AS-19-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-19-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03138-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl perkėlimo iš Alytaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (paštu išsiųstas 2014 m. birželio 16 d.) bei jo papildymu (paštu išsiųstas 2014 m. birželio 20 d.), prašydamas būti perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus, kuriuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pareiškėjo brolis.

Pareiškėjas skunde, be kitų aplinkybių, nurodė, jog su tokiu prašymu jis buvo kreipęsis į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau jo prašymas buvo atmestas, todėl jis kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė terminą iki 2014 m. liepos 14 d. skundo trūkumams pašalinti: 1) atsakovu nurodyti Kalėjimų departamentą; 2) suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą, prašant panaikinti skundžiamą aktą; 3) pateikti skundžiamą Kalėjimų departamento sprendimą bei įrodymus, kada jį gavo (voką, kuriame aktas buvo atsiųstas); 4) jei pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, skaičiuojant šį terminą nuo jo įteikimo momento, turi teismui pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui dėl akto paduoti; 5) pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą, arba prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo su įrodymais, kad dėl turtinės padėties žyminio mokesčio negali susimokėti; 6) pateikti 2 patikslinto skundo egzempliorius.

Pareiškėjas E. K. per teismo nustatytą terminą padavė teismui skundą, kuriame prašė pervežti jį iš Alytaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus. Taip pat pareiškėjas padavė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2S-2875 bei voką, patvirtinantį šio sprendimo gavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo E. K. skundą laikė nepaduotu.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, nustatė, jog pareiškėjas nesivadovavo teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartyje išdėstytais nurodymais, skundo reikalavimo aiškiai ir tinkamai nesuformulavo. Teismas sprendė, jog pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, skundo dalykas lieka neapibrėžtas, todėl teisminis nagrinėjimas yra negalimas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas teismo nutartyje išdėstytų nurodymų tinkamai neįvykdė ir skundo trūkumų nepašalino, skundas laikytas nepaduotu.

III. Pareiškėjas E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, patenkinti jo skundą, pervežti jį į Marijampolės pataisos namus, įvertinti neturtinę žalą ir priteisti piniginę išmoką, pateikti visos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir bylos medžiagos kopijas su įrodymais bei nurodyti, kodėl pareiškėjui nebuvo suteikta pagalba.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su nemotyvuotais pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais atmestas jo skundas. Pareiškėjas teigia, jog skunde pirmosios instancijos teismui nurodė tikslias skundo padavimo priežastis – pervežti jį į Marijampolės pataisos namus, kur paskirtą bausmę atlieka jo brolis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas E. K. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį, kuria teismas jo skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas teismo nutartyje išdėstytų nurodymų tinkamai neįvykdė ir skundo trūkumų nepašalino.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, skunde suformulavo reikalavimą perkelti jį iš Alytaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus, kuriuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pareiškėjo brolis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2014 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti bei įvardijo, ką pareiškėjas, paduodamas patikslintą skundą, turi padaryti, įskaitant ir nurodymą suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą, prašant panaikinti skundžiamą aktą.

Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą padavė teismui skundą, kuriame iš esmės neperformulavo savo skundo reikalavimo, vėl prašydamas teismo pervežti jį iš Alytaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus. Taip pat pareiškėjas padavė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, Kalėjimų departamento 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2S-2875 bei voką, patvirtinantį šio sprendimo gavimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu iš esmės dėl to, kad pareiškėjas aiškiai ir tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo. Dėl kitų teismo nurodytų skundo trūkumų pašalinimo nagrinėjamu atveju ginčo nėra.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 str. 20 p.), kuris turi atitikti ABTĮ reikalavimus. Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Įstatyme yra nustatytas reikalavimas pareiškėjui pagal jo pasirinktą pagrindo ir reikalavimų apimtį tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. juos išdėstyti procesiniame dokumente aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš skundo turi būti aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-830/2012).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jo patikslinimo bei skundo, kuriuo buvo šalinami teismo nustatyti trūkumai, pareiškėjas siekia, jog būtų perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus. Iš byloje pateikto Kalėjimo departamento 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2S-2875 matyti, kad pareiškėjas su 2014 m. gegužės 6 d. prašymu dėl perkėlimo toliau atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę iš Alytaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nurodė, jog šiuo metu nėra pagrindo perkelti pareiškėją į Marijampolės pataisos namus. Šiame Kalėjimų departamento sprendime nurodyta, jog sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo gavimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (b. l. 16).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnyje nustatyta, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje (1 d.). Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (2 d.). Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (3 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) X dalyje įtvirtinta nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka. Taisyklių 72 punkte nustatyta, kokiais atvejais nuteistuosius leidžiama perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Taisyklių 72.2 punkte įtvirtinta, jog tokio perkėlimo galimybė yra dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. Vienas paskyros egzempliorius su išvada ir nuteistojo charakteristika išsiunčiamas pataisos įstaigai, į kurią perkeliamas nuteistasis, o kitas egzempliorius su išvada ir charakteristika – pataisos įstaigai, iš kurios į kitą bus perkeltas nuteistasis. Ši įstaiga gautą išvadą ir charakteristiką įsiuva į perkeliamo nuteistojo asmens bylą. Be to, tame pačiame Taisyklių 72.2 punkte nustatyta, jog nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.

Iš pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, jog sprendimą dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą priima ne teismas, o Kalėjimų departamentas.

Įvertinus išvardytas teisės aktų nuostatas, byloje susiklosčiusias aplinkybes bei Kalėjimo departamento 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2S-2875 turinį, darytina išvada, jog būtent Kalėjimų departamentas nagrinėjo pareiškėjo prašymą būti perkeltam iš Alytaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus BVK 69 straipsnio ir Taisyklių X dalyje nustatyta tvarka ir priėmė dėl to sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, jog nėra pagrindo perkelti pareiškėją į Marijampolės pataisos namus. BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Iš byloje susiklosčiusių aplinkybių bei pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nesutinka su minėtu Kalėjimo departamento sprendimu jo neperkelti į kitus pataisos namus ir iš esmės dėl to kreipėsi į teismą. Pareiškėjas jau pradiniame savo skunde nurodė, jog kreipėsi į Kalėjimų departamentą su prašymu perkelti jį į Marijampolės pataisos namus, o šiam atmetus pareiškėjo prašymą, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Be to, pareiškėjas kartu su skundu, kuriuo šalino teismo nurodytus trūkumus, padavė teismui ir Kalėjimo departamento 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2S-2875.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pradinio skundo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, pareiškėjo skundo, kuriuo buvo šalinami trūkumai, turinį, daro išvadą, jog nors pareiškėjas ne visai tinkamai pašalino pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartyje įvardytą skundo trūkumą – suformuluoti aiškų ir konkretų reikalavimą, prašant panaikinti skundžiamą aktą, kadangi pareiškėjas skunde, kuriuo šalino trūkumus, suformulavo reikalavimą pervežti jį iš Alytaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus, o ne panaikinti skundžiamą Kalėjimo departamento aktą, tačiau šiuo atveju minėto trūkumo nevisiškas pašalinimas neturėtų lemti atsisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Toks atsisakymas šiuo atveju priimti nagrinėti pareiškėjo skundą yra pernelyg formalus, neatitinkantis teisingumo principo. Kaip jau buvo minėta, kitus skundo trūkumus pareiškėjas pašalino. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus bei tą aplinkybę, kad pareiškėjas, tikslindamas skundą, kartu padavė teismui ir Kalėjimo departamento sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėją perkelti į Marijampolės pataisos namus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog iš šių aplinkybių visumos matyti pareiškėjo valia, kad būtų panaikintas Kalėjimo departamento 2014 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 2S-2875, priimtas naujas sprendimas, kuriuo Kalėjimų departamentas būtų įpareigotas perkelti pareiškėją į Marijampolės pataisos namus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės veikė operatyviai, šalino teismo nurodytus skundo trūkumus, rūpinosi savo teisių gynimu. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas, esantis įkalinimo įstaigoje, turi teisinių žinių bei patirties kreipiantis į administracinį teismą su skundais. Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti teisės į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, bei remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinusi šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes bei tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, buvo nesąžiningas, konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti iš dalies pareiškėjo atskirąjį skundą, naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti visą pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame jis reiškia ir reikalavimus patenkinti jo skundą, pervežti jį į Marijampolės pataisos namus, įvertinti neturtinę žalą ir priteisti piniginę išmoką, pateikti visos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir bylos medžiagos kopijas su įrodymais bei nurodyti, kodėl pareiškėjui nebuvo suteikta pagalba. Skundo priėmimo stadijoje šie reikalavimai nenagrinėtini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė