomą), nes išnuomotas žemės sklypas, įvykdžius nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, gali būti grąžintas savininkams nurodant, kad nuosavybės teisė į jį suvaržoma nuomos, tokiu atveju būtų išlaikyta pusiausvyra tarp pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių. Be to, iki detaliojo plano parengimo nebuvo aiškiai apibrėžtos pastatams priskirtinos žemės ribos, todėl negalima teigti, kad UAB „Kauno liftai“ ir UAB „KSP“ mokėjo už naudojimąsi būtent tais žemės sklypais, kurie apibrėžti patvirtintuose detaliuosiuose planuose.

Teismas nukrypo nuo teismų praktikos. LVAT, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad šioje normoje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei ir šio poreikio būvimas turi būti aiškiai išreikštas atitinkamose nuorodose teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti grąžinamas natūra (LVAT praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotos LVAT teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime, Administracinių teismų praktika, Nr. 8, 497 psl.). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl to, ar gali būti miesto žemėje suformuotas žemės sklypas pareiškėjoms grąžintinas natūra, turėjo nustatyti, ar į tą konkrečią pageidaujamą grąžinti žemę yra konkretus visuomenės poreikis. Nagrinėjant bylą tretieji suinteresuoti asmenys neslėpė savo tikslo – išpirkti iš valstybės suformuotus žemės sklypus savo poreikiams tenkinti: akivaizdu, kad jų pastatų naudojimo tikslas – ne visuomeniniams, o privačių asmenų interesams ir poreikiams tenkinti. Apeliantės manymu, nagrinėjant bylą nenustatyta jokių aplinkybių, išvardintų Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo žemės sklypas yra užimtas visuomenės poreikiams tenkinti skirtais objektais. Vadinasi, šią žemę grąžinti natūra pareiškėjams nėra jokių kliūčių. Tai, kad į šiuos sklypus patenka tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys pastatai, nesudaro pagrindo priskirti šią žemę valstybės išperkamai.

Kalbant apie UAB „KSP“ pretenzijos pagrįstumą, pažymėtina, kad iš kadastrinės bylos matyti, jog iki pareiškėjų kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šioje sklypo dalyje buvo tik trys pastatai. Kaip ir kokiu pagrindu sklype atsirado nauji statiniai, duomenų byloje nėra. UAB „KSP“ nurodė, kad 2000 m. pastatai buvo pergabenti į šį sklypą ir pastatyti į betoninius stulpus, o tai duoda pagrindą teigti, kad šie pastatai nėra statiniai pagal Statybos įstatymą.

Atsakovas pateikė teismui schemą, parengtą Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistų, apie žemę, kurią pareiškėjos siekė susigrąžinti natūra. Iš šios schemos matyti, kad posesijos riba palyginus su anksčiau pateikta teismui ir proceso dalyviams, pasikeitė. Nei atsakovas, nei NŽT atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl posesijos Nr. 253 ribos pasikeitė, o tai gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjų teisių gynimui.

Pareiškėjos M. M. R. ir I. S. apeliaciniu skundu (VII t., b. l. 27–35) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas (dalyje dėl UAB „Kauno liftai“ priklausančių pastatų eksploatavimui reikalingo žemės sklypo) abstraktus, nemotyvuotas ir prieštarauja faktinei padėčiai – ši sklypo dalis priklausė M. K. turėtai posesijai Nr. 253. Pareiškėjos ne kartą nurodė, jog išlikęs laisvas žemės plotas posesijoje Nr. 253 (2,5246 ha) yra nustatytas ir apskaičiuotas laikantis visų įstatymų reikalavimų. Visi įrodymai buvo pateikti ir išnagrinėti administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007. Be to, 2007 m. kovo 8 d. sprendimas patvirtina, kad jokių išviešintų administracinių duomenų apie UAB „Kauno liftai“ ar UAB „KSP“ žemės sklypus, suformuluotus M. K. posesijoje Nr. 253 prie jų nuosavybės teise valdomų pastatų (pagal Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintą Šventosios gyvenvietės detalųjį planą) nebuvo ir nenustatyta. Tai patvirtina ir UAB „Kauno liftai“ pateiktos Valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijos – pagal jas UAB „Kauno liftai“ nuomavo sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga ir (duomenys neskelbtini), Palanga, kurie nieko bendro su M. K. posesijos Nr. 253 teritorija neturi.

Be to, tai, kad penki statiniai, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje priklauso UAB „Kauno liftai“, dar nereiškia, jog visi šie pastatai patenka į posesiją Nr. 253, kaip tai nuspręsta skundžiamu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu. Šio fakto nepatvirtina į bylą pateiktas 2011 m. gruodžio 29 d. Palangos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-245 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“, kuriuo suformuotas 0,6150 ha žemės sklypas su nurodytais penkiais statiniais. Iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. A1-508 matyti, jog tik nedidelė dalis UAB „Kauno liftai“ statinių galėtų patekti į posesiją Nr. 253 (ne daugiau dviejų pastatų iš penkių). Tokios informacijos pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netyrė. Tai esminė aplinkybė, kurios nenustačius, nepagrįstai ir neteisingai pritaikytos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos negalėjo būti taikomos ir dėl to, kad teismas nenustatė, kokio tiksliai žemės ploto reikia bendrovei „Kauno liftai“ tam, kad ji galėtų eksploatuoti jai priklausančius pastatus.

Pareiškėjos nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje pasisakyta dėl UAB „KPS“ priklausančių pastatų užimamo ploto išbraukimo iš posesijos Nr. 253. Nekilnojamo turto registre adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, 2007 metais nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, nebuvo įregistruotas. Tai patvirtina dar 2004 m. spalio 8 d. raštas Nr. GS-540, kuriame nenurodyta, jog UAB „KPS“ įregistruotos kokios nors nuosavybės teisės ginčo teritorijoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno liftai“ su pareiškėjų pateiktais apeliaciniais skundais nesutinka ir atsiliepimu (VII t., b. l. 46–50) prašo apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais teiginiais, jais remiasi ir atsiliepime į apeliacinius skundu.

UAB „Kauno liftai“ papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė nustatytas bylos aplinkybes, išsamiai pasisakė dėl kiekvieno nagrinėtoje byloje aktualaus klausimo, nurodė motyvus, kuriais remdamasis priėjo vienos ar kitos išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, todėl apeliantų teiginiai apie neva nemotyvuotą ir abstraktų teismo sprendimą neatitinka tikrovės. UAB „Kauno liftai“ bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog įmonei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra teisiškai įregistruoti bei stovi posesijoje Nr. 253 (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bako išrašas, III t., b. l. 27–29; Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 1 d. raštas Nr.(4.17)-D3-2052, III t., b. 1. 19; pareiškėjų pateiktas Grafinis priedas Nr. 4, I t., b. l. 42; Ištrauka iš Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, I t., b. l. 85; Schema II t., b. l. 55). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, duomenys apie UAB „Kauno liftai“ nuosavybės teise valdomus statinius laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pačios pareiškėjos pripažįsta, kad minėti statiniai yra žemės sklype, į kuri jos siekia atkurti nuosavybės teises natūra. Be to, pareiškėjos nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių faktą, kad ginčo žemė yra užimta trečiojo suinteresuotojo asmens statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Ši teritorija buvo suplanuota Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 bei detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T2-245 (4 punktu buvo pripažintas netekusiu galios Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punktas, kiek tai susiję su teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, III t., b. l. 67–68). Šie įrodymai patvirtina, kad ginčo teritorija buvo suplanuota teritorijų planavimo dokumentais dar iki 2007 m. kovo 8 d. teismo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti teismo pripažinta kaip laisva (neužstatyta) teritorija.

Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo teiginys, neva statinių buvimas ar nebuvimas neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo grąžinimo natūra. Trečiajam suinteresuotajam asmeniui įrodžius, kad ginčo žemė nėra laisva ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinus procesą byloje, pareiškėjos, vadovaujantis rungimosi principu, turėjo pareigą įrodyti priešingai. Taip pat pareiškėjų pareiga buvo įrodyti kokia ginčo žemės sklypo dalis yra vis dėlto laisva. Tačiau pareiškėjoms šios savo pareigos neįvykdžius ir nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių laisvos žemės sklypo dalies egzistavimą teritorijoje, kuri priskirta UAB „Kauno liftai“ priklausantiems statiniams eksploatuoti, teismas pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą. Tikslus likusios laisvos ginčo žemės dydis atsakingų institucijų turi būti nustatytas administracine tvarka ir laisvos žemės tikslaus dydžio nenustatymas negali būti laikomas aplinkybe, draudusia teismui priimti sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su pareiškėjų pateiktais apeliaciniais skundais nesutinka ir atsiliepimu (VII t., b. l. 54–57) prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nacionalinė žemės tarnyba remiasi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais teiginiais ir papildomai nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Al-508 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, šiaurinėje ir rytinėje gretimybėje, ir teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, vakarinėje gretimybėje (M. K. turėtos žemės dalis, posesija Nr. 253), yra laisva (neužstatyta) žemė. Šis administracinis aktas buvo priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007, todėl prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo B. Č. atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinius skundus (VII t., b. l. 63–64) prašė juos atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą peržiūrėti ir įvertinti jam priklausančios sporto aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, situaciją. Jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas liks nepakeistas, B. Č. prašo pavesti Klaipėdos apygardos teismui pateikti išaiškinimą, kaip įvykdyti šį sprendimą, kad Palangos miesto savivaldybė operatyviai galėtų išspręsti žemės sklypo suformavimo klausimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „KSP“ su pareiškėjų pateiktais apeliaciniais skundais nesutinka ir atsiliepimu (VII t., b. l. 70–78) prašo apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais teiginiais, jais remiasi ir atsiliepime į apeliacinius skundu. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, priešingai nei teigia apeliantės, padarė tinkamas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Įvertinus Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei Atkūrimo Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, taip pat apeliantės E. R. S. teiginius, yra visiškai akivaizdu, kad į po UAB „KSP“ statiniais esančią žemę, kuri UAB „KSP“ statiniams buvo priskirta ir suformuota, negali būti atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant šią žemę natūra.

E. R. S. netinkamai aiškina Atkūrimo Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teigdama, kad statinių buvimas ar nebuvimas neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo grąžinimo natūra. Akcentuotina, kad apeliantė savo aukščiau minėtus teiginius grindžia absoliučiai netinkamai ir klaidingai interpretuodama LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-305/2008. Šioje nutartyje buvo nagrinėjami klausimai dėl žemės, kurioje nebuvo jokių statinių ar kito nekilnojamojo turto (t. y.

žemė buvo laisva (neužstatyta)), nuosavybės atkūrimo natūra. Be to, minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ne Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytas atvejis, kuomet žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, taikymas, o buvo nagrinėjamas kitų Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodytų atvejų, kuomet net ir laisva (neužstatyta) žemė yra priskiriama valstybės išperkamai ir nėra grąžinama natūra, jei yra tam būtinas visuomenės poreikis, taikymas.

Administracinėje byloje Nr. A442-305/2008 LVAT nurodė, kad: Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra suformuluotos iš Konstitucijoje įtvirtintų imperatyvų kylančios sąlygos, kuomet išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) pretendentams gali būti negrąžinama, o išperkama valstybės tai:

1) turtas turi būti būtinas visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti ir jie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų sugrąžintas natūra.

Byloje esantis 2013 m. birželio 6 d. Palangos miesto tarybos sprendimas Nr. T2-173 ir jo pagrindu patvirtintas Detalus planas, kuriuo buvo suformuotas žemės sklypas po UAB „KSP“ statiniais, yra galiojantis ir nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nesiremti juose nurodytais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro žemės sklypo dalies, į kurią pareiškėjos siekia atkurti nuosavybės teises natūra, priskyrimo valstybės išperkamai žemei teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos I. F., M. M. R., Z. Ž., E. R. S., E. F., A. F., M. Š. ir I. S. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamos: įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, natūra grąžintinus 7,1642 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 8 d. sprendimu (I t., b. l. 187–191) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą ginčo žemės sklype suformuoti 2,5246 ha ploto žemės sklypą (sklypus), taip pat atlikti kitus pareiškėjų prašomus veiksmus, susijusius su minėta ginčo žemės sklypo dalimi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi (III t., b. l. 134–146) administracinėje byloje Nr. P858-208/2012 bei 2013 m. sausio 9 d. nutartimi (IV t., b. l. 124–132) administracinėje byloje P552-42/2014, motyvuodamas tuo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimas buvo priimtas neįtraukus į bylą UAB „Kauno liftai“ ir UAB „KSP“, kurių teisėms bei teisėtiems interesams minėtas teismo sprendimas gali turėti įtakos, atnaujino procesą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-166-513/2007 dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas: įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo įsiteisėjimo dienos suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, 2,5246 ha ploto žemės sklypus (sklypą); organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje); patvirtinti parengtus žemės sklypus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl servitutų nustatymo ir patvirtintus žemės sklypo planus kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikti Palangos miesto žemėtvarkos skyriui, tiek, kiek tai yra susiję su UAB „Kauno liftai“ bei UAB „KSP“ naudojamais žemės sklypais ir juose esančiais statiniais, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno liftai“ ((duomenys neskelbtini), Palanga) bei UAB „KSP“ ((duomenys neskelbtini), Palanga).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas suformuoti M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, kartografinėje medžiagoje pažymėtoje posesijoje Nr. 253 laisva (neužstatyta) žeme, žemės sklypus (sklypą), posesijos dalyje, užimtoje viešajame registre įregistruotais statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančiais UAB „Kauno liftai“ ir statiniais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančiais UAB „KSP“, ir jų eksploatavimui bei privažiavimo kelių įrengimui reikalingu žemės plotu. Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-166-513/2007 paliktas nepakeistas.

Apeliantės E. R. S., M. M. R. ir I. S. su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimu nesutinka, nes, jų manymu, teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas neteisingai aiškinant ir taikant aktualių teisės aktų nuostatas. Apeliančių manymu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių esminių bylos aplinkybių: kokios būtent ginčo žemės sklypo dalies tretiesiems suinteresuotiems asmenims prireiks tam, kad jie eksploatuotų jiems priklausančius pastatus; ar visi (ir būtent kurie) tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys pastatai yra ginčo žemės sklype. Be to, ginčijamu teismo sprendimu nukrypta nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos šios kategorijos bylose: teismas neatsižvelgė į tai, jog nagrinėjamu atveju Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui nebuvo būtinos sąlygos – konkretaus visuomeninio poreikio tam, kad šį žemės sklypą būtų galima laikyti valstybės išperkama žeme.

Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylą, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčijamame teismo sprendime nurodytus argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo sprendimą keisti ar naikinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės dėl visų aplinkybių, kurios kvestionuojamos apeliaciniuose skunduose, yra išsamiai, tinkamai motyvuojant, pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir jį detalizuojančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 nuostatos. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-589/2013 pažymėjo, jog šioje įstatymo normoje pateikti du aspektai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinama natūra: 1) kai ji yra užstatyta ir 2) kai ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais. Žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtos miestams, išpirkimo atvejai išvardinti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nurodyta, jog valstybės išperkamai priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų (...).

Pasisakydama dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio taikymo ir aiškinimo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo praktikoje yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra (žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimą). Kita vertus, Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą), pasirenkant ribotos restitucijos būdą, nustatant nuosavybės teisių atstatymo sąlygas bei tvarką, buvo siekiama atsižvelgti į pakitusias socialines ir teisines realijas, taip pat užtikrinti, kad atstatant vienų asmenų teises nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės (žr. Konstitucinio Teismo 1995 m. birželio 20 d. nutarimą), kadangi per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą, 2007 m. liepos 5 d. nutarimą). Vadinasi, tam tikros objektyvios priežastys (be kita ko, per tam tikrą laiką susiklostę ekonominiai santykiai) gali lemti, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra nebus įmanomas. Pastebėtina, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis būtent ir numato atvejus, kad žemė iš piliečių yra išperkama, kai ji yra negrąžinama ir toks grąžinimas neprieštarauja Konstitucinio Teismo pateiktiems išaiškinimams (žr., LVAT 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013) .

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, t. y. tai, jog buvo sprendžiama, ar ginčo teritorijos (posesijos Nr. 253) dalis, kurioje yra tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kauno liftai“ ir UAB „KSP“ priklausantys pastatai, gali būti natūra grąžinta pareiškėjoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi, ar minėta ginčo teritorijos dalis yra užstatyta (nelaisva) ir gali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Apeliacinio skundo argumentas, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad M. K. iki nacionalizacijos valdyta žemė, esanti posesijoje Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėtoje Nr. 253, į kurią pareiškėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra Palangos mieste, t. y. iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose (II t., b. l. 66–68, 71–74). 2000 m. kovo 21 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ buvo parengtas bei patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas (ištraukos – I t., b. l. 85, V t., b. l. 29–30, VI t., b. l. 141–145), kuriame buvo pažymėti ne tik tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kauno liftai“ ir UAB „KSP“ priklausantys pastatai, bet ir siekiant užtikrinti esamų statinių tinkamą eksploatavimą, numatytas projektuojamų gatvių tinklas.

Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T2-245 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo“ pripažino netekusiu galios 2000 m. kovo 21 d. Palangos miesto tarybos sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punktą tiek, kiek tai susiję su teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir patvirtino teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise valdomų UAB „Kauno liftai“, detalųjį planą, taip pat suformavo 0,6150 ha žemės sklypą (III t., b. l. 67, VI t., b. l. 146).

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 10 d. sprendimu „Dėl pritarimo teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimui“ buvo pritarta teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise valdomų UAB „KSP“, detaliojo plano rengimui ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. A1-634 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano rengimo“ pradėtas rengti detalusis planas, tikslu suformuoti žemės sklypą prie UAB „KSP“ naudojamų statinių (duomenys neskelbtini), Palangoje (V t., b. l. 57–58).

Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-173 „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo, paskirties nustatymo“, be kita ko, netekusiu galios pripažintas 2000 m. kovo 21 d. Palangos miesto tarybos sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punktas tiek, kiek tai susiję su teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir patvirtintas teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini) detalusis planas (VI t., b. l. 133).

Nurodyti teritorijų planavimo dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo nesiremti juose nurodytais duomenimis.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno liftai“ nuosavybės teisė į pastatus (unikalūs numeriai – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatytus 1989 m. ir esančius adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – Palangos m., (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuo 2002 m. birželio 7 d. (II t., b. l. 66–68, III t., b. l. 27–29), o kadastro duomenys nustatyti 1997 m. vasario 17 d. (VI t., b. l. 10–29). Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „KSP“ nuosavybės teisė į pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), statytus 1970–1985 m. ir esančius adresu Palangos m., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota nuo 2005 m. spalio 7 d. (II t., b. l. 71–74, IV t., b. l. 20–23), kadastro duomenys nustatyti 1997 m. vasario 10 d. (VI t., b. l. 58–88). Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pakanka trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į statinius pagrindimui byloje ir nėra pagrindo jais abejoti (žr., pvz., LVAT 2009 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1133/2009; 2013 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1472/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti teritorijų planavimo dokumentai, kadastro duomenys bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad dalis ginčo teritorijos yra užstatyta tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kauno liftai“ ir UAB „KSP“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais, todėl, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, daiktinių teisių į esančius pastatus įregistravimu), byloje padaryta pagrįsta išvada, kad minėta ginčo žemės sklypo dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei. Apeliaciniu skundu skundžiamu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimu atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija, pagrįstai įpareigotas, formuojant pareiškėjoms natūra grąžintiną žemės sklypą (sklypus) M. K. nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype, Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje pažymėtame Nr. 253, atsižvelgti į šioje teritorijoje UAB „Kauno liftai“ bei UAB „KSP“ priklausančius pastatus, bei šiems pastatams eksploatuoti reikalingą teritoriją. Šios išvados teisingumui įtakos neturi pareiškėjų apeliaciniuose skunduose nurodomas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kokios būtent ginčo teritorijos dalies tretiesiems suinteresuotiems asmenims prireiks tam, kad šie galėtų eksploatuoti jiems priklausančius pastatus, ir kad ne visi trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kauno liftai“ priklausantys pastatai patenka į posesiją Nr. 253. Šias aplinkybes vertinti turi ne teismas, o institucija, įgaliota priimti sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Dėl išdėstytų priežasčių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. R. S. ir pareiškėjų M. M. R. ir I. S. apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė