A-143-352-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-352/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00270-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M., I. Ž., D. A., R. Ž., J. Š., M. G., K. A., V. D., A. Š. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl įpareigojimo išduoti tarnybinės uniformos dalis ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai J. M., I. Ž., D. A., R. Ž., J. Š., M. G., K. A., V. D., A. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu (b. l. 4–22) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) įpareigoti atsakovą Alytaus pataisos namus (toliau – ir atsakovas, apeliantas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą (už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 27 d.):

– J. M. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 golfą, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų);

– I. Ž. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 golfą, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų);

– D. A. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 golfą, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų);

– R. Ž. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 golfą, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų);

– J. Š. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 golfą, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų);

– M. G. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 golfą, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų);

– K. A. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 golfą, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų);

– V. D. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 golfą, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų);

– A. Š. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 golfą, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą žieminių batų, 1 porą demisezoninių batų);

2) priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl laiku (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 26 d.) neišduotų tarnybinės uniformos dalių patirtą žalą:

– J. M. priteisiant 535,33 Lt žalos atlyginimo: už 1 žieminę kepurę (neišduota 2010 m.), už 2 kostiumus (1 neišduotas 2010 m. ir 1 neišduotas 2011 m.), už 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2010 m.), už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 3 poras batelių (po porą neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2010 m.), už 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m.);

– I. Ž. priteisiant 535,33 Lt žalos atlyginimo: už 1 žieminę kepurę (neišduota 2010 m.), už 2 kostiumus (1 neišduotas 2010 m. ir 1 neišduotas 2011 m.), už 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2010 m.), už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 3 poras batelių (po porą neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2010 m.), už 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m.);

– D. A. priteisiant 535,33 Lt žalos atlyginimo: už 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 m.), už 2 kostiumus (neišduotus 2010, 2011 m.), už 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2011 m.), už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2009, 2010, 2011 m.), už 3 poras batelių (neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2011 m.), už 1 porą žieminių batų (neišduota 2011 m.);

– R. Ž. priteisiant 535,33 Lt žalos atlyginimo: už 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 m.), už 2 kostiumus (neišduotus 2010, 2011 m.), už 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2011 m.), už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2009, 2010, 2011 m.), už 3 poras batelių (neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2011 m.), už 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m.);

– J. Š. priteisiant 535,33 Lt žalos atlyginimo: už 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 m.), už 2 kostiumus (neišduotus 2010, 2011 m.), už 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2011 m.), už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2009, 2010, 2011 m.), už 3 poras batelių (neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2011 m.), už 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m.);

– M. G. priteisiant 535,33 Lt žalos atlyginimo: už 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 m.), už 2 kostiumus (neišduotus 2010, 2011 m.), už 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2011 m.), už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2009, 2010, 2011 m.), už 3 poras batelių (neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2011 m.), už 1 porą žieminių batų (neišduota 2011 m.);

– K. A. priteisiant 632,83 Lt žalos atlyginimo: už 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 m.), už 1 žieminę striukę (neišduota 2011 m.), už 2 kostiumus (neišduotus 2010, 2011 m.), už 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2011 m.), už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2009, 2010, 2011 m.), už 3 poras batelių (neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2011 m.), už 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m.);

– V. D. priteisiant 535,33 Lt žalos atlyginimo: už 1 žieminę kepurę (neišduota 2011 m.), už 2 kostiumus (neišduotus 2010, 2011 m.), už 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2011 m.), už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2009, 2010, 2011 m.), už 3 poras batelių (neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2011 m.), už 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m.);

– A. Š. priteisiant 535,33 Lt žalos atlyginimo: už 1 žieminę kepurę (neišduota 2010 m.), už 2 kostiumus (neišduotus 2010, 2011 m.), už 1 pusvilnonį megztinį (neišduota 2011 m.), už 2 marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), už 6 marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2009, 2010, 2011 m.), už 3 poras batelių (neišduota 2009, 2010, 2011 m.), už 1 porą demisezoninių batų (neišduota 2011 m.), už 1 porą žieminių batų (neišduota 2010 m.).

Pareiškėjai nurodė, kad 2009 m. sausio mėn.–2012 m. gruodžio mėn. jiems nebuvo išduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir ją sudarančios dalys. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos privalo nemokamai aprūpinti pareigūnus sukomplektuotomis ir reikalavimus atitinkančiomis uniformomis. Kai kurioms būtiniausioms tarnybinės uniformos dalims maksimalus dėvėjimo terminas yra nustatytas nuo 1 iki 2 metų, tačiau, pasibaigus šiems terminams, dauguma tarnybinės uniformos dalių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nebuvo išduodamos.

Vietoje neišduotų tarnybinių uniformų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tačiau įstaigai pirmiausia kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą arba tam tikras jos dalis. Kitaip šis klausimas gali būti sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją.

Atsakovas neįvykdė iš Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio kylančios savo pareigos nei vienu iš numatytų galimų būdų: nei išduodant naujas tarnybinės uniformos dalis, nei už neišduotas tarnybinės uniformos dalis mokant piniginę kompensaciją. Atsakovas turėtų būti įpareigotas išduoti pareiškėjams po vieną tarnybinės uniformos dalį, kurios dėvėjimo terminas yra pasibaigęs nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. Vienu metu pareigūnams turi būti išduodami dveji marškiniai trumpomis rankovėmis bei dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, šių tarnybinės uniformos dalių turėtų būti išduota atitinkamai po dvi.

Atsakovas paskutinį kartą visas uniformos dalis, išskyrus žiemines striukes, išdavė tik 2008 m. liepos mėn., o kelnes ir švarkus išdavė 2012 m. Tačiau kitos uniformos dalys suėjus jų dėvėjimo terminui nebuvo išduotos. Už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis pareiškėjams turėtų būti priteistas žalos atlyginimas. Atsakovui neįgyvendinus pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pareiškėjai buvo priversti tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę.

Dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taip pat turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią tarnybinę uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje nešiodavo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius, savo šaliką, pirštines, marškinius ir pan. Pareiškėjai duomenų apie tai, kiek išlaidų patyrė, nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys bus išduotos. Dėl to patirtos žalos dydžio negali pagrįsti objektyviais įrodymais.

Tačiau, remdamiesi išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjai teigė, kad žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. jiems neišmokėta kompensacijos suma.

Atsakovai Alytaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovai), atsiliepimu į skundą (b. l. 48–51) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai reikalauja, jog Alytaus pataisos namai per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduotų jiems tarnybinės uniformos dalis ir teismas priteistų iš Lietuvos valstybės pinigines kompensacijas už patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių. Ginčo santykius reglamentuoja Statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika.

Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalis nustato, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas.

Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę.

Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija. Taigi galiojančios teisės normos nustato galimybę išmokėti kompensaciją už neišduotas uniformos dalis, ir tai siejama su aktyviais pareigūno, kuriam priklauso kompensacija, t. y. pasibaigęs uniformos dėvėjimo terminas ir ji nebetinkama dėvėti, veiksmais – kreipimusi raštu dėl kompensacijos išmokėjimo į pataisos įstaigos direktorių, šiuo atveju į Alytaus pataisos namų direktorių.

Konkrečiu atveju dėl kompensacijų už neišduotas tarnybinės uniformos dalis nei vienas pareiškėjas raštu į Alytaus pataisos namų direktorių nesikreipė, o kreipėsi tik su prašymais pateikti informaciją apie tai, kokios uniformos dalys nebuvo išduotos, ir pateikti piniginę šių uniformos dalių išraišką. Galiojančios pareigūnų aprūpinimą tarnybine uniforma reglamentuojančios teisės normos pataisos namams nenustato pareigos pirmiausia, pasibaigus tarnybinės uniformos ir/arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ar tam tikras jos dalis arba išmokėti kompensaciją už neišduotas uniformos dalis.

Pareiškėjai nepasinaudojo teise gauti kompensaciją už uniformos dalis ir išspręsti klausimą taikiai bei neteismine tvarka, o kreipėsi tiesiogiai į teismą dėl jos išmokėjimo. Alytaus pataisos namai negavo pareiškėjų prašymo dėl kompensacijų išmokėjimo, todėl neturėjo teisinio pagrindo jas išmokėti. Be to, pataisos namai nepriėmė jokio teisinio akto dėl kompensacijų išmokėjimo, kurį pareiškėjai turėjo teisę apskųsti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Ginčo atveju nurodytų aplinkybių byloje nenustatyta. Tarnybinės uniformos nebuvo išduotos dėl lėšų trūkumo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 28 d. sprendimu (b. l. 107–114) iš dalies patenkino pareiškėjų skundą. Teismas įpareigojo atsakovą Alytaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjams trūkstamas naujo pavyzdžio uniformos dalis: J. M. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų); I. Ž. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų);

D. A. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų); R. Ž. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų); J. Š. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų);

M. G. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų); K. A. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų); V. D. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų);

A. Š. 1 kelnes, 2 marškinius trumpomis rankovėmis, 2 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 megztinį, 1 vasarinę striukę, 1 vasarinę kepurę, 1 avalynės komplektą (1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų); priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, pareiškėjams J. M., I. Ž., D. A., R. Ž., J. Š., M. G., V. D., A. Š. po 535,33 Lt ir K. A. 632,83 Lt žalos atlyginimą; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų – Kalėjimų departamento pareigūnų, teisės gauti naują tarnybinę uniformą ar jos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos atskirų dalių dėvėjimo terminui, bei dėl žalos, kilusios pareiškėjams iš neteisėtų atsakovo veiksmų, neišduodant naujų tarnybinių uniformų nuo 2009 m. iki 2012 m. Nurodė, jog pareiškėjai atlieka tarnybą Alytaus pataisos namuose. Remdamasis atsakovo pateiktomis pažymomis, teismas nustatė, jog pareiškėjams nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. priklausė gauti tam tikras uniformos dalis, kurios nebuvo gautos dėl lėšų trūkumo. Atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. 8-6014 patvirtino, jog 2013 m. I ketvirtį 20 jaunesniųjų pareigūnų buvo aprūpinti naujo pavyzdžio tarnybine uniforma (visomis uniformos dalimis), visi kiti – tik naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalimis: žiemine striuke – 1 vnt., žieminiais batais – 1 pora, žiemine kepure – 1 vnt., golfais – 1 vnt., antpečių movomis – 2 poromis, Kalėjimų departamento antsiuvais – 1 vnt. Pareiškėjai J. M., I. Ž., R. Ž., J. Š., K. A. 2012 m. vasario 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydami išduoti uniformų dalis, kurios nebuvo išduotos pasibaigus nešiojimo terminui nuo 2007 m. kovo 21 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tokios galimybės nesant, pareiškėjai prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybines uniformas, jų dalis. Nurodytiems pareiškėjams atsakovas 2012 m. kovo 30 d. pateikė atsakymus, nurodydamas, jog dėl sunkios finansinės padėties kompensacijų nėra galimybės išmokėti, bei tai, kad gavus lėšų pirks trūkstamas tarnybinių uniformų dalis.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statuto 18 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Tvarkos 1, 2, 3, 4 punktais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1R-199 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 1R-199) 3 punktu. Iš šių teisės aktų nuostatų analizės teismas padarė išvadą, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas ir terminus. Pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra. Pareigūnai, iki nustatyta tvarka bus išduotos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos, privalo dėvėti nustatyto senesnio pavyzdžio tarnybines uniformas. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-580/2009, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012.

Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjų tam tikrų tarnybinių uniformų dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kad naujos tarnybinės uniformos dalys jiems laiku nebuvo išduotos. Atsakovo nurodyta vienintelė priežastis – lėšų trūkumas, dėl kurių pareiškėjams nebuvo laiku išduota tarnybinė uniforma, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neišdavė pareiškėjams tarnybinių uniformų dalių, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsakovas neatliko jo kompetencijai nustatytų veiksmų, todėl atsakovas įpareigotinas nustatyta tvarka išduoti pareiškėjams trūkstamas iki pilno naujo pavyzdžio uniformos dalis. Įpareigodamas atsakovą išduoti pareiškėjams tam tikras, trūkstamas iki pilno naujo pavyzdžio uniformos komplekto dalis, teismas įvertino tai, kad 2013 m. I ketvirtį pareigūnai buvo aprūpinti naujo pavyzdžio tarnybinių uniformų tam tikromis naujomis dalimis: žiemine striuke – 1 vnt., žieminiais batais – 1 vnt., žiemine kepure – 1 vnt., golfais – 1 vnt., antpečių movomis – 2 poromis, Kalėjimų departamento antsiuvais – 1 vnt. Todėl teismas įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjams tik trūkstamas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis. Pareiškėjų skundo dalį dėl atsakovo įpareigojimo išduoti pareiškėjams, kiekvienam iš jų: 1 golfą, 1 žieminę striukę, 1 žieminę kepurę, 1 porą žieminių batų, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų išdavęs ir pareiškėjai būtų atsisakę uniformų. Paminėti bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjai nebuvo aprūpinti naujomis tarnybinėmis uniformomis dėl atsakovo kaltės, kuris neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą, t. y. pagal Statuto 18 straipsnį. Pagal administracinių teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjų turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą.

Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A522-2783/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012).

Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.273 straipsniu, 6.249 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjai tarnybinėmis uniformomis nebuvo aprūpinti 2009–2012 m. Akivaizdu, kad pareiškėjams nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą, ir dėl to byloje ginčo nėra. Pareiškėjai, negaudami įstatymo garantuotos tarnybinės uniformos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atsakovui nesilaikant Statuto 18 straipsnyje numatytos imperatyvios pareigos aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis, patyrė nuostolius.

Pareiškėjai nuostolius patyrė dėl išlaidų dėvint tarnyboje savo drabužius, avalynę bei tarnybinę uniformą dėl susidėvėjimo taisant, dažniau skalbiant, valant. Pareiškėjai nerinko daiktų įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su nusidėvėjusios tarnybinės uniformos priežiūra, patvirtinančių įrodymų. Kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas konstatavo, jog pareiškėjų prašomos žalos dydžio pagrindu yra tarnybinės uniformos vertė, kuri iš esmės atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Be to, kiekvieno iš pareiškėjų prašomos žalos dydis neviršija neišduotos tarnybinės uniformos vertės, ir tai pagrindžia atsakovo pateikti duomenys. Šių sumų dydžio atsakovas neginčijo, todėl, patenkindamas pareiškėjų skundo dalį dėl turtinės žalos priteisimo, teismas priteisė paminėtas sumas iš atsakovo.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 122–125) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų skundą.

Atsakovas nurodo, kad nors teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė teismui ir neįrodė, kad nešiojo tarnybinės uniformos dalis, pirktas už savo pinigus, vis dėlto priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą atlyginti pareiškėjams piniginę žalą pagal teismo apskaičiuotas sumas. Priimant sprendimą buvo netinkamai pritaikytos žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos ir nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos žalos atlyginimo srityje (CK 6.271 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pačių pareiškėjų nurodyti faktai apskritai paneigia neįrodytą žalos dėl aprangos dalių įsigijimo faktą ir patvirtina, jog priimant sprendimą nebuvo išsamiai ir visapusiškai įvertintos visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (CK 6.249 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Teismų praktikoje nurodyti pareigūnų garantijų, susijusių su aprūpinimu tarnybine forma, įgyvendinimo būdai – atskiri variantai, o ne priemonių kompleksas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Pareiškėjų keliami reikalavimai sudaro kompleksą ir apima kelis aprūpinimo tarnybine uniforma įgyvendinimo būdus vienu metu. Teismo sprendimo įvykdymo terminas yra nerealus ir neprotingas. Pažymi, kad galiojančiose teisės normose aiškiai išreikšta, jog prievolės išmokėti kompensaciją už neišduotas uniformos dalis atsiradimas yra susijęs su aktyviais pareigūno, kuriam priklauso kompensacija, t. y. pasibaigęs uniformos dėvėjimo terminas ir ji tinkama toliau dėvėti, veiksmais – kreipimusi raštu dėl kompensacijos išmokėjimo į, šiuo atveju, Alytaus pataisos namų direktorių. Pabrėžia, kad priimant sprendimą buvo nukrypta nuo aktualios teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012). Pareiškėjai galėjo kreiptis į įstaigos direktorių dėl kompensacijų išmokėjimo, tačiau šios savo teisės laiku ir tinkamai, t. y. už ateinantį laikotarpį, neįgyvendino.

Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 129–132) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjai nurodo, kad tai, jog nebuvo išduota tarnybinė uniforma nuo 2009 m. sausio 1 d., reiškia, kad Alytaus pataisos namai daugiau nei trejus metus nevykdė šios pareigos, o tai lėmė tęstinį pažeidimą. Kadangi pagal teismų praktiką galima išduoti tik vieną tarnybinės uniformos komplektą, už kitas tarnybinės uniformos dalis buvo priteista žala. Pabrėžia, kad teismo sprendimu buvo priteista ne kompensacija, o kompensacijos dydžio žala. Tokio pobūdžio bylose atlygintinos žalos dydis neturi būti įrodinėjamas ir grindžiamas patirtomis išlaidomis. Teismas išdėstė motyvus tiek dėl žalos padarymo fakto, tiek dėl jos dydžio. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad negalės laiku įvykdyti teismo sprendimo. Teigia, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą, šiuo klausimu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atitinkantį sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjų (Kalėjimų departamento, t. y. statutini7 pareigūnų) teisės dėvėti tinkamos kokybės tarnybinę uniformą gynimo. Pareiškėjai nurodo, kad ši jų teisė nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 26 d. atsakovo buvo pažeidžiama teisės akto (Tvarkos) nustatyta tvarka laiku jiems neišdavus naujų (j7 išvardytų) tarnybinės uniformos dalių, vietoje tų, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, bei neišmokėjus jiems piniginių kompensacijų (30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas), kurios pagal Tvarkos nuostatas galėjo būti mokamos vietoje natūra neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių tais atvejais, kai tam tikros uniformos dalies dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Iš pareiškėjų teismui paduoto skundo matyti, kad paminėtą (pareiškėjų teigimu, atsakovo pažeistą) teisę jie prašo apginti dviem būdais: 1) teismui įpareigojant atsakovą išduoti jiems tam tikras (pareiškėjų išvardytas) nudėvėtas tarnybinės uniformos dalis, kad jie galėtų toliau dėvėti tinkamos kokybės tarnybinę uniformą; 2) teismui priteisiant jiems iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl neišmokėtos paminėtos piniginės kompensacijos jų patirtą turtinę žalą (šios žalos dydį pareiškėjai sieja ir tapatina su jiems neišmokėtos piniginės kompensacijos dydžiu).

Spręsdama klausimą dėl pareiškėjų teismui nurodytų argumentų bei prašymų pagrįstumo, kolegija pirmiausia pasisako dėl teisinio ginčo santykių reglamentavimo.

Teisiniai santykiai dėl Kalėjimų departamento pareigūno tarnybinės uniformos įstatymo lygmeniu reglamentuojami Statuto 18 straipsnio, kuriame nurodyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika (1 d.); pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (2 d.); tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (3 d.).

Aiškindama nurodytą teisės normą, kolegija pirmiausia pažymi, kad nustatyto pavyzdžio tarnybinės uniformos nešiojimas (jos nešiojimo būtinumas) nustatytas imperatyviu būdu. Tai reiškia, kad, pareigūnui atliekant tarnybines pareigas (vykdant tarnybą), nei jis pats, nei įstaiga, kurioje jis tarnauja, neturi teisės nesilaikyti šio imperatyvo, t. y. vietoje tarnybinės uniformos (vietoje atskirų jos dalių) pareigūnas negali nešioti kitokios aprangos, o įstaiga, kurioje jis tarnauja, negali leisti jam tai daryti arba kitaip toleruoti tarnybinės uniformos (jos dalių) nenešiojimą. Aptariamo straipsnio 2 dalies nuostata, kad pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, turi būti suprantama ir aiškinama kaip įstatymo įtvirtintas imperatyvas (pareigūnui nustatyta socialinė garantija), pagal kurį (kurią) pareigūnas neturi naudoti savo asmeninių lėšų tarnybinei uniformai įsigyti arba jai prižiūrėti po to, kai teisės akto nustatyta tvarka ji yra (turi būti) pripažįstama nusidėvėjusia. Išvardytos aptariamo straipsnio nuostatos (kaip jau buvo pažymėta) yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jos negali būti paneigtos arba pakoreguotos, keičiant jų esmę, įstatymą (Statutą) įgyvendinančiuose teisės aktuose, kurių priėmimas straipsnio 3 dalimi yra priskirtas teisingumo ministro kompetencijai. Tai reiškia, kad ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų (toliau – Normos), ir Tvarkos nuostatos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus imperatyvus, o bent kokie neaiškumai ar abejonės dėl jų taikymo turi būti spręstini šių imperatyvų naudai.

Pasisakydama dėl įstatymą (Statutą) įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyto ginčo teisinių santykių reglamentavimo, kolegija pažymi, kad Normų nuostatos yra skirtos nustatyti pareigūno tarnybinės uniformos (jos atskirų dalių) dėvėjimo terminus, t. y. kalendoriniais metais apibrėžtus terminus, kuriems suėjus teisės taikymo požiūriu preziumuojama, kad tam tikra tarnybinės uniformos dalis yra nusidėvėjusi, ir dėl to nėra tinkama tolimesniam jos naudojimui pagal tiesioginę paskirtį. Tvarkos nuostatos yra skirtos nustatyti tarnybinės uniformos (jos atskirų dalių) dėvėjimo tvarką, kurioje, be kita ko, numatyta galimybė vietoje naujos uniformos ar jos atskiros dalies, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, išmokėti pareigūnui 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas, dydžio piniginę kompensaciją. Tai matyti iš Tvarkos (2003-04-25 įsakymo Nr. 128 redakcija, galiojanti nuo 2003-05-01), kurioje nurodyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija - 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas (1 p.); pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta (2 p.); Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija (3 p.);<...> nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija (4 p.).

Aiškindama Tvarkoje nurodytos piniginės kompensacijos reikšmę, kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartą Statuto 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų imperatyvų pobūdį, pažymi, kad, viena vertus, tokia kompensacija (jos mokėjimas) negali būti nukreipta į pareigūno teisės gauti naujas (vietoje nusidėvėjusių) tarnybinės uniformos dalis paneigimą. Kompensacijos išmokėjimo galimybė yra sąlygojama subjektyvių faktorių – pareigūno rašytiniu būdu išreikštos valios (pageidavimo) gauti šią kompensaciją bei įstaigos direktoriaus sutikimo išmokėti tam tikrą kompensaciją, kuris, savo ruožtu, yra sąlygojamas tarnybinės uniformos (jos dalies) būklės po to, kai yra pasibaigęs jos (uniformos arba jos dalies) Normose nustatytas dėvėjimo terminas, t. y. objektyvaus faktoriaus.

Pabrėžtina, kad, kaip matyti iš nurodytų Tvarkos nuostatų, lemiamą reikšmę piniginės kompensacijos išmokėjimo procedūrai prasidėti turi pareigūno pageidavimas (rašytinis prašymas) gauti šią kompensaciją po to, kai pasibaigė tam tikros tarnybinės uniformos dalies dėvėjimo terminas. Tai reiškia, kad, nesant tokio pageidavimo, įstaigos pareiga išduoti pareigūnui naujas tarnybinės uniformos dalis (vietoje dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs) išlieka neatsižvelgiant į tai, kad po paminėto termino suėjimo tam tikra uniformos dalis objektyviai gali būti tinkama tolimesniam jos naudojimui pagal tiesioginę paskirtį.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal aptariamas Tvarkos nuostatas prašymo dėl piniginės kompensacijos padavimas yra pareigūno teisė, o ne jo pareiga. Taip pat pažymėtina, kad pagal aptariamas Tvarkos nuostatas pareiga sudaryti sąlygas paminėtam pareigūno prašymui paduoti – surašyti ir pildyti Tvarkos 3 punkte numatytą kiekvieno pareigūno žiniaraštį – yra nustatyta įstaigai, kurioje pareigūnas tarnauja. Kita vertus, kolegija pažymi, kad Tvarkoje numatytos piniginės kompensacijos paskirtis negali būti suprantama kaip pareigūno piniginis paskatinimas tinkamai prižiūrėti jam išduotą tarnybinę uniformą, nes kitaip būtų paneigta ir iškreipta Normose nustatytų uniformos dėvėjimo terminų esmė.

Piniginės kompensacijos išmokėjimo paskirtis turi būti suprantama ir aiškinama kaip pareigūno asmeninių lėšų (arba pinigais įvertinamų veiksmų vertės) sugrąžinimas arba išmokėjimas į priekį tam, kad būtų užtikrintas aukščiau nurodytas Statuto 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas, pagal kurį pareigūnai aprūpinami tarnybine uniforma nemokamai. Pastebėtina, kad aptariamo piniginės kompensacijos konkretaus dydžio (30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas) nustatymas teisės akte reiškia, kad pareigūnas neprivalo įrodinėti patirtų išlaidų turėjimo fakto.

Šis faktas preziumuojamas paties teisės akto, o pareigūnas, išreikšdamas pageidavimą gauti aptariamą piniginę kompensaciją, tuo pačiu išreiškia savo sutikimą su tuo, kad paminėtas kompensacijos dydis yra adekvatus jo turėtoms (galimoms) išlaidoms palaikyti tarnybinės uniformos (jos dalių) tinkamumą dėvėti ir po jų dėvėjimo termino pasibaigimo.

Kolegija, pasisakydama dėl paminėtų materialinės teisės normų aukščiau pateikto aiškinimo, taip pat pažymi, kad jis (nurodytas aiškinimas) atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 (kuri faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymo požiūriu yra analogiška nagrinėjamai bylai) suformuluotas teisės aiškinimo taisykles. Tai taip pat patvirtina būtinumą laikytis tokio aiškinimo šioje administracinėje byloje (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 ir 2 d.).

Pasisakydama dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčijama, kad pareiškėjų nurodytu laikotarpiu (nuo 2009-01-01 iki 2012-07-27) jiems nebuvo išduodamos naujos jų turimos tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminai (nustatyti Normose) buvo pasibaigę. Byloje taip pat nėra kvestionuojama aplinkybė, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjai nesikreipė į atsakovą su prašymais išmokėti jiems Tvarkos 1 punkte nurodytas pinigines kompensacijas (atitinkamai, šios kompensacijos pareiškėjui nebuvo mokamos). Išvardytos faktinės bylos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad pareiškėjų teisė dėvėti Normų taikymo prasme tinkamą tarnybinę uniformą atsakovo buvo pažeista, t. y. konstatuoti faktą, kad atsakovas nesielgė pareiškėjų atžvilgiu taip, kaip to iš jo reikalavo teisės aktų (Normų ir Tvarkos) nuostatos. Šių faktinių aplinkybių taip pat pakanka pripažinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti jiems naujas tarnybinės uniformos dalis vietoje tų, kurių dėvėjimo terminai, nustatyti tam tikrose Normų pozicijose, pasibaigė, pagrįstu. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjų reikalavimą patenkino pagrįstai.

Pasisakydama dėl nurodytų faktinių aplinkybių reikšmės pareiškėjų prašomos taikyti deliktinės atsakomybės požiūriu, kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamas administracinis ginčas (tiek jo dalis dėl atsakovo įpareigojimo išduoti tam tikras tarnybinės uniformos dalis, tiek ir jo kita dalis – dėl atsakovo įpareigojimo atlyginti pareiškėjų patirtą turtinę žalą) ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.). Tai reiškia, kad tinkamu atsakovu šioje administracinėje byloje laikytinas pareiškėjų darbdavys – Alytaus pataisos namai. Todėl, byloje nagrinėjamoje situacijoje taikant DK nuostatas dėl darbdavio materialinės atsakomybės (būtinumą taikyti šias nuostatas suponuoja Statuto 8 str. 2 d. ir Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.), tinkamu atsakovu dėl abiejų pareiškėjų pareikštų reikalavimų laikytini Alytaus pataisos namai, o ne Lietuvos valstybė (DK 245-249 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl tokio atsakovo (šiuo atveju Alytaus pataisos namų) tinkamumo, sprendžiant klausimą dėl tokio pobūdžio materialinės žalos atlyginimo, yra pasisakyta ir paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, kurioje, be kita ko, buvo atsižvelgta į šiuo klausimu suformuotą administracinių teismų praktiką.

Taigi konstatuotina, jog aukščiau išvardytos faktinės bylos aplinkybės yra pakankamos tam, kad paminėtas atsakovo neveikimas būtų pripažintas neteisėtu DK 246 straipsnio 2 punkto taikymo prasme.

Atsižvelgdama į aukščiau aptartus Tvarkoje numatytos piniginės kompensacijos reikšmę ir jos paskirtį bei į tai, kad (kaip matyti iš bylos) atsakovas paminėtu laikotarpiu nesurašydavo ir nepildė Tvarkos 3 punkte numatyto žiniaraščio ir tuo pačiu nesudarė organizacinių prielaidų pareiškėjams realizuoti savo teisę į piniginės kompensacijos gavimą, kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai kiekvienais po tam tikros uniformos dalies dėvėjimo termino pasibaigimo metais patirdavo nuostolių (kurių dydis, kaip jau buvo pasakyta aukščiau, yra prilyginamas Tvarkos 1 p. nustatytam piniginės kompensacijos dydžiui). DK 249 bei CK 6.249 straipsnių taikymo požiūriu tokie nuostoliai laikytini turtine žala, kuri pareiškėjams gali būti atlyginta taikant materialinės žalos atlyginimo institutą.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjama byla pirmosios instancijos teismo išspręsta iš esmės teisingai. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus dėl atsakovo tinkamumo, sprendžiant pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, teismo priimtas sprendimas turi būti patikslintas, nurodant, kad pareiškėjams priteistos sumos priteistinos iš atsakovo Alytaus pataisos namų. Darydama tokį patikslinimą, kolegija pažymi, kad šis atsakovas proceso šalies (atsakovo) teisėmis dalyvavo šioje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokiu pakeitimu yra pažeidžiamos jo procesinės teisės ABTĮ 142 straipsnio taikymo prasme.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Patikslinti šio sprendimo rezoliucinę dalį nurodymu, kad pareiškėjams J. M., I. Ž., D. A., R. Ž., J. Š., M. G., V. D., A. Š. yra priteisiama po 535,33 Lt ir K. A. - 632,83 Lt iš atsakovo Alytaus pataisos namų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė