A-146-1686-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1686/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02731-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės

(pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės –

Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka

išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. ir atsakovo valstybės įmonės „Regitra“

Kauno filialo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo

A. S. skundą atsakovams valstybės įmonės

„Regitra“ Vilniaus filialui, valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui ir

Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo

bei valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos

administracinį teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų valstybės

įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ „Regitra“ Vilniaus

filialas, atsakovas ) ir valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo (toliau

– ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas, atsakovas) 6 293 Lt turtinės

žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė priteisti

100 Lt žyminio mokesčio, procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo kaštus

(b. l. 1-7).

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo

2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. birželio 19 d. (322 dienas) jis negalėjo

naudotis įsigytu automobiliu BMW X5 ir dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

2011 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale

pateikus įsigytą automobilį BMW X5 (identifikavimo numeris (duomenys

neskelbtini)) apžiūrai, šio Filialo darbuotojai, įtardami automobilio

identifikavimo numerio klastojimą, apie tai informavo policiją. 2011 m.

rugpjūčio 3 d. pareiškėjo automobilis buvo paimtas ir pradėtas ikiteisminis

tyrimas Nr. 10-1-00958-11. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad

automobilio identifikacinis numeris yra originalus, atliktas gamykliniu būdu,

nesuklastotas ir autentiškas, prašomo registruoti automobilio visi techniniai

duomenys nustatyti. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m.

lapkričio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas

nutariant automobilį grąžinti pareiškėjui, išskyrus išimtą automobilio valdymo

bloką. 2011 m. lapkričio 15 d. atsiėmęs automobilį,

pareiškėjas 2011 m. gruodžio 31 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ

„Regitra“ Kauno filialą su prašymu registruoti automobilį. Šio Filialo

2012 m. sausio 3 d. sprendimu buvo atsisakyta registruoti

automobilį remiantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo

taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m.

gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau – ir Registravimo taisyklės) 14.6

punktu, nurodant, kad transporto priemonė neidentifikuota. Pareiškėjas šį

atsisakymą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m.

gegužės 31 d. sprendimu panaikino VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2012 m.

sausio 3 d. atsisakymą registruoti automobilį ir įpareigojo šį

Filialą registruoti automobilį. Pagal šį teismo sprendimą automobilis buvo

įregistruotas 2012 m. birželio 19 d.

Dėl minėtų VĮ „Regitra“ darbuotojų

neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.271 ir

6.250 str.). Prašoma atlyginti 6 293 Lt turtinė žala susideda iš:

2 840 Lt už automobilio nuvertėjimą per laikotarpį, kuriuo

pareiškėjas dėl atsakovų kaltės negalėjo naudotis automobiliu; 200 Lt

išlaidos už autovežio paslaugas, 700 Lt už garažo nuomą, 1 610 Lt už

važiavimą maršrutiniu taksi į darbą ir grįžtant iš jo; 847 Lt už

stabdžių sistemos remontą.

Reikalaudamas atlyginti

2 840 Lt turtinę žalą už automobilio nuvertėjimą, pareiškėjas

teigė, kad UAB „Mažasis prekeivis“ 2011 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjo

automobilį įvertino 32 740 Lt vidutine rinkos verte, o 2012 m. birželio

mėnesį - 19 900 Lt vidutine rinkos verte. Už grąžinto po tyrimo automobilio

pervežimą autovežimu iš Vilniaus į Kauną pareiškėjas sumokėjo 200 Lt. Nuo

automobilio grąžinimo dienos (2011 m. lapkričio 15 d.) iki įregistravimo dienos

pareiškėjas automobilį turėjo laikyti garaže, už kurio nuomą sumokėjo 700 Lt.

Tokį automobilio saugojimo būdą pasirinko, siekdamas jį apsaugoti nuo

vagysčių. Pareiškėjas turi individualią įmonę, užsiimančią transporto priemonių

remontu, tačiau įsigyto automobilio negalėjo laikyti savo darbo vietoje,

kadangi ten stovi remontuojamos transporto priemonės, o garažo nuoma kainuoja

pigiau nei šalia esančios stovėjimo vietos kaina. Negalėdamas naudotis įsigytu

automobiliu, pareiškėjas vykdavo į darbą ir atgal maršrutiniu taksi, kuriuo

vieno važiavimo kaina 2,50 Lt. Už 322 dienas susidaro 1610 Lt (322 dienos x 5

Lt). Kadangi automobilis stovėjo garaže ilgą laiką nenaudojamas, teko

remontuoti stabdžių sistemą ir tam išleisti 847 Lt.

Reikalavimą atlyginti neturtinę

žalą pareiškėjas grindė tuo, kad dėl atsakovo kaltės neturėdamas galimybės

nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m.

birželio 19 d. naudotis nusipirktu automobiliu, pareiškėjas patyrė

nepatogumus, depresiją, išgyvenimus, miego sutrikimus, gyvenimo kokybės

sumažėjimą, pablogėjo santykiai su sutuoktine, bendradarbiais, kadangi

nusipirkęs pakankamai brangų automobilį buvo priverstas gyventi be automobilio,

negalėjo nei nusipirkti kito, nei parduoti šio, nes VĮ „Regitra“ Kauno filialas

nepagrįstai atsisakė jį registruoti.

Teismo posėdyje pareiškėjo

atstovas papildomai paaiškino, kad neeksploatuojamo automobilio nuvertėjimas apskaičiuotas vadovaudamasis UAB „Mažasis

prekeivis“ kas mėnesį leidžiamo leidinio oficialiais duomenimis, nustatytais

masinio vertinimo principu. Nors automobilis nebuvo vertintas individualiai,

juo pareiškėjas negalėjo naudotis 11 mėnesių ir per tą laiką jis

nuvertėjo. Automobilis ilgą laiką stovėdamas vietoje yra pažeidžiamas

korozijos, gali atsirandi kitų pažeidimų, todėl buvo reikalingas stabdžių

remontas. Techninės apžiūros protokolas patvirtina, kad automobilis įsigyjant

buvo techniškai tvarkingas.

Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus

filialas (taip pat ir Lietuvos valstybės atstovas) su skundu nesutiko ir prašė

jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 18-20)

paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Regitra“

Vilniaus filialą dėl automobilio BMW X5 (identifikavimo numeris (duomenys

neskelbtini)) įregistravimo, tačiau vizualiai apžiūrėjus automobilio

identifikavimo žymenis, registratoriui kilo įtarimas, jog automobilio

identifikavimo numeris turi klastojimo požymių. Įtarus, kad dokumentai arba

transporto priemonių duomenys turi klastojimo požymių, jie perduodami

teisėsaugos institucijoms tirti. Pranešimas policijai negali būti laikomas VĮ

„Regitra“ neteisėtais veiksmais, nes tokia funkcija yra numatyta VĮ „Regitra“

įstatuose, patvirtintuose Vidaus reikalų ministro 2004 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 1V-198. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas neatliko jokių

neteisėtų veiksmų, elgėsi atidžiai, rūpestingai, tinkamai įvykdė savo pareigas

ir dėl pareiškėjo patirtos žalos nėra kaltas. Todėl pareiškėjo reikalavimai VĮ

„Regitra“ Vilniaus filialo atžvilgiu yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsakovas valstybės įmonės VĮ

„Regitra“ Kauno filialas (taip pat ir Lietuvos valstybės atstovas) su skundu

nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 23-26)

nurodė, kad, atsisakydamas atlikti pareiškėjo transporto priemonės

registraciją, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes pagal Registravimo

taisyklių 14.6 punktą Lietuvos Respublikoje neidentifikuotos transporto

priemonės neregistruojamos. Kauno apygardos administracinis teismas VĮ

„Regitra“ Kauno filialo neteisėtų veiksmų atliekant registraciją, nenustatė,

tačiau pažymėjo, kad yra pakankamai duomenų, jog automobilis identifikuotas, ir

nusprendė panaikinti VĮ „Regitra“ Kauno filialo sprendimą bei įpareigojo

įregistruoti transporto priemonę. VĮ „Regitra“ Kauno filialas šį teismo

sprendimą įvykdė. VĮ „Regitra“ Kauno filialas savo pareigas įvykdė atidžiai ir

rūpestingai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas

papildomai paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti nuostoliai nėra pagrįsti

objektyviais įrodymais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas

2013 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 61-65).

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l.

69-72) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo

4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausias administracinis

teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi (administracinė byla Nr.A520-1673/2013)

pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti

iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 86-95).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas

2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatė, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas 2012

m. sausio 3 d. sprendimu atsisakė registruoti pareiškėjo automobilį,

vadovaudamasis Registravimo taisyklių 14.6 punktu, ir nurodydamas, kad

transporto priemonė neidentifikuota. Šis sprendimas panaikintas įsiteisėjusiu

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu,

įpareigojant VĮ „Regitra“ Kauno filialą per penkias darbo dienas nuo teismo

sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti pareiškėjo automobilį BMW X5, kurio

identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ Kauno

filialas, vykdydamas šį teismo sprendimą, pareiškėjo automobilį įregistravo

2012 m. birželio 19 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjų kolegija konstatavo, kad remiantis įsiteisėjusiame Kauno apygardos

administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendime nustatytais faktais,

buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog VĮ „Regitra“ Kauno

filialas 2012 m. sausio 3 d. priėmė neteisėtą sprendimą bei atliko neteisėtus

veiksmus, neregistruodamas pareiškėjo automobilio.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo skunde,

apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu teigiama, kad

Vilniaus filialas atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 ar 6.271 straipsnių prasme, byloje pateiktus

įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog VĮ „Regitra“ Vilniaus

filialas 2011 m. rugpjūčio 3 d. neregistruodamas jo automobilio ir pranešdamas

teisėsaugos institucijai apie tai, jog pareiškėjas pageidavo registruoti

transporto priemonę su jos identifikavimo numerio klastojimo požymiais, atliko

neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno apygardos

administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendime nustatytas faktines

aplinkybes, kad po to, kai teisėsaugos institucija atliko tyrimą, pareiškėjas

Kauno filialui pateikė visus dokumentus, reikalingus transporto priemonės

registravimo procedūrai atlikti, kad automobilio kėbulo numeris, kuris nėra

suklastotas, yra pagrindinis automobilio identifikacinis požymis, kuriuo

remiantis pareiškėjo automobilis turėjo būti registruotas, nesutiko su

pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu

nebuvo nustatyti Kauno filialo neteisėti veiksmai. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiame

teismo sprendime būtent ir yra konstatuoti Kauno filialo neteisėti veiksmai,

neregistruojant pareiškėjo automobilio.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi įsiteisėjusiame

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendime

nustatytas faktines aplinkybes, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas

nepagrįstai nenustatė VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtų veiksmų, t. y.

vienos iš civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų (CK 6.246 straipsnis), pirmosios

instancijos teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgusi į tai, kad

pirmosios instancijos teismas byloje netyrė ir nenustatinėjo teisiškai

reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nurodoma patirta turtine ir

neturtine žala, t. y. aplinkybių, ar pareiškėjas patyrė jo nurodyta žalą dėl

Kauno filialo veiksmų, neteisėtai 2012 m. sausio 3 d. neregistruojant

automobilio, iš kurio buvo išimti valdymo blokai, priklausę kitam BMW X5

modelio automobiliui, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytos

patirtos žalos ir Kauno filialo neteisėtų veiksmų, panaikino pirmosios

instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios

instancijos teismui.

III. Vilniaus apygardos administracinis

teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2014 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l.

116-122) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo

VĮ „Regitra“ Kauno filialo 699,98 Lt turtinės žalos 600 Lt neturtinei žalai

atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad

nagrinėjamam ginčui yra reikšmingos faktinės aplinkybės, jog VĮ „Regitra“

Vilniaus filialas 2011 m. rugpjūčio 3 d. pranešė policijos įstaigai apie tai,

jog pareiškėjas kreipėsi su prašymu įregistruoti transporto priemonę BMW X5 su

jos identifikavimo numerio (duomenys neskelbtini) klastojimo požymiais

(b. l. 21). Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtoje Kauno apygardos

administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 yra šiai

bylai aktualių rašytinių įrodymų: 2011 m. liepos 28 d. techninės apžiūros

rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 200-0102625, kurioje nurodyta, jog transporto

priemonė neatitinka techninių reikalavimų (adm. byla Nr. I-515-406/2012, b. l.

34); Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimas

nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo

specialisto pranešimą dėl automobilio BMW X5 identifikavimo numerio (duomenys

neskelbtini) klastojimo, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar

baudžiamojo nusižengimo požymių (adm. byla Nr. I-515-406/2012, b. l. 10).

Pareiškėjas dėl transporto priemonės BMW X5 įregistravimo 2012 m. sausio 3 d.

raštu Nr. 8178093 pakartotinai kreipėsi į VĮ „Regitra“ Kauno filialą (adm.

byla Nr. I-515-406/2012, b. l. 27), kuris 2012 m. sausio 3 d. sprendimu

atsisakyti registruoti transporto priemonę (adm. byla Nr. I-515-406/2012, b. l.

13). Šis VĮ „Regitra“ Kauno filialo sprendimas panaikintas įsiteisėjusiu Kauno

apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu (adm.

byla Nr. I-515-406/2012, b. l. 108-111).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad faktai, nustatyti

įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje

byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose

dalyvauja tie patys asmenys. Tai yra prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus

sprendimui nebereikia įrodinėti ir pakartotinai jie negali būti ginčijami.

Administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 pareiškėjas ginčijo atsakovo VĮ „Regitra“

Kauno filialo sprendimą atsisakyti įregistruoti jam priklausančią transporto

priemonę. Nurodytoje byloje Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m.

gegužės 31 d. sprendimu konstatuoti neteisėti VĮ „Regitra“ Kauno filialo

veiksmai, atsisakant įregistruoti pareiškėjui priklausančią transporto

priemonę. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios

instancijos teismas nurodė, kad šio fakto pakartotinai nenagrinės, spręsdamas

dėl žalos atlyginimo pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas,

atsižvelgdamas į nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtą Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr.A520-1673/2013,

kuria apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos

teismui nagrinėti iš naujo, pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl

neteisėtų VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų ir konstatavo, kad šis filialas

nėra atsakingas už tai, kad pareiškėjas negalėjo naudotis automobiliu tuo metu,

kai vyko ikiteisminis tyrimas (b. l. 92), sprendime nurodė, nagrinėdamas

pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo

veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo pakartotinai nenagrinės (ABTĮ 58 str. 2 d.).

Teismas pažymėjo, kad konstatavus tik VĮ „Regitra“ Kauno filialo

neteisėtus veiksmus, ribojant transporto priemonės savininko teisę laisvai savo

nuožiūra naudotis jam priklausančiu automobiliu, pareiškėjo patirtos žalos

atlyginimui aktualaus laikotarpio pradžia yra 2012 m. sausio 3 d., t.y. VĮ

„Regitra“ Kauno filialo atsisakymo registruoti pareiškėjo automobilį data (b.

l. 13), o pabaiga - 2012 m. birželio 19 d. (automobilio įregistravimo data).

Nurodė, kad be valstybės institucijos

neteisėtų veiksmų, nustatytų Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.

I-515-406/2012, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.

lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-520-1673/2013, kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra žala.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala – tai

asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai

nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų

buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė ir neturtinė žala

nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su

skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais veiksmais

(neveikimu) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi

aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės, neturtinės žalos atsiradimas,

pateikti ją patvirtinančius įrodymus.

Dėl pareiškėjo nurodytų 2 840 Lt nuostolių, patirtų dėl

automobilio nuvertėjimo, teismas nurodė, kad pareiškėjo patirta žala nėra

preziumuojama, todėl pareiškėjas, siekdamas patirtos žalos atlyginimo, privalo

įrodyti jam padarytų nuostolių dydį ir pateikti įrodymus, patvirtinančius

realius nuostolius. Prašydamas priteisti su automobilio nuvertėjimu susijusią

žalą ir įvardydamas jos dydį, pareiškėjas vadovavosi UAB „Mažasis prekeivis“

leidinio, kuriame nurodomos naudotų automobilių kainos, duomenimis, tačiau šio

leidinio teismui nepateikė ir nurodytos žalos nepagrindė jokiais neginčijamais

įrodymais: nepateikė jokių transporto priemonės vertę jos įsigijimo metu ir

registracijos metu patvirtinančių įrodymų. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo

teiginiai deklaratyvūs, žala šiuo aspektu neįrodyta.

Dėl pareiškėjo, argumento, kad jis patyrė 200 Lt išlaidų už

automobilio pervežimo paslaugą, teismas nustatė, kad šias išlaidas pareiškėjas

įrodinėjo R. S. išrašytu

2012 m. birželio 25 d. pakvitavimu. Teismas nustatė, kad automobilio pervežimo

metu VĮ „Regitra“ Kauno filialas nebuvo atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Be to,

teismas vertino, kad teismui pateiktas pakvitavimas nėra tinkamas įrodymas,

patvirtinantis apmokėjimą už suteiktą paslaugą (pakvitavimą išrašęs asmuo

dirba pagal verslo liudijimą, todėl už suteiktas paslaugas atliktas mokėjimas

turėjo būti įformintas mokėjimą patvirtinančiu dokumentu bei atsispindėti

buhalterinės apskaitos dokumentuose, pareiškėją ir pakvitavimą išrašiusį asmenį

sieja giminystės ryšiai). Teismas nusprendė, kad pareiškėjas 200 Lt žalos

neįrodė.

Vertindamas pareiškėjo argumento, kad jis patyrė 700 Lt išlaidų,

susijusių su garažo nuoma, pagrįstumą, teismas nustatė, jog vykstant teismuose

ginčams tarp pareiškėjo ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo, pareiškėjas nuo 2012 m.

sausio 3 d. iki 2012 m. birželio 19 d. dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo veiksmų

negalėjo naudotis jam priklausančia transporto priemone BMW X5, kadangi ji

nebuvo įregistruota viešajame registre.Teismas vertino, kad siekdamas

užtikrinti tokios (neregistruotos) transporto priemonės apsaugą, pareiškėjas

pagrįstai ją laikė nuomojame garaže. Duomenų, kad pareiškėjas turėjo jam

priklausantį garažą byloje nėra, ir nors pareiškėjas užsiima automobilių

remontu, egzistuoja didelė tikimybė, jog savo darbo vietoje jis negalėjo

laikyti įsigytos ir neeksploatuojamos jam priklausančios transporto priemonės.

Pareiškėjas, pagrįsdamas patirtas išlaidas dėl garažo nuomos, pateikė V.

S. IĮ išrašytą 2012 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (b. l.

13). Nustatęs, kad šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta automobilio BMW

saugojimo paslaugos kaina – 699,98 Lt, teismas iš VĮ Regitra“ Kauno filialo

priteisė pareiškėjui 699,98 Lt, pažymėdamas, kad PVM sąskaitoje faktūroje

nurodyta 6 mėnesių automobilio saugojimo paslaugų kaina atitinka teisingumo ir

protingumo principus (CK 1.5 str. 4 d.).

Dėl pareiškėjo, argumento, kad jis patyrė 847

Lt išlaidų, susijusių su automobilio stabdžių remontu, teismas nustatė, kad

pareiškėjas reikalavimą dėl šios sumos priteisimo įrodinėja 2012 m. rugpjūčio

29 d. PVM sąskaita faktūra serija VDI Nr. 0055 (b. l. 11) ir pinigų

sumokėjimo faktą patvirtinančiu 2012 m. rugpjūčio 20 d. pinigų priėmimo kvitu

Nr. 0056 (b. l. 12). Iš 2012 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija

VDI Nr. 0055 teismas nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo už įsigytą stabdžių

skystį bei suteiktas paslaugas – stabdžių suportų keitimą ir remontą,

standžių diskų restauravimą. Atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovo nurodytą

aplinkybę, kad pareiškėjas užsiima transporto priemonių remonto veikla, teismas

vertino, kad pareiškėjas turėjo galimybę pats atlikti savo automobilio stabdžių

sistemos remontą jam priklausančioje individualioje įmonėje ir tokiu būdu

sumažinti patiriamus nuostolius. Pareiškėjas neįrodė, kad atliktas stabdžių

sistemos remontas nebuvo reikalingas automobilio įsigijimo metu. Priklausomai

nuo gamintojo rekomendacijų, toks remontas galėjo būti reikalingas, neatsižvelgiant

į tai, ar transporto priemonė buvo eksploatuojama ar ne, o iš administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 esančios 2011 m. liepos

28 d. esančios Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaita) Nr.

200-0102625 nėra galimybės nustatyti, jog transporto priemonės įsigijimo metu

ar netrukus po jo nebuvo būtina atlikti nurodytus (pareiškėjo atliktus)

stabdžių sistemos remonto darbus. Teismas nusprendė, jog tai, kad atliktos

techninės apžiūros metu transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų pagal

kelias pozicijas, įskaitant stabdžius, neduoda pagrindo išvadai, jog tai susiję

su VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtais veiksmais. Remdamasis šiais argumentais,

prašymą priteisti 847 Lt už stabdžių sistemos remontą, teismas atmetė kaip

nepagrįstą, pažymėdamas, kad nenustatytas tiesioginis priežastinio ryšys tarp

patirtų nuostolių ir VĮ „Regitra“ Kauno

filialo neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjo argumentą, kad negalėdamas naudotis automobiliu ir dėl

to važinėdamas į darbą ir grįždamas iš jo maršrutiniu taksi patyrė 1 610 Lt

išlaidų, teismas pripažino deklaratyviu, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių

šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Nesant duomenų nei

kiek laiko pareiškėjas naudojosi maršrutinio taksi vykdamas į darbovietę, nei

kokia buvo važiavimo kaina, nei nustatyto naudojimosi šiomis paslaugomis fakto,

teismas nusprendė, kad žala neįrodyta.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos

atlyginimo, teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnyje pateiktu neturtinės žalos

apibūdinimu.

Pareiškėjas, prašydamas priteisti 2 000 Lt neturtinę žalą, nurodė,

jog ji pasireiškė depresija, išgyvenimu, miego sutrikimu, gyvenimo kokybės

sumažėjimu, kadangi nusipirkęs pakankamai prabangų automobilį, neturėjo

galimybės juo naudotis gana ilgą laiką. Taip pat nurodė, kad dėl užsitęsusio problemos sprendimo pareiškėjui sutriko miegas,

jautė nuolatinę įtampą, išgyveno dėl investuotų santaupų į automobilį, kuriuo

negalima naudotis. Pareiškėjas tapo dirglus, pablogėjo santykiai su

bendradarbiais ir sutuoktine. Teismas pažymėjo, kad neturtinė, kaip ir turtinė

žala, nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su

skundžiamos valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais veiksmais (neveikimu)

(CK 6.271 str.) privalo įrodyti pareiškėjas.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes,

teismas nusprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo

yra pagrįsti iš dalies. Valdžios institucijų veiksmams yra taikytinas

maksimalus atsakingo ir rūpestingo elgesio standartas. Įsiteisėjusiu Kauno

apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu

administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 buvo konstatuoti neteisėti VĮ

„Regitra“ Kauno filialo veiksmai, neregistruojant pareiškėjui priklausančios

transporto priemonės, dėl kurių, teismo vertinimu, pareiškėjas patyrė neigiamų

emocijų, išgyvenimų, nepatogumų, tačiau, kita vertus, teismui nebuvo pateikta

nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas dėl to patyrė sveikatos

problemų. Jokių objektyvių duomenų, be paties pareiškėjo paaiškinimo, apie jo

patirtą neturtinę žalą nėra.

Remdamasis nurodytais argumentais, įvertinęs

aplinkybę, kad dėl atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo kaltės pareiškėjas pusę

metų negalėjo naudotis įsigytu automobiliu, vadovaudamasis protingumo,

teisingumo ir proporcingumo principais, teismas priteisė iš atsakovo VĮ

„Regitra“ Kauno filialo pareiškėjui 600 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo prašymo priteisti teismo išlaidas,

teismas nesprendė, atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu

pateiktą paaiškinimą, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apskaičiavimą

pateiks vėliau.

IV. Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu

(b. l. 148-150) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio

teismo sprendimą ir priteisti iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 3142 Lt turtinei

žalai atlyginti (1 350 Lt už automobilio nuvertėjimą; 50 Lt išlaidų

už eksperto paslaugas; 845 Lt už važinėjimą maršrutiniu taksi; 847 Lt

stabdžių sistemos remonto kaštus) ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip

pat 100 Lt žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo

pirmosios instancijos teisme kaštus.

Apelianto nuomone, pirmosios

instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas, todėl turėtų būti

pakeistas.

Apeliacinis skundas grindžiamas

argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Be to,

pareiškėjas remiasi šiais argumentais:

1. Dėl transporto priemonės

nusidėvėjimo nuo 2012 m. sausio 3 d.iki 2012 m. birželio 19 d. nurodo, kad

įvardytą automobilio BMW X5 (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini))

vertės pokytį (1350 Lt) per šį laikotarpį grindžia 2014 m.

vasario 25 d. nepriklausomo eksperto išvada Nr. 14/010, už kurią

sumokėjo 50 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo.

2. ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis

nenustato pareigos įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, šiuo atveju, kad jog

maršrutinio taksi vienkartinio bilieto kaina - 2,5 Lt. Pareiškėjas dėl

atsakovo kaltės negalėdamas naudotis automobiliu ir vykdamas į darbą bei

grįždamas iš jo nuo 2012 m. sausio 3 d.iki 2012 m. birželio 19 d. turėjo

845 Lt išlaidų (169 dienos x 5 Lt).

3. Dėl 847 Lt standžių sistemos

remonto išlaidų teigia, kad šios išlaidos yra įrodytos. Faktą, kad stabdžių

sistema buvo tvarkinga, patvirtina privalomosios techninės apžiūros atlikimp

dokumentai, esantys administracinėje byloje Nr. 1-515-406/2012. Priežastinis

ryšys laikytinas įrodytu, nes nesant neteisėtų veiksmų, minėtos išlaidos nebūtų

atsiradę. Techninės apžiūros dokumente nurodytas trūkumas (nebuvo pateiktas

transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo polisas) ginčui nėra

reikšmingas.Teismas preziumuoja, kad pareiškėjas privalo mokėti pats sutaisyti

BMW X5 stabdžių sistemą. Teismo išvados pagrįstos išgalvotais argumentais.

4. Apeliantas nesutinka su

priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teismas nemotyvavo, kodėl padaryta žala

įvertinta tokia maža pinigų suma.

Atsakovai VĮ „Regitra“ Vilniaus

filialas ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas, atstovaujantys ir atsakovą Lietuvos

valstybę, atsiliepime į A. S. apeliacinį skundą (b. l. 156-160) prašo pareiškėjo

apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Atsakovas VĮ „Regitra“ Kauno

filialas, atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu

(b. l. 126-129) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas

patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – A. S. skundą atmesti visiškai ir priteisti iš

pareiškėjo teismo išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas

šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš

VĮ „Regitra“ Kauno filialo 699,98 Lt automobilio saugojimo išlaidų. LVAT

2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nepripažino pareiškėjo

argumentų dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo padarytos žalos pagrįstais, tačiau

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d.

sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-515-406/2012 pagrindu konstatavo, kad

VĮ „Regitra“ Kauno filialas priėmė neteisėtą sprendimą bei atliko neteisėtus

veiksmus, neregistruodamas pareiškėjo automobilio, t. y. konstatavo neteisėtus

šio filialo veiksmus. Net ir nustačius neteisėtus Kauno filialo veiksmus bei

nereikalaujant nustatyti kaltės, teismas, tenkindamas reikalavimą dėl žalos

atlyginimo privalėjo nustatyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas - patirtą

žalą bei priežastinį ryšį. Atsakovo nuomone, byloje esanti V. S. IĮ išrašyta 2012 m.

rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra nepatvirtino, kad buvo suteikta

automobilio saugojimo paslauga, kaip nurodyta buhalteriniame dokumente. Turto

apsaugos paslaugų teikimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos asmens ir

turto saugos įstatymo pagrindais. Minėto įstatymo 9 straipsnis numato, kad

neginkluota asmens ir turto sauga, jei ji kaip paslauga teikiama klientams yra

licencijuojama. Byloje nebuvo pateikta duomenų, jog V. S. IĮ yra suteikta licencija teikti turto

saugojimo paslaugas. Informaciniuose šaltiniuose (internetiniuose įmonių

kataloguose) nėra nurodyta, jog V. S. IĮ teikia turto saugojimo paslaugas (nurodoma, jog ši įmonė teikia

automobilių remonto paslaugas). Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad

pareiškėjas turi individualią įmonę, kuri taip pat užsiima automobilių remonto

paslaugomis. Be to, net ir įrodžius, kad automobilio saugojimo paslauga buvo

suteikta pagrįstai ir teisėtai bei dėl to pareiškėjas patyrė 699,98 Lt žalą,

šioje byloje nėra įrodyta, jog tarp automobilio saugojimo ir VĮ „Regitra“ Kauno

filialo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Tai, kad automobilis nėra

registruotas Kelių transporto priemonių registre, draudžia jam dalyvauti eisme,

bet neriboja jo stovėjimo vietos. Pareiškėjas savo valia pasirinko tokį

automobilio laikymo būdą ir dėl savo tokio sprendimo patyrė išlaidas. VĮ

„Regitra“ Kauno filialo veiksmai nenulėmė žalos pareiškėjui atsiradimo ir tai

teismui sudarė pagrindą skundą atmesti visiškai, nes nėra įrodytos visos

civilinės atsakomybės sąlygos.

2. Nesutikdamas su teismo

sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlygini, atsakovas pažymėjo, kad

teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą taip pat privalėjo

konstatuoti visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, o tai nebuvo padaryta.

Teismas vadovavosi tik prielaidomis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo

individualios įmonės vardu yra registruotos ir kitos transporto priemonės,

todėl tikėtina, kad pareiškėjas dėl ginčui aktualaus jo automobilio

neregistravimo nepatyrė nepatogumų ir kitų nurodytų neturtinės žalos apraiškų.

Žalos atlyginimas negali būti priteistas remiantis deklaratyviais pareiškėjo

teiginiais.

Pareiškėjas A. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą

(b. l. 164-165) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti

500 Lt išlaidas atsiliepimo į apeliacinį skundą suruošimui bei patenkinti jo

apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl

turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo

neteisėtų veiksmų šiam Filialui 2012 m. sausio 3 d. atsisakius įregistruoti

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pareiškėjo pateiktą

registravimui automobilį BMW X5, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Saugaus eismo automobilių keliais

įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešajame

eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto

priemonėms ir (ar) priekaboms. Pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos kelių transporto

priemonių registro tvarkytoja – valstybės įmonė „Regitra“. Valstybės įmonė

įstatymų leidėjo jai pavestas vykdyti funkcijas, tarp jų transporto priemonių

registravimo funkciją, vykdo per atitinkamus savo filialus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai

nustatė, kad nagrinėjamam ginčui dėl žalos atlyginimo yra aktualus

laikotarpis nuo 2012 m. sausio 3 d. (VĮ „Regitra“ Kauno filialo atsisakymo

įregistruoti pareiškėjo pateiktą automobilį) iki 2012 m. birželio 19 d.

(automobilio įregistravimo vykdant įsiteisėjusį Kauno apygardos

administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje

Nr.I-515-406/2012).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą,

atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti

valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar

kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje

numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo

(valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia

šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus,

kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė

atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems

veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios

institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme

terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str.2 d.) reiškia bet kokį viešosios

atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną,

valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat

privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3

d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą,

neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams

(valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai,

administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius,

sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (turtinės ir/ar

neturtinės), pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas

nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo

nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos

pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos

neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš

minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad

valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga -

neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas

(nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos

nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir

priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai

reikšmingas, nes, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės

sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Pirmosios instancijos teismas

pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pagrįstai taikė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies

nuostatas ir pagrįstai nenustatinėjo, ar VĮ „Regitra“ Kauno filialo veiksmai

2012 m. sausio 3 d. atsisakius registruoti Lietuvos Respublikos kelių

transporto priemonių registre pareiškėjo pateiktą automobilį BMW X5

(identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), yra teisėti, nes šių VĮ

„Regitra“ veiksmų neteistumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti

įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje

byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose

dalyvauja tie patys asmenys. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m.

gegužės 31 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-515-406/2012) panaikino VĮ

„Regitra“ Kauno filialo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą ir įpareigojo šį Filialą

per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti

pareiškėjo automobilį BMW X5, kurio identifikavimo numeris (duomenys

neskelbtini). Šiame sprendime teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad 2011 m.

lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį

tyrimą, kuris 2011 m. rugpjūčio 3 d. buvo pradėtas pagal VĮ „Regitra“ Vilniaus

filialo informaciją policijai apie tai, kad pareiškėjo pateiktos įregistravimui

transporto priemonės BMW X5 galimai suklastotas identifikavimo numeris.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas

nutraukiamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo

nusižengimo požymių. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytos

nustatytos aplinkybės, kad: automobilis BMW X5 yra negamykliniu būdu surinktas

iš trijų automobilių, tačiau kėbulo bazinės dalies identifikacinis numeris

(VIN) atliktas gamykliniu būdu ir nėra suklastotas; variklis ir greičių dėžė

yra iš kito, I.

Č. priklausiusio

automobilio (agregatų numeriai atlikti gamykliniu būdu, jie ir automobilis

nepaieškomi); automobilyje sumontuoti valdymo blokai priklausė Didžiojoje

Britanijoje paieškomam automobiliui. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą

nurodyta, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog automobilio pirkėjas A. S. yra sąžiningas įgijėjas, todėl

automobilis jam grąžintinas išėmus valdymo bloką. Kauno apygardos

administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendime nustatė, kad

prokuratūrai minėtu nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą ir grąžinus

automobilį pareiškėjui, jis pateikė VĮ „Regitra“ Kauno filialui visus

dokumentus, reikalingus transporto priemonės registravimo procedūrai atlikti,

tačiau Filialas 2012 m. sausio 3 d. sprendime nepagrįstai konstatavo, kad

automobilis neidentifikuotas. Atsižvelgdamas į visa tai, Kauno apygardos

administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu panaikino VĮ „Regitra“

Kauno filialo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą ir įpareigojo įregistruoti

automobilį. VĮ „Regitra“ Kauno filialas, vykdydamas šį teismo sprendimą, šį

pareiškėjo automobilį Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre

įregistravo 2012 m. birželio 19 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija, atsižvelgdama į Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m.

gegužės 31 d. sprendime nustatytus faktus, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje

(administracinė byla Nr.A520-1673/2013) konstatavo, kad VĮ „Regitra“

Kauno filialo neteisėti veiksmai neregistruojant pareiškėjo automobilio yra

nustatyti minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl administracinėje byloje

pagal pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjama, ar yra

kitos atsakomybės dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų sąlygos - žala

ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Nustačius, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialo

neteisėti veiksmai konstatuoti administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 ir

turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje, svarstytina, ar

pareiškėjas dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė jo nurodytą žalą, o pripažinus,

kad pareiškėjas ją patyrė, svarstytina, ar neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo

patirtą žalą sieja priežastinis ryšys.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo

reikalavimą dėl 6 293 Lt turtinės žalos (2 840 Lt už

automobilio nuvertėjimą; 200 Lt išlaidos už autovežio paslaugas, 700 Lt už

garažo nuomą, 1 610 Lt už važiavimą maršrutiniu taksi į darbą ir grįžtant

iš jo; 847 Lt už stabdžių sistemos remontą) pripažino pagrįstu tik ta

apimtimi, kuria pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo garažo nuomos išlaidas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi,

kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos

atlyginimo, pareiškė nesutikimo argumentus trim aspektais (apelianto nuomone,

teismas nepagrįstai nepriteisė žalos atlyginimo už transporto priemonės

nuvertėjimą, išlaidų maršrutiniam taksi ir už automobilio stabdžių sistemos

remontą), tačiau nepareiškė nesutikimo argumentų su ta teismo sprendimo dalimi,

kuria teismas nustatė, kad tinkamais įrodymais nepagrįstos ir priežastiniu

ryšiu su VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtais veiksmais nesusietos pareiškėjo

nurodyto 200 Lt išlaidos už automobilio pervežimą iš Vilniaus į Kauną.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstytais trim

nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu aspektais nurodo

atitinkamai mažesnę turtinę žalą - 3142 Lt (1 350 Lt už automobilio

nuvertėjimą; 50 Lt išlaidų už eksperto paslaugas nustatant automobilio

nuvertėjimą; 845 Lt už važinėjimo maršrutiniu taksi į darbą 169 dienas;

847 Lt stabdžių sistemos remonto kaštus). Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio

skundo turinio matyti, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašomą priteisti

turtinę žalą dėl transporto priemonės nuvertėjimo ir išlaidų maršrutiniam

taksi sumažino nuo 322 dienų (skunde pirmosios

instancijos teismui buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo

automobilio paėmimo 2011 m. rugpjūčio 3 d. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale iki

įregistravimo dienos VĮ „Regitra“ Kauno filiale pagal pirmiau minėtą teismo sprendimą)

iki 169 dienų, kurios siejamos tik su įsiteisėjusiu teismo sprendimu

nustatytais su VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtais veiksmais (nuo 2012

m. sausio 3 d. iki 2012 m.birželio 19 d.).

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo

sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš VĮ „Regitra“ Kauno

filialo 699,98 Lt turtinei žalai atlyginti už garažo nuomos paslaugas. Atsakovo

nuomone, pareiškėjo skundas atmestinas visiškai.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra

asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai

nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų

buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis 2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti

aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar

negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi

konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjai turėtų būti kompensuota

realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais

veiksmais. Konstitucinis Teismas šiame nutarime, be kita ko, konstatavo, kad

asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės

institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų

nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai

atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų

valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie

susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę

atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės

prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje priežastinio ryšio

nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma

sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas

buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar

pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

Primintina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei

priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos

neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą

dėl žalos atlyginimo, t.y. pareiškėjui (žr. LVAT nutartis administracinėse

bylose: 2011 m. kovo 30 d. Nr. A444-669/2011;2013 m. lapkričio 4 d.

Nr.A520-1673/2013,2011 m. lapkričio 21 d. Nr.A525-3063/2011

ir kt.).

Įstatymas nustato, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui,

tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais

dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus

ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str.2 d.6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 57 straipsnyje yra nustatyta įrodymų vertinimo taisyklė, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku,

išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis

įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį įrodymai

administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą

nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka

konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus

bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai

išspręsti, arba kad jų nėra. Šios įstatymo normos prasme įrodymams

administracinėje byloje yra keliamas reikalavimas pateikti tam tikrą

informaciją apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką, taip pat įrodymų

sąsajumo ir leistinumo reikalavimai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja,

kad galima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria išspręstas

pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, dalimi tik ta

apimtimi, kuria pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės žalos, kuri susideda iš

pareiškėjo nurodytų elementų (automobilio nuvertėjimo, jo pervežimo, stabdžių

sistemos remonto bei pareiškėjo naudojimosi maršrutiniu taksi išlaidų), pripažinti

nepagrįstais ir atmesti, tačiau teismas netinkamai taikė materialinės ir

procesinės tesiės normas (ABTĮ 142 str.1 d., 143 str.) ir nepagrįstai priteisė

pareiškėjui 699, 98 Lt turtinei žalai atlyginti už garažo nuomą. Be to, teisėjų

kolegija nesutinka su kai kuriais pirmosios instancijos teismo sprendimo

argumentais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo reikalavimo dalį dėl

turtinės žalos atlyginimo, todėl koreguoja pirmosios instancijos teismo

sprendimo motyvus.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad žalos padarymo faktas turi būti pagrįstas

pareiškėjo, siekiančio žalos atlyginimo, pateiktais leistinais ir su ginčo

dalyku susijusiais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtintų informaciją apie žalos atsiradimo faktą, kuris priežastiniu ryšiu susijęs

su pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo

argumentais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo reikalavimo dėl

turtinės žalos atlyginimo dalį, kuria buvo prašoma priteisti atitinkamas sumas

už transporto priemonės nuvertėjimą, automobilio pervežimo iš Vilniaus į

Kauną, taip pat pareiškėjo važinėjimo maršrutiniu taksi išlaidas. Pareiškėjas automobilio

pervežimo išlaidų aspektu apeliacinio skundo nepateikė. Teismo sprendime

pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo teiginiai dėl automobilio nusidėvėjimo yra

deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais apie realius nuostolius. Tokių

duomenų (įrodymų) pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB Kauno nepriklausomų

autoekspertų biuro 2014 m. vasario 25 d. raštą Nr. 14/010, adresuotą advokatui,

kuriame pateikti duomenys apie 2001 metų laidos automobilio BMW X5 (2926 cm3

cilindrų darbinis tūris su 135kW galios R.Dyzelio konstrukcijos varikliu) vidutinės

rinkos kainų pokyčius 2012 m. sausio –birželio mėn. (~ 4,5 %). Pažymoje yra

nuoroda į VŠĮ “Emprekis” elektroninę duomenų bazę ir pastaba, kad

autoekspertas automobilio rinkos vertę galėtų nustatyti tik apžiūrėjęs

automobilį ir tik vertinimo dienos data. Iš minėto rašto turinio matyti, kad

pareiškėjas ginčui aktualaus automobilio nebuvo pateikęs realiam vertės pokyčio

nustatymui. Primintini prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą

duomenys, kad ginčui aktualus pareiškėjo automobilis BMW

X5 yra negamykliniu būdu surinktas iš trijų automobilių. Taigi jo vertės

pokyčio nustatymui individualus vertinimas itin reikšmingas. Pareiškėjas

individualaus vertinimo duomenų teismui nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nusprendė, kad

pareiškėjas byloje neįrodė, jog dėl VĮ “Regitra” Kauno filialo veiksmų

pareiškėjas realiai patyrė atitinkamas važinėjimo maršrutiniu taksi išlaidas.

Atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame

skunde prašydamas priteisti šias išlaidas už 169 dienas, motyvuodamas vykimo į

darbą ir grįžimo iš jo išlaidomis, faktiškai nurodo visas kalendorines ginčo

laikotarpio dienas.

Pareiškėjas, teigdamas, kad dėl atsakovo kaltės

patyrė 847 Lt išlaidų stabdžių sistemos remontui, pateikė pirmosios

instancijos teismui V. S. ĮĮ 2012 m. rugpjūčio 29 d. išrašytas PVM sąskaitos

faktūros (serija VDI Nr.0055) ir pinigų priėmimo kvito kopijas. Teisėjų

kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios

instancijos teismas, netinkamai vertino 2011 m.liepos 28 d. automobilio

techninės apžiūros kortelės (ataskaitos) duomenis, nes šioje kortelėje pateikti

techninių reikalavimų įvertinimai fiksuoja faktinę padėtį atitinkamų normatyvų

kontekste. Kortelės pastaboje nurodyta, kad trūkumas atliekant minėtą techninę

apžiūrą buvo tas, jog nebuvo pateiktas galiojantis civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo polisas. Pripažinus nepagrįstu šį pirmosios instancijos

teismo argumentą, išvadoms, kad pareiškėjas patyrė jo nurodytą 847 Lt žalą,

kuri priežastiniu ryšiu susijusi su VĮ “Regitra” Kauno filialo neteisėtais

veiksmais, nėra pagrindo dėl kitų priežasčių. Pažymėtina, kad V. S. ĮĮ

PVM sąskaitos faktūros (serija VDI Nr.0055) kopijoje nurodyta, jog minėta įmonė

(pardavėjas) pardavė pirkėjui A. S. šias prekes ir paslaugas: “stabdžių suportų

remontas; stabdžių suportų keitimas; stabdžių skystis; st.diskų restauravimas”,

iš viso už 847 Lt (iš jų 147 Lt PVM). Pinigų priėmimo kvito kopijoje nurodyta,

kad pirkėjas sumokėjo pardavėjui už paslaugas 847 Lt. Pateiktose į bylą

dokumentų kopijose nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad prekės ir

paslaugos buvo suteiktos būtent ginčui aktualiam automobiliui (nėra duomenų nei

apie transporto priemonės rūšį, modelį, nei apie konkrečią transporto priemonę).

Tik iš parduotų prekių kiekio galima spręsti, kad PVM sąskaita faktūra susijusi

su keturratei transporto priemonei suteiktomis paslaugomis. Minėta, kad VĮ

“Regitra” Kauno filialas pareiškėjo automobilį BMW X5 (identifikavimo

numeris (duomenys neskelbtini)) įregistravo 2012 m. birželio 19 d. Nuo

šios datos pareiškėjui dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo veiksmų ar neveikimo nebebuvo

kliūčių naudotis automobiliu.Taigi, net ir pripažinus, kad 2012 m. rugpjūčio 29

d. PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas yra susiję su pareiškėjo

automobiliu BMW X5 (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)),

stabdžių sistemos remonto išlaidas nebūtų pagrindo susieti priežastiniu ryšiu

su byloje nustatytais VĮ “Regitra” Kauno filialo neteisėtais veiksmais, nes

minėtuose dokumentuose nurodytos stabdžių sistemos remonto paslaugos suteiktos

pradėjus daugiau nei 2 mėnesiams po to, kai buvo įregistruotas pareiškėjo

automobilis ir jis galėjo juo naudotis.

Pareiškėjas, teigdamas, kad dėl atsakovo kaltės

patyrė 700 Lt išlaidų už garažo nuomą, pateikė į bylą V. S. IĮ 2012 m.

rugpjūčio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (serija VDI Nr.0056), kurioje nurodyta,

kad A. S. (pirkėjui) buvo suteikta a/m BMW saugojimo paslauga už 699,

98 Lt (iš jų 121,48 Lt PVM). Tos pačios datos pinigų priėmimo kvite nurodyta,

kad A. S. sumokėjo įmonei 699,98 Lt. Minėtuose dokumentuose

automobilis neidentifikuotas, nenurodytas jo saugojimo laikotarpis.

Nagrinėjamam ginčui dėl žalos, kuri kildinama iš VĮ “Regitra” Kauno filialo

veiksmų yra aktualus laikotarpis nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. birželio

19 d. Byloje yra duomenys apie tai, kad prokuratūrai 2011 m. lapkričio 8 d.

nutraukus ikiteisminį tyrimą ir nutarus automobilį BMW X5 (identifikavimo

numeris (duomenys neskelbtini)) grąžinti pareiškėjui, jis automobilį

2011 m. lapkričio 15 d. atsiėmė. Tokio turinio dokumentai, kuriuos pateikė į

bylą pareiškėjas, nelaikytini įrodančiais žalos faktą ir jos priežastinį

ryšį su minėtais VĮ “Regitra” Kauno filialo neteisėtais veiksmais.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad

dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą byloje nustatyta tik viena

viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Nenustačius kitų dviejų

šios atsakomybės sąlygų reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti

tenkinamas. Todėl atsakovo apeliacinio skundo dalis šiuo aspektu tenkintina, o

pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl

turtinės žalos atlyginimo atmestinas visiškai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos

teismo sprendimo dalimi dėl 600 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti ,

išskyrus tai, kad ši suma priteista ne iš to atsakovo.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo

dalį, kuria buvo išspręstas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos

atlyginimo, ginčijo tuo aspektu, kad teismas priteisė pernelyg mažą sumą, o

atsakovas tuo aspektu, kad neturtinė žala neįrodyta ir šis pareiškėjo

reikalavimas turėjo būti atmestas visiškai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad

teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias

vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes kuo aukštesnė ir

svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu

atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė

žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų

ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš

kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo

atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų

kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą

kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus

atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009,

2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

Teismų praktikoje laikomasi

nuostatos, jog neturtinės žalos (CK 6.250 str.) įrodinėjimas pasižymi

specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio

pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Taigi

įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y.

tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja

kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo

faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą

poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus),

gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT

2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14

– 653/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje

Nr. A444 – 619/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr.

4(14, ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika,

tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6

dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal

vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos

aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir

protingumo principais.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio

skundo argumentais dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimo. Turtinę ir

neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš tų pačių VĮ “Regitra” Kauno filialo

veiksmų, kurie Kauno apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu

nustatyti administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012. Pirmosios instancijos

teismas sprendime nurodė, kad dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos remiasi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi ir iš naujo šios sąlygos

nenustatinėja. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas

dėl VĮ “Regitra” Kauno filialo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamų emocijų, išgyvenimų, nepatogumų (CK 6.250

straipsnio prasme tai ir yra neturtinė žala). Taigi, teismo sprendime yra

pasisakyta dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad

pareiškėjas dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtų veiksmų negalėdamas nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m.birželio 19

d.naudotis automobiliu patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus ir neigiamas

emocijas, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovas nebūtų atlikęs administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 teismo nustatytų neteisėtų veiksmų. Pirmosios

instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog patyrė

sveikatos problemų, yra pertekliniai, nes pareiškėjas neteigia, kad neturtinė

žala CK 6.250 straipsnio prasme pasireiškė ir sveikatos sutrikimais. Neturtinės

žalos konstatavimui tokios pasekmės atsiradimas pagal įstatymą nėra būtinoji

sąlyga.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjui

kilę nepatogumai ir pergyvenimai buvo susiję su pareiškėjo teisės naudotis

įsigytu daiktu (automobiliu) suvaržymu atitinkamą laiką, šie nepatogumai galėjo

būti kompensuoti įvairiais būdais. Nagrinėjamam ginčui aktualus materialus

daiktas (automobilis) pagal visuotinai priimtus vertybių standartus yra

mažiau reikšminga vertybė nei žmogiškosios vertybės (pav., laisvė, privatus

gyvenimas, garbė, orumas ir pan.). Teismas administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 apgynė pareiškėjo pažeistą teisę

ir įpareigojo VĮ “Regitra” Kauno filialą įregistruoti pareiškėjo automobilį.

Šios aplinkybės yra svarbios teismui sprendžiant kokia pinigų suma gali būti

teisinga ir protinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjo individualios įmonės vardu yra registruotos

atitinkamos transporto priemonės, todėl tikėtina, kad pareiškėjas dėl ginčui

aktualaus jo automobilio neregistravimo nepatyrė nepatogumų ir kitų nurodytų

neturtinės žalos apraiškų, nepagrįsti įrodymais, todėl į šiuos argumentus

teisėjų kolegija neatsižvelgia. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas turi

prisiimti rizikos, kad įsigijo automobilį, surinktą negamykliniu būdu iš trijų

automobilių, pasekmes, nes registratoriams kilo įtarimų dėl transporto

priemonės identifikavimo žymenų autentiškumo. Minėta, kad atlikus ikiteisminį

tyrimą iš pareiškėjo automobilio buvo išimtas valdymo blokas, kuris priklausė

automobiliu nuo 2005 m. gruodžio 22 d. paieškomam Didžiojoje Britanijoje.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios

instancijos teismo priteista pareiškėjui 600 Lt suma yra teisingumo ir protingumo

kriterijus atitinkanti piniginė kompensacija už nepatogumus, neigiamus išgyvenimus ir neigiamas emocijas,

kurias pareiškėjas patyrė dėl VĮ “Regitra” Kauno filialo neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios

instancijos teismas priteisė pareiškėjui neturtinę žalą iš netinkamo atsakovo

(VĮ “Regitra” Kauno filialo). CK 6.273 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylose

dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei

atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001 m. liepos

26 d. nutarimo Nr.932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1

punktu įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal

įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio

administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės

tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ “Regitra” Kauno

ir Vilniaus filialų į bylą įtraukta atsakovu. Taigi byloje dėl žalos atlyginimo

į bylą yra įtrauktas tinkamas atsakovas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija

pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos

atlyginimo, nurodydama rezoliucinėje dalyje, kad 600 Lt suma neturtinei žalai

atlyginti pareiškėjui priteisiama iš atsakovo Lietuvos valstybės,

atstovaujamos VĮ „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų.

Vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio

1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r

i a:

pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo apeliacinį skundą

patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą

pakeisti. Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo priteista 699, 98 Lt turtinei

žalai atlyginti ir pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti

visiškai.

Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo išdėstyti taip: „ Priteisti

pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“

Kauno bei Vilniaus filialų, 600 (šeši šimtai) litų neturtinei žalai

atlyginti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė

Baltrūnaitė

Ričardas

Piličiauskas

Vaida

Urmonaitė-Maculevičienė