A-438-2099-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-2099/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00844-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ (toliau – ir pareiškėjas, Fondas) su skundu (I t., b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) vykdyti 2008 m. spalio 1 d. ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutarties Nr. A56-536-(3.18) 5.3 ir 10.1 punktų pagrindu kylančią prievolę pareiškėjui sumokėti 67 151,62 Lt.

Pareiškėjo atstovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikslino prašomą priteisti sumą – 64 600,86 Lt.

Pareiškėjas paaiškino, kad jo filialui Vilniaus rajono savivaldybė suteikė teisę globoti našlaičius, beglobius vaikus, vaikus iš asocialių šeimų, socialiai remtinų šeimų rizikos grupės vaikus bei kitus vaikus. Turėdamas teisėtą pagrindą pareiškėjas teikė socialines paslaugas Vilniaus rajono savivaldybei socialinių paslaugų sutarties pagrindu, globojo vaikus ir ne sutartiniu pagrindu. Vaikų globa pareiškėjui buvo patikėta teismų sprendimų ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu. Pabrėžė, jog 2009 m. vasario 2 d. atsakovas pradėjo paimti vaikus iš pareiškėjo filialo. Nežiūrint į tai, kad dalis vaikų faktiškai gyveno pas pareiškėją, atsakovas nemokėjo globos išmokos ir išmokos už suteiktas socialines paslaugas.

Nurodė, jog V. B. ir A. S. reikmėms Vilniaus rajono savivaldybė turėjo išmokėti pareiškėjui įstatymu nustatytas išmokas. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1770-05-04 nustatė V. B., gimusiai 1991 m. (duomenys neskelbtini), nuolatinę institucinę globą ir jos globėju paskyrė pareiškėją. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog vaikams, kuriems globa (rūpyba) nustatyta iki 2007 m. sausio 1 d., globos (rūpybos) išmokas moka savivaldybė, kurios teritorijoje globėjas (rūpintojas) yra įregistruotas. To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vaikui, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), jo globos (rūpybos) laikotarpiui skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas V. B. reikmėms turėjo gauti 2 000 Lt globos išmokų, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. – 12 480 Lt ir laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d. – 575,71 Lt. Nurodė, jog pinigus V. B. reikmėms nurodytu laikotarpiu skyrė pareiškėjas. 2009 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrių, kuris nurodė, kad pagal galiojančias teisės normas globos (rūpybos) išmokas turi mokėti Vilniaus rajono savivaldybė. Gavęs šią informaciją pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas pinigų nesumokėjo. Iš viso V. B. reikmėms pareiškėjas iš Vilniaus rajono savivaldybės turėjo gauti 15 055,71 Lt globos išmokų. Tai, kad V. B. reikmėms nurodyta pinigų suma pareiškėjui nebuvo pervesta, įrodo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pažymos apie pareiškėjui pervestas pašalpas laikotarpiu nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2009 metų gegužės mėnesio bei pareiškėjo parengta buhalterinė pažyma apie neišmokėtas V. B. reikmėms globos išmokų sumas.

Pažymėjo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2448-341/2005 nustatė nuolatinę globą A. S.. Išmokų vaikams įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad vaikams, kuriems globa (rūpyba) nustatyta iki 2007 m. sausio 1 d., globos (rūpybos) išmokas moka savivaldybė, kurios teritorijoje globėjas (rūpintojas) yra įregistruotas. To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vaikui, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), jo globos (rūpybos) laikotarpiui skiriama 4 MGL dydžio išmoka per mėnesį. Nuo nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo momento A. S. reikmėms pareiškėjui turėjo būti pervedamos globos (rūpybos) išmokos. Už laikotarpį iki 2007 m. gruodžio 31 d. išmokos buvo pervestos. Laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. A. S. reikmėms užtikrinti pareiškėjui nebuvo pervesta 7 800 Lt globos išmokų. Nurodytų pinigų nesumokėjimo faktas yra įrodytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pažymomis apie pareiškėjui pervestas pašalpas laikotarpiu nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2009 metų gegužės mėnesio.

Pareiškėjas atsakovo prievolę dėl mokėjimų už A. B., V. B., E. S., M. S., R. S., O. K., V. K., R. K., R. K., M. V., J. Z., G. Z. grindė atsakovui pateiktomis ataskaitomis ir sąskaitomis faktūromis. Nurodytiems vaikams, išskyrus R. K. ir R. K., nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta teismo sprendimais (nutartimis). R. K. ir R. K. teismo sprendimu nuolatinė globa (rūpyba) nebuvo nustatyta. Pas pareiškėją šie vaikai gyveno Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. A27-328 pagrindu.

Dėl globos išmokų laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas paaiškino, kad 2009 metų vasario mėnesį pas pareiškėją be kitų vaikų gyveno A. B., V. B., E. S., M. S., R. S.. Šie vaikai buvo paimti 2009 m. vasario 2 d. Už vieną dieną atsakovas turėjo kompensuoti po 18,57 Lt globos išmokų už kiekvieną vaiką, o iš viso – 92,85 Lt. Šio mėnesio permoka 371,41 Lt už J. Z.. Mėnesio gale atsakovas turėjo permoką 278,56 Lt. 2009 metų kovo mėnesį atsakovas J. Z. reikmėms užtikrinti pervedė 724,77 Lt globos išmokų, nors turėjo pervesti tik 353,61 Lt. Tokiu būdu kovo mėnesio gale bendra permokos suma sudarė 649,97 Lt.

2009 metų balandžio mėnesį pas pareiškėją tris dienas gyveno O. K., V. K., R. K. ir R. K., 21 dieną – M. V., 2 dienas – E. S.. Atsakovas už šiems vaikams suteiktas socialines paslaugas liko skolingas 102,67 Lt. Atsakovas šį mėnesį 371,41 Lt išmokėjo daugiau už J. Z.. Balandžio mėnesio gale atsakovo permoka padidėjo iki 918,71 Lt.2009 metų gegužės mėnesį už J. Z. turėjo būti išmokėta 353,36 Lt. Faktiškai buvo išmokėta 724,77 Lt. Už G. Z. turėjo būti išmokėta 353,36 Lt, tačiau atsakovas šios sumos nesumokėjo. Už E. S. turėjo būti sumokėta 520 Lt, tačiau šios sumos atsakovas nesumokėjo. Atsižvelgiant į permokėtą sumą už gegužės mėnesį atsakovas liko skolingas pareiškėjui 501,95 Lt globos išmokų. Iš viso atsakovo permokos suma 2009 metų gegužės mėnesio pabaigoje sumažėjo iki 416,76 Lt. 2009 metų birželio mėnesį atsakovas už J. Z., G. Z. ir E. S. turėjo sumokėti 1 226,72 Lt. Atmetus gegužės mėnesio pabaigoje buvusią permoką atsakovas birželio gale liko skolingas 809,96 Lt. 2009 metų liepos mėnesį atsakovas už J. ir G. Z. bei E. S. nesumokėjo 1 226,72 Lt. Birželio mėnesio gale atsakovo globos išmokų skola išaugo iki 2 036,68 Lt. 2009 metų rugpjūčio mėnesį pas pareiškėją gyveno J. Z., G. Z. ir E. S.. Atsakovas turėjo sumokėti 1 226,72 Lt, tačiau šių pinigų nesumokėjo. Rugpjūčio mėnesio gale atsakovo įsiskolinimas išaugo iki 3 263,40 Lt. 2009 metų rugsėjo mėnesį pas pareiškėją po 30 dienų gyveno J. Z. ir G. Z.. E. S. šį mėnesį gyveno 28 dienas. Atsakovas turėjo sumokėti 1 192,05 Lt globos išmokų – (po 353,36 Lt už J. ir G. Z. bei 485,33 Lt už E. S.), tačiau šių sumų nesumokėjo. Rugsėjo mėnesio gale atsakovo įsiskolinimas išaugo iki 4 455,45 Lt. 2009 metų spalio mėnesį pas pareiškėją gyveno J. ir G. Z.. Atsakovas turėjo sumokėti 706,72 Lt, tačiau nesumokėjo. Spalio mėnesio gale atsakovo skola padidėjo iki 5 162,17 Lt. 2009 metų lapkričio mėnesį pas pareiškėją J. Z. gyveno 30 dienų, o G. Z. – 25 dienas. Atsakovas pareiškėjui turėjo pervesti 647,83 Lt, tačiau šių pinigų nesumokėjo. Lapkričio mėnesio gale atsakovo globos išmokų įsiskolinimas padidėjo iki 5 810 Lt. 2009 metų gruodžio mėnesį pas pareiškėją J. Z. gyveno 10 dienų, už kurias atsakovas turėjo sumokėti 113,99 Lt, tačiau nesumokėjo, todėl atsakovo globos išmokų skola padidėjo iki 5 923,99 Lt.

Dėl socialinių paslaugų kompensavimo 2010 metų vasario–gruodžio mėnesiais pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. spalio 1 d. jis ir atsakovas sudarė socialinės globos lėšų kompensavimo sutartį. Sutarties 2.1 punkte šalys numatė, kad socialinės globos paslaugų, teikiamų vienam asmeniui per parą kaina sudaro 49 Lt, iš kurių 15 Lt sudaro bendrąją, o 34 Lt – kintamąją socialinės globos lėšų dalį. Pagal sutarties 4.1 punktą atsakovas turėjo atsiskaityti už kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. Pagal sutarties 5.2 punktą atsakovas, gavęs pareiškėjo išrašytą sąskaitą, per 10 dienų turėjo kompensuoti socialinės globos teikimo vaikui išlaidas, apskaičiuotas pagal atsakovo kompensuojamos dalies dydį. Laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. atsakovas nesumokėjo pareiškėjui 36 371,92 Lt už socialines paslaugas.

Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė atsakovui ataskaitą apie socialinės globos išlaidas 2009 metų vasario mėnesį ir išrašė 2009 m. kovo 3 d. sąskaitą faktūrą LPF OK-00005 14 484 Lt sumai. Atsakovas šios sąskaitos neapmokėjo, nors vėlesnę sąskaitą už 2009 metų kovo mėnesį apmokėjo. 2009 metų balandžio mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 3 198,33 Lt. Sąskaita 3 198,33 Lt sumai buvo išrašyta 2009 m. balandžio 3 d., tačiau apmokėjimui pateikta pasibaigus einamajam mėnesiui ir sąskaita nebuvo apmokėta. 2009 metų gegužės mėnesį socialinės globos paslaugų buvo suteikta už 2 997 Lt, atsakovui pateikta ataskaita ir sąskaita LPF OK-00008, kuri nebuvo apmokėta.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė 2009 m. gegužės 18 d. nurodė, kad savivaldybė negavo ataskaitų už 2009 metų vasario ir balandžio mėnesius. 2009 m. birželio 2 d. atsakovui buvo išsiųstas priminimas dėl sąskaitos LPF OK-00005 apmokėjimo, tačiau atsakovas į priminimą nereagavo. 2009 metų birželio ir liepos mėnesiais buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 2 850 Lt kiekvieną mėnesį. Ataskaitos, sąskaitos LPF OK-0009 ir 00010 bei kiti dokumentai atsakovui buvo pateikti per notarą, tačiau atsakovas, gavęs dokumentus apmokėjimui, įsiskolinimo nepadengė. 2009 metų rugpjūčio mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 2 997 Lt ir šiai sumai atsakovui pateikta sąskaita LPF OK-00011, tačiau atsakovas nurodytos sumos neapmokėjo. 2009 metų rugsėjo mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 2 786,67 Lt ir šiai sumai atsakovui pateikta sąskaita LPF OK-00012, tačiau atsakovas nurodytos sumos neapmokėjo. 2009 metų spalio mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 1 998 Lt ir šiai sumai atsakovui pateikta sąskaita LPF OK-00013, tačiau atsakovas nurodytos sumos neapmokėjo. 2009 metų lapkričio mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 1 741,66 Lt ir šiai sumai atsakovui pateikta sąskaita LPF OK-00014, tačiau atsakovas nurodytos sumos neapmokėjo. 2009 metų gruodžio mėnesį buvo suteikta socialinės globos paslaugų už 322,26 Lt ir šiai sumai atsakovui pateikta sąskaita LPF OK-00015, tačiau atsakovas nurodytos sumos neapmokėjo. 2009 m. gruodžio 10 d. atsakovui buvo įteiktas pareiškėjo reikalavimas dėl įsiskolinimų apmokėjimo, tačiau skola nebuvo padengta.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyrius 2009 m. gruodžio 15 d. raštu nurodė, kad pareiškėjas nėra teisėtas globėjas, todėl lėšos už socialines paslaugas jam gali būti nekompensuojamos. Socialinės rūpybos skyrius 2009 m. rugsėjo 3 d. rašte laikėsi kitokios nuostatos. Jis tvirtino, kad pareiškėjas netinkamai vykdo savo pareigas pagal 2008 m. spalio 3 d. sutartį. Pareiškėjo teigimu, šie prieštaravimai rodo, kad atsakovas turėjo tikslą, vykstant ginčams dėl globėjo (rūpintojo) pakeitimo, sudaryti kiek galima blogesnes sąlygas vaikams, likusiems Pikeliškių vaikų globos namuose. Prasidėjus ginčams tarp pareiškėjo ir atsakovo struktūrinio padalinio – vaikų teisių apsaugos skyriaus – faktiškai pas pareiškėją gyvenančių vaikų skaičius buvo fiksuojamas aktais, vaikų paaiškinimais, antstolio protokolu, Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus tyrimu.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 165–169; II t., b. l. 99–102) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir pareiškėjas 2008 m. spalio 1 d. pasirašė ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartį. Lėšos už teikiamas socialinės globos paslaugas buvo kompensuojamos ir paslaugos teikiamos vadovaujantis 2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu Nr. X-493 bei 1994 m. lapkričio 3 d. Išmokų vaikams įstatymu Nr. I-621.

Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo, kad jis pagal globos namų pateiktą ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos išlaidų ataskaitą ir išrašytą sąskaitą už kiekvieną mėnesį kompensuos išlaidas už suteiktas socialinės globos paslaugas be tėvų globos likusiems Vilniaus rajono vaikams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka skirta globa ir globėjais paskirtas pareiškėjas (4, 5 p.). Pareiškėjas įsipareigojo: 6.2 gautas savivaldybės lėšas už vaiko socialinę globą naudoti pagal paskirtį; 6.3 teikti vaikui socialinę globą atitinkančią teisės aktais nustatytus reikalavimus; 6.4 kas mėnesį teikti savivaldybei ataskaitas apie savivaldybės kompensuojamų lėšų dalies asmens socialinei globai panaudojimą pagal pateiktą ataskaitos formą; 6.6 asmeniui išvykus iš globos namų, nedelsiant apie tai raštu informuoti savivaldybę ir jai grąžinti asmens bylą; 6.7 savivaldybės prašymu teikti informaciją apie vaiką, kuriam savivaldybės sprendimu buvo skirta socialinė globa; 6.8 pasikeitus asmens socialinės globos poreikiui ar kitoms aplinkybėms, inicijuoti socialinės globos poreikio vertinimą naujo; 6.9 teikti savivaldybei būtinus dokumentus globos (rūpybos) išmokai skirti.

Pažymėjo, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija nuo 2007 metų gavo įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo filialas Pikeliškių k., Riešės sen., Vilniaus r., netinkamai vykdo globėjo pareigas ir vaikų interesai šioje įstaigoje yra pažeidžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.246 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 punktu, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. A27-418 „Dėl vaikų apgyvendinimo globos įstaigose“ M.

V., J. Z. ir G. Z. buvo skubiai apgyvendinti Lentvario vaikų globos namuose, Klevų al. 24, Lentvaryje, Trakų r., O. K. ir V. K. Vaikų ir paauglių socialiniame centre, Švenčionių g. 18A, Nemenčinėje, Vilniaus r. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A27-311 „Dėl vaikų apgyvendinimo fakto patvirtinimo“ A. M. B. ir V. D. B. nuo 2009 m. vasario 2 d. apgyvendinami Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“, Trumpalaikės vaikų globos centre, Lakštingalų g. 9, Vilniuje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. A27-310 „Dėl vaikų apgyvendinimo fakto patvirtinimo“ E. S., R. S., M. S. nuo 2009 m. vasario 2 d. apgyvendinami VšĮ „Vaikų ir paauglių centras“, Švenčionių g. 18A, Nemenčinėje, Vilniaus r. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. A27-417 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. A27-328 „Dėl vaikų laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ dalinio pakeitimo“ R. K. ir R. K. globėju paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, Švenčionių g. 18A, Nemenčinėje, Vilniaus r.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1035-647/2009 M. V. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas Lentvario vaikų globos namuose, Klevų al. 24, Lentvaryje, Trakų r. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1035-647/2009 buvo nutarta nušalinti pareiškėjo filialą nuo M. V. rūpintojo pareigų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑1100‑577/2009 J. Z. ir G. Z. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas Lentvario vaikų globos namuose, Klevų al. 24, Lentvaryje, Trakų r.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1100-577/2009 buvo nutarta nušalinti pareiškėjo filialą nuo J. Z. ir G. Z. globėjo pareigų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-985-577/2009 O. K. ir V. K. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, Švenčionių g. 18A, Nemenčinėje, Vilniaus r. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-985-577/2009 buvo nutarta nušalinti pareiškėjo filialą nuo O.

K. ir V. K. globėjo pareigų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-823-723/2009 A. M. B. ir V. D. B. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas Vilniaus vaikų globos namuose „Gilė“, Trumpalaikės vaikų globos centre, Lakštingalų g. 9, Vilniuje. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-823-723/2009 buvo nutarta nušalinti pareiškėjo filialą nuo V. D. B. ir A. M. B. globėjo (rūpintojo) pareigų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-824-494/2009 E. S., R.

S. ir M. S. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, Švenčionių g. 18A, Nemenčinėje, Vilniaus r. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-824-494/2009 buvo nutarta nušalinti pareiškėjo filialą nuo E. S., R. S. ir M. S. globėjo (rūpintojo) pareigų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-905-562/2009 R. K. ir R. K. laikinas apgyvendinimas buvo patvirtintas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, Švenčionių g. 18A, Nemenčinėje, Vilniaus r.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-223-647/2010 R. K. ir R. K. buvo nustatyta nuolatinė globa ir jų globėju paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, Švenčionių g. 18A, Nemenčinėje, Vilniaus r.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnį teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai. Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo. Vykdant sutarties 5.3 punktą atsakovas turėjo kompensuoti globos namų išlaidas, patirtas vaiko socialinei globai teikti už suteiktas paslaugas, atsižvelgus į vaikų gyvenimo globos namuose trukmę.

Neatsižvelgdamas į priimtus sprendimus pareiškėjas už suteiktas paslaugas 2009 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais ataskaitose įrašė ir vaikus, kuriems tais mėnesiais neteikė globos paslaugų, sąskaitose įtrauktos sumos už neteiktas paslaugas. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 20 d. Nr. A33-1115-(4.19), 2009 m. gegužės 18 d. Nr. A33-1933-(4.19) ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo 2009 m. birželio 11 d. Nr. S2-615 raštais globos namai buvo įspėti laikytis sutarties sąlygų, ištaisyti klaidingas ataskaitas ir sąskaitas bei perrašytas pateikti, atsižvelgus į globotinių skaičių ir gyvenimo įstaigoje trukmę: 2009 m. vasario mėn. už suteiktas paslaugas būtų mokama ataskaitose nurodant, Z. B.; A. M. B. (už 1 vasario dieną); K. A. B.; K. R. B.; N. B.; V. D. B. (už 1 vasario dieną); O. K.; V. K.; R. K.; R. K.; E. S. (už 1 vasario dieną); M. S. (už 1 vasario dieną); R. S. (už 1 vasario dieną); M. V.; G. Z.; J. Z.; D. Z. (2009 m. kovo 7 d. tapo pilnamete, dėl jos įsakymų nebuvo). Nurodė, jog už 2009 m. vasario mėnesį pareiškėjui išmokėta 5 645,24 Lt vaiko globos (rūpybos) išmokų lėšų, o likusios atsakovo biudžeto lėšos (t. y. 10 004,74 Lt) turėjo būti sumokėtos, kai pareiškėjas ištaisys nurodytas klaidas pateiktoje klaidingoje ataskaitoje. Pažymėjo, kad teisingai sudarytos sąskaitos atsakovas negavo.

Už 2009 m. kovo mėnesį suteiktas paslaugas Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjui pervedė 5 267,42 Lt globos (rūpybos) išmokų lėšų ir 10 795,64 Lt atsakovo biudžeto lėšų už suteiktas socialinės globos paslaugas pagal 2009 m. balandžio 10 d. pateiktą kovo mėnesio pataisytą sąskaitą ir pridėtą ataskaitą. Atsakovas turi kompensuoti 2009 m. balandžio mėn.: už Z. B. (už 2 paras teiktas paslaugas); K. A. B. (už 2 paras teiktas paslaugas); O. K. (už 2 paras teiktas paslaugas); V. K. (už 2 paras teiktas paslaugas); R. K. (už 2 paras teiktas paslaugas); R. K. (už 2 paras teiktas paslaugas); M. V. (už 20 parų teiktas paslaugas); G. Z. (už 2 paras teiktas paslaugas). Atsakovas už suteiktas balandžio mėnesį paslaugas turi sumokėti 1 076,66 Lt. Į pareiškėjo sąskaitą pervesta 1 265,74 Lt vaiko globos (rūpybos) išmokų lėšų, iš kurių 724,77 Lt yra permokėti. Iš viso J. Z. permokėta 3 342,69 Lt. Atsakovas pareiškėjui pateikus pataisytas ataskaitas turi sumokėti 11 081,4 Lt. Kadangi permoka sudaro 3 342,69 Lt, grąžintinos lėšos bus 4 438,71 Lt. Ši suma buvo nesumokėta pareiškėjui nepateikus teisingų duomenų.

Nurodė, jog 2009 m. gegužės mėn. socialinės globos paslaugas pareiškėjas nebuvo įgaliotas teikti. Už vaikų, kurių globėjais tuo metu nebuvo, neteisėtą apgyvendinimą savo įstaigoje pareiškėjas turi atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, jog pilnametei D. Z., gim. 1991 m. (duomenys neskelbtini), globėjas nepaskirtas. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 12 punktu, socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai, D. Z. socialinės globos paslaugos nuo 2009 m. kovo 7 d. neteikiamos.

Už iki 2007 metus pareiškėjo filiale apgyvendintoms V. B. (globą nustatė Vilniaus m.) ir A. S. (globą nustatė Mažeikių r. savivaldybė) teikiamas socialines paslaugas mokėti turėjo globą nustačiusios savivaldybės. Tuo tikslu pareiškėjas su šiomis savivaldybėmis turėjo sudaryti sutartis. Pažymėjo, jog vykdydamas sutartį išmokų vaikams srityje pareiškėjas pažeidė šiuos sutarties punktus: 6.2 gautas savivaldybės lėšas už vaiko socialinę globą naudoti pagal paskirtį; 6.6 asmeniui išvykus iš globos namų, nedelsiant apie tai raštu informuoti savivaldybę ir jai grąžinti asmens bylą; 6.9 teikti savivaldybei būtinus dokumentus globos (rūpybos) išmokai skirti. Nurodė, jog pareiškėjas įsipareigojo atsakovui teikti būtinus dokumentus globos (rūpybos) išmokai skirti. Vadovaudamiesi Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsniu, Socialinės rūpybos skyriaus specialistai, išnagrinėję pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatydavo teisę gauti šią išmoką ir skyrė 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmokas per mėnesį kiekvienam pareiškėjo globotiniui, kuris minėto įstatymo nustatyta tvarka turėjo teisę gauti globos (rūpybos) išmoką. Nurodė, jog pareiškėjas nevykdė pareigų užsienio pilietės V. B. atžvilgiu, nesirūpino, kad jai būtų suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, kad nepilnametė įstatymų nustatyta tvarka gautų jai priklausančią globos (rūpybos) išmoką t. y. nepateikė Vilniaus r. savivaldybei prašymo bei reikiamų dokumentų išmokai skirti.

Nurodė, jog A. S. nustatyta laikinoji globa Mažeikių rajono mero 2002 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. 740. Dėl globos (rūpybos) išmokos kreiptasi ir jai apskaičiuoti dokumentai buvo teikiami nuo 2005 m. liepos 27 d. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, globos (rūpybos) išmokos dydis asmenims, gaunantiems vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, yra lygus skirtumui tarp išmokos gavėjui nustatyto vaiko globos (rūpybos) išmokos dydžio (4 BSI) ir vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio. Mažeikių r. apylinkės teismas R. G. ir A. S. dukters A. S. išlaikymui priteisė po 125 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Todėl globos (rūpybos) išmokai apskaičiuoti ir skirti pareiškėjas teikė pažymas apie gaunamas (negaunamas) išlaikymo lėšas. Nuo 2008 m. sausio 31 d. dėl A. S. priklausančios globos (rūpybos) išmokos pareiškėjas nesikreipė ir pažymų apie gaunamą (negaunamą) išlaikymą neteikė.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 patvirtintos Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 16 punktą socialinė globa vaikams, kuriems nustatyta globa (rūpyba), finansuojama iš dviejų šaltinių: savivaldybės biudžeto (socialinės globos paslaugos) ir valstybės biudžeto (globos (rūpybos) išmoka) lėšų. Pagal Metodikos 18 punktą globos (rūpybos) išmoka skiriama ir mokama teisės aktų, reglamentuojančių šios išmokos skyrimą ir mokėjimą, nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai) 27.1 punktu, išmokos skiriamos ir mokamos iki atsiranda aplinkybės, turinčios įtakos išmokų mokėjimo dydžio pasikeitimui, išmokų mokėjimo sustabdymui ar nutraukimui. Tokios aplinkybės atsirado Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymus dėl pareiškėjo nušalinamo nuo globėjo (rūpintojo) pareigų bei vaikų apgyvendinimo kitose globos institucijose fakto nustatymo (2009 m. kovo 3 d. įsakymas A27-310, 2009 m. kovo 3 d. įsakymas A27-311, 2009 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. A27-365, 2009 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. A27-417 ir 2009 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 418). Nurodė, jog globos (rūpybos) išmokų lėšos buvo pervestos pareiškėjui iki įsakymuose nurodytos nušalinimo nuo globėjo pareigų bei vaikų apgyvendinimo kitose institucijose datos. Likusios socialinės globos kainos dalies (socialinės globos paslaugos) apmokėjimo pagrindimas yra 2008 m. spalio 1 d. sudaryta ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis Nr. A56-536-(3.18). Pagal šios sutarties 4.1 punktą lėšos kompensuojamos pateikus sąskaitą ir ataskaitą.

Pabrėžė, jog už teiktą socialinę globą 2009 metų vasario ir balandžio mėnesiais Socialinės rūpybos skyrius kompensuoti lėšų neturėjo galimybės, kadangi pareiškėjas skyriui teikė klaidingas sąskaitas bei ataskaitas, t. y. pateiktų apmokėti dienų skaičius bei apmokėti apskaičiuotos sumos neatitiko administracijos direktoriaus įsakymuose nurodytų vaikų apgyvendinimo kitose institucijose datų. Atsakovo teigimu, skaičiuojant neapmokėtą pareiškėjui kompensuojamą socialinės globos lėšų dalį reikia vadovautis administracijos direktoriaus įsakymuose bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus Vaiko laikino apgyvendinimo aktuose nurodyta globėjo nušalinimo ir vaikų apgyvendinimo kitose globos institucijose data.

Pažymėjo, jog sutartyje patvirtinta socialinės globos kaina yra 49 Lt per parą, todėl 2009 metų vasario mėnesį vieno vaiko išlaikymas kainavo 1 372 Lt. Atsižvelgusi į išvardytus paaiškinimus, Vilniaus rajono savivaldybė pareiškėjui už vasario mėn. teiktas paslaugas turėjo kompensuoti iš viso 15 582 Lt. Kadangi globos (rūpybos) išmokų lėšos, t. y. 5 812,85 Lt, jau yra pervestos į pareiškėjo sąskaitą, mokėtina suma sudarytų 9 769,15 Lt.

Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas 2009 m. balandžio 10 d. sąskaitą ir ataskaitą už 2009 metų kovo mėnesį pataisė, o Vilniaus r. savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 17 d. pavedimu Nr. 205 kompensavo kovo mėnesio socialinės globos išlaidas, globos (rūpybos) išmoka taip pat buvo išmokėta. 2009 metų balandžio mėnesį vieno vaiko išlaikymas sudarė 1 470 Lt. Vilniaus rajono savivaldybė pareiškėjui už balandžio mėn. teiktas paslaugas turėjo kompensuoti iš viso 2 058 Lt. Kadangi globos (rūpybos) išmokų lėšos, t. y. 589,36 Lt, jau yra pervestos į pareiškėjo sąskaitą, mokėtina suma sudarytų 1 468,64 Lt. Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjui už teiktą socialinę globą 2009 metų vasario ir balandžio mėnesiais turi sumokėti iš viso 11 237,79 Lt.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovai pripažino, kad pareiškėjui priklausytų šios institucijos atsiliepime nurodytos išmokos už atitinkamus laikotarpius, bet pažymėjo, kad nori, jog tuo klausimu pasisakytų teismas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. sprendimu (VI t., b. l. 93–109) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją sumokėti pareiškėjui 34 093,50 Lt už vaikų globą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi (VII t., b. l. 2–20), iš dalies tenkindamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu (VII t., b. l. 150–163) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą sumokėti pareiškėjui 11 237,79 Lt už 2009 metų vasario ir balandžio mėnesiais teiktas socialinės globos paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovo pareigos vykdyti tarp jo ir pareiškėjo sudarytą 2008 m. spalio 1 d. ilgalaikę (trumpalaikę) socialinės globos lėšų kompensavimo sutartį Nr. A56-536-(3.18), ir iš šios sutarties bei iš teisės aktų kylančią prievolę mokėti pareiškėjui globos (rūpybos) išmokas bei kompensuoti socialinių paslaugų išlaidas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Išmokų vaikams įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 patvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai ir kiti teisės aktai.

Dėl A. S. ir V. B. teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1770-05/04 neterminuotai apribojo motinos valdžią jos dukros V. B. atžvilgiu ir nustatė V. B. nuolatinę institucinę globą, globėju paskirdamas Fondą, o vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė Pikeliškių vaikų globos namuose (I t., b. l. 21–22). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi A. S. skirta nuolatinė globa, jos globėju paskirtas Fondo filialas Pikeliškėse (I t., b. l. 61‑62).

Pareiškėjas su atsakovu dėl V. B. ir A. S. nebuvo sudaręs socialinės globos lėšų kompensavimo sutarčių, todėl pareiškėjas savo skundo reikalavimo dalį dėl globos (rūpybos) išmokų priteisimo už šiuos vaikus grindžia teisės aktų, inter alia, Išmokų vaikams įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis. Teismas, sistemiškai įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų turinį, darė išvadą, kad globėjas (rūpintojas), siekdamas globojamam vaikui gauti globos (rūpybos) išmokas, privalo kreiptis į kompetentingą instituciją, t. y. atitinkamą savivaldybės administraciją, ir jai pateikti teisės aktuose nustatytus dokumentus, o pastaroji per vieną mėnesį nuo visų dokumentų gavimo dienos privalo priimti sprendimą dėl išmokos skyrimo ir pranešti apie tai pareiškėjui.

Pareiškėjas taip pat turi pareigą pranešti savivaldybės administracijai apie faktinių aplinkybių, turinčių įtakos išmokos mokėjimui ar dydžiui, atsiradimą. Kaip minėta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 9 d. sprendimu V. B. globėju paskirtas Fondas. Nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. Fondui globos išmokas už V. B. mokėjo ne Vilniaus rajono, o Vilniaus miesto savivaldybė (VII t., b. l. 36–41). Pareiškėjas į Vilniaus rajono savivaldybę dėl globos išmokų V. B. nesikreipė (VII t., b. l. 107).

Iš to teismas darė išvadą, kad pats pareiškėjas neįvykdė Išmokų vaikams įstatymo 12 straipsnio 4 ir 5 dalių bei Nuostatų 10 punkto reikalavimų, t. y. nepateikė prašymo ir reikalingų dokumentų dėl globos išmokų V. B. mokėjimo. Pareiškėjas taip pat siekė iš atsakovo gauti nuo 2008 m. sausio 1 d. neišmokėtas A. S. globos išmokas. Pareiškėjas iki 2008 m. sausio 31 d. reguliariai kreipdavosi į atsakovą su prašymais skirti jam A. S. globos išmoką, teikė pažymas apie priteisto išlaikymo mokėjimą (nemokėjimą), ir ši išmoka reguliariai jam buvo mokama.

Pareiškėjas paskutinį prašymą skirti jam globos pašalpą už A. S. atsakovui pateikė 2008 m. sausio 1 d. (VI t., b. l. 155), o paskutinės pažymos apie priteisto iš A. S. tėvų išlaikymo mokėjimą buvo surašytos 2007 m. spalio 23 d. ir jose antstolė E. M. nurodė, kad išlaikymo išieškojimas iš A. S. tėvų A. S. ir R. G. nevykdomas (VI t., b. l. 148, 149). Pareiškėjas neneigė, kad nuo 2008 m. sausio 31 d. neteikė atsakovui prašymų ir pažymų dėl A. S. globos pašalpos (VII t., b. l. 107–108), tačiau manė, kad to neturėjo daryti, nes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu iš A.

S. tėvų jokios išmokos vaiko išlaikymui nepriteistos. Tačiau teismas nustatė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2003 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi iš A. S. tėvų priteisė globojamam vaikui išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 125 Lt iki A. S. pilnametystės (VI t., b. l. 142–144). Teismas taip pat nurodė, kad kol pareiškėjas laiku ir tinkamai teikė visus būtinus dokumentus, atsakovas įsakymais reguliariai mokėjo globos išmoką A. S. (VI t., b. l. 150–154), paskutinis terminas iki 2008 m. sausio 1 d. Praėjus A.

S. globos pašalpos mokėjimo terminui, pareiškėjas turėjo iš naujo kreiptis į atsakovą, pateikti naują prašymą ir prie jo pridėti būtinus dokumentus šiai išmokai gauti, inter alia, pažymą apie gautą (negautą) išlaikymą. Atsakovas prieš skirdamas globos išmoką A. S., turėjo nustatyti globos išmokos dydį, todėl jam buvo reikalingi duomenys apie išlaikymo išieškojimą. Neturėdamas šių duomenų atsakovas negalėjo tinkamai apskaičiuoti globos išmokos dydžio, nes nebuvo žinoma, ar gauna pareiškėjas už A. S. išlaikymą (išlaikymo išieškojimas iš vaiko tėvų galėjo prasidėti bet kada ir tai keistų pašalpos dydį).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartas teisės aktų nuostatas, darė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė Išmokų vaikams įstatymo reikalavimų pasibaigus pašalpos skyrimo laikui pateikti naują prašymą ir reikiamus dokumentus. Be to, iš byloje esančios Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7642-608/2009 (VI t., b. l. 128–130) nustatyta, kad Fondo Pikeliškių vaikų globos namai nevykdo V. B. rūpintojo pareigų, nustatytų įstatyme, t. y. nesutvarkė reikiamų dokumentų tam, kad V.

B. būtų mokamos rūpybos išmokos, nepasirūpino jos asmens dokumentų sutvarkymu. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi (VI t., b. l. 161‑166) nušalino pareiškėją nuo A. S. globėjo pareigų, konstatavęs, kad pareiškėjas netinkamai vykdė globėjo pareigas, nustatytas CK 3.271 straipsnyje, nesilaikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 2 punkto, 6 straipsnio 1 punkto, 16 straipsnio 1 punkto, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 21, 23, 24, 27, 31 ir 32 straipsnių reikalavimų.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Fondas netinkamai vykdė savo kaip globėjo (rūpintojo) pareigas A. S. ir V. B. atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose įtvirtinta teisė gauti globos išmokas negali būti laikoma absoliučia. Tam, kad šią teisę įgyvendintum, būtina atlikti tam tikrus teisės aktuose nustatytus veiksmus ir vykdyti nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taigi dėl savo paties neveikimo neįgijo teisės gauti A. S. ir V. B. globos pašalpų.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ne tik nepateikė teisės aktų reikalaujamų dokumentų norėdamas gauti globos išmokas, tačiau ir netinkamai vykdė jam priskirtas V. B. ir A. S. globos funkcijas, todėl, be kita ko, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl globos išmokų V. B. ir A. S. priteisimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 1 d. rašyto reikalavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir iš biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2009 m. spalio 1 d. rašto Nr. 17‑45-1583-(7.34) (VII t., b. l. 36–37, 41) matyti, kad pareiškėjui apie tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė nebemoka V.

B. pašalpos ir kad dėl jos mokėjimo Fondas turi kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę, buvo žinoma 2009 m. spalio mėnesį. Kaip minėta, pareiškėjas reguliariai teikė prašymus ir reikiamus dokumentus atsakovui dėl A. S. pašalpos, taigi iš to darytina išvada, kad jam buvo žinoma teisės aktuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo konstatuota, jokie sprendimai dėl A. S. ir V. B. pašalpų nemokėjimo nebuvo priimti, nes pareiškėjas, kuris turėjo pareigą kreiptis į atsakovą, nesikreipė su prašymais ir reikiamais dokumentais dėl pašalpų joms išmokėjimo, todėl teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju nėra pažeista pareiškėjo teisė.

Dėl globos (rūpybos) išmokų nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. teismas nustatė, kad iš 19 globojamų vaikų, kurie 2009 m. pradžioje gyveno pas pareiškėją, 2009 m. vasario–balandžio mėnesiais Vilniaus rajono savivaldybės ir teismų sprendimų pagrindu buvo perkelti gyventi iš Fondo į kitus globos namus. Iki tol, kol buvo priimti sprendimai nušalinti pareiškėją nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, atsakovas pervedė pareiškėjui priklausiusias globos (rūpybos) išmokas (II t., b. l. 100, 101; IV t., b. l. 169–179).

Taigi nušalinus pareiškėją nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, nuo vaikų apgyvendinimo kitose globos institucijose dienos, atsakovas pagrįstai nemokėjo pareiškėjui globos (rūpybos) išmokų. Teismas taip pat nustatė, kad pas pareiškėją iki 2009 m. pabaigos gyveno du vaikai – Judita ir G. Z., o E. S. – iki 2009 m. rugsėjo 28 d., nors dėl šių vaikų Vilniaus rajono apylinkės teismas dar 2009 m. kovo 25 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir J. Z. ir G. Z. apgyvendinimo Lentvario vaikų globos namuose (nutartis, vadovaujantis CPK 151 straipsnio 3 dalimi, vykdytina skubiai), o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. A27-310 nuo 2009 m. vasario 2 d. patvirtintas E. S. apgyvendinimo VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre faktas (laikinosios apsaugos priemonės dėl šios mergaitės apgyvendinimo minėtame centre pritaikytos 2009 m. birželio 19 d. nutartimi). Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjas nušalintas nuo J. Ir G. Z. globėjo pareigų, nustačius, kad Fondas netinkamai vykdė globėjo pareigas, o vaikų noras likti Pikeliškių globos namuose prieštarauja jų interesams (II t., b. l. 44–61).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartimi (II t., b. l. 79–89) pareiškėjas, be kita ko, nušalintas nuo E. S. globėjo (rūpintojo) pareigų, konstatavęs, kad pareiškėjas netinkamai vykdė jam paskirtas nepilnametės Sitailo globėjo (rūpintojo) pareigas užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata, auklėti vaiką ir kt. Iš to, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad J. ir G. Z. ir E. S. pas pareiškėją iki 2009 m. pabaigos gyveno be teisinio pagrindo (nevykdė tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, tiek teismų priimtų sprendimų), todėl teisingumo ir protingumo principams prieštarautų situacija, kai pareiškėjas, be teisėto pagrindo apgyvendinęs nepilnamečius, gautų už tai globos išmokas.

Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl globos (rūpybos) išmokų nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. priteisimo.

Teismas dėl socialinių paslaugų kompensavimo nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. nustatė, kad Fondo globotiniams, kuriems socialinės globos paslaugų poreikį nustatė Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Vilniaus rajono apylinkės teismas, globos (rūpybos) išmokos ir socialinės globos paslaugos buvo kompensuojamos pagal 2008 m. liepos 1 d. tarp pareiškėjo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sudarytą sutartį Nr. A56-536-(3.18) (I t., b. l. 80–82, 181–183). Sutarties objektas yra lėšų kompensavimas globos namams už teikiamas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka skirta globa arba rūpyba. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ir atsakovas tai pripažįsta, pareiškėjui už 2009 m. vasario mėnesį suteiktas socialines paslaugas turi būti kompensuota 9 769,15 Lt (įvertinus, kad 5 812,85 Lt buvo pervesti pareiškėjui) (I t., b. l. 84–86; II t., b. l. 100), kadangi jis tam tikrais šio mėnesio laikotarpiais buvo oficialus vaikų globėjas (rūpintojas). Nėra ginčo ir dėl 1 468,64 Lt socialinių paslaugų išlaidų kompensavimo už 2009 m. balandžio mėnesį (II t., b. l. 101). Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, į Sutarties turinį bei į tai, kad nuo 2009 m. balandžio mėnesio pabaigos kai kurie vaikai pas pareiškėją buvo laikomi be teisėto pagrindo, įvertinęs tai, kad atsakovas už vaikus, kurie perkelti į kitus globos namus, socialinės globos išlaidas kompensavo VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniam centrui, Lentvario vaikų globos namams ir kt. (IV t., b. l. 93‑115), darė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjui už nuo 2009 m. gegužės mėnesio teiktas socialinės globos paslaugas. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl 2009 m. vasario ir balandžio mėnesių socialinių paslaugų išlaidų kompensavimo ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išmokėti Fondui 11 237,79 Lt.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (VII t., b. l. 167–174), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad neginčija teismo sprendimo dalies dėl jam priteistos 11 237,79 Lt sumos.

Teigia, kad aplinkybė, jog iš A. S. tėvų išmokos jos išlaikymui priteistos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, neturi jokios reikšmės, nes pareiškėjas tokios išmokos niekada negaudavo, t. y. neatsirado aplinkybė, turinti įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, todėl ir neturėjo pareigos teikti apie tai duomenis atsakovui. Be to, net jei išmokos gavėjas neinformuoja savivaldybės apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžio mokėjimui, o dėl išmokos gavėjo kaltės jam permokama globos išmoka, tokiu atveju savivaldybė turi teisę priimti sprendimą tik dėl permokėtos išmokos sumos grąžinimo, tačiau negali iš viso nutraukti ar sustabdyti išmokos mokėjimą. Juo labiau, kad dėl išmokos mokėjimo nutraukimo ar sustabdymo turi būti priimamas sprendimas, apie kurį turi būti informuojamas išmokos gavėjas, turintis teisę jį apskųsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio sprendimo negavo, nes jis nebuvo priimtas, o tiesiog buvo nustota mokėti globos išmoką be jokio teisinio pagrindo.

Pažymi, kad pareiškėjui nuolatinė A. S. globa nustatyta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi. Globos išmoka skiriama nuo teismo sprendimo (nutarties) apie globėjo paskyrimą įsiteisėjimo dienos (teisės gauti išmoką atsiradimo diena) ir turi būti mokama nuo šios dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėn. nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos, visą paskirtos vaiko globos laikotarpį. Joks teisės aktas nenumato pareigos globėjui, kuris kreipėsi dėl globos išmokos paskyrimo ir pateikė visus reikiamus dokumentus, taip pat kuriam buvo paskirta globos išmoka (nagrinėjamas atvejis), pakartotinai kasmet kreiptis iš naujo su prašymu skirti globos išmoką. Jeigu savivaldybė skiria išmoką 12 mėn. laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus, sprendimą mokėti išmoką, jei išmokos gavėjas ją turi teisę gauti, savivaldybė turi priimti be naujo asmens prašymo ir apie išmokos vaikui mokėjimo pratęsimą privalo informuoti išmokos gavėją.

Teigia, kad iš tikrųjų pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus rajono savivaldybę dėl globos išmokų V. B., nes tokias išmokas nuo 2004 m. rugsėjo 9 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. mokėjo Vilniaus miesto savivaldybė, kaip ir už kitus globotinius. Apie tai, kad globos išmokų V. B. mokėjimas dėl kokių nors priežasčių nutraukiamas, Vilniaus miesto savivaldybė pareiškėjo niekada neinformavo. Apie tai, kad teisės aktai pakeitė globos išmokų mokėjimo tvarką, pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas. Pažymėtina, kad teisės aktų nuostatos, jog išmoką moka savivaldybė pagal globėjo teritoriją įsigaliojo tik 2010 m. gegužės 1 d., todėl globos išmokas V. B. nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d. turėjo mokėti Vilniaus rajono savivaldybė.

Nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybė globos išmokas vaikams mokėjo nereguliariai, kartais jos visiškai nebuvo mokamos, apie tai neinformuojant pareiškėjo nei žodžiu, nei raštu, o teikdama pareiškėjui duomenis apie globos išmokų mokėjimą sąmoningai nenurodydavo globojamų vaikų pavardžių, kuriems buvo mokamos (arba nemokamos) išmokos, todėl pareiškėjas negalėjo nustatyti, kurie vaikai negaudavo išmokų. Be to, atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes kiekvieną mėnesį išmokų dydis už vaikus neatitikdavo valstybės nustatyto vaiko išlaikymui skirto išmokų dydžio.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog globos išmokos A. S. ir V. B. negali būti išmokėtos, nes pareiškėjas blogai atliko globėjo pareigas. Teisės aktai nenumato tokios sankcijos, kaip globos išmokų nutraukimas dėl netinkamai atliekamų globėjo pareigų, be to, pareiškėjas prašo priteisti skolą už minėtų globotinių išlaikymą už laikotarpį iki sprendimų dėl netinkamo globėjo pareigų atlikimo ir iki vaikų paėmimo iš globos namų. Pažymi, kad V. B. asmens dokumentai nebuvo išduoti laiku ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl sąsajų su Lietuvos pilietybe trūkumo, tačiau nepriklausomai nuo to, minėtas vaikas turėjo teisę gauti išlaikymą ir auklėjimą ir pareiškėjas jam tai suteikė. Nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į Vilniaus rajono savivaldybę dėl globos išmokų paskyrimo V. B., neturėtų būti pagrindas nepriteisti tokių išmokų, nes tokiu atveju forma (procedūrų nesilaikymas) turėtų svarbesnę reikšmę už turinį. Atsižvelgiant į vaiko interesų užtikrinimo prioritetą, vaikų išlaikymas globos namuose bet kokiu atveju turėjo būti užtikrintas. Vilniaus rajono savivaldybei nemokant globos išmokų, vaikų išlaikymą užtikrino pareiškėjas savo lėšomis, kurias pagrįstai nori atgauti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo faktines aplinkybes, jog G. Z., J. Z. ir E. S. nenorėjo gyventi kitur ir iš ten pabėgo, grįždami į pareiškėjo globos namus. Tai reiškia, kad visi minėti sprendimai nebuvo faktiškai įgyvendinti, tačiau dėl to pareiškėjo veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais ir jis nebuvo patrauktas jokion atsakomybėn dėl kliudymo įgyvendinti teismo sprendimus. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į vaikų interesus, turėjo vaikus paruošti perkėlimui į kitus globos namus, suteikti G. Z. psichologinę ir kitokią pagalbą, kad vaikas galėtų adaptuotis kituose globos namuose, tačiau to net nebandė daryti, todėl vaikas pabėgo iš kitų globos namų tą pačią dieną. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas perdavė vaiką (tai patvirtina vaikų perdavimo aktas) ir įvykdė teismo sprendimą, atsakomybę už G. Z. pabėgimą iš Lentvario ir jo grįžimą į Pikeliškių globos namus turi prisiimti ne pareiškėjas, o Lentvario globos namai ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kurie neužtikrino vaiko apgyvendinimo naujoje įstaigoje. Be to, kaip turėjo pasielgti pareiškėjas, kai tėvų neturintys arba jų palikti vaikai, kurie daug metų gyveno globos namuose, kurie jiems buvo vieninteliai ir atstojo tikruosius namus, nenorėjo iš jų išvažiuoti ir, pasitaikius pirmai progai, į juos sugrįžo. Mano, kad atsižvelgiant į vaiko interesų užtikrinimo bet kokiomis aplinkybėmis prioritetą, pareiškėjas pasielgė teisingai, juos priimdamas gyventi, todėl pripažintina, kad dėl to jo patirtos išlaidos turėtų būti kompensuotos.

Dėl socialinio paslaugų kompensavimo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. nurodo, kad nagrinėjamu atveju šalių santykius reglamentavo ir Sutartis, pagal kurios 10.1 punktą jos galiojimas trunka visą vaiko gyvenimo globos namuose laikotarpį, o pagal Sutarties 5.3 punktą savivaldybė įsipareigojo, nutraukus sutartį, kompensuoti išlaidas vaikų socialinei globai. Byloje nėra įrodymų, kad minėta sutartis būtų buvusi nutraukta dėl vaikų paėmimo į kitus globos namus ar kitų priežasčių. Priešingai, atsižvelgiant į prioritetinę vaikų interesų užtikrinimo prievolę, per visą faktinį vaikų gyvenimo pareiškėjo globos namuose laikotarpį pareiškėjas privalėjo teikti jiems socialinę globą, ką jis ir darė, todėl socialinės globos išlaidos galėtų būti nekompensuojamos tik tuo atveju, jeigu pareiškėjo veiksmai būtų pripažinti nusikalstamais ar prieštaraujančiais gerai moralei.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (VII t., b. l. 180–197) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pagal teisės aktus pareiškėjas turėjo kreiptis į atsakovą dėl globos išmokos mokėjimo už V. B. ir kartu su prašymu pateikti visus būtinus dokumentus išmokai gauti, o atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą ir visus reikalingus dokumentus, priimti sprendimą dėl globos išmokos mokėjimo. Šiuo atveju nesuprantama, kokiais teisiniais pagrindais gali būti priteistos pareiškėjui globos išmokos už V. B. globą nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d., jeigu pareiškėjas praleido nustatytą terminą dėl globos išmokos gavimo, neturėjo globojamo vaiko galiojančių asmens dokumentų bei kitų būtinų dokumentų globos išmokai gauti, nuolat kreipėsi dėl globos išmokų mokėjimo ne į atsakovą, o į Vilniaus miesto savivaldybę ir 2009 metais buvo nušalintas nuo globojamo vaiko globėjo pareigų.

Teigia, kad vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata, jog išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp išmokos gavėjui nustatyto vaiko globos (rūpybos) išmokos dydžio ir vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio, atsakovas, prieš skirdamas globos išmoką, turėjo nustatyti globos išmokos dydį, ir tam tikslui buvo reikalingi duomenys apie išlaikymo išieškojimą. Nesant šių duomenų, išmokos davėjas (atsakovas) negalėjo apskaičiuoti globos išmokos dydžio, nes nebuvo žinoma, ar gauna pareiškėjas už A. S. išlaikymą. Pabrėžia, kad išlaikymas iš A. S. tėvų buvo priteistas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo išieškojimas iš vaiko tėvų galėjo prasidėti bet kada. Todėl atsakovas reikalavo iš pareiškėjo teikti duomenis apie priteisto išlaikymo išieškojimą. Pareiškėjas paskutinį prašymą skirti jam globos pašalpą už A. S. pateikė atsakovui 2008 m. sausio 31 d., o paskutinės pažymos apie priteisto iš A. S. tėvų išlaikymo mokėjimą buvo surašytos 2007 m. spalio 23 d. Atsižvelgiant į Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 14.6 punktą, jeigu globėjas (rūpintojas) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo praėjusį mėnesį negavo, jis raštu tai patvirtina prašyme, todėl galima teigti, kad pareiškėjas pažeidė šią teisės normą, nes jis 2008 m. sausio 31 d. prašyme nepaminėjo, ar gaudavo priteistą išlaikymą, o po 2008 m. sausio 31 d. iš viso į pareiškėją dėl A. S. nesikreipė ir nepateikė nė vienos pažymos apie priteisto iš A. S. tėvų išlaikymo mokėjimą/nemokėjimą. Pagal Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 27 punktą ir Išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 2 dalies punktą, praėjus mokėjimo terminui, pareiškėjas turėjo iš naujo kreiptis į išmokos davėją (atsakovą), pateikti naują prašymą ir prie jo pridėti būtinus dokumentus šiai išmokai gauti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2009 metų vasario–kovo mėnesiais savivaldybė ir teismas priėmė sprendimus dėl visų globojamų vaikų paėmimo iš pareiškėjo ir apgyvendinimo kitose globos įstaigose. Po šių sprendimų priėmimo pareiškėjas prarado teisę reikalauti sumokėti jam piniginę kompensaciją už globos išmokas ir socialinių paslaugų teikimą, nes globojami vaikai negalėjo po šių sprendimų priėmimo teisėtai likti gyventi pas pareiškėją. Priėmus savivaldybės administracijos įsakymus bei teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių pagrindu buvo keičiama visų globojamų vaikų gyvenamoji vieta, atsirado aplinkybių, turinčių įtakos globos išmokos sustabdymui ir nutraukimui. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracija nutraukė pareiškėjui globos išmokos mokėjimą, nes visi globojami vaikai po minėtų sprendimų priėmimo turėjo gyventi kitose globos įstaigose. Tik dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų (vaikų gąsdinimas, papirkinėjimas, trukdymas atsakingiems pareigūnams įgyvendinti priimtus sprendimus) 3 iš 19 globojamų vaikų (G. Z., J. Z., E. S.) liko gyventi pas pareiškėją iki 2009 metų gruodžio mėnesio (E. S. gyveno pas pareiškėją nuo 2009 metų balandžio pabaigos iki 2009 metų rugsėjo mėn.). Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad jo „veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais“. Pareiškėjas yra pirma ir bene vienintelė Lietuvoje globos įstaiga, nušalinta nuo visų 19 globojamų vaikų globėjo pareigų. Pareiškėjas buvo ne atleistas, o nušalintas nuo globėjo pareigų, taigi jo, kaip globėjo, veikla buvo pripažinta neteisėta. Pareiškėjo nušalinimas nuo visų globojamų vaikų globėjo pareigų rodo, kad jo veiksmai buvo priešingi teisei bei gerai moralei. Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjas ne tik netinkamai atliko globėjo pareigas, bet ir aktyviai priešinosi priimtų sprendimų vykdymui, skatino vaikus nepaklusti šiems sprendimams, papirkinėdavo ir gąsdindavo vaikus.

Nurodo, kad atsakovas ieškojo būdų, kaip padėti vaikams persikelti į kitus globos namus, ir atsakovui, nepaisant aktyvaus pareiškėjo pasipriešinimo, pavyko taikiai susitarti su beveik visais globojamais vaikais dėl jų apgyvendinimo kitose globos įstaigose, juo labiau, kad absoliuti dauguma šių vaikų patys norėjo kuo greičiau palikti pareiškėjo globos namus. Atsakovas, žinodamas, jog pareiškėjas baugina, gąsdina, papirkinėja globotinius, skatina juos nepaklusti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymams bei teismo nutartims, globojamų vaikų perkėlimo į kitus globos namus metu pasikvietė psichologus, kad jie padėtų globotiniams tinkamai ir be baimės suprasti atliekamus veiksmus.

Teigia, kad atsakovas tinkamai ir reguliariai mokėjo globos pašalpas už visus globojamus vaikus (išskyrus už A. S. ir V. B.) iki tuo momento, kai įstatymų nustatyta tvarka buvo priimti sprendimai dėl vaikų perkėlimo į kitus globos namus.

Nurodo, jog pareiškėjas, teigdamas, kad jam neteisėtai nebuvo mokama globos išmoka už V. B. nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 metų vasario mėn., už A. S. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 metų balandžio mėn., už G. Z., J. Z., E. S. nuo 2009 metų vasario mėnesio iki 2009 metų gruodžio mėnesio, kreipdamasis į teismą tik 2011 metų balandžio mėnesį praleido terminą šio ginčo iškėlimui. Nėra aišku, kodėl pareiškėjas iki 2011 metų nekėlė reikalavimo dėl globos išmokų mokėjimo, jeigu visi globojami vaikai jau 2009 metais paliko jo globos namus ir tais pačiais metais pareiškėjas buvo nušalintas nuo visų globojamų vaikų globėjo pareigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 64 600,86 Lt priteisimo iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos. Šis reikalavimas iš esmės grindžiamas dviem pagrindais - reikalavimu priteisti iš atsakovo globos (rūpybos) išmokas už A. S. ir V. B. globą ir reikalavimu, kad atsakovas įvykdytų pinigines prievoles pagal 2008 m. spalio 1 d. pasirašytos tarp šalių ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutarties Nr. A56-536-(3.18) 5.3 ir 10.1 punktus.

Dėl globos (rūpybos) išmokų už A. S. ir V. B. globą.

Šį reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, jog A. S. ir V. B. pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas priklausė gauti globos (rūpybos) išmokas, kurios turėjo būti išmokėtos pareiškėjui, kaip A. S. ir V. B., globėjui už laikotarpį kai jos buvo globėjo įstaigoje (A. S. už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 2 d.; V. B. už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d.).

Byloje nustatyta, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjas buvo A. S. ir V. B. globėjas.

Aptariamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas globos (rūpybos) išmoka yra skiriama vaikui jo globos (rūpybos) vaikų globos institucijoje laikotarpiui (8 str. 1 d.), kuri (išmoka) yra išmokama vaikų globos institucijai (12 str. 3 d.). Šią išmoką vaikų globos institucija privalo naudoti pagal jos tikslinę paskirtį – globojamam vaikui išlaikyti ( 19 str. 4 p.; CK 3.275 str.). Vaikų globos institucijai tenka pareiga atlikti visus veiksmus, kurie yra reikalingi šiai išmokai skirti bei išmokėti (19str.1-3p.). Sprendimus dėl šių išmokų skyrimo priima atitinkamos savivaldybės administracija, kurios sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (12; 16 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į atsakovą dėl globos (rūpybos) išmokos skyrimo už V. B. globą nesikreipė bei kad atsakovas atitinkamo sprendimo šiuo klausimu nėra priėmęs. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats pareiškėjas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad į atsakovą aptariamu klausimu nesikreipė, nes iki tol (iki 2006 m. rugsėjo 1 d.) šią išmoką už V. B. globą mokėjo Vilniaus m. savivaldybė, o apie pasikeitusį teisinį reguliavimą nežinojo bei nebuvo informuotas, todėl mano, jog pareiga mokėti šią išmoką už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d. tenka atsakovui – Vilniaus rajono savivaldybei.

Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu (nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d.) neatliko jam priskirtų veiksmų, kuriais turėjo inicijuoti administracinę procedūrą, kurios rezultate ir galėjo būti priimtas administracinis aktas (sprendimas) dėl globos (rūpybos) išmokos skyrimo už V. B. globą.

Savo ruožtu tokio sprendimo nebuvimas, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo taikymo prasme, atima galimybę reikalauti teismine tvarka iš atsakovo išmokėti jam globos (rūpybos) išmoką už V. B. globą už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. vasario 3 d..

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 13 straipsnio 2 dalį globos (rūpybos) išmoka mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo savivaldybės administracijai dienos, t.y., šios išmokos mokėjimas už praeitį yra ribojamas laike, leidžiama šią išmoką išmokėti ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo savivaldybės administracijai dienos. Kadangi pareiškėjas V. B. nuo 2009 m. vasario 3 d. nebegloboja, tai jis šiuo metu yra praradęs įstatyminę galimybę, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka, gauti šią išmoką už jo prašomą laikotarpį.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas pareiškėjui už A. S. globą, tenkindamas atitinkamus pareiškėjo tuo klausimu prašymus, 2005-2007 m. skyrė bei išmokėjo globos (rūpybos) išmokas. Šios išmokos nebemoka nuo 2008 m. sausio 1 d., tai motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nuo to laiko neteikė reikiamų prašymų bei dokumentų reikalingų išmokos dydžiui paskaičiuoti. Pareiškėjo teigimu, jis neprivalėjo kasmet teikti naujų prašymų bei atitinkamų dokumentų tuo klausimu. Kartu pripažįsta, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. nesikreipė į atsakovą dėl globos (rūpybos) išmokos skyrimo už A. S. globą.

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui buvo arba turėjo būti žinoma, kad atsakovas nuo 2008 m. sausio 1 d. neskiria ir nemoka globos (rūpybos) išmokų už A. S. globą.

Minėta, kad savivaldybės administracijos sprendimai aptariamų išmokų skyrimo bei mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savo ruožtu, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nuostatas skundai teismui dėl viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų turi būti paduodami per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba sužinojimo apie sprendimo priėmimą (veiksmo atlikimą) dienos, o neveikimo atvejais per 2 mėnesius, kai baigėsi terminas sprendimui priimti.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas į teismą byloje nagrinėjamais klausimais kreipėsi tik 2011 m., prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti neteikė. Visa tai lemia, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo teismui terminą, kuris nėra nustatyta tvarka atnaujintas. Kadangi šios aplinkybės yra kliūtis pradėti teisminį procesą, tai dėl šios priežasties yra negalimas ir paties tokio reikalavimo pagrįstumo revizavimas bei tenkinimas (ABTĮ 37 str. 8p.).

Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl globos (rūpybos) išmokos priteisimo už A. S. ir V. B. globą už minėtus laikotarpius, grindžiant šį reikalavimą Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatomis, yra pagrįstas bei atmestinas.

Kolegija sutinka ir su tais pirmosios instancijos teismo argumentais, kurie susiję su globos (rūpybos) išmokų nepriteisimu pareiškėjui už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. už 19 kitų vaikų, tame tarpe G. Z., J. Z. ir E. S., globą.

Byloje nustatyta, kad tuo laikotarpiu pareiškėjui buvo atimtos globėjo (rūpintojo) teisės, t. y., buvo atimta teisė teikti globą atitinkamiems vaikams. Šių faktinių aplinkybių pareiškėjas iš esmės ir neginčija, tačiau nurodo, kad nepaisant atimtų globėjo (rūpintojo) teisių, faktiškai globos paslaugas teikė G. Z., J. Z. ir E. S., dėl ko jam turėtų būti išmokėtos globos (rūpybos) išmokos ir už faktinę G. Z., J. Z. ir E. S., globą.

Minėta, kad globos (rūpybos) išmoka yra skiriama vaikui jo globos (rūpybos) vaikų globos institucijoje laikotarpiu, kuri (išmoka) yra išmokama vaikų globos institucijai už vaiko globą (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 8 str. 1 d.; 12 str. 3 d.). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad globos teisinių santykių buvimas tarp vaiko ir vaikų globos institucijos, yra ta būtina sąlyga, tik kuriai esant yra galimas globos (rūpybos) išmokų mokėjimas vaikų globos institucijai. Ir priešingai, kai šie globos santykiai nutrūksta, vaikų globos institucija netenka teisės į šių išmokų gavimą.

Šis teisinis reguliavimas savo ruožtu lemia, kad nepaisant faktinės tam tikrų vaikų, tam tikru laikotarpiu, priežiūros pas pareiškėją, po to, kai tarp pareiškėjo ir šių vaikų nustatyta tvarka buvo nutraukti globos teisiniai santykiai, pareiškėjas nebeteko teisės į globos (rūpybos) išmokų jam išmokėjimą už šių vaikų priežiūrą.

Šiuo atveju galimai patirtas išlaidas už faktinę šių vaikų priežiūrą pareiškėjas turi teisę kompensuoti kitų teisinių institutų pagalba, pvz., kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo ir pan., kas byloje nagrinėjamu atveju nesudaro šios bylos dalyko.

Dėl piniginių prievolių priteisimo pagal 2008 m. spalio 1 d. pasirašytos tarp šalių ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos lėšų kompensavimo sutarties Nr. A56-536-(3.18) 5.3 ir 10.1 punktus.

Iš šios sutarties matyti, kad jos objektas yra lėšų kompensavimas pareiškėjui už teikiamas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas vaikams, kuriems nustatyta tvarka skirta globa arba rūpyba (Sutarties 1 p.).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pareiškėjui 2009 m. vasario ir balandžio mėnesiais nekompensavo 11 237, 79 Lt lėšų už suteiktas vaikų globos paslaugas, kai tarp pareiškėjo ir atitinkamų vaikų tuo metu egzistavo globos teisiniai santykiai. Šios lėšos pagrįstai ir teisingai priteistos pareiškėjui iš atsakovo.

Pareiškėjas šiuo atveju siekia, kad jam būtų išmokėta kompensacija ir už tą laiką, kai tarp ir jo vaikų nutrūko globos teisiniai santykiai, tačiau jis faktiškai toliau teikė globos paslaugas.

Iš sutarties taip pat matyti, kad šios sutarties šalys, kompensuoti pareiškėjui lėšas už jo teikiamas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas, susitarė įgyvendindami Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nuostatas (Sutarties 3 p.).

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant užkirsti kelią asmens, šeimos, bendruomenės socialinėms problemoms kilti, taip pat visuomenės socialiniam saugumui užtikrinti. Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Aptartų Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo ir sutarties nuostatų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo teisė gauti iš atsakovo lėšų kompensavimą, priklauso nuo jo teikiamų paslaugų pobūdžio, o būtent, pareiškėjas teisę gauti šių lėšų kompensavimą įgyja, kai jis teikia vaikams globos paslaugas. Šios paslaugos turi atitikti globai keliamus reikalavimus, t. y., tarp pareiškėjo ir jo prižiūrimų vaikų turi egzistuoti globos teisiniai santykiai, teikiamų paslaugų pobūdis turi neprieštarauti globos tikslams ir uždaviniams bei pan..

Minėta, kad pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka buvo atimtos globėjo (rūpintojo) teisės, t. y., buvo atimta teisė teikti globą atitinkamiems vaikams. Tai atitinkamai reiškia, kad jo galimai faktiškai teiktos tam tikrų vaikų priežiūros paslaugos, po to kai buvo atimtos globėjo teisės į šiuos vaikus, nebeatitiko globos paslaugai keliamų reikalavimų, dėl ko atsakovui neatsirado pareiga pagal minėtą sutartį, pareiškėjui kompresuoti lėšų išleistų tokių vaikų priežiūrai.

Šiuo atveju pareiškėjas galimai patirtas atitinkamas išlaidas už vaikų prižiūrą po to kai buvo atimtos globėjo teisės į šiuos vaikus, gali kompensuoti prašydamas jam atlyginti žalą ir pan., kas taip pat nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė