AS-146-1113-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-1113/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03691-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno apylinkės prokuratūrai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 4 d. gautas (el. paštu gautas 2014 m. rugsėjo 1 d.) pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) atskirasis skundas (I t., b. l. 163–167) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalies, kuriame pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui atlikti bet kokius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui leisti Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno apylinkės prokuratūrai ar kitoms pavaldžioms prokuratūros įstaigoms atlikti bet kokius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui leisti Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno apylinkės prokuratūrai ar kitoms pavaldžioms prokuratūros įstaigoms atlikti bet kokius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (II t., b. l. 1–2) pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuluota sprendžiant klausimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (žr. 2008 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556–587/2008, 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-483/2013), pažymėjo, kad teismas gali uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurių atlikimas turėtų įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo nuomone, pagal byloje esančius duomenis nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki ginčijamų aktų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pareiškėjas nepagrindė ir teismas nenustatė, kad tam tikrų veiksmų atlikimas pareiškėjo nurodomose baudžiamosiose bylose turėtų įtakos būsimo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymui. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pateikiant naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 7), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai pagal teisės aktus neišnagrinėjo visų įrodymų ir aplinkybių, netinkamai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo argumentus bei jų teisinį pagrindą. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, kad atsakovų ir kitų nurodytų asmenų veiksmų atlikimas įvardytose baudžiamosiose bylose turės įtakos būsimo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymui. Pareiškėjo manymu, teismas skundžiama 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taip pat nepagrįstai vilkina bylos nagrinėjimą, trukdo jam gintis baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nepagrįstai ir neteisėtai neišreikalavo baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžiagos ir jos nevertino kartu su pareiškėjo prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, pasinaudodamas administracine teisena, siekia procesinių tikslų nagrinėjamose baudžiamosiose bylose. Tokių procesinių veiksmų apskundimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK). Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko ir baudžiamąjį persekiojimą vykdo prokurorai, taip pat Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo normas, reglamentuojančias prokurorų veiklos nepriklausomumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2297/2012). Taigi pareiškėjo prašymas administracinio proceso tvarka negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis priimta visapusiškai ir objektyviai neįvertinus visų aplinkybių bei pareiškėjo argumentų.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viena iš galimų reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1 punktas). Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tarp ir jų ir dėl draudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, šia teise negalima piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Pareiškėjas atskirajame skunde (gautas teisme paštu 2014 m. rugsėjo 4 d., el. paštu – 2014 m. rugsėjo 1 d.) pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui atlikti bet kokius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) uždrausti atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui leisti Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno apylinkės prokuratūrai ar kitoms pavaldžioms prokuratūros įstaigoms atlikti bet kokius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui leisti Kauno apygardos prokuratūrai ir Kauno apylinkės prokuratūrai ar kitoms pavaldžioms prokuratūros įstaigoms atlikti bet kokius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjas pateiktu prašymu iš esmės siekia, kad atsakovams būtų uždrausta atlikti ar leisti ikiteisminio tyrimo institucijoms atlikti bet kokius veiksmus baudžiamosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Vertinant pareiškėjo pareikšto prašymo turinį atskirojo skundo nagrinėjimo ribose, atsižvelgtina į administracinių teismų kompetenciją, nustatytą ABTĮ 15 straipsnyje, į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, taip pat į šio ABTĮ 16 straipsnį, kuriame nurodytos bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 16 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (1 dalis). Taip pat administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų) (2 dalis). Taigi, įstatyme yra aiškiai nustatyta, kad į administracinių teismų kompetenciją nepatenka bylos, priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, taip pat bylos dėl prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų (sprendimų), susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, prokurorui baudžiamajame procese yra priskirta ikiteisminio tyrimo organizavimo ir jam vadovavimo, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos baudžiamajame procese kontrolės funkcija (BPK 164 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai, 16 straipsnio 1 dalis).

Nors pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios formaliai atitinka ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau sritis, kurioje prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (prokurorų procesiniai veiksmai, susiję su atitinkamų pareiškėjo nurodytų baudžiamųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimu), neįeina į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis). Taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjo nurodytoje srityje, administracinis teismas viršytų jam suteiktą kompetenciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, nors ir nesivadovavo pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išsprendimui aktualia ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, o vadovavosi bendrosiomis nuostatomis dėl ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo paskirties, tačiau netenkindamas pareiškėjo prašymo priėmė procesiškai teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija, patikslindama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis