A-556-1824-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1824/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03433-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Delava“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Delava“ 2013 m. rugpjūčio 29 d. išsiuntė paštu teismui skundą (I t., b. l. 1–10), kuriame prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 3R-241(AG-215/01-2013); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. BR6-2117630 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo apskaičiuoti UAB „Delava“ priklausančią paramą už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus pagal 2012 metų paraišką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2012 m. paraiška).

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. gegužės 15 d. pateikė Agentūrai 2012 m. paraišką, kurioje deklaravo naudojamus žemės ūkio plotus, iš viso 295,83 ha. 2012 m. rugpjūčio 10 d. –2012 m. rugsėjo 5 d. Agentūros Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyriaus pareigūnas pareiškėjo deklaruotose laukuose atliko kompleksinės paramos reikalavimų patikrą (toliau – ir Patikra), kurios metu dešimtyje deklaruotų kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) nustatė neteisingai deklaruotą 53,53 ha plotą, t. y. keturiuose sklypuose neatitikimai nustatyti atitinkamose jų dalyse, likusiuose šešiuose sklypuose neatitikimai nustatyti visame jų plote.

Nurodė, kad plotų neatitikimai buvo užfiksuoti kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje Nr. 12-1011973537-D5-1 (toliau – ir Ataskaita) ir prie jos pridėtose fotonuotraukose. Atkreipė dėmesį, kad, remdamasis Ataskaitoje pateiktais Patikros rezultatais, Agentūra 2013 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo pritaikė pareiškėjui sankcijas už tyčinį neteisingą deklaravimą, kurių bendra suma sudaro 191 658,19 Lt (toliau – ir Sankcijos). Pabrėžė, kad nesutinka su skundžiamu sprendimu, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus bylai svarbias aplinkybes ir įrodymus bei netinkamai aiškinant teisės normas.

Pareiškėjo manymu, esminis ginčo klausimas šioje byloje yra, ar Agentūros pareigūnas tinkamai ištyrė, apskaičiavo ir užfiksavo neteisingai deklaruotus plotus, už kuriuos pareiškėjui buvo pritaikytos Sankcijos. Atkreipė dėmesį, kad, pagal LR žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktą, neteisingas deklaravimas – tai didesnio naudmenų ar ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas.

Pareiškėjo nuomone, sankcijos už neteisingą deklaravimą gali būti taikomos tik tuomet, kai yra patikimai ir neginčijamai apskaičiuotas neteisingai deklaruotas plotas, priešingai, to nenustačius, sankcijos negali būti taikomos. Pažymėjo, kad sankcijos už neteisingą deklaravimą gali būti taikomos tik nustatyta tvarka atlikus visas būtinas procedūras, užtikrinančias deklaruotų laukų patikrą. Pareiškėjo teigimu, agentūros pateikti ortofotografiniai žemėlapiai nėra tinkamas ir pakankamas neteisingai deklaruoto ploto įrodymas, kadangi, neišmatavus nurodytų KŽS ploto ir neapskaičiavus leistinų matavimo paklaidų, Agentūros ortofotografiniuose žemėlapiuose užfiksuotos paramai netinkamos KŽS dalys (plotai) nustatytos pažeidžiant įtvirtintas esmines procedūras ir taisykles.

Nurodė, jog ortofotografiniuose žemėlapiuose fiksuojamos trijų, o ne keturių neteisingai deklaruotų KŽS dalys. Atkreipė dėmesį, kad 0,92 ha dydžio KŽS Nr. 144656-1290 dalis, už kurią pritaikytos Sankcijos, nėra užfiksuota jokiomis priemonėmis. Pareiškėjo manymu, Agentūra tinkamai nepatikrino nei vieno iš šešių KŽS, kurių visame plote konstatavo neteisingą deklaravimą, todėl nustatyti pažeidimai laikytini menamais. Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog Patikros metu Agentūros pareigūnas neapžiūrėjo, neapėjo ir neišmatavo nei vieno iš šešių KŽS (laukų), kuriuose, anot Agentūros, pažeidimai nustatyti visame deklaruotame plote.

Atkreipė dėmesį, kad Agentūros pateiktuose pareiškėjo deklaruotų KŽS žemėlapiuose su juose pažymėtomis Agentūros pareigūno Patikros metu praeitomis linijomis nėra fiksuojamas KŽS Nr. 144657-0329, kurio bendras plotas yra 12,89 ha, nors Agentūros sprendime nurodoma, jog pažeidimas (neteisingas deklaravimas) šiame KŽS nustatytas visame jo plote. Pareiškėjo nuomone, Agentūros nustatyti neteisingai deklaruoti plotai, už kuriuos pritaikytos Sankcijos, turėjo būti ne tik išmatuoti, bet ir tinkamai užfiksuoti. Pabrėžė, kad Patikrą atlikęs Agentūros pareigūnas privalėjo Ataskaitoje užfiksuoti visus pareiškėjo neteisingai deklaruotų plotų matavimo duomenis, kurie objektyviai pagrįstų padarytą pažeidimą, tačiau tai nebuvo padaryta.

Pareiškėjo manymu, prie Ataskaitos pridėtose fotonuotraukose turėjo būti fiksuojamas ne vien pažeidimo pobūdis, tačiau ir neteisingai deklaruotų plotų dydžiai. Atkreipė dėmesį, kad pažeidimai nebuvo tinkamai užfiksuoti Agentūros pareigūno Patikros metu padarytose nuotraukose, nes, jas darant, nebuvo laikytasi Plotinių priemonių kontrolės procedūros aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Agentūros direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. BR1-1137.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 92–94) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad, siekiant teisingai ir objektyviai išspręsti kilusį ginčą, svarbu nustatyti, ar Patikros metu užfiksuoti duomenys neabejotinai įrodo pažeidimo buvimą, ir, ar ginčijamas Agentūros sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, t. y. ar jis yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis. Pažymėjo, kad Ataskaita, kurioje yra užfiksuoti pažeidimai, yra objektyvus rašytinis dokumentas, todėl nėra pagrindo abejoti joje užfiksuotais duomenimis. Atkreipė dėmesį, kad Patikros metu buvo vertinama ir Ataskaitoje fiksuojama ne tik pareiškėjo deklaruotų žemės sklypų naudmenų atitiktis kompleksinės paramos reikalavimams, bet ir neteisingo deklaravimo faktas. Tikrintojas nustatė, kad dalyje laukų vietoj deklaruoto pasėlio (5RA-1 ir 5RA-2) auga žolė (pasėlis 5GP-1), o KŽS Nr. 144656-290 esančio lauko Nr. 1 dalis yra netinkama paramai gauti, ir šiuos pažeidimus užfiksavo Ataskaitoje. Pažymėjo, kad nustatyti pažeidimai taip pat yra užfiksuoti nuotraukose su nurodytomis koordinatėmis, todėl nekyla jokių abejonių, jog nufotografuoti būtent pareiškėjo deklaruoti laukai. Agentūros nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia pažeidimo buvimo faktą, t. y. kad pareiškėjas neteisingai deklaravo auginantis rapsus, todėl Agentūra pagrįstai taikė sankcijas už minėtą pažeidimą. Pabrėžė, kad analogiškus pažeidimus nustatė ir viešoji įstaiga „Ekoagros“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Ekoagros“ (toliau – ir VšĮ „Ekoagros“) atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 116–119) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ fizinės patikros metu nustatyti faktai iš esmės atitinka Agentūros nustatytus faktus. Pažymėjo, jog neturi teisės vertinti Agentūros priimamų sprendimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. sprendimu (I t., b. l. 184–191) pareiškėjo UAB „Delava“ skundą patenkino. Teismas panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 3R-241(AG-215/01-2013) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. BR6-2117630 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigojo Agentūrą iš naujo apskaičiuoti UAB „Delava“ priklausančią paramą už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus pagal 2012 metų paraišką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2013 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. BR6-2117630 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, Komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 3R-241(AG-215/01-2013) ir įpareigojimo Agentūrą iš naujo apskaičiuoti UAB „Delava“ priklausančią paramą už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus pagal 2012 m. paraišką teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas Agentūrai 2012 m. gegužės 15 d. pateikė 2012 m. paraišką, kurią 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. birželio 15 d. patikslino. 2012 m. paraiškoje pareiškėjas deklaravo: 295,83 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 295,83 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (didelio nepalankumo vietovės) (toliau – ir Priemonė MPŪV); 3) 256,31 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė Eko programa) už javus. 2012 m. rugpjūčio 10 d.

–2012 m. rugsėjo 5 d. Agentūros Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas V. K. pareiškėjo valdoje atliko 2012 m. paraiškos Patikrą ir surašė Ataskaitą. Patikros metu rasti šie neatitikimai:

1) KŽS Nr. 142655-9524 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 28,32 ha 5RA-1 (rapsai (vasariniai)) (toliau – ir 5RA-1) plotas, 3,17 ha plotas rastas neartas ir neapsėtas, jame rasta auganti žolė, todėl faktinis šio laukas plotas yra 25,15 ha;

2) KŽS Nr. 143655-2108 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 6,55 ha 51 (žieminiai)) (toliau – ir 5RA-2) plotas, 0,91 ha plotas rastas neartas ir neapsėtas, jame rasta auganti žolė, todėl faktinis šio lauko plotas yra 5,64 ha;

3) KŽS Nr. 142655-1352 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 58,56 ha 5RA-2 plotas, 9,01 ha plotas rastas neartas ir neapsėtas, jame rasta auganti žolė, todėl faktinis šio lauko plotas yra 49,55 ha;

4) KŽS Nr. 143656-4239 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,51 ha 5RA-2 plotas, rastas neartas ir neapsėtas, jame rasta auganti žolė (pasėlis 5GP-1 (ganyklos (pievos) (iki 5 m.)) (toliau – ir 5GP-1), todėl faktinis šio lauko plotas yra 0,00 ha;

5) KŽS Nr. 142656-6284 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 22,65 ha 5RA-2 plotas, rastas neartas ir neapsėtas, jame rasta daugiametė pieva (pasėlis 5DG-1 (daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau))), todėl faktinis šio lauko plotas yra 0,00 ha;

6) KŽS Nr. 144657-0329 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 12,89 ha 5RA-1 plotas, rastas neartas ir neapsėtas, jame rasta auganti žolė (pasėlis 5GP-1), todėl faktinis šio lauko plotas yra 0,00 ha;

7) KŽS Nr. 144656-1290 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 28,99 ha 5RA-1 plotas, 0,92 ha plote rasta medžių ir sodybos, todėl faktinis šio lauko plotas yra 28,07 ha;

8) KŽS Nr. 145655-1838 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,54 ha 5RA-2 plotas, rastas neartas ir neapsėtas, jame rasta auganti žolė (pasėlis 5GP-1), todėl faktinis šio lauko plotas yra 0,00 ha;

9) KŽS Nr. 145656-8026 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,11 ha 5RA-1 plotas, rastas neartas ir neapsėtas, jame rasta auganti žolė (pasėlis 5GP-1), todėl faktinis šio lauko plotas 0,00 ha;

10) KŽS Nr. 145656-8257 esantis laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,82 ha 5RA-1 plotas, rastas neartas ir neapsėtas, jame rasta auganti žolė (pasėlis 5GP-1), todėl faktinis šio lauko plotas yra 0,00 ha. 2012 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjui buvo išsiųstas Pranešimas apie patikros vietoje / nuotolinės patikros metu nustatytus neatitikimus, prie kurio buvo pridėta ir Ataskaitos kopija. Agentūra, įvertinusi pareiškėjo 2012 m. paraišką, 2013 m. birželio 16 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė pagal 2012 m. paraišką pareiškėjui mokėtiną išmokos sumą bei taikytinas Sankcijas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija Agentūros už neteisingą ploto deklaravimą pritaikytas Sankcijas: 98 599,24 Lt dydžio sankciją už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą; 21 782,98 Lt dydžio ilgalaikę sankciją už plotų pagrindinei išmokos daliai gauti neteisingą deklaravimą; 40 893,45 Lt dydžio sankciją už plotų paramai gauti pagal Priemonę MPŪV neteisingą deklaravimą (didelio nepalankumo vietovės); 9 581,87 Lt dydžio ilgalaikę sankciją už plotų paramai gauti pagal Priemonę MPŪV (didelio nepalankumo vietovės) neteisingą deklaravimą; 20 800,65 Lt dydžio sankciją už javų plotų paramai gauti pagal Priemonės Eko programa neteisingą deklaravimą.

Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Taisyklės, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir MPŪV taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151, ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir AGRO taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-152. Remiantis Taisyklių nuostatomis, dėl neteisingo deklaravimo Agentūra pagrindinei išmokai taiko sankcijas. Kai nustatytas didesnis kaip 20 procentų ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už visas naudmenas einamaisiais metais nemokama ir pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija (4, 31.5, 42.1.5, 42.1.7 p.) Vadovaujantis MPŪV taisyklių nuostatomis, dėl neteisingo deklaravimo, kai nustatytas didesnis procentų ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui (II skyriaus 25 pastraipa, 33.3, 5, 33.10 p.).

AGRO taisyklėse nustatyta, kad parama pagal Priemonės Eko programą sumažinama, jei deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 procentų arba 2 ha, einamaisiais metais parama mokama už faktinį plotą, sumažintą du kartus, iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotą skirtumo dydžius (sankcijos dėl neteisingo deklaravimo taikomos vienodai remiamų žemės ūkio naudmenų lygiu) (2, 36.7 p.). Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto (Taisyklių 4 p., MPŪV taisyklių II skyrius).

Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad pareiškėjui Sankcijos buvo pritaikytos už plotų neteisingą deklaravimą. Pagal Taisyklių 4 punktą ir AGRO taisyklių 3 punktą, neteisingas deklaravimas – didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. MPŪV taisyklių II skyriuje nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio arba miško naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veikla, deklaravimas.

Iš minėtų nuostatų matyti, kad vienas iš neteisingo deklaravimo atvejų yra, kai pareiškėjas deklaruoja didesnį plotą, negu jame užsiima žemės ūkio veikla. Šiuo atveju pareiškėjo deklaruotas plotas paramai gauti, Agentūros teigimu, skyrėsi nuo faktiškai nustatyto ploto, kuriame jis užsiima žemės ūkio veikla. Agentūra ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neteisingai deklaravo auginantis rapsus, t. y. laukuose, kuriuose deklaravo auginantis vasarinius ir žieminius rapsus, neatliko dirvos įdirbimo darbų ir neapsėjo jų rapsais.

Patikros metu Agentūra pažeidimus nustatė dešimtyje deklaruotų KŽS, t. y. keturiuose sklypuose neatitikimai nustatyti atitinkamose jų dalyse, o likusiuose šešiuose sklypuose neatitikimai nustatyti visame jų plote. Nustatė, kad vietoj deklaruoto auginamo rapso KŽS laukuose rado augančią žolę / daugiametę pievą, o vieno lauko dalyje rasti medžiai ir sodybos. Neteisingai deklaruotas plotas pagrindinei išmokai ir paramai pagal Priemonę MPŪV gauti sudaro 53,53 ha (22,09 procento), o neteisingai deklaruotas plotas paramai pagal Priemonės Eko programą už javus gauti sudaro 14,01 ha (5,78 procento).

Taigi pareiškėjas pripažintas pažeidęs pareigą teisingai deklaruoti plotus ir jam, atsižvelgiant į nustatytos neatitikties mastą, pritaikytos Sankcijos už neteisingą deklaravimą ir tyčinį neteisingą deklaravimą. Šiuo atveju pritaikytų Sankcijų dydis priklauso nuo nustatyto pažeidimo masto, t. y. nuo netinkamai deklaruoto ploto dalies faktiškai deklaruotame plote. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad galbūt pažeidimai ir galėjo būti padaryti, tačiau Agentūra netinkamai nustatė tų pažeidimų mastą, t. y. objektyviai nepagrindė padarytų pažeidimų masto, kuris turi įtakos pritaikytų Sankcijų dydžiui.

Priešingai, Agentūros nuomone, padaryti pažeidimai yra tinkamai nustatyti ir užfiksuoti, o ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas pažymėjo, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), todėl ginčijamas Agentūros 2013 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. BR6-2117630, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus (VAĮ 8 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (LVAT 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013 ir kt.).

Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 p.), privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais.

Taigi padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka Agentūrai (LVAT 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1505/2013).

Atsakovo atstovės teismo posėdyje nurodė, kad padaryti pažeidimai yra aprašyti Ataskaitoje, be to, kaip papildomas pažeidimo įrodymas yra pateiktos nuotraukos, t. y., Agentūros nuomone, padarytas pažeidimas tinkamai užfiksuotas Ataskaitoje ir jos prieduose, įskaitant nuotraukas su nurodytomis koordinatėmis, kurios pagrindžia, jog buvo fotografuoti būtent pareiškėjo KŽS plotai. Be to, ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad Agentūra, siekdama tinkamai įvertinti pareiškėjo 2012 m. paraišką, kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, kuris iš pateiktos Ataskaitos ir nuotraukų nustatė, jog pareiškėjas laukuose, kuriuose deklaravo auginantis vasarinius ir žieminius rapsus, neatliko dirvos įdirbimo darbų ir neapsėjo jų rapsais.

Agentūros nustatytas pažeidimas, už kurį pareiškėjui buvo pritaikytos Sankcijos, yra neteisingas deklaravimas, kad laukuose yra auginami rapsai. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad jame plačiai aprašomos teisės aktų nuostatos, taikytos vertinant pareiškėjo 2012 m. paraišką, be to, konstatuojamos nustatytos neteisingo deklaravimo aplinkybės (vietoj rapsų rasti objektai: žolė, pieva, medžiai, sodybos) ir neteisingo deklaravimo mastas (sklypų plotai, kurie neteisingai deklaruoti). Visgi, iš Ataskaitos, jos priedų (nuotraukų) ir kitų byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokia KŽS Nr. 144656-1290 esančio lauko Nr. 1 ploto dalis yra neteisingai deklaruota, t. y. joje neauga rapsai, o, kaip teigiama ginčijamame sprendime, auga medžiai ir rastos sodybos, nes laukas nuotraukose nėra užfiksuotas, kitų pažeidimą ir jo mastą patvirtinančių įrodymų Agentūra nepateikė.

Taigi teismas padarė išvadą, kad KŽS Nr. 144656-1290 esančiame lauke Nr. 1 nustatyti pažeidimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, nors Agentūra turėjo pareigą ir galimybę tai padaryti. Iš byloje esančių kitų KŽS laukų nuotraukų matyti, kad šešių laukų yra pateikta po vieną nuotrauką, dviejų laukų – po dvi nuotraukas, o vieno lauko – trys nuotraukos, kuriose matomi augalai, tačiau, nesant mastelio, nėra galimybės nustatyti, kokiu atstumu galima atskirti augalus. Dėl to iš Ataskaitos ir jos priedų nėra galimybės įsitikinti, kad pažeidimo plotas sudaro būtent 53,53 ha, nors tai nustatyti yra būtina, nes pažeidimo plotas turi įtakos taikytų Sankcijų dydžiui.

Teismas pritarė Komisijos pozicijai, kad nagrinėjamu atveju prie Agentūros Ataskaitos pridėtose pareiškėjo deklaruotų laukų nuotraukose yra aiškiai matomos užfiksuotos pievos, tačiau nepritarė argumentui, jog jų paskirtis yra užfiksuoti tik pažeidimo pobūdį (lauko neatitiktį deklaruotam pasėliui), bet ne mastą. Atsižvelgdamas į ginčo laukų dydį (nuo 0,51 ha iki 58,56 ha) ir lauko dalių, kuriose nustatytas pažeidimas, dydį (nuo 0,51 ha iki 22,65 ha), teismas konstatavo, kad Agentūros pateiktos nuotraukos nėra pakankamas ir neabejotinas įrodymas, patvirtinantis visuose laukuose padarytus pažeidimus, jų pobūdį ir mastą.

Be to, iš pateiktų ortofotografinių žemėlapių ir atsakovo atstovių paaiškinimų matyti, kad specialistas, atlikęs Patikrą, neapėjo visų laukų, kuriuose nustatyti pažeidimai, nors tokią pareigą turėjo (Aprašo 47 priedo 1.5 p.). Be to, pagrįstas pareiškėjo atstovo argumentas, kad, šiuo atveju neapėjus tikrintų laukų, yra neaiški matavimų paklaida, nors ji galima (Aprašo 51 priedas). Iš byloje esančiuose žemėlapiuose pažymėtų laukų praėjimo linijų matyti, kad tikrintojas praėjo tik mažas dalis laukų, kuriuose pažeidimas nustatytas visame plote, taigi teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kuri detaliai pagrįsta fizikiniais duomenimis, jog, atsižvelgiant į tų laukų dydį, tikrintojas negalėjo nustatyti, kad pažeidimas padarytas visame plote, nes objektyviai negalėjo matyti viso lauko ploto ir atskirti jame augančių augalų.

Teismas pažymėjo, kad Ataskaitoje nustatyti pažeidimai taip pat nėra detaliai aprašyti. Ataskaitoje ir skundžiamame sprendime nepaaiškinta, kaip Agentūra apskaičiavo plotų dalis laukuose, kuriuose pažeidimas nustatytas dalyje ploto, be to, Komisijos posėdyje Agentūros atstovė patvirtino, kad tų laukų, kuriuose pažeidimai užfiksuoti visame plote, tikrintojas neapėjo, o tik vizualiai apžiūrėjo ir nustatė pažeidimą. Teismo nuomone, pagrįstas pareiškėjo atstovo argumentas, kad šiuo atveju užpildytoje kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje nėra pateikti duomenys, kurie turėtų būti pateikti paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje, kuri pildoma paraišką tikrinant vietoje.

Aprašo 17 punkte įtvirtinta, kad yra dviejų rūšių patikros ataskaitos: Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaita ir Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita, ir tai, kuri ataskaita pildoma, priklauso nuo patikros rūšies. Komisijos išvada, kad pats vienokios ar kitokios rūšies patikros vietoje ataskaitų pildymas nėra susijęs su faktinių duomenų pokyčiais, yra netiksli, nes tik užpildžius Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos priedus, susijusius su matavimų paskaičiavimų pateikimu, būtų galimybė įvertinti, ar nėra faktinių duomenų pokyčių.

Kadangi šiuo atveju pažeidimas susijęs su neteisingai deklaruotų plotų nustatymu ir ginčas kilo būtent dėl plotų, kuriuose nustatytas pažeidimas, dydžio nustatymo, o byloje nesant užpildytos atliktų matavimų rezultatų skaičiavimo lentelės ir skaičiavimo lentelės (Aprašo 28 priedas), teismas konstatavo, kad Agentūra skaičiavimais nepagrindė ginčijamo sprendimo ir jame už nustatytus pažeidimus taikytų Sankcijų. Agentūros atstovė patvirtino, kad šiuo atveju buvo tikrinama, kaip pareiškėjas laikosi kompleksinės paramos reikalavimų, tačiau, pastebėjus neteisingą deklaravimą, patikros apimtis buvo išplėsta ir nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, tačiau, teismo nuomone, tai neturi įtakos Agentūros pareigai taikomas Sankcijas pagrįsti faktais.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame sprendime tik konstatavo aplinkybę, kad tam tikri plotai yra neteisingai deklaruoti, tačiau nenurodė, kokie objektyvūs duomenys, išskyrus nuotraukas, tai patvirtina, kaip ir kokias priemones naudojant buvo užfiksuotas pažeidimas. Teismo nuomone, aplinkybė, ar tam tikrame lauke auginama deklaruota kultūra, yra fakto klausimas, kuris gali ir turi būti tinkamai ir tiksliai nustatytas ir užfiksuotas atliekant lauko patikrą vietoje / nuotolinę patikrą. Tam, kad kilus ginčui būtų galimybė patikrinti taikytos sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą, Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas, bei teismui.

Teismas nekvestionavo padarytų pažeidimų, nes iš pateiktų nuotraukų, dėl kurių nėra ginčo tarp šalių, aiškiai matyti jose esanti pieva, o ne rapsai, tačiau šio pobūdžio bylose yra itin svarbu nustatyti, kokio dydžio plote yra padarytas pažeidimas, ir pareiga tai pagrįsti objektyviais duomenimis tenka Agentūrai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai aiškių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokio dydžio laukų plotuose yra padarytas pažeidimas, nes pateikti matavimai nėra pakankami pagrįsti būtent tokio masto pažeidimą, kuris buvo nustatytas.

Teismas pažymėjo, kad Agentūra, įrodinėdama padarytą pažeidimą, nors ir remiasi nepriklausomo eksperto ir VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, tačiau specialistas išvadą dėl pažeidimo padarė remdamasis pateikta Ataskaita ir nuotraukomis ir nekonstatavo pažeidimo masto, o VšĮ „Ekoagros“ laukų taip pat nematavo. Teismo nuomone, nustatyto pažeidimo nepagrindimas objektyviais duomenimis yra esminis pažeidimas, taigi ginčijamas Agentūros sprendimas, kuriuo pareiškėjui už padarytą pažeidimą pritaikytos Sankcijos (191 658,19 Lt), naikintinas ir Agentūra įpareigotina iš naujo apskaičiuoti UAB „Delava“ priklausančią paramą už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus pagal 2012 m. paraišką.

Be to, naikintinas ir Komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 3R-241(AG-215/01-2013), kuriuo ji patvirtino ginčijamo Agentūros sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

III. Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1–3) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Taisyklių 42.1.5 papunktyje nustatyta, kad, „kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už visas naudmenas einamaisiais metais nemokama ir pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija“. Kadangi pareiškėjo deklaruotas plotas pagrindinei išmokai gauti yra 295,83 ha, o faktiškai nustatytas - 242,30 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 53,53 ha, t. y. 22,09 proc. (53,53 ha x 100 proc./242,30 ha = 22,09 proc.), todėl pagrindinė išmoka einamaisiais metais nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija (ilgalaikė sankcija - pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, bet negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų (295,83 ha - 242,30 ha) x 406,9304 Lt = 21 782,98 Lt)).

2. MPŪV taisyklių II skyriuje nurodyta, kas yra tyčinis neteisingas deklaravimas. Visais šiais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai žemės ūkio naudmenos ar miškas neteisingai deklaruoti visame deklaruotame lauko plote ir kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 procentų paramos paraiškoje deklaruoto ploto. MPŪV taisyklių 33.3.5 papunktyje nustatyta, kad, „kai nustatytas didesnis kaip 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, išmoka pagal atitinkamą priemonę einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui“. Kadangi pareiškėjo deklaruotas plotas paramai pagal priemonę MPŪV gauti yra 295,83 ha, o faktiškai nustatytas - 242,30 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 53,53 ha, t. y. 22,09 proc. (53,53 ha x 100 proc./242,30 ha = 22,09 proc.), todėl parama pagal priemonę MPŪV einamaisiais metais nemokama, be to, taikoma ilgalaikė sankcija, lygi deklaruoto ir nustatyto ploto skirtumui (ilgalaikė sankcija - pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų (295,83 ha - 242,30 ha) x 179,00 Lt = 9 581,87 Lt)).

3. AGRO taisyklių 36.7 papunktyje nustatyta, kad, kai „deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc. arba 2 ha, einamaisiais metais parama mokama už faktinį plotą, sumažintą du kartus, iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius (sankcijos dėl neteisingo deklaravimo taikomos vienodai remiamų žemės ūkio naudmenų lygiu)“. Pareiškėjo deklaruotas plotas paramai pagal Eko programą už javus gauti yra 256,31 ha, o faktiškai nustatytas - 242,30 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 14,01 ha, t. y. 5,78 proc. (14,01 ha x 100 proc./242,30 ha = 5,78 proc.). Kadangi deklaruotas plotas viršija faktinį nuo 3 iki 20 proc. arba 2 ha, todėl parama pagal Eko programą už javus einamaisiais metais mokama už faktinį plotą (242,30 ha), sumažintą du kartus, iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius ((256,31 ha - 242,30 ha) x 2) = 28,02 ha).

4. Agentūros nuomone, teismas neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, jų tinkamai neįvertino, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu priėmė objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstą sprendimą, todėl jis turi būti panaikintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str.)). Teismas savo poziciją iš esmės grindė procedūriniais neatitikimais, t. y. Patikros vietoje duomenys nepagrindžia nustatyto pažeidimo, kadangi Patikra vietoje buvo atlikta pažeidžiant kai kurias Plotinių priemonių kontrolės procedūros aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. BR1-1137 (Agentūros direktoriaus 2012 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. BR1-779 redakcija), nuostatas. Agentūros nuomone, siekiant teisingai ir objektyviai išspręsti kilusį ginčą, turi būti nagrinėjama ne Patikros vietoje ir jos pagrindu surašytos Ataskaitos atitiktis Aprašo, kuris yra vidinis Agentūros dokumentas, nuostatoms, o 2013 m. birželio 19 d. sprendimo atitiktis VAĮ nuostatoms, t. y. turi būti nagrinėjama, ar teismo sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Kadangi sprendimas grindžiamas Patikros vietoje duomenimis, turi būti vertinamas ir šių duomenų objektyvumas, tačiau, Agentūros nuomone, siekiant įvertinti Patikros vietoje metu užfiksuotų duomenų objektyvumą VAĮ 8 straipsnio prasme, jų atitiktis Aprašo reikalavimams iš esmės nėra reikšminga. Šiuo atveju svarbu nustatyti tai, ar Patikros vietoje metu užfiksuoti duomenys neabejotinai įrodo pažeidimo buvimą. Analogiška nuomonė išdėstyta ir Komisijos sprendime.

5. LVAT yra konstatavęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14- 416/2005). Agentūros tikrintojai patikras atlieka vykdydami tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi VAĮ įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus. Agentūros valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neturi jokio pagrindo patikrų metu fiksuoti tikrovės neatitinkančių faktų. Patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis, procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuriame Agentūra užfiksuoja patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Už patikrų vietoje atlikimą atsakinga Agentūra, o patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų. Tai yra pripažinęs ir LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011. Atsižvelgiant į tai, patikros metu nustatyti pažeidimai yra Agentūros priimamų sprendimų pagrindas.

6. Dėl tų laukų, kurių dalyje nustatytas pažeidimas, Agentūra taip pat yra pateikusi Patikros vietoje metu atliktų matavimų žemėlapius, kurie gali būti vertinami kaip papildomas įrodymas. Laukų, kurių visas plotas neteisingai deklaruotas, Patikros vietoje rezultatus pagrindžia ir VšĮ „Ekoagros“ 2012 m. spalio 18 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės/gyvulininkystės sertifikavimo išrašo Nr. NUS-U-12-02387, kuris yra priimtas vadovaujantis, be kita ko, VšĮ „Ekoagros“ 2012 m. rugpjūčio 10 d. atliktos patikros rezultatais, duomenys. Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 3D-593 redakcija) (toliau – ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės), 18 punkte yra nustatyta, kad, jeigu pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu dėl ekologinės gamybos sertifikavimo, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigos apeliacinę komisiją dėl sertifikavimo įstaigos priimto sprendimo peržiūrėjimo. Ekologinio žemės ūkio taisyklių 19 punkte nustatyta, kad sertifikavimo įstaigos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami ABTĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Agentūros duomenimis, VšĮ „Ekoagros“ Sertifikavimo išrašo, kuriame laukai, kuriuose pareiškėjas deklaravo auginantis rapsus, yra sertifikuoti kaip daugiametės žolės, pareiškėjas nustatyta tvarka neapskundė.

7. Byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia pažeidimo buvimo faktą (t. y., kad pareiškėjas neteisingai deklaravo auginantis rapsus) bei šio pažeidimo mastą (t. y. Ataskaitoje nurodyti konkretūs laukų plotų dydžiai, kuriuose buvo nustatyti pažeidimai). Kadangi pažeidimo buvimo faktas yra akivaizdus, Agentūra pagrįstai taikė sankcijas už minėtą pažeidimą. Pažymėtina, kad, jeigu Agentūra vykdytų teismo sprendimą (t. y. priimdama sprendimą dėl Paraiškos negalėtų vadovautis Patikros vietoje duomenimis vien dėl formalių procedūrinių neatitikimų), susiklostytų situacija, kai pareiškėjui būtų netaikomos sankcijos už faktiškai padarytus pažeidimus (t. y. pareiškėjui turėtų būti išmokama visa parama, nors šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas pažeidė paramos teikimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas).

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 14–26) prašo atsakovo Agentūros apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo Agentūros visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti vėliau.

Pareiškėjas nurodo, kad, net ir laikantis pozicijos, jog patikros apimtis buvo išplėsta, ši aplinkybė neatleidžia Agentūros tikrintojo nuo pareigos surinkti pareiškėjui inkriminuojamą pažeidimą pagrindžiančius duomenis, t. y. išmatuoti neteisingai deklaruotus plotus ir tokių matavimų duomenis užfiksuoti Apraše nustatyta tvarka užpildytoje patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitoje. Priešingu atveju pažeidimas negali būti laikomas įrodytu ir turi būti taikomos Aprašo 25 priedo 7.1 punktas, kuris numato pažeidimo netinkamo fiksavimo pasekmes:

„Patikra laikoma neatlikta, jei nėra tinkamai užpildyta patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitos forma“. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju minėta ataskaita nebuvo užpildyta, pareiškėjo laukų patikra vietoje laikytina neatlikta. Pareiškėjo įsitikinimu, vien ši aplinkybė/faktas yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą kaip nepagrįstą. Ataskaita pati savaime nėra objektyvus duomuo ir jos formalaus egzistavimo nepakanka Agentūros sprendimui pagrįsti. Apraše įtvirtintas reikalavimas patikros vietoje (kurios metu, be kita ko, nustatomi neteisingai deklaruoti plotai) duomenis fiksuoti specialios formos ataskaitoje yra skirtas užtikrinti, kad būtų tinkamai surinkti ir užfiksuoti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys padaryto pažeidimo faktą ir jo mastą.

Pareiškėjas remiasi LVAT 2011 m. liepos 14 d. nutartimi administracinėje Nr. A822-2773/2011. Remiantis teismų praktika, Agentūros sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos už neteisingą deklaravimą, turėjo būti pagrįstas pareiškėjo deklaruotų laukų plotų matavimais, kurie turėjo būti atlikti ir užfiksuoti, laikantis Apraše nustatytų reikalavimų. Tačiau tai padaryta nebuvo. Agentūros pareigūnų atliekamų paraiškos duomenų patikros vietoje atlikimo tvarką bei jos metu surenkamų duomenų fiksavimo taisykles, turinčias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo dėl sankcijų pareiškėjui taikymo pagrįstumą, nustato būtent Aprašo nuostatos.

Todėl Agentūros sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas ne tik VAĮ 8 straipsnio, bet ir Aprašo nuostatų kontekste. Priešingu atveju, būtų pažeisti kertiniai viešojo administravimo principai - objektyvumo ir teisėtumo principai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai juos įvertino. Pažymi, kad ortofotografiniais žemėlapiais Agentūra, priimdama sprendimą, nesivadovavo ir nesirėmė. Todėl nagrinėjami ortofotografiniai žemėlapiai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl Agentūros sprendimo pagrįstumo.

Byloje esantys žemėlapiai, kuriuose pažymėtos Patikros metu Agentūros pareigūno praeitos linijos, ne tik kad nepagrindžia, tačiau paneigia objektyvią galimybę Agentūros tikrintojui nustatyti Agentūros sprendime nurodytus neva neteisingai deklaruotų plotų dydžius, už kuriuos pareiškėjui buvo pritaikytos sankcijos. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sertifikavimo išrašas negali būti įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjui pritaikytos sankcijos dydį. Agentūra, priimdama sprendimą taikyti Sankcijas, Sertifikavimo išrašu nesivadovavo, todėl Sertifikavimo išrašas neturi buti vertinamas sprendžiant dėl Agentūros sprendimo pagrįstumo.

Bet kuriuo atveju vien tai, kad Sertifikavimo išrašas nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka, savaime nereiškia, jog pareiškėjas pripažįsta, kad visi šiame dokumente esantys duomenys yra teisingi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Ekoagros“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 9–12) prašo skundą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas iki šiol VšĮ „Ekoagros“ nėra pateikusi jokių nusiskundimų ar prieštaravimų dėl laukų įvertinimo ar sertifikavimo. Kadangi VšĮ „Ekoagros“ vykdo sertifikavimo procedūras, o skundas susijęs su NMA priimto sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, dėl kitų skundo motyvų nepasisako. Taip pat pažymi, jog VšĮ „Ekoagros“ neturi teisės pati vertinti kitų institucijų priimamų sprendimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. BR6-2117630 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ paneigė pareiškėjo teisę į atitinkamas išmokas dėl patikros metu nustatytų pažeidimų (1 t., b.l. 35-56).

Tikrinamos administracinės bylos medžiagos analizė suponuoja išvadą, kad sankcijos taikytos nustačius neatitikimus tarp deklaruotos žemės ūkio kultūros bei pastarosios deklaruoto užimamo ploto ir realios situacijos laukuose bei realaus ploto. Agentūros tvirtinimu, bendras, kaip neteisingai deklaruotas plotas, atliktus patikrą, sudarė 53,53 ha.

Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu iš principo pripažino galimus pažeidimus, susijusius su deklaruotų žemės ūkio kultūrų nebuvimu deklaruotose žemės sklypuose, tačiau nesutiko su nustatytu mastu (žemės ploto bendru dydžiu – dydis lemia sankcijos pobūdį), suponavusiu 2013 m. birželio 19 d. sprendime nurodytų sankcijų pritaikymą.

Taigi byloje iš esmės nėra ginčo dėl teisės aiškinimo bei taikymo. Pagrindinis dalykas, ar tiksliai bei aiškiai, laikantis nustatytų reikalavimų, identifikuoti žemės plotai neatitinkantys deklaruotų. Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai minėtu klausimu išsiskyrė. Komisijos įsitikinimu, įrodymai surinkti tinkamai bei jų pakako konstatuoti pažeidimus bei priimti ginčijamą 2013 m. birželio 19 d. sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada buvo priešinga.

Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, bylos baigtis susijusi su įrodymų vertinimu, jų naštos pasiskirstymu.

Teigtina, jog įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Įrodymus teikia šalys ir kiti proceso dalyviai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodinėjimo subjektas taip pat yra ir teismas, kuris gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Įrodinėjimo naštos pasiskirstymo plotmėje aktualus momentas kyla tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas turėtų būti priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, siekiant pareiškėjui pritaikyti atitinkamas sankcijas, teigtina, jog pareiga pagrįsti sprendimą visų pirma atiteko Agentūrai. Sankcijas turinti teisę taikyti institucija privalėjo surinkti pakankamai faktinių duomenų, kuriais pagrįstų sprendimą susijusį su negatyvaus pobūdžio priemonių taikymu asmeniui (pareiškėjui). Pažymėtina, jog vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. BR6-2117630 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ iš esmės buvo nulemtas pareiškėjo kompleksine patikra vietoje, pradėta 2012 m. rugpjūčio 10 d. ir baigta 2012 m. rugsėjo 5 d. (1t., b.l. 35-50). Agentūros nuomone, joje konstatuotos faktinės aplinkybės, o konkrečiai netinkamai deklaruoti žemės sklypų plotai, kurių suminė išraiška 53,53 ha, buvo pagrindu priimti 2013 m. birželio 19 d. sprendimą.

Vyriausiasis administracinis teismas iš principo palaiko Vilniaus apygardos administracinio teismo bendrą išvadą, kad nėra visiškai aišku, kaip buvo padaryta takoskyra tarp tinkamai ir netinkamai deklaruotų žemės sklypų, t. y. kaip konkrečiai gautas (apskaičiuotas/nustatytas) bendras netinkamai deklaruotas 53,53 ha žemės plotas.

Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje neatsispindi, koks bendras plotas buvo deklaruotas, keli laukai sudaro šį plotą, kokios žemės ūkio kultūros kiekviename plote buvo deklaruotos, kokie laukai tikrinti kompleksinės patikros metu. Ši informacija suteiktų konkretumo bei aiškumo dėl tikrinimo apimties.

Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiame lauke nustačius neatitikimus deklaracijai, tai ir turėtų būti aiškiai atvaizduota Ataskaitoje ar kitame dokumente, kurio pagrindu taip pat galėtų būti grindžiamas sprendimas dėl sankcijų taikymo. Manytina, jog nustatyti neatitikimai turėtų būti fiksuoti taip, jog neliktų jokių abejonių, kokios apimties pastarieji yra ir kaip buvo nustatyti, t. y., kokių priemonių pagalba ta fiksacija padaroma (ar vizuali apžiūra vietoje apeinant visą lauką, lauko dalį ar pan.; ar pasitelkiant vaizdo fiksavimo priemones (fotoaparatas, vaizdo kamera, specialus prietaisas leidžiantis apskaičiuoti žemės ploto dydį; ar tai matematinė formulė).

Minimi apeliacinės instancijos teismo teiginiai atitinka ir pačios Agentūros nusistatytą reguliavimą – Aprašą. Plotinių priemonių kontrolės procedūros aprašas – tai oficialus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento ir Strateginio valdymo departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vykdančių plotinių priemonių kontrolę, darbą reglamentuojantis dokumentas (Aprašo 1 p.).

Pavyzdžiui, Aprašo 46 priedo 1.6 punkte nurodyta, jog tikrintojas privalo išmatuotus netinkamai paramai plotus įkelti į STIS-GIS. Galutiniai tinkamo paramai ploto rezultatai sužinomi tik įkėlus netinkamus paramai plotus į STIS-GIS. Apie tai Ataskaitoje nieko nepažymėta.

Toliau, pavyzdžiui, Aprašo 49 priedas reglamentuoja pasėlių ir žemės ūkio naudmenų bei kitų laukų matavimo principus, tačiau iš Ataskaitos nėra aišku, kokias konkrečiai principais bei metodais vadovautasi nustatant su deklaracija neatitinkančius žemės plotus. Antai, Aprašo 49 priedo 5.4 punktas reikalauja, kad taikant ploto nustatymo metodą privaloma tikriname lauke praeiti 15 metrų ilgio liniją. Tikrinamoje administracinėje byloje yra duomenų, jog kai kurie laukai, sudarantys bendrą deklaruotą plotą ir kuriuose buvo nustatyti pažeidimai, apskritai nebuvo apeiti, o tai reiškia, jog nėra galimybės tvirtinimui apie objektyvų neatitikimo nustatytumą.

Ataskaitos grafoje „Pastabos ir paaiškinimai“ esantys duomenys neinformatyvūs, laisvos formos, kas nesuderinama su pačios Agentūros apibrėžtais reikalavimais apskaičiuojant netinkamai deklaruotus žemės plotus, todėl niekaip negalėjo pasitarnauti kaip pagrindas 2013 m. birželio 19 d. sprendimo priėmimui.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjusi, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Teisėjų kolegija tikrinanti šią bylą, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mano, jog yra pakankamai akivaizdūs apskųsto 2013 m. birželio 19 d. teisės akto nesuderinamumai su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais.

Minėtos normos požiūriu nėra pakankamai aiškiai išdėstytos bei pagrįstos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu pritaikytas teisinis kvalifikavimas bei priimtas teisės aktas taikyti sankcijas. Iš skundžiamo sprendimo sunku nesuklydus patikrinti, ar teisingai buvo nustatytas netinkamai deklaruotas bendras žemės sklypas.

Teisėjų kolegijos tvirtinimu, Agentūra turi atskirai, tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus kiekviename lauke, akivaizdžiai iliustruoti žemės ploto nustatymą (kaip, kokiu būdu jis apskaičiuotas, laikantis, kokio teisinio reguliavimo), eliminuoti bet kokias dviprasmybes ir faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik visiems suinteresuotiems sprendimu asmenims, bet ir teismui, atliekančiam individualaus sprendimo, sukėlusio atitinkamas teisines pasekmes, patikrą. Juk tikslus ginčo žemės ploto identifikavimas neatsiejamas nuo galimai taikytinų sankcijų pobūdžio.

Įvardytos aplinkybės, apibrėžiant ginčo žemės sklypo ribas nesuderinamas su pareiškėjo deklaruotomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, yra esminės, o tai reiškia, jog tikrinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas iš principo pripažintinas pagrįstu, tačiau tam tikra apimtimi vis dėlto yra keistinas.

Paliekant pirmosios instancijos teismo įpareigojimą Agentūrai iš naujo apskaičiuoti paramą yra paneigiama Agentūros galimybė ištaisyti trūkumus ir priimti pakartotinį sprendimą, jį atitinkamai pagrindus. Klausimas dėl sankcijų pareiškėjui taikymo ar netaikymo turi būti išsamiai bei argumentuotai išanalizuotas iš naujo, laikantis nustatyto teisinio reguliavimo, tiksliai atkleidžiant, kaip buvo nustatytas (apskaičiuotas) netinkamai deklaruotas žemės plotas. Todėl patvirtintina, kad byla grąžintina Agentūrai, tačiau tam, kad būtų iš naujo įvertinta 2012 m. gegužės 15 d. UAB „Delava“ paraiška (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. sprendimą ta apimtimi, kuria Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos buvo įpareigota iš naujo apskaičiuoti UAB „Delava“ priklausančią paramą už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus pagal 2012 metų paraišką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti UAB “Delava” 2012 m. gegužės 15 d. paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius