A-492-873-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-873/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02668-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 1P-818 „D. J. J. atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti pareiškėją į jo buvusias pareigas; 3) priteisti iš atsakovo negautą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1P-755 nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskirtas į Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus B lygio 6 kategorijos pareigas bei jam nustatyta 6 mėnesių stažuotė, tačiau dėl nepatenkinamų stažuotės rezultatų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1P-818 nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. buvo atleistas iš pareigų. Pareiškėjo stažuotės vadovo M. S. (S.) 2012 m. rugsėjo 14 d. išvadoje, kuria buvo remtasi priimant ginčijamą sprendimą (toliau – ir Išvada), nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė 2006 m. gruodžio 27 d.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 9.11 punkto, 2012 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-287 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.9 punkto ir 2011 m. vasario 25 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-37 patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vidaus darbo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 49.1 punkto, 49.2 punkto ir 49.3 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas iš tarnybos atleistas už tai, kad nustatytu laiku nebuvo Muitinės mokymo centre vykusiuose mokymuose, o vilkėdamas pareigūno uniformą, siekė neapmuitinamoje parduotuvėje įsigyti alkoholinių gėrimų. Pareiškėjo tvirtinimu, tokie teiginiai nėra patvirtinti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, alkoholio pareiškėjas teigė neįsigijęs ir tokio tikslo neturėjęs, todėl Etikos kodekso 9.11 punkto nuostatų, be kita ko, draudžiančių muitinės pareigūnui dėvint tarnybinę uniformą įsigyti alkoholinių gėrimų, taip pat Pareigybės aprašymo 7.9 punkto, įpareigojančio laikytis Etikos kodekso reikalavimų, nepažeidęs. Pareiškėjas taip pat neigia, kad pažeidė Taisyklių 49.1 punktą, draudžiantį užsiimti veikla, neleidžiama pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą (toliau – ir Statutas), kadangi statutas pareigūno veiksmų įsigyjant alkoholį nereglamentuoja.

Paaiškino, kad programos dalyvių ir dėstytojos susitarimu paskaitos vyko be pertraukos, jos buvo baigtos anksčiau nustatyto termino – apie trečią valandą. Pareiškėjas nurodė nenaudojęs jokių tarnybos teikiamų galimybių ir darbo laiko ne tarnybos tikslams, t. y. nepažeidė Taisyklių 49.3 punkto reikalavimo, draudžiančio naudoti darbo laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams, bei Taisyklių 49.2 punkto draudžiančio naudoti ne tarnybos reikalams Vilniaus teritorinei muitinei priklausančius materialinius išteklius.

Nurodė, kad Išvadą surašęs pareigūnas kaip materialinius išteklius traktuoja pareiškėjo dėvimą uniformą, tačiau teigia, jog ji buvo dėvima ne poilsio ar kuriuo nors kitu laiku, o pareiškėjui grįžtant iš 2012 m. rugsėjo 5 d. dieną Muitinės mokymo centre vykusių paskaitų. Pareiškėjas pažymėjo, kad priimant ginčo sprendimą, stažuotės rezultatai nebuvo vertinami, pareiškėjas apkaltintas draudžiamų veiksmų atlikimu objektyviai nepatikrinus faktinių aplinkybių, nesant tam būtinų įrodinėjimo priemonių ir jo kaltės. Mano, kad atsakovas turėjo remtis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 37 straipsnio 2 dalyje išvardintu baigtiniu sąrašu atvejų, kuomet gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Be to, atsakovas turėjo inicijuoti tarnybinį patikrintą, įteikti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ir sudaryti galimybę raštu paaiškinti bylai svarbias faktines aplinkybes. To padaryta nebuvo ir net neišklausius pareiškėjo paaiškinimų, jis buvo atleistas iš užimamų pareigų.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 22–28) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu, esant nepatenkinamiems pareiškėjo stažuotės rezultatams. Tvirtino, kad pareiškėjas neteisingai suvokia savo atliktų veiksmų teisines pasekmes, jas pateikdamas kaip tarnybinės nuobaudos skyrimą. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 bei 18 punktuose numatoma, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, jei jo stažuotės rezultatai yra nepatenkinami arba jeigu jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Abu šie pagrindai yra savarankiški ir pakankami nutraukti tarnybos santykius. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatytas pagrindas nėra laikomas tarnybine nuobauda, todėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka nagrinėjamu atveju nėra taikoma.

Nurodė, kad pareiškėjas į tarnybą Vilniaus teritorinėje muitinėje priimtas 2012 m. rugpjūčio 31 d., nustatant jam 6 mėnesių stažuotę. Nuo priėmimo į pareigas dienos pareiškėjo pareigų atlikimo vieta buvo nustatyta Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste. Stažuotės atlikimo metu nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas Muitinės mokymo centre, grupėje Nr. 3235-IS, privalėjo dalyvauti Postų ir mobiliųjų grupių skyrių pareigūnų įvadiniame mokyme, tačiau nepranešęs apie negalėjimą dalyvauti antroje paskaitoje, vykusioje 2012 m. rugsėjo 5 d. nuo 14.35 val. iki 16.05 val., po pertraukos į paskaitą neatvyko. 2012 m. rugsėjo 5 d. posto pamainos viršininkas A. Ž. pateikė Šalčininkų kelio posto viršininkui R. Š. tarnybinį pranešimą nurodydamas, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. apie 16 val. asmuo, dėvintis muitinės pareigūno uniformą, „Duty free“ parduotuvėje bandė įsigyti alkoholinių gėrimų ir, kad tuo metu parduotuvėje dirbęs pardavėjas atsisakė šiuos gėrimus uniformuotam pareigūnui parduoti, taip pat nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. apie 16.30 val. automobiliu VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos pusės atvyko muitinės pareigūno uniformą dėvintis pilietis J. J.. Neaptarnautas J. J. neutralioje zonoje apsisuko ir per atvykimo į Lietuvos Respubliką pasienio kontrolės punkto pusę grįžo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Nepagrįstu laikė pareiškėjo teiginį, kad jis nežinojo teisės aktų, kuriuos yra pažeidęs, kadangi su Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksu ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statutu pareiškėjas buvo susipažinęs dar iki priėmimo į valstybės tarnybą. Šiuos teisės aktus yra privaloma žinoti pretendentams, dalyvaujantiems konkurse pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-296 patvirtintą egzamino programą. Minėtų teisės aktų sąrašą pareiškėjas gavo ruošdamasis konkursui. Priėmimo į pareigas dieną, pasirašęs Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymą, patvirtintą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-287, pareiškėjas žinojo jame numatytas pareigas, įskaitant ir pareigą laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų. Apie Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37, 49.1, 49.2 ir 49.3 punktų reikalavimus, pareiškėjas taip pat žinojo, nes šios nuostatos atitinka Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto bei Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso nuostatas.

Pažymėjo, kad muitinės pareigūnų stažuotė neatleidžia muitinės pareigūnų nuo pareigos vykdyti jiems taikomų teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 97–101) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Rėmėsi iš esmės tokias pat argumentais, kuriuos atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė atsakovas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino iš dalies; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų tarp pareiškėjo paaiškinimų ir kitų asmenų (L. D., A. Ž., R. Š.) tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų paaiškinimų, susijusių su bylai svarbiomis aplinkybėmis: pareiškėjo pasišalinimu iš 2012 m. rugsėjo 5 d. nuo 14.35 val. iki 16.05 val. Muitinės mokymo centre vykusios paskaitos ir mėginimo Šalčininkų kelio poste esančioje „Duty free“ parduotuvėje įsigyti alkoholinius gėrimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nurodyti procesiniai trūkumai gali būti pašalinti tik perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, t. y. spręsti klausimą dėl L. D., P. P., A. Ž., R. Š. bei kitų asmenų šaukimo į teismo posėdį liudytojais, ir byloje surinktus įrodymus įvertinti jų pakankamumo, nuoseklumo, galimų prieštaravimų, logiškumo, įrodymų šaltinių patikimumo aspektais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo stažuotės vadovo M. S. 2012 m. rugsėjo 14 d. išvados, sprendimas J. J. stažuotę vertinti neigiamai priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, 2012 m. rugpjūčio 31 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-365 (b. l. 33–35) nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. turėjęs dalyvauti Muitinės mokymo centre darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. vykstančiuose Specialiosios programos naujai priimtiems muitinės posto pareigūnams mokymuose, 2012 m. rugsėjo 5 d. pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 9.11 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.9 punkto ir Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vidaus darbo taisyklių 49.1 punkto, 49.2 punkto ir 49.3 punkto reikalavimus.

Teismas nurodė, jog šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos H. Č. ir L. D., kurios parodė, kad J. J. 2012 m. rugsėjo 5 d. mokymo centre buvo be muitinės pareigūno uniformos, jis nepranešęs apie negalėjimą dalyvauti antroje paskaitoje, vykusioje 2012 m. rugsėjo 5 d. nuo 14.35 val. iki 16.05 val., po pertraukos į paskaitą neatvyko. Taip pat šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Mokymo ir metodikos skyriaus vyriausiosios inspektorės L. D. 2012 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis pranešimas. Todėl teismas sprendė, kad neatitinka tikrovės pareiškėjo argumentas, jog 2012 m. rugsėjo 5 d.

Muitinės mokymo centre programos dalyviai dirbo be pertraukos, o dėstytojos ir paskaitos dalyvių bendru susitarimu paskaitos buvo baigtos anksčiau laiko. Byloje nustatytą aplinkybę, kad, 2012 m. rugsėjo 5 d. po pertraukos neatvykęs į paskaitą, pareiškėjas nuvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto teritorijoje esančią „Duty free“ parduotuvę ir, dėvėdamas muitinės pareigūno uniformą, bandė įsigyti alkoholinių gėrimų, tačiau tuo metu parduotuvėje dirbęs pardavėjas P. P. juos parduoti atsisakė, patvirtina liudytojo P. P. parodymai teismui, Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pamainos viršininko A.

Ž. ir Šalčininkų kelio posto viršininko R. Š. parodymai bei 2012 m. rugsėjo 13 d. šių pareigūnų pateikti tarnybiniai pranešimai. Teismas pažymėjo, kad J. J. vairuojamo automobilio „VW Golf“, v. nr. (duomenys neskelbtini) atvykimo į Šalčininkų kelio postą faktas ir jo atvykimo laikas (2012 m. rugsėjo 5 d. 15.56 val.) yra įrodytas remiantis muitinės Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo kelių, jūrų ir geležinkelio postuose prie išorinių Europos Sąjungos sienų sistemos (NAS) duomenimis ir vaizdo kamerų užfiksuotomis nuotraukomis.

Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad pareiškėjas „Duty free“ parduotuvėje bandė nusipirkti alkoholinių gėrimų, patvirtino liudytojas P. P., kuris paaiškino per teismo posėdį, kad pareiškėjas dėvėdamas muitinės pareigūno uniformą, priėjo prie kasos be eilės, bandė įsigyti rankose laikomą alkoholinį gėrimą, pateikė pardavėjui 5 litus, tačiau pastarasis atsisakė jam parduoti alkoholį ir apie įvykį žodžiu pranešė muitinės posto pamainos viršininkui. Pamainos viršininkas A. Ž. patvirtino P. P. parodymus ir papildomai parodė, kad matė, kai pareiškėjas, dėvėdamas muitinės pareigūno uniformą, grįžo į muitinės postą iš Baltarusijos Respublikos pusės. Taigi, teismo vertinimu, byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad pareiškėjas pasišalinimo iš 2012 m. rugsėjo 5 d. nuo 14.35 val. iki 16.05 val.

Muitinės mokymo centre vykusios paskaitos ir dėvėdamas muitinės pareigūno uniformą mėgino Šalčininkų kelio poste esančioje „Duty free“ parduotuvėje įsigyti alkoholinių gėrimų. Argumentas, kad pareiškėjas į Šalčininkų kelio postą nuvyko dėl to, kad postas yra pakeliui į Eišiškes, atmestas kaip nepagrįstas, nes Eišiškės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vykstant į jas kirsti Šalčininkų kelio posto nereikia.

Teismas pažymėjo, jog remiantis Muitinės įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi galimybė įsigyti neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais prekių yra numatyta tik keleiviams, išvykstantiems iš Lietuvos Respublikos teritorijos į trečiąsias šalis. Konstatavo, kad pats pareiškėjas pripažino, jog ketinimo išvykti neturėjo. Pareiškėjo argumentas, kad į Šalčininkų kelio postą atvyko, kadangi jis yra pakeliui į jo gyvenamąją vietą Eišiškėse, paneigtas remiantis liudytojo P. P., liudytojų pareigūnų R. Š. ir A. Ž. parodymais ir tarnybiniais pranešimais bei Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo kelių, jūrų ir geležinkelio postuose prie išorinių Europos Sąjungos sienų sistemos (NAS) duomenimis ir vaizdo kamerų užfiksuotomis nuotraukomis, patvirtinančiomis, kad pareiškėjas tarnybos metu (2012-09-05, 15.56 val.) buvo įvažiavęs į Šalčininkų kelio postą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties, iš anksto nepranešęs, nedalyvaudamas 2012 m. rugsėjo 5 d. vykusių paskaitų antrojoje dalyje nuo 14.35 val. ir dėvėdamas muitinės pareigūno uniformą mėgindamas Šalčininkų kelio poste esančioje „Duty free“ parduotuvėje įsigyti alkoholinių gėrimų pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-287 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.11 p., nustatantį pareigą nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1B-750 patvirtintų Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų uniformos išdavimo ir dėvėjimo taisyklių 29.1 punktą ir 29.2 punktą nustatytą draudimą dėvint pareigūno uniformą tvarkyti su tarnybos interesais nesusijusius reikalus su fiziniais ir juridiniais asmenimis, atlikti veiksmus, žeminančius pareigūno orumą, taip pat Etikos kodekso 9.11 punktą, nustatantį draudimą muitinės pareigūnui dėvint uniformą tarnybos ir ne tarnybos metu įsigyti alkoholinių gėrimų, bei 7.3.2 punkto reikalavimą, draudžiantį muitinės pareigūnui naudoti valstybės nuosavybę ir tarnybos teikiamas galimybes netarnybinei veiklai, taip pat 7.3.4 punkte nustatytą pareigą naudoti savo tarnybos laiką tik tarnybos tikslams.

Teismas pažymėjo, jog priėmimo į tarnybą dieną pareiškėjas davė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno priesaiką ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis taip pat priėmimo į tarnybą dieną pareiškėjas susipažino su Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksu, pažymėdamas, kad pritaria jo nuostatoms bei įsipareigoja laikytis šio kodekso reikalavimų ir atsakyti už jų pažeidimą, todėl atmesti pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo žinomi šie teisės aktai, taip pat pripažinta, kad tokiais veiksmais jis pažeidė Etikos kodekso 7.4.1 punkte nustatytą įpareigojimą laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų bei savo elgesiu sudarė sąlygas kitiems asmenims manyti, kad pareigūnas ketina pasinaudoti tarnybos jam teikiamomis galimybėmis ir pigiau įsigyti prekių, neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais, taip pažeisdamas Etikos kodekso 7.8.3. punkto reikalavimą muitinės pareigūnui tarnybinėje veikloje ir viešajame gyvenime savo elgesiu gerinti savo institucijos ir profesijos įvaizdį ir savo elgesiu nežeminti pareigūnų orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais (Etikos kodekso 7.8.7. p.). Akcentuota, kad muitinės pareigūnų stažuotė neatleidžia muitinės pareigūnų nuo pareigos vykdyti jiems taikomų teisės aktų reikalavimus.

III. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2012 m. rugsėjo 18 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymą „Dėl J. J. atleidimo iš pareigų“ Nr. 1P-818 ir grąžinti J. J. į tas pačias pareigas, išmokant už priverstinės pravaikštos laiką vidutinį darbo užmokestį.

Nurodo, kad teismas nepašalino prieštaravimų liudytojų A. Ž. ir R. Š. parodymuose. Mano, kad minėtų liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, kadangi nei vienas iš jų įvykio vietoje nedalyvavo, prieš tai pareiškėjo nepažinojo ir nebuvo matę. Be to, pareigūnai negalėjo paaiškinti, kodėl nesulaikė pareiškėjo.

Be to, pažymi, kad administracinėje teisėje nėra rengimosi ar pasikėsinimo padaryti pažeidimą, todėl net ir konstatavus, kad pareiškėjas buvo parduotuvėje, tačiau jam neįsigijus alkoholio, tarnybinė atsakomybė neatsiranda.

Nurodo neneigęs, kad grįždamas į namus po paskaitų jis užsuko į Šalčininkų kelio poste esančią „Duty free“ parduotuvę, kad sužinotų, ar turi galimybę joje apsipirkti.

Tvirtina, kad teismo sprendime nepasisakyta dėl dviejų savo turiniu identiškų išvadų dėl stažuotojo J. J. su skirtingomis rezoliucijomis. Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo 15 punktu išvada dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos turėjo būti suderinta su trimis subjektais, tačiau buvo suderinta tik su Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto viršininku ir Vilniaus teritorinės muitinės viršininku ir nebuvo suderinta su Muitinės departamento direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu struktūrinį padalinį.

Pažymi, kad su pareiškėju nebuvo suderintas stažuotės planas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo 9 punktas ir, kad pareiškėjas visos stažuotės metu apskritai nematė savo praktikos vadovo.

Pareiškėjas nepripažįsta pažeidęs teismo sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimus ir teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis būtų bandęs įsigyti ar įsigijęs alkoholinių gėrimų. Laikosi pozicijos, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. dalyvavo Muitinės mokymo centre vykusiose paskaitose ir teigia, kad paskutinė paskaita vyko be pertraukos, todėl baigėsi anksčiau nustatyto termino. Pareiškėjas taip pat nesutinka ne tarnybos tikslams naudojęs tarnybinę uniformą.

Atsakovas Muitinės departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Mano, kad bylai reikšmingos aplinkybės yra visiškai nustatytos byloje esančiais įrodymais ir betarpiškai reikšmingus įvykius mačiusių liudytojų parodymais.

Pažymi, kad stažuotės vadovo išvados derinimas buvo išsamiai išnagrinėtas teismo posėdžiu metu ir nebuvo nustatyta prieštaravimų Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1B-518, 15 punktui, pagal kurį stažuotės vadovo išvada turi būti suderinta su stažuotę atliekančio muitinės pareigūno administracijos padalinio vadovu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu struktūrinį padalinį, o muitinės įstaigos stažuotę atliekančio pareigūno – ir su muitinės įstaigos vadovu. Tvirtina, kad generalinio direktoriaus pavaduotojai nekuruoja muitinės postų, todėl su jais stažuotės vadovo išvada neturi būti derinama. Teigia, kad apeliaciniame skunde pateiktas nepagrįstas Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo taisyklių 15 punkto traktavimas, kad stažuotės vadovo išvada turėjo būti suderinta su Personalo administravimo skyrių kuruojančiu Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoju. Pažymi, kad sprendimą dėl stažuotės vadovo išvados priimta tik Muitinės departamento generalinis direktorius, o Personalo administravimo skyrius vykdo Muitinės departamento generalinio direktorius nurodymus, todėl nėra jokios prasmės derinti išvada su šį skyrių kuruojančiu generalinio direktoriaus pavaduotoju. Kadangi minimos taisyklės yra taikomos visiems muitinės pareigūnams, kuriems nustatyta stažuotė, 15 punkto nuostata reiškia, kad jeigu pareigūnas priimtas į pareigas Muitinės departamento struktūriniame padalinyje, stažuotės vadovo išvada būtų suderinama su šį struktūrinį padalinį kuruojančiu Muitinės departamento generalinio direktorius pavaduotoju.

Tvirtina, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog stažuotės vadovas neįvykdė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimo per 5 dienas supažindinti pareiškėją su stažuotės planu. Pažymi, kad Taisyklių 9 punkte numatytas 5 darbo dienų terminas stažuotės vadovo pareigai įvykdyti, tačiau J. J. neteisėtus veiksmus atliko nesulaukęs šio termino pabaigos, t. y. nepraėjus 5 darbo dienų laikotarpiui.

Laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, kad pareiškėjui buvo žinomi muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

Mano, kad apeliantas, dalyvaudamas Muitinės mokymo centre vykusioje paskaitoje „Muitinės pareigūnų įgaliojimai, teisės, pareigos, garantijos ir atsakomybė“, turėjo galimybę išsiaiškinti jam rūpimus klausimus, tačiau nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir tarnybos metu atlikęs draudžiamus veiksmus muitinės poste, į kurį nebuvo paskirtas, veikė savo rizika. Aplaidžiai vertinęs tarnybą muitinėje ir teisės aktų nuostatas, apeliantas prisiėmė riziką ir atsakomybę už savo veiksmų pasekmes.

Mano, kad stažuotojas J. J. neįrodė tarnybos tikslo – tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui. Priešingai, apeliantas pasinaudojo tarnybos teikiamomis galimybėmis savanaudiškais tikslais. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo taisyklių 15 punktu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 13 straipsnio 2 dalimi ir 55 straipsnio 1 dalies 16 punktu, buvo pagrįstai atleistas iš užimamų pareigų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad apklausus liudytojus L. D., P. P., A. Ž., R. Š. H. Č., V. B., I. L. buvo nustatytos esminės faktinės aplinkybės, dėl kurių byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas pasišalino iš 2012 m rugsėjo 5 d. nuo 14.35 val. iki 16.05 val. Muitinės mokymo centre vykusios paskaitos ir dėvėdamas muitinės pareigūno uniformą mėgino Šalčininkų kelio poste esančioje „Duty free“ parduotuvėje įsigyti alkoholinių gėrimų. Mano, kad įvertinus surinktus įrodymus apie pareiškėjo atliktus veiksmus vietoj kvalifikacijos tobulinimo, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad muitinės pareigūnas netinka pareigoms, į kurias jis priimtas, kadangi jis reiškia nepagarbą darnios institucijos kultūrai ir statutinei tarnybai, nesinaudoja jam sudarytomis sąlygomis susipažinti su tarnybos muitinėje specifika, kas prieštarauja jo stažuotės atlikimo tikslui bei kenkia muitinės autoritetui visuomenės akyse.

Pažymi, kad J. J., stodamas į tarnybą muitinėje, davė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno priesaiką ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Akcentuoja, kad muitinės pareigūnų stažuotė neatleidžia muitinės pareigūnų nuo pareigos vykdyti jiems taikomų teisės aktų reikalavimus.

Teigia, kad stažuotės vadovas apelianto per 5 darbo dienas negalėjo supažindint su stažuotės planu, kadangi J. J., nepraėjus 5 darbo dienų laikotarpiui, pasirinko tokį elgesio modelį ir turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmų pasekmes. Nepagrįstu, nesąžiningu laiko apelianto argumentą, kad byloje yra savo turiniu identiškos išvados su skirtingomis rezoliucijomis, kadangi teismo posėdžio metu nustatyta, jog į bylą jis pats pateikė Išvados kopiją, kurią buvo gavęs Personalo administravimo skyriuje dar iki jos pateikimo Muitinės departamento vadovui priimti sprendimą, o atsakovas – su atitinkamomis rezoliucijomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1P-818, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų esant nepatenkinamiems stažuotės rezultatams.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sprendimas J. J. stažuotę vertinti neigiamai priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, 2012 m. rugpjūčio 31 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-365 (b. l. 33–35) nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. turėjęs dalyvauti Muitinės mokymo centre darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. vykstančiuose Specialiosios programos naujai priimtiems muitinės posto pareigūnams mokymuose, nepranešęs apie negalėjimą dalyvauti antroje paskaitoje, vykusioje 2012 m. rugsėjo 5 d. nuo 14.35 val. iki 16.05 val., po pertraukos į paskaitą neatvyko. Po pertraukos neatvykęs į paskaitą, pareiškėjas nuvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto teritorijoje esančią „Duty free“ parduotuvę ir, dėvėdamas muitinės pareigūno uniformą, bandė įsigyti alkoholinių gėrimų, tačiau tuo metu parduotuvėje dirbęs pardavėjas P. P. juos parduoti atsisakė.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes neigia ir mano, kad jo nedalyvavimo paskaitoje ir ketinimo įsigyti alkoholinių gėrimų Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto teritorijoje esančioje „Duty free“ parduotuvėje faktas byloje neįrodytas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pareiškėjas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1P-755 buvo priimtas į tarnybą, nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. paskirtas į Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus B lygio 6 kategorijos pareigas nustatant 6 mėnesių stažuotę. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1P(V)-254 J. J. nustatyta pareigų atlikimo vieta Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste.

Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybės, jog pareiškėjas, nepranešęs apie negalėjimą dalyvauti paskaitoje, vykusioje 2012 m. rugsėjo 5 d. nuo 14.35 val. iki 16.05 val., į paskaitą neatvyko; paskaitos metu nuvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto (nors buvo paskirtas į Medininkų kelio postą) teritorijoje esančią „Duty free“ parduotuvę ir, dėvėdamas muitinės pareigūno uniformą, bandė įsigyti alkoholinių gėrimų, tačiau tuo metu parduotuvėje dirbęs pardavėjas P. P. juos parduoti atsisakė yra visiškai įrodytos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nustatė, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, t. y. liudytojų L. D., H. Č., P. P., A. Ž., R. Š. parodymais, A. Ž., R. Š., L. D. tarnybiniais pranešimais, NAS duomenimis. Visi minėti įrodymai yra tarpusavyje susiję, pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių šių įrodymų patikimumu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 13 straipsnis numato, kad stažuotę sudaro įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Stažuotė gali trukti nuo vieno iki aštuonių mėnesių; jeigu stažuotės metu stažuotės vadovas pripažįsta, kad muitinės pareigūno stažuotės rezultatai yra nepatenkinami, ir tam pritaria Muitinės departamento generalinis direktorius, muitinės pareigūnas nesibaigus stažuotei atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punktą, t. y. esant nepatenkinamiems stažuotės rezultatams; stažuotės atlikimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius.

Muitinės mokymo centro direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu įpareigota rugsėjo 3-21 dienomis organizuoti mokymus pagal Specialiąją programą naujai priimtiems į tarnybą muitinės pareigūnams ir sudaryta mokymo grupė, į kurią įrašytas pareiškėjas J. J. (b. l. 33-34).

Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1B-518 3 punkte numatyta, kad muitinės pareigūnų stažuotės tikslas – patikrinti, ar muitinės pareigūnas tinka pareigoms, į kurias jis priimtas, sudaryti muitinės pareigūnams sąlygas susipažinti su tarnybos muitinėje specifika, ugdyti pagarbą darnios institucijos kultūrai ir statutinei tarnybai.

Pažymėtina, kad tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais (Statuto 3 str. 1 d.). Į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 str. 1 d.). Statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Priesaika yra ją priėmusio pareigūno valinis aktas. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia laikytis Statuto 18 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų: būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui. Priesaika pabrėžiama, kad statutinės valstybės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas konstitucinę valstybės tarnybos sampratą, ne kartą pažymėjo, jog valstybės tarnyba suvokiama kaip tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, tai yra kaip santykių tarp valstybės ir asmenų, kuriems yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas užtikrinant viešojo administravimo vykdymą ir viešųjų paslaugų teikimą, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos viešasis interesas, sistema. Tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį. Valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Konstitucijoje vartojama sąvoka „valstybės (valstybinė) tarnyba“ savo turiniu yra tapati sąvokai „viešoji tarnyba“. Taigi konstitucinė valstybės tarnybos samprata yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (plačiau žr. pvz., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimus).

Valstybės tarnautojas pagal Konstituciją turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Konstitucija ir teise. Jis turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas, neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, teisingas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepasiduoti neteisėtam spaudimui ar neteisėtiems reikalavimams, nesavavaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, kelti savo profesinę kompetenciją, laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą ir kt.

Jo priimami sprendimai turi būti skaidrūs, jų motyvai aiškūs. Valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniam pasipelnymui ar politinei veiklai; valstybės tarnautojas negali naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti. Valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų įmanoma kontroliuoti, ar minėti reikalavimai nėra pažeidžiami. Vieša demokratinė valstybės tarnautojų veiklos ir jų priimamų sprendimų kontrolė – svarbi visuomenės pasitikėjimo valstybe ir jos teise sąlyga.

Konstitucijos 141 straipsnis suponuoja tai, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (plačiau žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).

Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, paminėtose konstitucinės jurisprudencijos nuostatose įtvirtintą valstybės tarnybos paskirtį – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, užtikrinti viešąjį interesą, į valstybės tarnautojui, o ypač statutiniam valstybės tarnautojui, keliamus labai aukštus lojalumo, profesionalumo, nepriekaištingos reputacijos, patikimumo reikalavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareigūno tinkamumas tam tikroms pareigoms stažuotės metu vertintinas ne tik tuo aspektu, ar asmuo sugeba tinkamai vykdyti konkrečiai pareigybei priskirtas funkcijas, tačiau ypatingą reikšmę turi ir pareigūno asmeninių, dalykinių savybių vertinimas, leidžiantis įsitikinti, kad asmuo, pretenduojantis į valstybės tarnybą, atitinka valstybės tarnautojui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, stažuotės metu pareiškėjo atlikti veiksmai suteikė atsakovui rimtą pagrindą suabejoti pareiškėjo patikimumu, atsakingumu, pavyzdingumu ir leido padaryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninės savybės netinkamos pareigoms, į kurias pareiškėjas yra priimtas.

Šiuo atveju nėra reikšmingas pareiškėjo argumentas, kad nebuvo sudarytas muitinės pareigūno stažuotės planas. Kaip jau minėta, pareiškėjas Muitinės mokymo centro direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu buvo įtrauktas į mokymų pagal Specialiąją programą naujai priimtiems į tarnybą muitinės pareigūnams, kurie yra stažuotės dalis, dalyvių sąrašą, taigi pareiškėjas turėjo pareigą dalyvauti pagal patvirtintą tvarkaraštį (b. l. 35) vykstančiose paskaitose. Šios pareigos pareiškėjas tinkamai neatliko ir nepranešęs išvyko iš antros paskaitos dalies bei atliko veiksmus kurie leido atsakovui suabejoti pareiškėjo tinkamumu tarnybai Lietuvos Respublikos muitinėje, t. y. dėvėdamas muitinės pareigūno uniformą, neturėdamas ketinimo išvykti iš šalies bandė įsigyti alkoholinį gėrimą muitinės poste esančioje importo muitais ir mokesčiais neapmokestinamoje parduotuvėje, skirtoje tik iš šalies išvykstantiems asmenims.

Kaip jau buvo konstatuota LVAT 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatytas muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindas – esant nepatenkinamam stažuotės įvertinimui – yra savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda, todėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka nagrinėjamu atveju netaikoma.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog priimant skundžiamą įsakymą būtų pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareigų atlikimo vieta buvo nustatyta Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, o ne Muitinės departamente, Išvada pagrįstai buvo suderinta su Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto bei Vilniaus teritorinės muitinės viršininku.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė reikšmingas bylas aplinkybes, tinkamai jas vertino, teisingai taikė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas iš tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje atleistas pagrįstai, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė