3K-3-376-415/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-376-415/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03304-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo priėmimo ir permokų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priimti palikėjos O. F. palikimą – 1300 Lt, esančus AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei palikėjos R. S. palikimą – 127,12 Lt, esančius AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti paveldėtas sumas ieškovui. Ieškovo teigimu, šios sumos buvo pervestos pirmiau nurodytiems asmenims kaip valstybinės socialinio draudimo pensijos jau po šių asmenų mirties: O. F. mirus 2011 m. balandžio 9 d., į jos sąskaitą buvo pervesta 1300 Lt pensijos už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., o R. S. mirus 2011 m. gruodžio 15 d., į jos sąskaitą buvo pervesta 636,58 Lt pensijos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. Kadangi pensijos gavėjui mirus pasibaigia jo teisinis subjektiškumas, t. y. jis nebegali būti laikomas jam paskirtos išmokos gavėju ir po asmens mirties jo vardu išmokėtos sumos (už laikotarpį po jo mirties) netampa šio asmens nuosavybe (jo palikimo dalimi), VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į AB „Swedbank“, prašydamas informuoti, ar 1300 Lt ir 636,58 pervestos pensijos yra O. F. ir R. S. sąskaitose, bei spręsti klausimą dėl jų grąžinimo VSDFV Klaipėdos skyriui. Bankas informavo, kad 1300 Lt yra O. F. sąskaitoje, o R. S. sąskaitoje yra 127,12 Lt, tačiau atsisakė tenkinti VSDFV Klaipėdos skyriaus prašymus grąžinti šias sumas, motyvuodamas tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus banko sąskaitos savininko mirtis ar kitokios mokėtojo pretenzijos nėra nurodyti kaip pagrindas lėšas nurašyti trečiųjų asmenų (lėšų mokėtojų) prašymu be sąskaitos savininko ar jo įpėdinio sutikimo ir kad banko sąskaitos savininko mirties momentu atsiranda palikimas.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad ginčo pensijos permokos nėra palikimo objektas, kurį galėtų paveldėti valstybė, nes jos buvo pervestos be teisinio pagrindo, t. y. mirus išmokų gavėjoms, tik todėl, kad duomenys apie nurodytų asmenų mirtį VSDFV Klaipėdos skyriuje buvo gauti pavėluotai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priimti palikimą ir grąžinti paveldėtas sumas VSDFV Klaipėdos skyriui. Teismas nurodė, kad mirusių asmenų lėšos, esančios nurodytose banko sąskaitose, yra paveldimas turtas, ir sprendė, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą, jį tenkino ir 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Teismas nurodė, kad Socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos arba laikotarpiui, kuriam pensijos gavėjui pagal šį įstatymą išlieka teisė gauti paskirtą pensiją. Byloje nustatyta, kad ginčo sumos į O. F. ir R. S. asmenines sąskaitas, esančias AB „Swedbank“, buvo pervestos už laikotarpius po šių mirties, t. y. tada, kai pagrindas mokėti pensijas šiems asmenims buvo išnykęs. Kadangi paveldėjimo objektas (palikimas) yra mirusiojo turtas ir įpėdiniai turi teisę paveldėti tik tiek turto, kiek jo turėjo palikėjas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis), tai atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, CK 5.2 straipsnio 3 dalyje bei 5.62 straipsnyje nustatyta pareiga priimti mirusiųjų palikimą nagrinėjamu atveju neatsirado. Teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas išsireikalauti iš AB „Swedbank“ pervestas mirusiems asmenims nebepriklausančias lėšas, privalo tokią teisę įgyvendinti reikšdamas ieškinį šiam subjektui dėl kito dalyko ir kitu pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 5.2 straipsnio 3 dalies bei 5.62 straipsnio nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei Lietuvos Respublikai neatsirado pareiga priimti mirusių O. F. ir R. S. palikimų.

CK 5.50 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Valstybei, paveldint mirusio asmens turtą, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Teismas neteisingai išaiškino valstybei tenkančios prievolės paveldėti turtą, likusį po palikėjų mirties, jei nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, pareigą, taip pažeisdamas materialiosios teisės normas bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje imperatyviai, vienareikšmiškai ir be jokių išimčių įtvirtinta, kad, nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba jei nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Teisėtai atidarytoje banko sąskaitoje esančios lėšos, kurios yra teisėta atsiskaitymo priemonė, objektyviai negali neturėti savininko. Teisę nurodyti bankui nurašyti iš sąskaitos lėšas pagal trečiųjų asmenų reikalavimus turi tik sąskaitos savininkas (CK 6.915 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad sumos, esančios mirusiųjų sąskaitose banke, yra turtas, priklausantis mirusiems asmenims, kurį, nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, vadovaujantis CK 5.62 straipsnio nuostatomis, turi paveldėti valstybė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 3 dalimi, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti. Palikimą valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, privalo priimti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnis), taigi palikimą sudaro fizinio asmens turtinės teisės ir pareigos, taip pat kai kurios asmeninės neturtinės teisės, kurias jis turėjo iki mirties, nes fiziniam asmeniui mirus išnyksta jo civilinis teisnumas ir jis nebegali turėti civilinių teisių ir pareigų (CK 2.2 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, darytina prielaida, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus O. F. ir R. S. po jų mirties pervestos pensijų sumos nėra palikimo objektas, kurį galėtų paveldėti valstybė, nes, pensijų gavėjoms mirus, jų teisinis subjektiškumas pasibaigė. Po O. F., R. S. mirties nepagrįstai pervedus pensijas į šių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas banke „Swedbank“, civilinis teisinis santykis atsirado tarp VSDFV Klaipėdos skyriaus ir banko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl paveldėjimo sampratos

Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Paveldėjimo objektai yra materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja palikimo atsiradimo metu palikėjo turėto turto (daiktų ir reikalavimo teisių) perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams. Todėl šioje byloje esminę teisinę reikšmę įgyja aplinkybės, ar O. F. ir R. S. jų mirties dieną turėjo teisę į pensijų sumas, dėl kurių ir yra kilęs ginčas tarp šalių nagrinėjamoje byloje.

Byloje nustatyta, kasacinis teismas remiasi šiomis faktinėmis aplinkybėmis vadovaudamasis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kad ieškovas po O. F. ir R. S. mirties į šių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas banke „Swedbank“ pervedė pensijas už laikotarpį, kai jos jau buvo mirusios, t. y. pasibaigus valstybinio socialinio draudimo pensijų teisinių santykių subjektiškumui. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad O. F. ir R. S. palikimo atsiradimo metu neturėjo ginčo turto, todėl teisėms į jį įgyvendinti CK penktosios knygos normos netaikomos.

Kasaciniam teismui pripažinus, kad teisių į be teisėto pagrindo po O. F. ir R. S. mirties į jų banko sąskaitas pervestų pensijų sumų grąžinimą ieškovui įgyvendinimui tokiu būdu, kaip to siekia VSDFV Klaipėdos skyrius, CK penktosios knygos normos netaikomos, tampa nereikšmingas kasatoriaus argumentų dėl valstybei tenkančios prievolės paveldėti turtą, likusį po palikėjų mirties, jei nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, ir dėl iš banko sąskaitos sutarties kylančių prievolių vykdymo pagrindų nagrinėjamo ginčo kontekste vertinimas.

Dėl nurodytų argumentų kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalimi, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

Donatas Šernas