A-502-1837-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1837/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01736-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 64

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas), 799,30 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Skunde (b. l. 4–7, 58–61) pareiškėjas paaiškino, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus tyrėjas 2013 m. gegužės 10 d. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis 2013 m. gegužės 10 d. 07.25 val. Pramonės gatvėje, Tauragėje, vairavo automobilį „VW Sharan“, kai teisė vairuoti atimta bei nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) pripažino D. G. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi Nutarimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kuris 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį nutraukė nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, nes pareiškėjas turėjo laikiną leidimą vairuoti, galiojantį iki 2013 m. gegužės 20 d. D. G. teigimu, pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam neleido toliau vairuoti, nesiaiškino, ar kitas asmuo galėtų tai padaryti, o priverstinai nugabeno automobilį į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tomadas“ saugojimo aikštelę.

Už automobilio transportavimą ir vienos paros saugojimą teko sumokėti 399,30 Lt bei 400 Lt už advokato paslaugas – skundo teismui administracinio teisės pažeidimo byloje surašymą. Taigi iš viso pareiškėjui buvo padaryta 799,30 Lt turtinė žala. Be to, pareigūnams atliekant neteisėtus veiksmus jis jautėsi pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes 2013 m. gegužės 10 d. 07.25 val. skubėjo į iš anksto suplanuotą darbo susitikimą. Iki to laiko, kol buvo panaikintas nepagrįstai kaltinantis Nutarimas, pareiškėjas jautėsi atsidūręs beviltiškoje padėtyje, policijos pareigūnai neatsižvelgė į jo paaiškinimus, prieš kitus asmenis jis jautėsi kaip melagis, bandantis nepagrįstai apkaltinti pareigūnus.

Tokia situacija sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, vertinamus 1 000 Lt suma. Policijos pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas bei būdamas valdžios institucijų dalimi su aiškiai apibrėžta kompetencija, galėjo ir turėjo numatyti savo veiksmų neigiamas pasekmes, todėl būtent policijos įstaigai yra taikoma didesnė rūpestingumo pareiga užtikrinti teisės aktų, o tuo pačiu viešosios tvarkos, tinkamą įgyvendinimą ir laikymąsi.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 29–33, 68–69) atsakovas paaiškino, kad šiuo atveju nėra visų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsirasti. Policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, nes norminiai teisės aktai nepažeisti. Administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nereiškia pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo, todėl jam pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Komisariatas pažymėjo, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės dėl 399,30 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes už automobilio transportavimą ir saugojimą sumokėjo UAB „Autolitegra“, o ne jis pats. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo D. G. grindžia bendro pobūdžio teiginiais. Jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka, todėl patirti išgyvenimai neturėjo būti intensyvūs, sukeliantys ypatingus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas neįrodė nei neturtinės žalos padarymo fakto, nei jos dydžio, o neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti prašomą žalos atlyginimą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepime (b. l. 72) nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 10 d. apie 08.00 val. telefonu jį informavo, kad laiku neatvyks į darbą, nes yra sustabdytas policijos pareigūnų ir kad toliau jam neleidžiama vairuoti. Nuvykęs į įvykio vietą, V. G. pamatė, kad jo vadovaujamai UAB „Autolitegra“ priklausantis automobilis yra tempiamas į saugojimo aikštelę. V. G. pasirašė kvitus už automobilio transportavimą ir saugojimą, tačiau už šias paslaugas sumokėjo pareiškėjas iš savo asmeninių lėšų, todėl įmonė žalos nepatyrė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo D. G. skundą tenkino – priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisariato, 799,30 Lt turtinės žalos atlyginimą, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 81–87).

Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A662-1456/2011, A756-280/2011, A502-1336/2012).

Nei pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kituose bylos dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad 2010 m. gegužės 10 d., kai pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jo vairuojamas automobilis trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės, tuo labiau, kad pareiškėjas turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Tokių duomenų nepateikė ir Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Policijos pareigūnai, sustabdę pareiškėją, nesiaiškino, ar kitas asmuo galėtų vairuoti transporto priemonę, nors iš bylos duomenų matyti, jog tokia galimybė objektyviai buvo, t. y. iš trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atsiliepimo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog jis atvyko į įvykio vietą tuo metu, kai automobilis buvo priverstinai nuvežamas į saugojimo aikštelę. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo ATPK 297 straipsnio 7 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant asmens, padariusio pažeidimą, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta.

Remiantis tuo padaryta išvada, kad 2010 m. gegužės 10 d. pareiškėjo vairuota transporto priemonė buvo neteisėtai priverstinai nuvežta policijos pareigūnų, o pareigūnai neatliko veiksmų, kuriuos pagal įstatymą privalėjo atlikti, t. y. nevertino, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant transporto priemonė galėjo būti priverstinai nuvežta. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilio transportavimas į saugojimo aikštelę bei vienos paros saugojimas kainavo 399,30 Lt. PVM sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvite nurodyta, jog šią sumą UAB „Tomadas“ sumokėjo V.

G., UAB „Autolitegra“ direktorius, kuriai nuosavybės teise priklauso pareiškėjo vairuotas automobilis. Vadovaujantis trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atsiliepimu ir pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu nors jis ir pasirašė pinigų sumokėjimo kvite, tačiau pinigus iš asmeninių lėšų sumokėjo D. G., todėl pareiškėjas laikytinas asmeniu, patyrusiu turtinę žalą ir tinkamu pareiškėju nagrinėjamoje byloje. Byloje esantis 2013 m. birželio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 288347 patvirtina, jog už skundo dėl Nutarimo panaikinimo surašymą pareiškėjas advokatei sumokėjo 400 Lt.

ATPK nuostatose išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas nereglamentuotas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokios išlaidos pripažįstamos nuostoliais CK 6.249 straipsnio požiūriu ir gali būti atlyginamos pagal CK 6.271 straipsnį (2012 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010), todėl 400 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti taip pat pripažintos turtine žala. Pareiškėjas šiuo atveju prašo priteisti jam ir 1 000 Lt dydžio neturtinę žalą, padarytą neteisėtu transporto priemonės nutempimu ir nepagrįstu jo apkaltinimu, dėl kurio buvo apribota jo galimybė naudotis transporto priemone, suvaržant judėjimo laisvę, patirti nepatogumai keliaujant darbo reikalais, emociniai, psichologiniai, dvasiniai nepatogumai ir laiko sąnaudos ginant pažeistas teises teisme, dalyvaujant teismo procesuose, renkant įrodymus, rengiant procesinius dokumentus.

Teismas pažymėjo, kad pripažinus, jog Komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, jam nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas, dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų patyrė suvaržymus ir nepatogumus nepaisant pastangų teisėtomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie atsižvelgiant į subjektą, padariusį pažeidimą, negali būti vertinami kaip nežymūs. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Komisariato, priteista 1 000 Lt suma (2012 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1336/2012, 2012 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-47/2012).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz.: administracinės bylos Nr. A756-2195/2010, A492-3550/2011, A662-1673/2012, A442-1401/2013, A146-1265/2013, A261-1337/2013). Bylos medžiaga rodo, jog pareiškėjas skundą teismui padavė 2013 m. lapkričio 22 d., tačiau teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi jam pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjo patikslintas skundas priimtas 2013 m. gruodžio 16 d., todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi jam priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 1 799,30 Lt dydžio žalą nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 90–94) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Veiksmų neteisėtumu pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį yra laikomi institucijų ir pareigūnų aktai ar šių subjektų neteisėta veika. Šiuo atveju priimant sprendimą norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti, o pats administracinio pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A4-689/2003, A261-116/2008).

2. Pareiškėjo nurodytuose policijos pareigūno veiksmuose 2013 m. gegužės 10 d. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nėra neteisėtumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

3. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą atsakomybės sąlygų: policijos pareigūno neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos ieškovui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp policijos pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

4. Pareiškėjas keletą kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. birželio 20 d. Šiuo metu pareiškėjas turi net dvi galiojančias nuobaudas, todėl yra pagrindas manyti, jog policijos neigiamas poveikis, pareiškėjui žalą darantys veiksniai nebuvo intensyvūs, sukeliantys ypatingus dvasinius išgyvenimus, bloginantys reputaciją ar pan.

5. Perdavus bylą nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui, nebuvo nustatyti Komisariato pareigūno neteisėti veiksmai, šių veiksmų neteisėtumo faktas netirtas atliekant specialią tarnybinio patikrinimo procedūrą.

6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad ne kiekvienu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, kai vėliau byla nutraukiama nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, laikytinas neteisėtais pareigūnų veiksmais, turėtų būti vertinamos visos tokiam faktui konstatuoti reikšmingos aplinkybės – tai ir pagrįstų įtarimų, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, buvimas, tikslų, kurių siekė pareigūnas, teisėtumas, taip pat ir tokių veiksmų galimi subjektyvūs motyvai (2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012).

7. Pareiškėjas pripažintas kaltu ir nubaustas Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarimu, todėl šioje byloje spręstinas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip atsakovo (Lietuvos valstybės atstovo) įtraukimo į teisminį procesą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 2 p.).

8. Pareiškėjo nurodomos teisės normos (CK 6.210 str.) numato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės srityje. Klaipėdos apygardos administracinio teismo minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A756-2195/2010, A492-3550/2011, A146-1265/2013 nėra analogiškos šiam ginčui, nurodomi atvejai yra susiję su viešosios teisės reglamentuojamais transporto priemonių draudimo sutartiniais teisiniais santykiais, todėl šiam ginčui negali būti taikoma.

Pareiškėjas D. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jam iš atsakovo 500 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą.

Atsiliepime (b. l. 106–110) pareiškėjas pažymi, kad neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, nustatytos pareigos išsiaiškinti ir nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, gauti reikalingus papildomus įrodymus kaltei pagrįsti bei prieštaravimams pašalinti, visapusiškam bylos aplinkybių išaiškinimui. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ATPK 297 straipsnio 7 dalyje ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant asmens, padariusio pažeidimą, transporto priemonė galėjo būti priverstinai nuvežta. 2010 m. gegužės 10 d. policijos pareigūnams pareiškėją sustabdžius, ne tik buvo be teisinio pagrindo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, bet ir priverstinai (be teisinio pagrindo) transporto priemonė nugabenta į automobilių saugojimo aikštelę. Būtent dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų D. G. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, todėl dabartinis atsakovas šioje byloje yra tinkamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime prieštarauja atsakovo apeliacinio skundo tenkinimui (b. l. 114).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje prašomą priteisti žalą pareiškėjas sieja su neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais taikant ATPK 269 straipsnyje numatytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą, taip pat su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-913-377/2013, kuriuo jis buvo nepagrįstai ir neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, priėmimu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą faktinių duomenų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas Komisariato padaryto pažeidimo konstatavimui. Atsakovas neįrodė, kad 2013 m. gegužės 10 d. egzistavo ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų visuma, sudaranti pagrindą priverstinai nuvežti D. G. vairuotą transporto priemonę, todėl vadovaujantis CK 6.271 straipsniu Lietuvos valstybė privalo atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl minėtų policijos pareigūno veiksmų. UAB „Tomadas“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už automobilio „VW Sharan“ transportavimą ir saugojimą D. G. sumokėjo 399,30 Lt. Teisėjų kolegija taip pat neabejoja tuo, kad neteisėtas apribojimas naudotis transporto priemone sukėlė pareiškėjui nepatogumų, kurie, įgyvendinant teismui suteiktą diskrecijos teisę nustatyti teisingą kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus (CK 6.250 str.), įkainotini 500 Lt suma.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau šiuo atveju atsakovo civilinė atsakomybė kilo ne iš sutartinių prievolių vykdymo, bet yra deliktinė.

Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas keičiamas ir pareiškėjui D. G. priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisariato, 399,30 Lt turtinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai – 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ta pačia suma tenkintinas ir pareiškėjo prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą (ABTĮ 44 str. 1 ir 6 d.).

Pažymėtina, jog reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą principą nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas sprendžia tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Remiantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu <...> (ABTĮ 16 str. 2 d.).

Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog kiti jo nurodomi nuostoliai (400 Lt dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) atsirado ne kaip Komisariato veiklos viešojo administravimo srityje pasekmė, bet buvo patirti apeliacine tvarka skundžiant Nutarimą skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, kurį priėmė teismas nagrinėdamas ATPK 224 straipsnyje rajonų (miestų) apylinkių teismams priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas, o ne vienas iš ATPK 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose įvardytų organų (pareigūnų). Be to, D. G. teigia, kad neteisėtas nubaudimas administracine tvarka sukėlė jam dvasinių sukrėtimų. Taigi šia apimtimi pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas ir keliamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas iš esmės sietinas su CK 6.272 straipsniu, nustatančiu valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų. Pabrėžtina, jog teismo veikla nagrinėjant jo kompetencijai priskirtas bylas, t. y vykdant teisingumą, nėra viešasis administravimas ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Teismai, vykdydami teisingumą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir neįgyvendina tų funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms, todėl tokio pobūdžio ginčai nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą išimtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-798/2006, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byla Nr. A492-704/2013).

Pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalį, byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Todėl vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies, 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 7 dalies nuostatomis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas iš dalies naikinamas ir D. G. skundo reikalavimai, grindžiami CK 6.272 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, perduodami pagal teismingumą nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui D. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 399,30 Lt (tris šimtus devyniasdešimt devynis litus ir trisdešimt centų) turtinei žalai ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti bei 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, kildinamą iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.6.-913-377/2013, panaikinti ir perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjo D. G. naudai 200 Lt (du šimtus litų) teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė