AS-552-1014-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-1014/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00265-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus, ir S. V. dėl įsakymų dalių panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Rokiškio skyriaus vedėjo priimtų: 2013 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2)-882 „Dėl Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ dalį dėl 22,00 ha žemės sklypo Nr. 150, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), Rokiškio raj.; 2013 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2)-1290 „Dėl Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl 2,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), Rokiškio raj., žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 471-2, dėl 4,70 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), Rokiškio raj., žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 509; 2013 m. rugsėjo 23 d.

įsakymą Nr. 25VĮ-(14.25-2)-1245 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“;

2) panaikinti NŽT Rokiškio skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 25SD-(14.25.104)-1846;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-29;

4) pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pardavimo sutartį Nr. 25SU-(14.25.53)-329; 5) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą suformuoti 22,89 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio raj., pagal 1990 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono tarybos prezidiumo sprendimą Nr. 4 ir 1990 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuosavybės aktą Nr. 14 ir pripažinti A. K. nuosavybės teises į 1990 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuosavybės aktu Nr. 14 neatlygintinai nuosavybėn perduotą 22,89 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio raj., arba atnaujinti terminą A.

K. įstatyminiam įpėdiniui S. K. pateikti prašymą įsigyti nuosavybėn pagal tvarką, buvusią nustatytą asmenims, pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą gavusiems žemę privačiam ūkiui steigti, 22,89 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio raj., suteiktą jo tėvui A. K. 1990 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono tarybos prezidiumo sprendimu Nr. 4, 1990 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuosavybės aktu Nr. 14, įregistruotu Rokiškio rajono valdybos Valstybinių žemės naudojimo teisės aktų registravimo knygoje registracijos Nr. 90-6.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-1608 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ 5.1 punkto (1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. I-1608 redakcija), 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I-1607 redakcija) 8 straipsnio ir 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija) 8 straipsnio nuostatos neprieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nuosavybės neliečiamumo, įstatymų negaliojimo atgal principams.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. K. skundą ir nutarė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

Teismas atsižvelgė į tai, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus ir kitas bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnis).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, įvardindamas save A. K. įstatyminiu įpėdiniu, inicijuoja ginčą dėl nuosavybės teisės į 22,89 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio raj., kuris A. K., mirusiam 1994 m. spalio 26 d., buvo suteiktas valstiečio ūkiui steigti, vadovaujantis 1989 m. liepos 4 d. įstatymu Nr. XI-3066 „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 161 „Dėl priemonių Valstiečio ūkio įstatymo nuostatoms įgyvendinti“, pripažinimo.

Teismas vertino, jog ginčas yra kilęs tarp, iš vienos pusės, pareiškėjo, kuris yra paveldėjęs palikimą iš A. L. K., kuri savo ruožtu yra paveldėjusi A. K. turtą ir / ar turtines teises, ir, iš kitos pusės, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įgyvendinančios valstybės kaip žemės savininko nuosavybės teisę į valstybinę žemę, bei atsakovės S. V., pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijusios nuosavybėn, pretenduojančios įsigyti bei kitais pagrindais valdančios ginčo žemę.

Pareiškėjo ginčijamais raštu ir sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba nepripažįsta A. K. nuosavybės teisės į ginčo žemę, nes A. K. neišpirko iš valstybės žemės taip, kaip nustatė tuo metu galioję Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai aktai. Teismo vertinimu, būtent su nuosavybės teisės į ginčo žemę gynimu yra susiję pareiškėjo reikalavimai panaikinti atsakovo įsakymus, kurių pagrindu buvo atliekamos teisės aktais nustatytos procedūros tikslu sudaryti ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutartį, perduoti žemę laikinai naudotis žemės ūkio veiklai ar sudaryti šios žemės nuomos sutartį.

Be to, neatsiejamai su reikalavimu dėl nuosavybės teisės į ginčo žemę pripažinimu yra susijęs pareiškėjo reikalavimas dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią ginčo žemės dalis parduota privačiam asmeniui, atsakovei S. V., pripažinimo negaliojančia. Taigi, visais paminėtais skundo reikalavimais pareiškėjas, laikydamas save A. K. įstatyminiu įpėdiniu ir paveldėjęs A. K. įpėdinės turtą ir / ar turtines teises, iš esmės siekia apginti pažeistą nuosavybės teisę į ginčo žemę. Šiuo tikslu yra prašoma įpareigoti atsakovą suformuoti ginčo žemės sklypą pareiškėjui.

Reikalavimas atnaujinti pareiškėjui terminą ginčo žemei įsigyti iš valstybės yra pareikštas kaip alternatyvus reikalavimas, todėl gali būti nagrinėjamas tik kartu su paminėtais reikalavimais. Be to, juo irgi yra siekiama civilinio teisinio pobūdžio teisinių santykių atsiradimo – tai yra valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp valstybės ir pareiškėjo, kuris yra A. L. K. turto ir / ar turtinių teisių paveldėtojas. Nuosavybės teisės įgijimo sąvoką, objektą, turinį, įgijimo pagrindus, nuosavybės teisės gynimą reglamentuoja civilinės teisės normos.

Žemės pirkimo-pardavimo sandoris, įskaitant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį, yra civilinės teisės kategorija, tokio sandorio negaliojimo pagrindus nustato civilinės teisės normos.

Įvertinęs skundo reikalavimus bei skundo pagrindą sudarančias faktines ir teisines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog keliamame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, susiję su A. K. nuosavybės teisės į žemę pripažinimu paveldėjimo tikslu, pareiškėjo siekiu paneigti tarp valstybės ir atsakovės S. V. susiklosčiusius civilinius teisinius santykius dėl laikino naudojimosi žeme, žemės įsigijimo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Todėl teismas sprendė, kad ginčas, nors iš dalies apima ir administracinius santykius, bet yra platesnio pobūdžio, o bylą nagrinėjantis teismas faktinių ir teisinių bylos aplinkybių kontekste, visų pirma, turės įvertinti atitinkamus susiklosčiusius ir byloje vyraujančius civilinius teisinius santykius.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti savo nutartyse ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų (pažymėtina, kad pagal 2012 m. kovo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo 11.9 punktą už suteiktą laikinai naudotis žemės ūkio veiklai valstybinės žemės plotą asmenys moka nuomos mokestį), teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Valstybinės žemės pirkimas-pardavimas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu yra ypatingas tuo, kad iki žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būtina atlikti visą eilę formaliųjų procedūrų (kas ir buvo vykdoma pareiškėjo ginčijamais įsakymais). Visi šie veiksmai, kurių galutinis tikslas yra sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos ar kitą civilinio teisinio pobūdžio sutartį, vertinami kaip civilinio teisinio pobūdžio ikisutartiniai santykiai(žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis teismingumo bylose: 2013 m. liepos 9 d. Nr. T-74/2013; 2013 m. liepos 9 d. Nr. T-91; 2011 m. balandžio 6 d. teisminio proceso Nr. 2-363-00141-2011-4; kt.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismingumo bylose suformuotą praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundu keliamame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bei išaiškino pareiškėjui, kad dėl skundo reikalavimų išsprendimo jis gali kreiptis su ieškiniu į atitinkamą bendrosios kompetencijos teismą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).

III. Pareiškėjas S. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog kilusiame ginče civiliniai teisiniai aspektai yra dominuojantys. Pareiškėjas paaiškina, kad ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklos suteikiant nuosavybėn žemės sklypą valstiečio ūkiui steigti, taip pat dėl to, ar A. K. neatlygintinai nuosavybėn suteikus žemės sklypą valstiečio ūkiui steigti šiam kilo pareiga kreiptis dėl šio žemės sklypo išpirkimo, taip pat tokių veiksmų neatlikimo teisinės pasekmės. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas nepripažįsta, jog žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn suteikus A. K. valstiečio ūkiui steigti šis įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas dėl pareiškėjo siekiamos iškelti bylos rūšinio teismingumo. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi, kuria šis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, t. y. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Sprendžiant rūšinio teismingumo klausimą yra svarbu įvertinti kilusio teisinio ginčo pobūdį. Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius teisinius ginčus (Civilinio proceso kodekso 1 str., 22 str. 1 d.).

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Nors dalis pareiškėjo skundo reikalavimų, susiję su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jai priskirtomis pagal Žemės reformos įstatymą bei kitus su šiuo įstatymu susijusius specialiuosius teisės aktus viešojo administravimo funkcijomis žemės reformos vykdymo srityje, yra administracinio pobūdžio ir paprastai turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme (reikalavimai panaikinti iš dalies NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 25VĮ-(14.25.2)-882 dėl teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo, 2013 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. 25VĮ-(14.25.2)-1290 dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, NŽT Rokiškio skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 25SD-(14.25.104)-1846 dėl pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo ir Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-29, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, bei įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą suformuoti 22,89 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio raj., pagal 1990 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono tarybos prezidiumo sprendimą Nr. 4 ir 1990 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuosavybės aktą Nr. 14), tačiau šioje byloje pareiškėjas taip pat kelia ir civilinius reikalavimus dėl NŽT Rokiškio skyriaus vedėjo leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, įforminto 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25-2)-1245, 2013 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 25SU-(14.25.53)-329 pripažinimo negaliojančia bei pripažinimo A. K. nuosavybės teisės į 22,89 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio raj., kuris jam buvo suteiktas valstiečio ūkiui steigti.

Pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų, todėl viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą byloje R. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2012 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą byloje V. D. ir K. D. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų žemėtvarkos skyrius).

Įvertinus pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas, mirusiojo A. K. įstatyminis įpėdinis, savo skundo reikalavimais iš esmės siekia realizuoti subjektinę teisę įsigyti 22,89 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio raj., kuris jo tėvui A. K. buvo suteiktas valstiečio ūkiui steigti, vadovaujantis 1989 m. liepos 4 d. įstatymu Nr. XI-3066 „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ ir Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 161 „Dėl priemonių Valstiečio ūkio įstatymo nuostatoms įgyvendinti“; šiai subjektinei teisei realizuoti pareiškėjas, be kita ko, ginčija ir kito asmens (atsakovo S. V.) turtines teises (nuosavybės, daikto naudojimosi, nuomos) į ginčo žemės sklypą. Tokiu būdu, pareiškėjo keliamo ginčo, nors ir susijusio su viešojo administravimo subjekto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų bei veiksmų, priimtų žemės reformos vykdymo srityje, t. y. viešojo administravimo srityje, ginčijimu, išsprendimas turės tiesioginės įtakos atsakovo S. V. civilinėms turtinėms teisėms į ginčo žemės sklypą. Tuo pačiu tai reikštų jau susiformavusių nuosavybės teisinių santykių, valstybinės žemės nuomos teisinių santykių modifikavimą, t. y. iš esmės civilinio teisinio pobūdžio ginčą. Šiuo atveju kyla ginčas ne tik tarp pareiškėjo ir valstybės – jos įgaliotų institucijų žemės reformos vykdymo srityje, bet ir tarp dviejų privačių asmenų dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės, nuomos teisių. Tokiu būdu, keliamas ginčas turės būti sprendžiamas atsižvelgiant ne tik į teisės aktus, reglamentuojančius žemės reformos vykdymą, bet taikant ir civilinės teisės normas, civilinių teisių gynimo būdus ir priemones.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra platesnio pobūdžio ir apima ne tik administracinius, bet ir civilinius teisinius santykius. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo siekiama iškelti byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai vertino svarbius fakto ir teisės klausimus bei jų pagrindu darė teisingas išvadas. Pagrindo naikinti skundžiamą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį nenustatyta, todėl ji paliekama galioti nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas