AS-143-739-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS143-739/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02213-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas M. M. (toliau – pareiškėjas) 2014 m. balandžio 11 d. kreipėsi su skundu, kurį 2014 m. balandžio 25 d. patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1D-2607(11) ,,Dėl paskirtos pareigūno valstybinės pensijos už tarnybą nepriemokos išmokėjimo“; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. Vidaus reikalų ministerija jam pervesdavo tik 801,59 Lt paskirtos pensijos, pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas. 2014 m. kovo 20 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. kovo 31 d. atsakyme Nr. 1D-2607(11) paaiškinta, kad pensijos dalis nebus išmokėta, pagrindžiant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų taikymu, kurios galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.; priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1D-2607(11). Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti skundą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėjo, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas šio įstatymo galiojimo laikotarpis. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pratęstas tam tikrų Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas, taip pat Laikinojo įstatymo 4 straipsnio galiojimas, ribojant valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą; taigi pareiškėjo patikslintame skunde pareikštas reikalavimas dėl neišmokėtos pensijos dalies, taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo

4 straipsnio taikymu. Šiuo pagrindu pareiškėjui paskirtos pensijos mažinimo pagrįstumas buvo įvertintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2505-437/2013, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2444/2013. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, antrąjį pareiškėjo reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taikymo sumažintą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., teismas atsisakė priimti, kaip išnagrinėtą įsiteisėjusiu teismo sprendimu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.). Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas laikė paduota nustatytu terminu, atitinkančia ABTĮ 23 ir 24 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtina (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad teismas savaip klaidingai komentavo ir traktavo aplinkybes, išdėstytas jo skunde, tai ir lėmė nepagrįstos teismo nutarties priėmimą. Pagal patikslintą skundą yra kilęs ginčas dėl jam mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrįstumo dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. galimo diskriminavimo vienos rūšies pensijų gavėjų, sumažinant pensijos dalies mokėjimą, negrąžinant paimtos pensijos dalies.

Todėl nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tolimesnis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio taikymas tiek, kiek numatytas asmenų gaunamų valstybinių pensijų, tarp jų – paskirtų pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, perskaičiavimas, galbūt prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Patikslintame skunde buvo suformuluotas visiškai kitas dalykas ir visiškai kitas pagrindas, tai aiškiai pagrindžia aplinkybė, kad jame buvo kiti Vidaus reikalų ministerijos atžvilgiu suformuluoti klausimai ir reikalavimai.

Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2505-473/2013 pareiškėjui buvo priteista dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos taikymo atsiradusi valstybinės pensijos nepriemoka, taip pat nurodyta, kad pareiškėjui pensijos mažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, buvo atliekamas teisėtai ir pagrįstai, todėl šis reikalavimas buvo atmestas.

Teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo reikalavimą priteisti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taikymo, pasielgė teisėtai, nes šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymu. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje 2014 m. gegužės 16 d. priėmė nutartį, kuria atmetė likusią skundo reikalavimų dalį dėl Vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas. Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties dalis atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio

2 dalies 4 punktu, nurodęs, jog pareikštas reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymu. Šiuo pagrindu pareiškėjui paskirtos pensijos mažinimo pagrįstumas buvo įvertintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2505-437/2013, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2444/2013. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <...>. Skundą (prašymą) šiuo pagrindu atsisakytina priimti išsiaiškinus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas pagal tapatų pareiškėjo skundą (prašymą). Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Paminėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2505-437/2013 išspręstas, be kita ko, pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimas, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio

1 dalies nuostatomis (reikalavimai priteisti pareiškėjui iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės visą neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti visą paskirtą 951,52 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmesti kaip nepagrįsti), tačiau neakcentuotas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio

1 dalies nuostatų taikymas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo

15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 m. ir 2013 m., neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams. Taigi, kaip matyti, pareiškėjas iš esmės pareiškė skirtingus reikalavimus, kurie grindžiami skirtingais argumentais. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad paminėtas įsiteisėjęs teismo sprendimas nėra priimtas pagal tapatų pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties dalis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.). Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties dalį panaikinti ir skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis