AS-662-1170-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-1170/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03764-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. (M. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) skundą atsakovui Valstybinei kalbos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. R. (M. R.) (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. rugpjūčio 6 d. paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės kalbos inspekcijos 2014 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 10V-71 „Dėl valstybinės kalbos vartojimo“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3R-92(AG-65/01-2014).

Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Paaiškino, kad pirminį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2014 m. birželio 27 d. Teismas atsisakė priimti skundą, konstatavo, kad praleistas terminas skundui paduoti ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti. Skundą teikė nustatytu terminu, tačiau dėl pasiuntinių pašto kurjerio pareigų aplaidaus vykdymo pašto siunta teismui buvo išsiųsta pavėluotai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė M. R. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti M. R., taip pat nutarčiai įsiteisėjus M. R. grąžinti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalį, 34 straipsnio 1 dalį. Svarbiomis priežastimis sprendžiant termino atnaujinimo klausimą gali būti pripažintos objektyvios kliūtys, t. y. nepriklausančios nuo proceso šalies valios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Pareiškėjas skundžia Komisijos 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3R-92(AG-65/01-2014). Šiame sprendime nurodytas 20 dienų apskundimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos. Su skundu pateiktas vokas (spaudas ant voko su gavimo data „2014-06-09“) patvirtina, kad pareiškėjui Komisijos 2014 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 3R-92(AG-65/01-2014) buvo įteiktas 2014 m. birželio 9 d., todėl paskutinė skundo pateikimo teismui data yra 2014 m. birželio 30 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pirminį skundą dėl minėtų sprendimų panaikinimo teismui pasiuntinių paštu išsiuntė 2014 m. liepos 3 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti. Gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį, pareiškėjas pasinaudojo ABTĮ 34 straipsnio suteikta teise ir dar kartą pateikė teismui skundą dėl Valstybinės kalbos inspekcijos 2014 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 10V-71 ir Komisijos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 3R-92(AG-65/01-2014) panaikinimo bei prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad skundą teikė nustatytu terminu, t. y. pirminį skundą teismui išsiuntė 2014 m. birželio 30 d., tačiau dėl pasiuntinių pašto kurjerio netinkamų pareigų vykdymo pašto siunta teismui buvo išsiųsta tik 2014 m. liepos 3 d. Mano, kad aplinkybę, jog skundas teismui buvo išsiųstas laiku, patvirtina ir žyminio mokesčio sumokėjimo data (2014 m. birželio 30 d.).

Teismas spręsdamas skundo termino atnaujinimo klausimą kreipėsi su užklausimu į pareiškėjui paslaugą teikusią UAB „Bijusta“, kuri atsakyme nurodė, kad M. R. (užsakovas VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“) siuntą, skirtą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, UAB „Bijusta“ perdavė 2014 m. liepos 3 d. Pridėjo 2014 m. liepos 3 d. VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ pašto siuntų, siuntinių perdavimo–priėmimo lydraščio kopiją, kurioje patvirtinta, kad siunta pateikta ir paimta 2014 m. liepos 3 d. 9.30 val. Pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo teiginį, kad skundas teismui buvo pateiktas pavėluotai dėl kurjerio pareigų aplaidaus vykdymo. Teismo manymu, aplinkybė, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 30 d. sumokėjo žyminį mokestį, taip pat nepatvirtina, kad skundą teismui išsiuntė tą pačią dieną, o lydraštyje rašikliu įrašyti siuntos duomenys nepatvirtina kurjerio aplaidumo.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sutrukdžiusios laiku kreiptis teisminės gynybos ir taip efektyviai apginti galimai pažeistas teises. Kitų objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą, pareiškėjas nenurodė. Padaryta išvada, kad skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą nėra.

II. Pareiškėjas M. R. (M. R.) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Atskirajame skunde paaiškino, jog teikdamas skundą jis buvo įsitikinęs, kad jį pateikia laiku (subjektyvioji pusė), o laiku pateikti skundą sutrukdė kurjerio aplaidumas, nepriklausantis nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas parengė skundą 2014 m. birželio 30 d., t. y. paskutinę termino dieną, bei pateikė jį kurjeriui išsiųsti. Dėl techninių nesklandumų minėtas laiškas pasimetė ir buvo išsiųstas jį suradus tik 2014 m. liepos 3 d. Pareiškėjas apie šias aplinkybes sužinojo tik gavęs teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti skundą dėl praleisto termino.

Iki tol pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad skundą padavė tinkamai, nepraleidęs nustatyto termino, dėl to ir neprašė minėto termino atnaujinti. Jeigu pareiškėjas kreiptųsi į teismą praleidęs terminą, tai be jokių abejonių teiktų ir prašymą atnaujinti tokį terminą, kadangi turi patirties teisminiuose procesuose ir žino, kad praleidus terminą reikia prašyti jį atnaujinti. Aplinkybę, kad skundas buvo paruoštas ir pateiktas išsiuntimui, patvirtina ir žyminio mokesčio sumokėjimo patvirtinimas (žyminis mokestis buvo sumokėtas būtent 2014 m. birželio 30 d.).

Būtent tą dieną (2014 m. birželio 30 d.) pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigas, kad galėtų pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Ta aplinkybė, kad kurjeris netinkamai įvykdė savo pareigas, negali sukelti absoliučių suvaržymų pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą ir netgi užkirsti jam kelią kreiptis su skundu į teismą. Pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas vykdydamas savo pareigas, buvo pakankamai rūpestingas ir apdairūs. Pateikdamas savo pašto siuntą profesionaliam pašto kurjeriui asmuo turi pagrindą tikėtis, kad siunta bus pristatyta tinkamai, nepraleidus termino.

Aplinkybę, kad pareiškėjo siunta buvo dingusi ir buvo išsiųsta tik atsiradus, taip pat patvirtina pašto siuntų lydraštis (paslaugos naudotojas VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“), iš kurio aiškiai matyti, kad siunta Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš tikro buvo išsiųsta 2014 m. liepos 3 d., adresatą įrašant rašikliu, t. y. įnešant į lydraštį pataisymus/korekcijas (papildant lydraštį nauju adresatu), kai visi kiti adresatai lydraštyje įrašyti spausdintuvu (objektyvioji pusė). Spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik situacijos objektyviąja puse, visiškai nenagrinėdamas ir nevertindamas subjektyviosios situacijos pusės. Objektyvioji situacijos pusė – žyminio mokesčio sumokėjimas paskutinę termino dieną, rašikliu padaryti pakeitimai lydraštyje, prašymo dėl termino atnaujinimo neteikimas, maža to, skunde buvo aiškiai nurodyta, kad skundas teikiamas nepraleidžiant termino – 2014 m. birželio 30 d., sudaro pagrindą nustatyti ir subjektyviąją situacijos pusę, kad skundą pareiškėjas teismui teikė laiku ir turėjo pagrindą manyti, kad jis bus pateiktas laiku, o tam sutrukdė nuo pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės, ir nors kurjeris neigia savo kaltę šioje situacijoje, lydraštyje padaryti pakeitimai tik patvirtina, kad šioje situacijoje būta nesutapimų, apie kuriuos pareiškėjas nei žinojo, nei turėjo galimybę žinoti, kadangi protingai galėjo tikėtis siuntos išsiuntimo laiku.

Abejotinas ir teismo vertinimas dėl kurjerio paaiškinimų, kadangi vargu, ar kuris nors kurjeris pripažintų savo kaltę šioje situacijoje, kadangi tai reikštų neprofesionalų savo pareigų atlikimą. Be abejo, kurjeris buvo suinteresuotas nuslėpti šias aplinkybes, dėl to jo teikti paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai, didesnį dėmesį atkreipiant į pakeitimus ir papildymus, padarytus siuntos lydraštyje, kas aiškiai parodo, kad lydraštis buvo koreguotas papildant jį siunta, kuri turėjo būti išsiųsta 2014 m. birželio 30 d.

Pirmosios instancijos teismas šias faktines bylos aplinkybes vertino netinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kadangi praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir teismas atmetė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia apskųsti Valstybinės kalbos inspekcijos 2014 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 10V-71 „Dėl valstybinės kalbos vartojimo“ ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3R-92(AG-65/01-2014).

ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 3R-92(AG-65/01-2014) pagal pareiškėjo pateiktą voką jam buvo įteiktas 2014 m. birželio 9 d. (b. l. 21), paskutinė skundo pateikimo teismui data, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, laikytina 2014 m. birželio 30 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirminį skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 3R-92(AG-65/01-2014) pareiškėjas paštu išsiuntė teismui 2014 m. liepos 3 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo praleidimo terminą grindžia tuo, jog dėl pasiuntinių pašto kurjerio netinkamų pareigų vykdymo pašto siunta teismui buvo išsiųsta tik 2014 m. liepos 3 d., nors jis pirminį skundą pateikė 2014 m. birželio 30 d.

UAB „Bijusta“ pateiktas lydraštis (b. l. 26) patvirtina, jog VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ registruota pašto siunta buvo pateikta 2014 m. liepos 3 d., šis faktas taip pat patvirtintas ir atsakingo UAB „Bijusta“ darbuotojo, patvirtinančio paėmimo faktą, bet ne kiekį, parašu. Nors pareiškėjas teigia, kad pareiškėjo siunta buvo dingusi ir buvo išsiųsta tik atsiradus, tai patvirtina ta aplinkybė, jog siuntos Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresatas buvo įrašytas rašikliu, t. y. įnešant į lydraštį pataisymus/korekcijas, kai visi kiti adresatai lydraštyje įrašyti spausdintuvu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiems pareiškėjo argumentams ir nevertina jų kaip sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Tiesa, jog gavėjas „Vilniaus apygardos administracinis teismas“ ir gavėjo adresas UAB „Bijusta“ pateiktame lydraštyje įrašyti rašikliu, o ne spausdintuvu, kaip kiti penki gavėjai ir jų adresai, tačiau ta aplinkybė, jog įrašas lydraščio skiltyje „Bendras kiekis“ įrašytas taip pat rašikliu (nurodytas siuntų bendras kiekis atitinka faktiškai pateiktą siuntų skaičių), datos taip pat įrašytos rašikliu, leidžia suprasti, jog Kliento (mokėtojo) pašto siuntų, siuntinių perdavimo–priėmimo lydraštis nėra pildomas išimtinai tik kompiuterio programos pagalba, t. y. spausdinant spausdintuvu, pildymas rašikliu taip pat yra galimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog dėl pasiuntinių pašto kurjerio netinkamų pareigų vykdymo pašto siunta teismui buvo išsiųsta tik 2014 m. liepos 3 d., nors jis pirminį skundą pateikė 2014 m. birželio 30 d. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas žyminį mokestį sumokėjo 2014 m. birželio 30 d. (b. l. 15), nepatvirtina, kad pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiųsti pateikė 2014 m. birželio 30 d. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog skundą siuntimui UAB „Bijusta“ pareiškėjas pateikė 2014 m. birželio 30 d.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos panašiose bylose, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sutrukdžiusios laiku kreiptis teisminės gynybos ir taip efektyviai apginti galimai pažeistas teises, todėl pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. R. (M. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Arūnas Sutkevičius