A-158-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-158-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05314-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6380; 2) įpareigoti VSDFV išnagrinėti iš esmės jo 2013 m. rugsėjo 20 d. skundą dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos neišmokėtos dalies išmokėjimo (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatomis. Pagal Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. kovo 1 d. turėjo parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos sąrašą, tačiau tai nėra atlikta iki šiol ir tai yra tęstinis Vyriausybės neveikimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną. Pareiškėjo teigimu, terminas prašyti išmokėti neišmokėtos pensijos dalį nėra praleistas, nes neveikimas, neatliktas tą dieną prasideda kiekvieną dieną.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–11).

Nurodė, kad pareiškėjas dėl negautos pensijos dalies į VSDFV kreipėsi praleidęs iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, todėl VSDFV 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6380 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 20 d. skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatomis, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, kai gavo pirmą sumažintą pensiją. Šios aplinkybės neginčija. Į VSDFV Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių ir VSDFV pareiškėjas kreipėsi 2013 m. rugpjūčio mėnesį. VSDFV Kauno skyriaus 3-asis pensijų skyrius 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštu pareiškėjui pateikė paskaičiavimus apie negautą 2010 ir 2011 metais senatvės pensijos dalį. VSDFV 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes jis buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 3 metų terminą apskųsti pensijos sumažinimą, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Teismas remdamasis Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuluotomis taisyklėmis, Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 20 ir 31 punktais, padarė išvadą, kad VSDFV 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir nėra pagrindo įpareigoti jį nagrinėti iš naujo. Duomenų, kad pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, nėra. Pažymėta, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Apie šią aplinkybę pranešė ir visuomenės informavimo priemonės. Todėl, jei pareiškėjas būtų domėjęsis jam paskirtos pensijos mokėjimo klausimais ir būtų aktyvus, gindamas savo teises, turėjo galimybę laiku kreiptis į VSDFV dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti skundo dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų padavimo terminą, kartu pateikiant objektyvius įrodymus, pagrindžiančius šio termino praleidimą.

III. Pareiškėjas T. J. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 37–40), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti VSDFV iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 20 d. skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo.

Pareiškėjas palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Pažymi, kad terminą skundui paduoti praleido dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Teisinis neaiškumas dėl nevienodos įvairių išmokų ir pensijų mokėjimo, jų apskundimo tvarkos ir skirtingų aiškinimų, sąlygojo tai, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti dėl kreipimosi į teismą terminų ir tvarkos. Atkreipia dėmesį, kad analogiškuose ginčuose dėl neišmokėtos pensijų dalies Vilniaus apygardos administracinis teismas yra atnaujinęs pareiškėjams terminus skundams paduoti bei priteisęs neišmokėtas pensijų dalis, todėl teismas turi laikytis vieningos pozicijos.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 44–47) su juo nesutinka, prašo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėse bylose Nr. A444-2232/2013, AS520-789/2013, A143-816/2014 ir kt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas siekia jam paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjui faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies paskaičiavimo ir išmokėjimo ir gavo 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštą – atsakymą, kurį 2013 m. rugsėjo 20 d. apskundė atsakovui. Šioje byloje skundžiamu 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes jis buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jam paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėjas, siekdamas atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjo atsakovui paduotas 2013 m. rugpjūčio 20 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėjas nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjo paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau, kaip jau minėta, skundžiamame VSDFV 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendime atsakovas kartu nurodė, kad nėra pagrindo naikinti VSDFV teritorinio skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. rašto. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjo skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada (ABTĮ 13 str.). Pažymėtina, kad šios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (žr., pvz. 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1090/2014, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1231/2014, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis adm. b. Nr. A822-1420/2014 ir kt.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šiuo aspektu kliūčių nagrinėti bylą iš esmės neliko. Taigi konstatuotina, kad tokioje situacijoje įpareigojimas atsakovui išnagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 20 d. prašymą (skundą) iš naujo netenka prasmės, nes tokiu būdu pareiškėjo tariamai pažeistos teisės į dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo sumažintos pensijos dalį realiai negali būti apgintos.

Tačiau pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nėra reikalavimo dėl sumažintos senatvės pensijos dalies priteisimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio bei teisinio pagrindų išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Atsižvelgdama į tai, kolegija pripažįsta būtina grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant šią bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis, turėtų pasiūlyti pareiškėjui pareikšti reikalavimą dėl jam nesumokėtos pensijos dalies priteisimo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė