AS-502-406-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS502-406/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00315-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 57; 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties (dėl 3 000 litų baudos skyrimo) administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 25/04-456 „Dėl suimtojo nubaudimo“ suimtajam G. K. skirtos nuobaudos – teisės pirkti maisto produktus atėmimo vienam mėnesiui – panaikinimo.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai – V. S., A. M. ir Ž. K.. Nušalinimą motyvavo tuo, kad byloje pamatė nutartį, kurioje nurodyta pristatyti G. K. į teismą susipažinti su byla ir posėdžio garso įrašu. Nutartis neįvykdyta. Teigė, kad teisėjai priėmę šią nutartį, ją nuslėpė nuo pareiškėjo, todėl kolegija elgiasi nesąžiningai, šališkai. Taip pat nurodė, kad byloje pamatė atsakovo atsiliepimą, kurio jis nebuvo gavęs.

II. Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja M. Š. 2014 m. sausio 23 d. nutartimi (II t., b. l. 195−197) atmetė pareiškėjo pareikštą nušalinimą teisėjų kolegijai; paskyrė pareiškėjui 3 000 Lt baudą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 471 str., 84 str. 2 d., 105, 106 str.).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 47 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių teismo praktika pažymėjo, kad teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo.

Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi, tenkinant pareiškėjo G. K. prašymą prieš teismo posėdį susipažinti su bylos medžiaga bei teismo posėdžio garso įrašu, buvo nutarta įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato konvojavimo tarnybą bei kitų įkalinimo įstaigų administracijas 2014 m. sausio 22 d. 9.30 val. etapuoti G. K. į Šiaulių apygardos teismą susipažinimui su bylos medžiaga. Ši nutartis neturėjo būti siunčiama pareiškėjui, kadangi ji skirta institucijoms, atsakingoms už asmens etapavimą į teismą.

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo pristatytas 2014 m. sausio 22 d. 12.50 val. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis, pagal kurias išskiriami planinis, neplaninis ir teisminis konvojai, teismas pasisakė, kad esant teismo nutarčiai pristatyti pareiškėją į Šiaulių apygardos administracinį teismą 2014 m. sausio 22 d. 9.30 val. atmestinas pareiškėjo argumentas, kad jis privalėjo būti etapuotas iki darbo laiko pabaigos.

Pažymėjo, kad 2014 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu pareiškėjui paprašius teisėjų kolegija suteikė pareiškėjui 20 min. susipažinti su bylos medžiaga. Praėjus šiam laikui pareiškėjas daugiau laiko skirti neprašė, o pareiškė nušalinimą teisėjų kolegijai. Teismas tenkino pareiškėjo prašymus susipažinti su bylos medžiaga, priėmė nutartį etapuoti pareiškėją į teismą, taip pat suteikė laiko susipažinti su bylos medžiaga teismo posėdžio metu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog teismas elgėsi nešališkai.

Dėl atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą išsiuntimo pareiškėjui teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į ABTĮ 72 straipsnį ir į tai, kad atsakovo atsiliepimas Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas 2014 m. sausio 21 d., o teismo posėdis buvo paskirtas 2014 m. sausio 23 d., teismas, nesiuntęs pareiškėjui atsiliepimui į patikslintą skundą nuorašo, nepažeidė įstatymo reikalavimų.

Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjų kolegija yra šališka, suinteresuota bylos baigtimi.

Nurodė, kad piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, juos patvirtinančių aplinkybių

Pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą teisėjų kolegijai, nenurodė nei vieno ABTĮ 47 straipsnyje nustatyto pagrindo ar aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjų nešališkumu, nepagrįstą nušalinimą reiškia dėl to, kad atsakovas neužtikrino teismo nutarties vykdymo, konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise ir vadovaudamasis ABTĮ 84 straipsnio 2 dalimi skyrė jam 3 000 Lt baudą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį.

Teigia, kad reikšdamas nušalinimus ne visada žino, kaip teismas įvertins teisėjų veiksmus, kuriuose yra įžvelgiamas nešališkumo principo pažeidimas. Mano, kad skyrus jam baudą konstatavus, kad jo pareikštas nušalinimas nepagrįstas, baudas reikėtų skirti visiems, pareiškusiems nepagrįstus nušalinimus.

Taip pat teigia, kad teisėja M. Š. skundžiamoje nutartyje „sufalsifikavo“ pareiškėjo nušalinimo pareiškimą, nenurodė visų pareiškėjo žodžių, nuslėpdama visus nušalinimo motyvus, be to, savo sukurtus teiginius dėl nušalinimo priskirdama pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininkės pareigas laikinai einančios teisėjos M. Š. 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai atmestas ir pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirta 3 000 Lt bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.

Siekiant nustatyti, ar bauda paskirta pagrįstai, visų pirma spręstinas klausimas dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo teisėjų kolegijai atmetimo pagrįstumo.

Teismo ir teisėjo(-ų) nepriklausomumo ir nešališkumo garantija administraciniame procese įgyvendinama proceso dalyviams, abejojantiems teismo nešališkumu, suteikiant galimybę pareikšti teisėjui nušalinimą.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje bendrai nurodoma, jog teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyti konkretūs pagrindai, kai teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, t. y. atvejai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. ABTĮ 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir administraciniuose teismuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimą teisėjų kolegijai motyvavo tuo, kad nuo jo teisėjų kolegija nuslėpė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria kompetentingos institucijos buvo įpareigotos 2014 m. sausio 22 d. 9.30 val. etapuoti G. K. į Šiaulių apygardos teismą susipažinti su bylos medžiaga. Nurodytu laiku pareiškėjas į teismą nebuvo etapuotas. Be to, jam neįteiktas atsakovo atsiliepimas į skundą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2014 m. sausio 23 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašu, pažymi, kad pareiškėjas teigė, jog teisėjų kolegija nuslėpdama nutartį, pradėjus posėdį neinformavusi pareiškėjo apie ją, o taip pat nesiaiškindama priežasčių dėl jos nevykdymo, netaikydama sankcijų atsakovui dėl neįvykdytos nutarties, išreiškė palankesnį požiūrį į atsakovą, todėl yra šališka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai konstatavo Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartyje, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą susipažinti su bylos medžiaga ir, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atlieka laivės atėmimo bausmę, priėmė nutartį, būtiną šiam prašymui įvykdyti. Taigi teismas ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad pareiškėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga būtų įgyvendinta. Pagal bylos duomenis nenustatyta, kad teisėjų kolegija ar teismas būtų sudaręs kliūtis praktiniam etapavimo įgyvendinimui. Priešingai, nutartis buvo išsiųsta vykdyti Šiaulių tardymo izoliatoriui, Vilniaus pataisos namams, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrio vadui (II t., b. l. 171), be to, pirmosios instancijos teismas kreipėsi į kitus teismus, prašydamas neskirti teismo posėdžių nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2014 m. sausio 28 d. bylose, kuriose dalyvauja G. K..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nustatytu laiku nebuvo pristatytas į teismą susipažinti su byla dėl objektyvių aplinkybių – teismo posėdžių, vykstančių kitame mieste (III t. b. l. 183, 187, 188).

2014 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu, pareiškėjui paprašius duoti laiko susipažinti (prisiminti) su byla teisėjų kolegija šį prašymą tenkino.

Pažymėtina, jog susipažinti su bylos medžiaga yra proceso dalyvio teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjų kolegija tik prasidėjus posėdžiui neprivalėjo savo iniciatyva, šio klausimo nekeliant pareiškėjui, aiškintis pareiškėjo susipažinimo su bylos medžiaga aplinkybes.

Dėl atsakovo atsiliepimo į skundą išsiuntimo pareiškėjui teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja.

Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju buvo šališka, nepagrįstai varžė pareiškėjo teises, ar išreiškė palankumą atsakovui, ar kad yra kitų ABTĮ numatytų aplinkybių, kurioms esant teisėjų kolegija nebūtų galėjusi nagrinėti bylos, būtų turėjusi nusišalinti ar galėtų būti nušalinta, todėl G. K. pareikštas nušalinimas atmestas pagrįstai.

Pasisakydama dėl skundžiama nutartimi pareiškėjui paskirtos baudos ir jos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 litų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimo teise konstatavimas kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina procesinė sąlyga ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui. Teismui skiriant baudą nurodytu pagrindu, proceso dalyvio piktnaudžiavimas nušalinimo teise turi būti akivaizdus, kad nekiltų pagrįstų abejonių dėl to, jog asmuo piktnaudžiavo šia procesine teise, t. y. naudojosi ja nesąžiningai, siekdamas vilkinti administracinės bylos procesą ar panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2013).

Piktnaudžiavimas nušalinimo teise gali pasireikšti pakartotinumu, kai dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), o taip pat piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami apskirtai nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nušalinimą pareiškė nepagrįstai, nesant įstatyme numatytų pagrindų teismo nušalinimui. Tai, kad teisėjų kolegija veikė priešingai nei teigė pareiškėjas – t. y. tenkino jo prašymus, ėmėsi reikiamų priemonių jų įgyvendinimui, įrodo bylos medžiaga, su kuria pareiškėjas galėjo susipažinti posėdžio metu, per suteiktą tam laiką prieš pareikšdamas nušalinimą. Net ir pripažįstant pareiškėjui kilusį nepasitenkinimą posėdžio metu sužinojus apie tai, jog jis turėjo posėdžio išvakarėse būti etapuotas į teismą susipažinti su byla, nebuvo jokio pagrindo teigti, jog pareiškjas nebuvo pristatytas į teismą dėl teisėjų kolegijos veiksmų ir dėl to teisėjų kolegijai pareikšti nušalinimą.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas ir anksčiau ne kartą yra reiškęs nušalinimus, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti (I t., b. l. 71, II t., b. l. 31−32, 124).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, už tai pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra proporcingas, todėl paliekamas nepakeistas.

Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį (dėl 3 000 Lt baudos skyrimo) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė