A-1337-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedA-1337-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovo A. Š. (toliau – ir atsakovas) 641,24 Lt (185,72 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A-1337-556/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01147-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) kreipėsi į teismą (b. l. 3–7), prašydamas priteisti iš atsakovo A. Š. (toliau – ir atsakovas) 641,24 Lt (185,72 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas paaiškino, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos atsakovas yra ½ dalies buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas.
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu (b. l. 24–28) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 544,49 Lt (157 Eur) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymo kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251), Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktu, Nuostatų V skyriumi ir 1 priedu.
Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatė, kad atsakovas 2000 m. birželio 6 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. M-6383 nuosavybės teise įgijo ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą proporcingai valdomos nuosavybės daliai ir pateikė mokėjimo pranešimą sumokėti vietinę rinkliavą. Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis nustatyta tvarka dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį.
Teismas, pasisakydamas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo, rėmėsi LVAT administracinėmis bylomis Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 7 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties penkerių metų terminui reikalauti sumokėti vietinę rinkliavą už įvardijamą laikotarpį, todėl konstatuota, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas (penkerių metų terminas suėjo 2014 m. liepos 16 d.), todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas teismui nepateikia mokėjimo pranešimo už 2009 metus, kuriuo apskaičiuota vietinė rinkliava ir kuris atsakovui turėjo būti pateiktas atitinkamai iki 2009 m. vasario 1 d. ir jame apskaičiuota 2009 metais (nurodant ketvirčiais ir už visus metus mokėtiną rinkliavą) mokėtina vietinė rinkliava, todėl teismas spręsdamas apie ketvirčiais mokėtiną vietinę rinkliavą vadovavosi būtent atsakovo 2014 m. rugsėjo 25 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-1926, kurioje nurodytas rinkliavos dydis už 2009 metus. Už visus 2009 metus turėjo būti sumokėta 129 Lt vietinės rinkliavos suma ir vienam ketvirčiui tenkanti rinkliavos dalis yra 32,25 Lt (129 : 4 = 32,25 Lt). Už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. mokėtinos vietinės rinkliavos dalis yra 96,75 Lt (32,25 x 3 = 96,75). Taigi laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra 96,75 Lt ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, ši reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Atitinkamai sumažinta priteistinos vietinės rinkliavos suma už šį nekilnojamojo turto objektą iki 544,49 Lt (641,24 – 96,75 = 544,49 Lt).
Teismas, šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodė litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 31–33) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas iš dalies tenkindamas prašymą nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Kadangi mokestis yra tiksliai apibrėžtas MAĮ ir yra nurodytas baigtinis mokesčių sąrašas, tad vietinės rinkliavos mokėtojas negalėtų būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju semantine prasme. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava yra skirtingo pobūdžio mokėjimai ir negali būti tapatinami. MAĮ nustato sutrumpintą priverstinio išieškojimo penkerių metų senaties terminą. Tačiau teisės teorijoje pripažįstama, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, dėl ko netinkamai perskaičiuojama litų suma į eurus. Pareiškėjas remiasi minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 ir 2, 5 dalimis ir teigia, kad apskaičiuotai vietinei rinkliavai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą neturėtų būti taikoma įstatymo nuostata, numatanti, jog po litų perskaičiavimo į eurus, skaičius apvalinamas vieno euro tikslumu (LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. 4 d.). Taikant tokį litų į eurus perskaičiavimo būdą, kurį pritaikė pirmosios instancijos teismas, į savivaldybės biudžetą nebus surinkta apskaičiuota vietinės rinkliavos suma, dėl ko atsiras biudžeto deficitas. Kita vertus, pritaikius tokį valiutos konvertavimą, skolininkui sumažėja mokėtina vietinės rinkliavos suma, o tai pažeidžia teisingumo principą tiek pareiškėjo, tiek savivaldybės, tiek kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu. Tuo pačiu pabrėžia, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl pagrindo teigti, jog atsakovas nepripažįsta jam pareikšto reikalavimo, nėra, be to, atsakovas neprašė taikyti senaties termino. Teismas netinkamai taikydamas senaties termino institutą priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė MAĮ įtvirtintą penkerių metų senaties terminą ir priteistą vietinės rinkliavos sumą netinkamai perskaičiavo į eurus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vietinės rinkliavos priteisimas laiko atžvilgiu, atliktinas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Teismų įstatymo 33 str.).
Kitokiai išvadai teisėjų kolegija neturi teisinių priežasčių, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo senaties instituto taikymo iš principo pripažintinas nepagrįstu, bet tam tikra teismo sprendimo korektūra atliktina.
Į pirmosios instancijos teismą kreiptasi 2014 m. spalio 8 d. (b.l. 3). Vietinės rinkliavos prašyta priteisti už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas priteisė už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau MAĮ 68 straipsnio 1 dalies pagrindu turėjo būti priteista už visus 2009 m., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas aptarta apimtimi keistinas, priteisiant vietinę rinkliavą ir už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d.
Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas, perskaičiuodamas priteistą vietinės rinkliavos sumą iš litų į eurus, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra netaikytina minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalis. Pagal dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT administracinės bylos Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015) perskaičiuojant priteistas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus, vis dėlto turi būti taikoma Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir suma apvalinama euro centų tikslumu.
Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus priteistiną pakoreguotą bendrą 641,24 Lt sumą į eurus, ji būtų lygi 185,72 Eur (b.l. 8).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš A. Š. (A. Š.) 185, 72 eurus (šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir septyniasdešimt du euro centus) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Irmantas Jarukaitis
Arūnas Sutkevičius