AS-261-1132-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-1132/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02663-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P., A. L., A. L. ir kitų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P., A. L., A. L., A. V., D. R., D. R., G. K., K. V., L. G., R. S., R. Ž., S. Š., V. L. (V. L.), V. R., V. S., V. L., V. Š., individualios įmonės „Natūrali tekstilė“, mažosios bendrijos „Aimijus“, mažosios bendrijos „Giesole“, mažosios bendrijos „Nastelga“, uždarosios akcinės bendrovės „AEC Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „Animpeksas“, uždarosios akcinės bendrovės „Anviga“, uždarosios akcinės bendrovės „Dynamic solar“, uždarosios akcinės bendrovės „DS10“, uždarosios akcinės bendrovės „DS11“, uždarosios akcinės bendrovės „DS2“, uždarosios akcinės bendrovės „DS3“, uždarosios akcinės bendrovės „DS6“, uždarosios akcinės bendrovės „DS7“, uždarosios akcinės bendrovės „DS8“, uždarosios akcinės bendrovės „DS9“, uždarosios akcinės bendrovės „Energija-saulė“, uždarosios akcinės bendrovės „Engera“, uždarosios akcinės bendrovės „Etipas“, uždarosios akcinės bendrovės „Genera“, uždarosios akcinės bendrovės „Grindukas“, uždarosios akcinės bendrovės „Henora“, uždarosios akcinės bendrovės „Hensira“, uždarosios akcinės bendrovės „Infinity power“, KLI LT, uždarosios akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės „LumaHell“, uždarosios akcinės bendrovės „Ostira“, uždarosios akcinės bendrovės Sandita“, uždarosios akcinės bendrovės „Sanesetas“, uždarosios akcinės bendrovės „Sauleda“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės misija“, uždarosios akcinės bendrovės „Saulės šviesa“, uždarosios akcinės bendrovės „Sigerta“, uždarosios akcinės bendrovės „Stogvyda“, uždarosios akcinės bendrovės „Tanvira“, uždarosios akcinės bendrovės „Virtualios sistemos“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. P., A. L., A. L. ir kt. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą, pasirašytą advokato Lino Jako, kuriame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, be kita ko, prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-0584-189/2014 ir priimti sprendimą, kuriuo būtų patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (VI t., b. l. 137-138) atsisakyta priimti pareiškėjų vardu advokato L. Jako teismui pateiktą apeliacinį skundą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika, teismas pažymėjo, jog tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama apsaugoti pareiškėją, kurio vardu veikia atstovas, nes atitinkamais atvejais teisę apskųsti teismo sprendimą ar nutartį turinčio asmens ir jo atstovo pozicijos dėl būtinybės skųsti teismo sprendimą ar nutartį gali skirtis.

Pareiškėjų vardu teismui pateiktą skundą pasirašė advokatas L. Jakas, tačiau teismui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad advokatas yra įgaliotas apskųsti teismo priimtus sprendimus bei nutartis. Iš teismui pateiktų su pareiškėjais sudarytų teisinių paslaugų teikimo sutarčių išrašų (I t., b. l. 135-187) teismas nustatė, kad advokatui L. Jakui teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis specialiai nebuvo aptarta. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų vardu apeliacinį skundą teismui pateikė neįgaliotas asmuo.

Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-678/2012; 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-133/2012; 2011 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-516/2011 ir kt.), teismas atsisakė priimti apeliacinį skundą ir pripažino, jog kitų apeliacinio skundo trūkumų (netiksliai nurodyta skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo data bei administracinės bylos numeris; nepateikti įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą) šalinimas nėra tikslingas.

III. Pareiškėjų A. P., A. L., A. L. ir kitų vardu advokatas Linas Jakas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Nurodo, kad į pareiškėjams teiktinų paslaugų apimtį pagal su pareiškėjais sudarytas teisinių paslaugų teikimo sutartis įėjo pareiškėjų atstovavimas visose įmonėse, įstaigose ir/ar organizacijose visais klausimais, susijusiais su nuostolių, sąlygotų Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 17 d. priimtų Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) pataisų, atlyginimu, tam tikslui bet kokių reikiamų dokumentų gavimu ir pateikimu, parengimu, pasirašymu bei bet kokių su pavedimo atlikimu susijusių prašymų, reikalavimų, pareiškimų pateikimu, pareiškėjų atstovavimu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat pareiškėjų atstovavimu visuose Lietuvos Respublikos teismuose civilinėse ir/ar administracinėse bylose su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis pareiškėjui, ieškovui, atsakovui ir trečiajam asmeniui, ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) pareiškimu ir pasirašymu, su teise visiškai ar iš dalies atsisakyti reikalavimų, keisti ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) pagrindą ar dalyką, sudaryti taikos sutartį, taip pat atlikti kitokius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Taigi, iš teismui pateiktų išrašų iš teisinių paslaugų sutarčių matyti, kad advokatas buvo įgaliotas atstovauti pareiškėjus ne bet kokiuose santykiuose, o santykiuose, susijusiuose dėl nuostolių, sąlygotų Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. sausio 17 d. priimtų AIEĮ pataisų, atlyginimu. Tam advokatui buvo suteikta teisė atstovauti pareiškėjus visuose administraciniuose teismuose administracinėse bylose, įskaitant ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Dėl to nėra pagrindo abejoti advokato teise atstovauti pareiškėjus apeliacinėje instancijoje ir jų vardu pateikti skundą dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo priimto sprendimo šioje byloje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 2 dalį trūkumų šalinimo instituto taikymas yra privalomas veiksmas nustačius, jog apeliacinis skundas neatitinka nurodyto straipsnio (ABTĮ 130 str.) reikalavimų, todėl teismas, nustatęs, jog šiuo atveju nepateikti įgaliojimai pasirašyti apeliacinį skundą, turėjo pareigą nustatyti terminą trūkumams pašalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-56/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, jog jei nėra akivaizdu, kad skundas paduotas neturint įgaliojimų (pirminiame atstovavimo dokumente nėra aiškaus įgaliojimo vesti bylą konkrečiame teisme ar pasirašyti skundą, apskųsti teismo sprendimus ar nutartis ir kt. arba nėra tinkamo pirminio atstovavimo dokumento), teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (2013 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-236/2013, 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012, 2006 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-382/2006). Šiuo atveju negali būti teigiama, jog advokatas akivaizdžiai neturėjo įgaliojimų pateikti apeliacinį skundą, kadangi advokatas pareiškėjus jau atstovavo pirmosios instancijos teisme šioje byloje ir buvo pateikęs jo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus. Teismas, neįsitikinęs advokato įgaliojimų nebuvimu, iš karto atsisakė priimti apeliacinį skundą, taip pažeisdamas ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą trūkumų šalinimo procedūrą.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, nusprendė nesant tikslinga šalinti kitus apeliacinio skundo trūkumus (patikslinti skundžiamo teismo sprendimo priėmimo datą bei numerį ir pateikti įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį). Tačiau pareiškėjai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Galiausiai, advokatas yra parengęs jo įgaliojimus atstovauti pareiškėjus patvirtinančius dokumentus, todėl, teismui nusprendus šių dokumentų pareikalauti, jie bus pateikti teismui.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliacinį skundą teismui pateikė neįgaliotas asmuo, kadangi, kaip teisingai pažymėjo teismas, advokatui L. Jakui teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis specialiai nebuvo aptarta. Tuo tarpu, pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 3 dalį, atstovo teisė apskųsti teismo sprendimą ar nutartį turi būti specialiai aptarta įgaliojime.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti, kadangi ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų atstovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų apeliacinį skundą, kaip paduotą įgaliojimų neturinčio atstovo (ABTĮ 134 str. 3 d. 3 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 4 dalis numato, jog apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal įstatymą. Kai apeliacinį skundą paduoda advokatas, atstovas pagal įstatymą, įmonių ar institucijų vadovų įgalioti asmenys, prie jo turi būti pridedamas dokumentas, įrodantis jį paduodančio asmens įgaliojimus.

Atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus ABTĮ 50 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose numatytus veiksmus. Įgaliojimas atlikti kiekvieną šių veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 3 d.).

Prie išimtinių atstovo pagal pavedimą teisių, kurios turi būti specialiai aptartos atstovo įgaliojime, priskirta ir teisė atstovui apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (ABTĮ 50 str. 2 d. 6 p.). Tokios teisės išskyrimas nėra savitikslis, kadangi bet koks sprendimo ar nutarties apskundimas yra susijęs su skundžiančio asmens diskrecija, pasveriant tai, ar apskundimas yra tikslingas, kokios gali būti skundo teisinės pasekmės, ar racionalu skųsti teismo sprendimą ar nutartį, kurie iš esmės tenkina asmenį. Todėl teisę apskųsti teismo sprendimą ar nutartį turinčio asmens ir jo atstovo požiūris dėl būtinybės skųsti teismo sprendimą ar nutartį gali skirtis. Dėl nurodytų priežasčių įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti asmens teises bei apriboti atstovo pagal pavedimą diskreciją, teismo sprendimų ir nutarčių apskundimo teisę atstovui pagal pavedimą priskyrė prie specialiai aptartinų įgaliojime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-530/2010).

Jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimų (tarp jų ir reikalavimo prie apeliacinio skundo pridėti dokumentą, įrodantį jį paduodančio asmens įgaliojimus), nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 134 str. 2 d.). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas (ABTĮ 134 str. 3 d. 3 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinį skundą turi būti atsisakoma priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu tuo atveju, kai iš bylos duomenų yra aišku, jog apeliacinį skundą paduodantis atstovas neturi atitinkamų įgaliojimų (žr., pvz., 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-56/2009). Vis dėlto, jei iš bylos medžiagos nėra akivaizdu, kad skundas paduotas neturint įgaliojimų (pvz., byloje yra orderis, kuris nesuteikia teisės apskųsti teismo sprendimą), teismas turėtų nustatyti terminą trūkumams pašalinti ar pasiūlyti atstovui pateikti papildomus duomenis apie jam suteiktus įgalinimus, o ne iš karto atsisakyti priimti atskirąjį skundą ar nutraukti apeliacinį procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-382/2006).

Iš su pareiškėjais sudarytų teisinių paslaugų teikimo sutarčių išrašų (I t., b. l. 135-187) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad advokatui L. Jakui teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis specialiai nebuvo aptarta. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų vardu apeliacinį skundą teismui pateikė neįgaliotas asmuo, t. y. teismui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad advokatas yra įgaliotas apskųsti teismo priimtus sprendimus bei nutartis.

Iš tų pačių su pareiškėjais sudarytų teisinių paslaugų teikimo sutarčių išrašų (I t., b. l. 135-187) matyti, jog į pareiškėjams teiktinų paslaugų apimtį pagal su pareiškėjais sudarytas teisinių paslaugų teikimo sutartis įėjo ir pareiškėjų atstovavimas visuose Lietuvos Respublikos teismuose civilinėse ir/ar administracinėse bylose su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis pareiškėjui, ieškovui, atsakovui ir trečiajam asmeniui, ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) pareiškimu ir pasirašymu, su teise visiškai ar iš dalies atsisakyti reikalavimų, keisti ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) pagrindą ar dalyką, sudaryti taikos sutartį, taip pat atlikti kitokius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, nebuvo akivaizdu, kad skundas paduotas neturint įgaliojimų, kadangi sąlyga „atlikti kitokius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu“, atsižvelgiant į prieš ją išvardytas atstovo teises, gali apimti ir teismo sprendimo apskundimo teisę, todėl daryti vienareikšmę išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjų vardu apeliacinį skundą teismui pateikė neįgaliotas asmuo, pakankamo pagrindo nebuvo. Remdamasis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti ar pasiūlyti atstovui pateikti papildomus duomenis apie jam suteiktus įgalinimus (įskaitant ir kitus teismo išvardytus apeliacinio skundo trūkumus), o ne iš karto atsisakyti priimti apeliacinį skundą.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir pareiškėjų apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų A. P., A. L., A. L. ir kitų atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys