A-2126-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2126-662/2015

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. K., pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

vertėjui M. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2015 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimas (b. l. 1–2), kuriame nurodyta, jog 2014 m. gruodžio 27 d. apie apie 11.50 val. Vaškelių k. prieigose, Dieveniškių sen., Šalčininkų r., pasienio ruože, sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatę asmenys – T. S., gim. 1982 m. rugpjūčio 26 d., V. Z., gim. 1981 m. spalio 26 d., D. K., gim. 1981 m. birželio 5 d. (toliau – ir užsienietis). Asmenys neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei leidimų atvykti ir būti Šengeno erdvėje. Apžiūrint valstybės sieną ties valstybės sienos ženklu Nr. 0836 buvo aptikti asmenų pėdsakai kertantys valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. 2014 m. gruodžio 27 d. VSAT Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) piliečio D. K., gim. 1981 m. birželio 5 d., atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-06235-14.

2014 m. gruodžio 27 d. užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir patalpintas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės ir konvojaus skyrių. 2014 m. gruodžio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam pasivadinusiam D. K., gim. 1981 m. birželio 5 d., paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. gruodžio 29 d.

Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

2015 m. vasario 13 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Prieglobsčio reikalų skyrius sprendimu Nr. (15/6-9)-15PR-15 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“ (toliau – ir Sprendimas), nusprendė nagrinėti užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės. 2015 m. vasario 25 d. gautas raštas iš (duomenys neskelbtini) ambasados Vilniuje, kuriame informuojama, kad (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos duomenų bazėje yra informacija apie (duomenys neskelbtini) pilietį D. K., gim, 1981 m. birželio 5 d. 2015 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus nutarimu užsienietis paleistas į laisvę nuo 2015 m. vasario 27 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Teigė, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, yra tikimybė, kad netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 10 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 bei 8 punktais, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 4 dalimi, 114 straipsnio 2 dalimi bei 116 straipsniu, prašė sulaikyti užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2015 m. gegužės 27 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus jo atžvilgiu priimti atitinkami sprendimai dėl teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Teismo posėdyje D. K. ir jo gynėjas teikimui iš esmės neprieštaravo, gynėjas prašė skirti alternatyviąją sulaikymo priemonę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 7–8) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimą tenkino.

Nustatė, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ir yra Lietuvoje neteisėtai, nes neturėjo Šengeno vizos ar kito tinkamo dokumento – leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Tokių dokumentų jis neturi ir šiuo metu. Taikyti alternatyvias sulaikymo priemones, numatytas UTPĮ 115 straipsnyje, nėra pagrindo, užsieniečio atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai jo padarytos nusikalstamos veikos.

(duomenys neskelbtini) pilietis D. K. apeliaciniu skundu (b. l. 12–15) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimo netenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi. Paaiškina, kad UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje yra pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti sulaikomi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą turintys asmenys.

Atkreipia dėmesį, kad dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momento, Departamentas buvo priėmęs Sprendimą, kuriuo nusprendė užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės ir suteikė jam laikiną teritorinį prieglobstį. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą jog užsienietis bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

Atkreipia dėmesį, jog nuo užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pateikimo momento, jo padėtis Lietuvos Respublikoje buvo įteisinta – jis įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikoje iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje numatytų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų.

Iš Sprendimo turinio matyti, jog užsienietis iki Sprendimo priėmimo nurodė savo tikrąjį vardą ir pavardę bei gimimo metus, o (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje 2015 m. vasario 25 d. raštu yra patvirtinusi jo tapatybę.

Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai buvo išsiaiškinti dar 2015 m. sausio 12 d. atliktoje pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje. Šiuo metu prieglobsčio prašymo aplinkybės yra tik tikslinamos ir pildomos, todėl teigti, jog užsienietis galėtų būti sulaikomas siekiant išsiaiškinti jo prieglobsčio motyvus – nėra jokio pagrindo. Be kita ko, 2015 m. kovo 4 d. buvo atlikta jau antroji užsieniečio apklausa, kas tik patvirtina, jog tolesnis jo sulaikymas šiuo pagrindu yra teisiškai neįmanomas. Be to, pirmosios instancijos teismui taip pat turėjo būti žinoma, jog įvedus užsieniečio pirštų atspaudus į EURODAC informacinę sistemą, sutapimų nerasta, kas reiškia, jog jis anksčiau Europos Sąjungoje prieglobsčio niekada nesiprašė ir prieglobsčio procedūra nepiktnaudžiauja.

Departamentas taip pat nustatė, jog įvertinus užsieniečio pasakojimą, pagrindo priskirti jo prašymą prie akivaizdžiai nepagrįstų, kaip tai apibrėžia UTPĮ 77 straipsnis, dėl kurių galima neleisti jam būti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei nesuteikti užsieniečiui laikino teritorinio prieglobsčio nustatyta nebuvo. Be to, pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog teismas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo užsieniečio sulaikymo klausimo, todėl nepagrįstai vadovavosi UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir pripažino, jog yra įstatyme numatytas sulaikymo pagrindas.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiui taip pat nebuvo galima taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, nes jo atžvilgiu vis dar atliekamas ikiteisminis tyrimas, taip pat nėra pagrįsta. UTPĮ nenumato, jog alternatyvių priemonių taikymą ribotų užsieniečių (įskaitant prieglobsčio prašytojus) atžvilgiu atliekamų ikiteisminių tyrimų vykdymas ar kitos procesinės teisenos. Priešingai, UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atsižvelgiant į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto faktines bylos aplinkybes ir paaiškina, kad VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyrius savo teikime nurodė, kad D. K. atvyko į Lietuvos Respubliką be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. D. K. 2015 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsienietis tyčia atsikratė savo kelionės dokumento, kad išvengtų grąžinimo ar išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes manytina, kad nesulaikius užsieniečio yra didelė tikimybė, kad pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo ar išsiuntimo į užsienio valstybę. VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikime buvo prašoma sulaikyti užsienietį UTPĮ 113 straipsnio l dalies 2 punkto 113 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė iš esmės užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumo klausimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad „nepateikta įrodymų, patvirtinančių D. K. legalų atvykimą į Lietuvą bei teisėtą buvimą joje taip pat duomenų apie jo teisėtą atvykimą į Šengeno teritoriją, ir nėra aplinkybių, numatytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties 115 str. leidžiančių teismui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, todėl jis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, siekiant užtikrinti, kad negalėtų be leidimo būti šalyje“.

Mano, kad aplinkybė, jog užsienietis buvo pateikęs prieglobsčio prašymą ir šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, negali panaikinti jo neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką fakto. Pabrėžia, kad D. K. atvyko į Lietuvos Respubliką be vizos, leidimo gyventi, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl jo tapatybė nėra nustatyta. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, UTPĮ 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai gali būti taikomi visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra padavę prieglobsčio prašymą, ar ne, ar jiems yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, ar ne, taip pat, sulaikymo pagrindai gali būti taikomi bet kurioje prašymo nagrinėjimo procedūros stadijoje, jei yra tam reikalingos prielaidos – užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir panašiai, kurių buvimas nagrinėjamu atveju yra nustatytas.

Atkreiptinas dėmesys, jog užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat, sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Reikalingumą taikyti užsieniečio sulaikymą siekiant minėtų tikslų teismai privalo nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdami į susiklosčiusias faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju užsienietis skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimas sulaikyti užsienietį UTPĮ 113 straipsnio pagrindu. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimo netenkinti. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, jog yra išnykę UTPĮ 113 straipsnyje nustatyti sulaikymo pagrindai.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja UTPĮ, kurio VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

UTPĮ 113 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Iš VSAT Vilniaus rinktinės sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto A. R. 2014 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (užsieniečio asmens b. l. 1, 8) ir be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi užsieniečiui buvo paskirta kardomoji priemonė sulaikymas 2 mėnesiams (užsieniečio asmens b. l. 4–5). VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikime nurodyta, jog užsienietis prisistatė D. K., gim. 1981 m. birželio 5 d. 2015 m. vasario 27 d. paaiškinime užsienietis nurodė, jog jo tikslas buvo pasiprašyti prieglobsčio (užsieniečio asmens b. l. 8). 2015 m. vasario 13 d. Departamento sprendimu Nr. (15/6-9)-15PR-15 užsieniečiui buvo suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas, suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas (užsieniečio asmens b. l. 7).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šiuo atveju yra UTPĮ numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį.

Visų pirmą pažymėtina, jog užsienietis nuo pat pradžių prisistatė savo tikruoju vardu ir pavarde. Šį faktą patvirtina (duomenys neskelbtini) ambasados raštas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos duomenų bazėje yra informacija apie (duomenys neskelbtini) pilietį D. K., gim. 1981 m. birželio 5 d. Be to, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo užsienietis, įvedus užsieniečio pirštų atspaudus į EURODAC informacinę sistemą, sutapimų nerasta, kas reiškia, jog jis anksčiau Europos Sąjungoje prieglobsčio niekada nesiprašė ir prieglobsčio procedūra nepiktnaudžiauja. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, pagrįstų abejonių dėl jo asmens tapatybės nėra, todėl išnyko Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas jį sulaikyti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Departamentui, nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pirminės apklausos metu jis būtų pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl šiuo metu surinktų duomenų pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba jo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjo sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.), rėmėsi tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų, kad užsienietis, suteikus jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, savo elgesiu būtų parodęs ketinimą išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kaip nors kitaip trukdęs kompetentingoms institucijoms atlikti veiksmus, susijusius su jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimu iš esmės. Priešingai, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad užsienietis bendradarbiauja su pareigūnais, nėra įrodymų, kad asmuo būtų pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėjui netaikant sulaikymo, jis bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tačiau, byloje esantys duomenys patvirtina, jog Departamentas 2014 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-9)12PR-20 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. K. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (užsieniečio asmens b. l. 19–21), kuriuo nuspręsta užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į kilmės valstybę. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog užsienietis gali vengti išsiuntimo į kilmės valstybę.

UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

Pagal UTPĮ 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą; 2) užsienietis ryšio priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti atitinkamai socialinei įstaigai prižiūrėti nelydimą nepilnametį užsienietį; 4) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turintiems giminystės ryšių su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 5) apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti nustatytas jos taikymo terminas (UTPĮ 115 str. 4 d.).

Atsižvelgusi į minėtas faktines bylos aplinkybes, užsieniečio elgesį prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, UTPĮ 115 straipsnio normas bei tai, jog yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį į kilmės valstybę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali vengti išsiuntimo į kilmės valstybę, todėl užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (UTPĮ 115 str. 2 d. 5 p.). Alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre taikoma iki užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

Remiantis ankščiau minėtais pagrindais konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimas keistinas – VSAT Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimas tenkintinas iš dalies. Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre iki jis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį D. K. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki jis bus išsiųstas į kilmės valstybę.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė