A-175-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-175-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00484-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Telšių rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Telšių rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. V., V. B., O. L. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 2–6), kurį patikslino (I t., b. l. 26, 141), kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T1-134 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-97 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ dalį, kurioje į Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijos narius vietoje pareiškėjo A. J. įrašyta O. L., Ryškėnų seniūnijos Lauko Sodos seniūnaitijos seniūnaitė; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog Telšių rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-134 pakeitė Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudėtį, kuri buvo patvirtinta Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-97 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudarymo“. Nors Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra vadinamas „Dėl Etikos komisijos sudarymo pakeitimo“, bet faktiškai tai buvo sprendimas dėl pareiškėjo pašalinimo iš Etikos komisijos.

Telšių rajono savivaldybės taryba 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-97 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudarymo“ 1 punktu sudarė Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisiją Telšių rajono savivaldybės tarybos įgaliojimo laikui, pareiškėjas į Etikos komisijos sudėtį buvo įtrauktas kaip Telšių rajono savivaldybės Tryškių seniūnijos Leilėnų seniūnaitijos seniūnaitis, o delegavo pareiškėją į Etikos komisiją Telšių rajono gyventojai, kurie viešoje apklausoje, kas iš seniūnaičių turi būti deleguojamas į Etikos komisiją, balsavo už pareiškėją.

Už pareiškėją buvo atiduoti 135 balsai ir gyventojų apklausoje pareiškėjas užėmė 2 vietą. Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai Z. M., V. Z. ir B. P. Telšių rajono savivaldybės merui pateikė raštą, kuriame nurodė: „atsižvelgdami į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2011 m. gruodžio 6 d. išaiškinimą Nr. S-1488-(2.5), jog Etikos komisijos nariams keliami aukščiausi elgesio skaidrumo standartai, A. J., mūsų nuomone, aiškiai demonstruoja išankstinį nusistatymą savivaldybės tarybos nariams, todėl prašome įvertinti, ar A.

J. gali toliau tęsti etikos komisijos darbą“. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad 2012 m. sausio 28 d. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinėje mokykloje įvyko Tryškių seniūnijos gyventojų susitikimas su Darbo partijos Telšių filialo atstovais. Susitikime dalyvavo Darbo partijos Telšių filialo pirmininkas, Seimo narys V. B. bei keli Darbo partijos nariai: Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai Z. M., B. P., V. Z. ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. A. Pareiškėjas nurodė, kad V. B. paklausė, kodėl Telšių rajono savivaldybės tarybos Darbo partijos nariai balsavo už sprendimą leisti rengti detalųjį planą specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių veiklai vykdyti, nors visi žino, jog UAB „Anulėnų paukštynas“ teritorijoje bus plečiamas paukštininkystės ūkis iki 800 000 vnt. paukščių ir kodėl sprendimas leisti rengti detalųjį planą buvo priimtas neatlikus poveikio aplinkai įvertinimo.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis paklausė V. B., kodėl jis taip gina šį Telšių miesto ir rajono gyventojams žalingą projektą, nes akivaizdu, jog tai yra korupcinis sprendimas ir kad tokie sprendimai „už ačiū“ nepriiminėjami ir kas už tai yra gavęs „otkatą“. Pareiškėjas nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai Z. M., B. P., V. Z. su skundu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės prokuratūrą, Telšių rajono savivaldybės Etikos komisiją ir į savaitraštį „Telšių žinios“. Telšių rajono apylinkės prokuratūra atmetė Z.

M., B. P. ir V. Z. skundą ir pasiūlė dėl garbės ir orumo įžeidimo privataus kaltinimo tvarka kreiptis į Telšių rajono apylinkės teismą. Telšių rajono savivaldybės Etikos komisija net nenagrinėjo Etikos komisijos nario pareiškėjo A. J. elgesio, nes Etikos komisija gali nagrinėti tik politikų elgesį, o pareiškėjas nėra politikas. Z. M., B. P. ir V. Z. 2012 m. vasario 1 d. pareiškime Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijai nurodė, kad „<...> šmeižikiški, prasimanėliški A. J. pasisakymai negali būti toleruojami, nes žeidžia mūsų garbę ir orumą.

Juo labiau, kad panašaus pobūdžio nepagrįstais kaltinimais J. švaistosi nuolat, tuo klaidindamas visuomenę ir šmeiždamas niekuo dėtus žmones <....>“. Analogiški teiginiai buvo nurodyti ir skunde Telšių rajono apylinkės prokuratūrai. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad Z. M., B. P. ir V. Z. negalėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių „šmeižikiškus ir prasimanėliškus“ pareiškėjo pasisakymus, todėl Etikos komisijos posėdžio metu Z. M., B. P. ir V. Z. dar kartą buvo pasiūlyta kreiptis į Telšių rajono apylinkės teismą, jei jie mano, jog buvo įžeista jų garbė ir orumas ir jei jie tai galės įrodyti.

Tuo ir baigėsi Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijos posėdis, bet nesibaigė Z. M., B. P. ir V. Z. pretenzijos pareiškėjui ir jie raštu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą V. K. Pareiškėjas nurodė, kad Z. M., B. P. ir V. Z. nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, parašė bet ką ir to tarybai pakako, o skunde pagrindinis įrodymas buvo „mūsų nuomone“. Pareiškėjo skunde nurodė, kad, Etikos komisijai nagrinėjant Telšių rajono savivaldybės tarybos nario R. A. klausimą dėl viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo, pastarojo bendrapartietė B.

P. atliko ne Etikos komisijos nario pareigas, o advokatavo R. A., todėl jis pasiūlė jai nusišalinti nuo R. A. bylos nagrinėjimo. Siekiant ateityje išvengti panašių nesusipratimų, Etikos komisija užklausė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK), ar turi bendrapartietis nusišalinti, kai Etikos komisijoje yra nagrinėjamas tos pačios partijos nario klausimas. VTEK paaiškino, kad nors įstatymai to ir nenumato, bet rekomenduoja nurodytu atveju nuo sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrų Etikos komisijos nariui nusišalinti.

Taip pat šiame VTEK išaiškinime buvo nurodyta, kad Etikos komisijų nariams keliami aukščiausi elgesio skaidrumo standartai. Etikos komisija per trumpą laiką nagrinėjo trijų Telšių rajono savivaldybės tarybos narių bylas. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstomų sprendimų projektų pateikimo, registravimo, viešo paskelbimo, darbotvarkės sudarymo, gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų – seniūnaičių, informavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ) 13 straipsnis.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad Telšių rajono savivaldybės taryboje sprendžiant pareiškėjo pašalinimo iš Etikos komisijos klausimą buvo pažeisti VSĮ 13 straipsnio 5, 6, 7, 8, 10 dalių reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir pagrindinės procedūros – sprendimo projekto pateikimo, registravimo, visuomenės informavimo, įtraukimo į darbotvarkę, tarybos posėdyje, sprendžiant pareiškėjo pašalinimo iš Etikos komisijos klausimą, nebuvo suteikta galimybė pareiškėjui išsakyti savo nuomonę, todėl tarybos nariai nebuvo tinkamai informuoti apie pareiškėjo pašalinimo iš Etikos komisijos priežastis, Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimas turi būti panaikintas.

Be to, Z. M., B. P. ir V. Z. prašė įvertinti, ar A. J. gali toliau tęsti Etikos komisijos darbą, o ne pašalinti iš Etikos komisijos, tad yra dar vienas pagrindas, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. T1-134 būtų panaikintas. Skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu yra neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje yra Telšių rajono savivaldybės rajono mero 2012 m. gegužės 3 d. raštas Nr. R8-01-J-548, kuriame rašoma, kad sprendimo projektas buvo viešai paskelbtas sistemoje 2012 m. kovo 29 d. 10.46 val. ir tą pačią dieną 13 val. buvo tarybos posėdis, kuriame priėmė sprendimą.

Reglamentas nustato, kad projektai turi būti pateikti ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas, likus ne mažiau kaip trims darbo dienoms gali būti pranešama tarybos nariams, projekto rengėjams, jog yra tas klausimas neįtrauktas. Tik ypatingais atvejais svarstymas posėdyje gali būti tą pačią dieną, bet tie ypatingi atvejai nustatyti savivaldos įstatyme – stichinės nelaimės, gaisrai, karas, nepaprastoji padėtis. Pareiškėjo keitimas nepatenka nei į vieną iš šių išimtinų atvejų. Buvo pažeistos pareiškėjo teisės pasiaiškinti, apsiginti.

Atsakovas Telšių rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 63–67; 147–149) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-30 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), 35 punkte nustatyta, kad „Išimties atveju sprendimo projektas gali būti pateiktas posėdžio metu, prieš tai įtraukus jo svarstymą į posėdžio darbotvarkę“.

Atsižvelgiant į tai, kad VSĮ 13 straipsnio 5 dalis suteikia teisę tarybos reglamente nustatyti sprendimų projektų pateikimo tvarką, todėl teikiant sprendimo projektą buvo pasinaudota Reglamento 35 punkte numatyta išimtimi. Sprendimo projektas į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktas teisėtai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) asmens kreipimąsi į teismą sieja su besikreipiančio asmens pažeistų teisių ar laisvių gynimu, taip pat nustato galimybę asmeniui ginti ir įstatymo saugomą viešąjį interesą, tačiau tokia teisė suteikiama ne kiekvienam, o tik apibrėžtam subjektų ratui, t. y. prokurorui, administravimo subjektui, valstybės kontrolės pareigūnui, kitoms valstybės institucijoms, tarnyboms ar fiziniams asmenims įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p. ir 56 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareiškėjo, kaip ginčo (administracinės bylos) šalies ir administracinės bylos proceso šalies požymį – materialinį teisinį suinteresuotumą, tai yra pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (LVAT 2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-198/2011, 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009;

Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, administracinių bylų teisenos taisyklės skiriasi. Todėl konkrečioje byloje yra svarbu nustatyti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą.

Sistemiškai vertinant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 ir 3 punktus, 56 straipsnio 1 dalį, galima daryti išvadą, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (LVAT 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64-07).

Susipažinus su skundo turiniu akivaizdu, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kaip asmuo, kurio teisės arba įstatymų saugomi interesai neva pažeisti – ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, ir kaip subjektas, neva turintis teisę ginti viešąjį interesą – ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus, nes „sprendžiant pareiškėjo pašalinimo iš Etikos komisijos klausimą nebuvo suteikta galimybė pareiškėjui išsakyti savo nuomonę“.

LVAT 2011 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-340/2011 pažymėjo, kad bendras įrodinėjimo principas yra tai, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia. Taip pat ABTĮ aiškiai nustato, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teigdamas apie atimtą galimybę išsakyti savo nuomonę, nenurodė jokio teisės akto, kur tokia jo teisė būtų įtvirtinta, kai nuomonės nepareiškimas daro negalimą sprendimo priėmimą.

Darytina išvada, kad pareiškėjas neturi jokio suinteresuotumo apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, todėl paduoti skundo ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu neturėjo teisinio pagrindo. Vadovaujantis VSĮ 15 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Etikos komisijos sudarymas yra išimtinė savivaldybės tarybos diskrecija. Vadovaujantis VSĮ 18 straipsnio 1 dalimi, keisti Etikos komisijos sudėtį gali tik pati savivaldybės taryba.

Taryba sprendimu pakeitė Etikos komisijos sudėtį. Joks galiojantis teisės norminis aktas nenumato, kad pareiškėjas privalo būti Etikos komisijos nariu, todėl Etikos komisijos sudėties keitimas išbraukiant iš šios komisijos narių pareiškėją niekaip negali pažeisti jo teisių ar įstatymo saugomų interesų. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas sprendimą ginčija ne tik dėl to, jog juo buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės, o dėl jų neteisėtumo, t. y. kad sprendimo projekto pateikimo metu buvo pažeistos VSĮ įtvirtintos procedūros.

Pareiškėjas skunde nurodo: „priimant sprendimą buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir pagrindinės procedūros – sprendimo projekto pateikimo, registravimo, visuomenės informavimo, įtraukimo į darbotvarkę, <....>, todėl tarybos nariai nebuvo tinkamai informuoti apie pareiškėjo pašalinimo iš Etikos komisijos priežastis“. Iš šių reikalavimų turinio matyti, kad pareiškėjas siekia apginti įstatymo saugomą viešąjį interesą. Pareiškėjas pagal įstatymą neturi teisės individualiai ginti savivaldybės interesų teisme ir tuo pačiu ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, sprendimo.

Nei VSĮ, nei kitais įstatymais, pareiškėjui nėra suteikti įgaliojimai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Akivaizdu, kad pareiškėjas pagal galiojančius įstatymus negali būti priskirtas prie subjektų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu. Skunde nėra išdėstyti teisiniai argumentai dėl pareiškėjo teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimo – suinteresuotumas apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, taip pat pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę reikšti skundus dėl viešojo intereso gynimo, todėl darytina išvada, jog skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Šiaulių apygardos administraciniam teismui trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. 2012 m. spalio 10 d. pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 86), kuriame nurodo, kad su skundu susipažino ir sutinka, jog byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Šiaulių apygardos administraciniam teismui trečiasis suinteresuotas asmuo K. V. 2012 m. spalio 10 d. pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 87), kuriame nurodo, kad su Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjamu pareiškėjo skundu susipažino, su skundu nesutinka.

Šiaulių apygardos administraciniam teismui trečiasis suinteresuotas asmuo O. L. 2012 m. spalio 12 d. (spaudas ant voko) pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 88), kuriame nurodo, kad šaukimą administracinėje byloje Nr. I-833-289/2012 gavo, su esama medžiaga susipažino, nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvaus.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu (II t., b. l. 19–28) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T1-134 „Dėl Telšių savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-97 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudarymo“ dalį, kurioje į Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijos narius vietoje pareiškėjo A. J. įrašyta O. L., Ryškėnų seniūnijos Lauko Sodos seniūnaitijos seniūnaitė. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės 149,49 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus keturiasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T1-134 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-97 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudarymo“ dalies, kuria į Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijos narius vietoje pareiškėjo A. J. įrašyta O. L., Ryškėnų seniūnijos Lauko Sodos seniūnaitijos seniūnaitė.

Teismas pabrėžė, kad Vietos savivaldos įstatymas (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. aktuali redakcija) apibrėžia, kad vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (VSĮ 3 str. 2 d.). Savivaldos teisę įgyvendina savivaldybės institucijos. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 1–12 punktais.

Teismas nurodė, kad, visų pirmiausia, aiškinant VSĮ 4 straipsnio 6 punkto nuostatą lingvistiniu ir teleologiniu metodu, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas numatytą teisėtumo principą sieja su tuo, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visi jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldos teisę įgyvendinanti institucija yra savivaldybės taryba (VSĮ 11 str. 1 d.).

Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (VSĮ 11 str. 3 d.). Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-30 patvirtinto miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 21 punkte numatyta, kad projektų rengėjai sprendimų projektus, administracijos nuostatų nustatyta tvarka suderintus su savivaldybės administracijos teisės, kalbos tvarkymo ir su finansų specialistais, savivaldybės administracijos direktoriumi bei atitinkamais komitetais, pateikia savivaldybės merui likus ne mažiau kaip 7 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio dienos.

Įvertinęs turimus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad aukščiau nurodytų Reglamento nuostatų nebuvo laikomasi, t. y. sprendimo projektas buvo pateiktas tik 2012 m. kovo 29 d., pažeidus Reglamento 21 punkte numatytą terminą. Sprendimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad sprendimo iniciatorius yra Telšių rajono savivaldybės meras V. K., ir aiškinamojo rašto 3 punkte nurodoma, jog sprendimo tikslas ir uždaviniai yra tokie: norima pakeisti Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudėtį: vietoje A. J., Tryškių seniūnijos Leilėnų seniūnaitijos seniūnaičio, ir K.

V., Žarėnų seniūnijos Kegų seniūnaitijos seniūnaitės, įrašyti O. L., Ryškėnų seniūnijos Laukos Sodos seniūnaitę, ir V. B., Viešvėnų seniūnijos Rudupių seniūnaitijos seniūnaitę. 2012 m. kovo 29 d. tarybos posėdyje svarstant darbotvarkėje numatytą 69 klausimą nurodoma, kad yra gautas kreipimasis (pareiškimas) iš tarybos narių Z. M., V. Z., B. P. dėl A. J. Posėdžio metu buvo perskaityta minėto tarybos narių pareiškimo dalis, kurioje tarybos nariai pažymi, kad „pagal 2011 m. gruodžio 6 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimą Nr. S-1488-(2.5) Etikos komisijos nariams keliami aukščiausi elgesio skaidrumo standartai, A.

J., mūsų nuomone, aiškiai demonstruoja išankstinį nusistatymą savivaldybės tarybos nariams, todėl prašome įvertinti, ar A. J. gali toliau tęsti etikos komisijos darbą.“ Įvertinus byloje turimus rašytinius įrodymus matyti, kad pirmasis pareiškimo sakinys, kuriame nurodoma, kad „2012 m. vasario 29 d. vykusiame Etikos komisijos posėdyje A. J. taip pat įžeidinėjo tarybos narius (atliktas posėdžio diktofoninis įrašas)“, Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje nebuvo perskaitytas. Posėdžio metu, perskaičius tarybos narių pranešimą, toliau tęsiant buvo pasakyta:

„todėl yra siūloma pakoreguoti Etikos komisiją, todėl būtų pirmas punktas“ ir buvo perskaitytas 2012 m. kovo 29 d. sprendimo 1 punktas, supažindinant tarybos narius su Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos narių sąrašu Telšių rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Įvertinus Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. posėdžio vaizdo įrašą, darytina išvada, jog prieš priimant sprendimą į Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijos narius vietoje pareiškėjo A. J. įrašyti O. L., Ryškėnų seniūnijos Lauko Sodos seniūnaitijos seniūnaitę, nebuvo išsakytos tokio sprendimo priėmimo priežastys, nevertintos jokios faktinės aplinkybės, neaptartas trijų tarybos narių pareiškimo turinys, jo pagrįstumas, nebuvo atsižvelgiama, ar konkrečiu atveju yra aktuali iš 2011 m. gruodžio 6 d.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimo Nr. S-1488-(2.5) tarybos narių pareiškime cituojama formuluotė, kad Etikos komisijos nariams keliami aukščiausi elgesio skaidrumo standartai. Tarybos posėdžio metu buvo tik paaiškinta, kokiais motyvais remiantis Etikos komisijos narys A. J. pakeičiamas būtent O. L., Ryškėnų seniūnijos Lauko Sodos seniūnaite, bet visiškai nesvarstytas paties Etikos komisijos nario A. J. pakeitimo klausimas remiantis pareiškimu, kuriuo, juo labiau, buvo prašoma „įvertinti, ar A. J. gali toliau tęsti Etikos komisijos nario darbą“, o ne „pakeisti“, kaip nurodoma sprendimo projekte, ar „koreguoti“, kaip nurodė Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio pirmininkas.

Reglamento 35 punkte numatyta, kad posėdyje svarstomų klausimų sprendimų projektai ir, esant reikalui, papildoma medžiaga tarybos nariams pateikiami ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki posėdžio. Atsakovas nurodo, kad dėl ginčui aktualaus klausimo buvo pritaikyta Reglamento 35 punkto norma, numatanti, jog „išimties atveju sprendimo projektas gali būti pateiktas posėdžio metu, prieš tai įtraukus jo svarstymą į posėdžio darbotvarkę“. Lietuvių kalbos žodyne žodis „išimtis“ aiškinamas kaip „nukrypimas nuo bendros normos, nuo bendros taisyklės“. 2012 m. kovo 29 d. tarybos posėdžio pradžioje buvo nurodyta, kad „darbotvarkėje su papildomais klausimais yra 69 klausimai ir 70-as yra informacija“.

Taip pat informuota, kad „yra siūlymas atidėti 36, 56 ir 57 klausimus“, pasakius šią informaciją, buvo paskelbtas balsavimas už darbotvarkę. Tarybos posėdžio metu nebuvo pranešta, informuota, kad į darbotvarkę 69 klausimas būtų buvęs įtrauktas išimties tvarka. Reglamento 26 punkte numatyta, kad posėdyje svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių šio Reglamento V skyriuje nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. VSĮ 13 straipsnio 7 dalis numato, kad savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.

Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Aukščiau minėtų nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad sprendimo projektas buvo pateiktas tik 2012 m. kovo 29 d., nesilaikant Reglamento V skyriuje nustatytos tvarkos, ir svarstomas tą pačią dieną įtraukus jį į darbotvarkę nesilaikant VSĮ ir Reglamento nuostatose numatytų procedūrų ir taisyklių. VSĮ 13 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui – seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene.

Reglamento 16 punktas numato, kad gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui – seniūnaičiui, apie posėdžio laiką ir vietą pranešama ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios per vietinę periodinę spaudą, nurodant, jog su posėdžio darbotvarke susipažinti galima savivaldybės administracijos skelbimų lentoje ir internetiniame puslapyje. Reglamento 28.4 punkte numatoma, kad posėdžio pirmininkas suteikia žodį tarybos nariams pagal išankstinę registraciją ir, jeigu taryba neprieštarauja, kitiems asmenims, vadovauja svarstymo eigai.

Reglamento 18 punktas numato, kad tarybos posėdžiai yra atviri. Juose turi teisę dalyvauti ir tarybai leidus pasisakyti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, Vyriausybės atstovas, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius, apskrities atstovai ir kiti kviestieji asmenys. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti Reglamento 30 punkto nustatyta tvarka.

Reglamento 30 punkte numatyta, jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti ne daugiau kaip du klausimus pranešėjams ir kalbėti iki 5 min. Telšių rajono savivaldybės mero 2014 m. balandžio 25 d. rašte Nr. M7-140 (II t., b. l.

2) nurodoma, kad apie ginčijamo sprendimo projekto įtraukimą į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę bei šio sprendimo svarstymą 2012 m. kovo 29 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje, taip pat apie galimybę pateikti paaiškinimus svarstomu klausimu pareiškėjas A. J. asmeniškai informuotas nebuvo. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo, Reglamento nuostatas bei Telšių rajono savivaldybės mero rašte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti tarybos posėdyje, užduoti klausimus dėl svarstomo klausimo, kalbėti posėdyje Reglamento 30 punkto nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas, argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas. Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba savivaldos teisės įgyvendinimo savivaldybės bendruomenės interesų prasme yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (VSĮ 3 str. 3 d. 1 p.). Šių teisių ir pareigų suteikimas įstatymu reiškia, kad savivaldybės taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus ir priimdama administracinius sprendimus, be kita ko, turi vadovautis ir administracinės teisės bendraisiais principais (teisėtumo, teisinės valstybės, asmenų lygybės, viešumo, kt.) bei specialiaisiais principais (kompetencijos nustatymo ir diferencijavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt.).

Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės taryba, įgijusi pagal įstatymą viešojo administravimo teises ir pareigas, jos kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų normų, savo veikloje vadovautis minėtų principų visuma, užtikrinti, jog priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Šiuo atveju konstatuotina, kad priimant Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T1-134 „Dėl Telšių savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-97 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudarymo“ dalį, kurioje į Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijos narius vietoje pareiškėjo A.

J. įrašyta O. L., Ryškėnų seniūnijos Lauko Sodos seniūnaitijos seniūnaitė, buvo pažeistos Reglamentu nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, nebuvo laikomasi aukščiau minėtų Vietos savivaldos įstatyme numatytų principų bei su sprendimo priėmimu susijusių procedūrų tvarkos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Teismas nurodė, jog konstatavus aukščiau minėtus Reglamento taisyklių ir procedūrų pažeidimus priimant sprendimo dalį dėl Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijos sudėties pakeitimo, konkrečiai susijusią, t. y. turinčią tiesioginės įtakos pareiškėjo (Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-97 paskirto Etikos komisijos nariu) teisėms ir pareigoms, nėra toliau tikslinga analizuoti atsakovo pateiktų argumentų dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo buvimo šioje administracinėje byloje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T1-134 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-97 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudarymo“ dalis, kurioje į Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijos narius vietoje pareiškėjo A. J. įrašyta O. L., Ryškėnų seniūnijos Lauko Sodos seniūnaitijos seniūnaitė, yra neteisėta, todėl naikintina.

Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti jo prašomas išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 100 Lt žyminį mokestį. Taip pat buvo pateikti 2012 m. rugsėjo 25 d. (I t., b. l. 74) ir 2014 m. balandžio 16 d. (I t., b. l. 187) prašymai dėl kelionės išlaidų. Su pareiškėjo prašymais atlyginti transporto išlaidas pateikiami UAB „Kvistija“ 2012 m. rugsėjo 24 d. kvitas Nr. 125/1436 (I t., b. l.75), UAB „Kvistija“ 2014 m. balandžio 16 d. kvitas Nr. 28/2013 (I t., b. l. 188), iš kurių matyti, kad minėtomis dienomis buvo mokėta už dyzelinį kurą. Vadovaujantis LR susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikos nuostatomis bei įvertinus automobilio AUDI 80 variklio darbinį tūrį (1896 cm3) (I t., b. l. 76) ir AUDI A6 variklio darbinį tūrį (1896 cm3) (I t., b. l. 189), sunaudotiną kuro normą (100 km ~ 5,91 l), Tryškiai–Šiauliai atstumą (48 km) bei pareiškėjo pateiktuose kvituose esančios kuro kainos vidurkį, darytina išvada, kad patirta pareiškėjo transporto išlaidų suma yra 49,49 Lt. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės priteistina 149,49 Lt (100 Lt žyminis mokestis + 49,49 Lt transporto išlaidų suma) bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Telšių rajono savivaldybė apeliaciniu skundu (II t., b. l. 32–36) prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti; apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti anksčiau nurodyto prašymo – panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, konstatuodamas, jog priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeista Reglamento 5 skyriaus sprendimų pateikimo tvarka, netiesiogiai nurodė, jog tarybos sprendimų pateikimas išimties tvarka posėdžio metu yra negalimas. Atkreipia dėmesį, kad savivaldybė atsiliepime bei posėdžio metu aiškiai nurodė, jog ginčijamo tarybos sprendimo projektas buvo pateiktas svarstyti tarybos posėdžiui vadovaujantis Reglamento 35 punktu, kuriame nustatyta, jog „Išimties atveju sprendimo projektas gali būti pateiktas posėdžio metu, prieš tai įtraukus jo svarstymą į posėdžio darbotvarkę“". Į darbotvarkę klausimas įtrauktas savivaldybės tarybos sprendimu, kaip tai numato Reglamento 22 punktas. Reglamento 35 punktas yra galiojantis, kuris leidžia tarybos sprendimų projektus išimties atveju, t. y. nukrypstant nuo bendrų taisyklių, pateikti Tarybos posėdžio metu, nesilaikant bendrų tarybos sprendimų pateikimo procedūrų ir taisyklių, numatytų Reglamento 5 skyriuje, todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad priimant Tarybos sprendimą buvo pažeistos Reglamento 5 skyriaus procedūros ir taisyklės, nustatančios sprendimų projektų pateikimo tvarką.

2. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimų. Šiai dienai norminio administracinio akto - Reglamento, 35 punkto atitiktis įstatymams nėra tiriama, todėl galiojant Reglamento 35 punktui tarybos sprendimo projekto pateikimas tarybos posėdžiui išimties tvarka yra galimas ir tai neprieštarauja Reglamento 5 skyriui. Teismas nemotyvavo, kodėl galiojant Reglamento 35 punktui jis negali būti taikomas.

3. Ši administracinė byla, kurioje priimtas ginčijamas sprendimas, buvo sustabdyta teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-833-289/2012 iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3594-171/2012 ir sprendimas šioje byloje įsiteisės. VAAT 2013 m. vasario 27 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. spalio 21 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013. LVAT paliko nepakeistą VAAT sprendimą. Įsigaliojusiame VAAT sprendime konstatuota, kad sprendimas, kurį priimant dalyvavo skundžiami politikai, nėra individualus teisės aktas – jis yra ne dėl pareiškėjo pašalinimo iš Etikos komisijos sudėties, bet dėl naujos šios komisijos sudėties patvirtinimo. Ginčijamu sprendimu savivaldybės taryba pakeitė Etikos komisijos sudėtį. Etikos komisijos sudėties pakeitimas pagal ABTĮ 2 straipsnio 2 dalies prasmę laikytinas vidaus administravimo veikla, užtikrinančia viešojo administravimo subjekto savarankišką funkcionavimą, kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Tokie viešojo administravimo subjekto sprendimai nelaikytini individualiais teisės aktais, nes jie neatitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyto individualaus teisės akto apibrėžimo, todėl ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme administraciniai teismai bylų dėl šių viešojo administravimo subjekto sprendimų nenagrinėja. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, administracinė byla turi būti nutraukta, nes skundą teismas turėjo atsisakyti priimti. Visi šie argumentai buvo išdėstyti nagrinėjant administracinę bylą teismo posėdžio metu, tačiau dėl jų teismas, pažeisdamas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą, visai nepasisakė. Teismo nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nesuteikia teisės teismui iš vis ignoruoti šioje apeliacinio skundo dalyje minimą argumentą, juolab, kad tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų, kurio pagrindu buvo prašoma nutraukti bylą. Tokios pozicijos dėl galimybės nagrinėti administracines bylas dėl sprendimų, kurie laikytini vidaus administravimo veikla, laikosi ir LVAT (pvz., 2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-198/2011).

4. Ginčijamas sprendimas nėra individualus administracinis aktas, todėl tokio akto turiniui netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytos taisyklės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-134 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T1-97 „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ į Telšių rajono savivaldybės Etikos komisijos narius vietoje pareiškėjo A. J. įrašyta O. L., Ryškėnų seniūnijos Lauko Sodos seniūnaitijos seniūnaitė. Į teismą kreiptasi būtent dėl šios sprendimo, priimto vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, dalies panaikinimo (1 t., b.l. 7).

Teisėjų kolegijos vertinimu, priimtas ir apskųstas savivaldybės tarybos sprendimas patenka į individualaus akto definiją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d.).

Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog akto priskirtinumą norminiams ar individualiems teisės aktams lemia akto turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2282/2006; Administracinių teismų praktika Nr. 10, p. 169-184). Iš 2012 m. kovo 29 d. sprendimo turinio matyti, kad juo pareiškėjui panaikinta teisė veikti kaip savivaldybės Etikos komisijos nariui. Vadinasi, tam tikros teisinės pasekmės bendrine prasme vis dėlto atsirado. A. J. neteko teisės dalyvauti Etikos komisijos sudėtyje bei vykdyti komisijai įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 15 str. 3 d. – redakcija galiojusi 2012 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimo metu). Taigi Telšių rajono savivaldybės taryba atliko veiksmą, kuriuo A. J. turėtų teisių apimtis pasikeitė – jos susiaurėjo.

Skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje buvo pasisakyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Administracinę komisiją ir Etikos komisiją.

Minėtos teisės normos analizė leidžia teigti, jog sprendimas dėl Etikos komisijos sudarymo, jos personalinio keitimo yra politinės diskrecijos klausimas ir šioje apimtyje (politinė motyvacija) administracinis teismas neturėtų pagrindo minimo akto tikrinimui per Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prizmę, kur yra reikalaujama teisės aktą faktiškai pagrįsti, bei teisės intervencijai politinės motyvacijos aspektu dėl konkretaus asmens (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Kita vertus, jei pareiškėjas įrodo, jog toks aktas priimtas pažeidžiant fundamentalius dalykus (kitam asmeniui suteikta privilegija dėl jo lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir pan.), nepaisant akto politinio pobūdžio, manytina, šias aplinkybes būtų pagrindas tikrinti ir joms pasitvirtinus, paprastai, daryti intervenciją į skundžiamą teisės aktą ar jį naikinti. Nesant aptariamo aspekto, lieka tik procedūrinio pobūdžio momentas, liečiantis konkretų asmenį, kuris turi teisę ginčyti tokį teisės aktą dėl padarytų procedūrinių pažeidimų. Juk Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Paminėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004) ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis aiškinama kaip įtvirtinanti pareiškėjo, kaip ginčo (administracinės bylos) šalies ir administracinės bylos proceso šalies požymį – materialinį teisinį suinteresuotumą, t. y. pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas (apeliantas) siekia išsaugoti teisę dalyvauti savivaldos institucijos darbe, o konkrečiai savivaldybės Etikos komisijoje.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl apskųsto teisės akto draudimo tikrinti administraciniuose teismuose Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o dėl to, ar buvo padaryti procedūriniai pažeidimai priimant ginčo savivaldybės tarybos sprendimą bei, ar jie laikytini esminiais, kurie pirmosios instancijos teismo nuomone, nulėmė ginčo akto naikinimą, pasisakytina žemiau.

Prašant panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodyta, jog 2012 m. kovo 29 d. sprendimas grįstas Reglamento 35 punktu, suteikusiu teisę sprendimo projektą pateikti posėdžio metu, prieš tai įtraukus jo svarstymą į posėdžio darbotvarkę.

Pagrindinis dalykas, ką turėjo patikrinti pirmosios instancijos teismas, ar tarybos posėdžio darbotvarkė buvo papildyta laikantis nustatytos tvarkos, į ką atsakyta neigiamai, dėl ko ir panaikinta 2012 m. kovo 29 d. sprendimo dalis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su padaryta išvada. Neatkartojant pirmosios instancijos teismo įvardytų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų reglamentuojančių savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės sudarymą, papildymą ar pakeitimą pažymėtina, jog įstatymų leidėjas tai pakankamai aiškiai apibrėžė. Siekiant papildyti, pakeisti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, būtini sekantys veiksmai: pirma, komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymas, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios, antra, savivaldybės tarybos sprendimas (tikrinamoje administracinėje byloje sprendimo projektas buvo pateiktas tą pačią sprendimo priėmimo dieną ir dėl to ginčo nėra). Tai bendra savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo ar pakeitimo tvarka, kurios nesilaikyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Išskirtinais atvejais, t. y. ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais vien tik meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Bet tam buvo reikalinga ekstremali situacija, o jos nebuvimas šioje administracinėje byloje akivaizdus, kas paneigė teisę ir šios taisyklės taikymui, todėl apeliacija į Reglamento 35 punktą laikytina nepagrįsta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad jis yra teisėtas bei pagrįstas. Taip pat neturi visiškai jokio pagrindo teigti apie padarytus procesinės teisės pažeidimus, nes skundžiamas teismo sprendimas priimtas laikantis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų (86-87 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Telšių rajono savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius