A-552-2347-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-2347/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00208-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja K. K. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK, Komisariatas) 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-104 „Dėl K. K. nušalinimo nuo pareigų“ ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 85-TE-119 „Dėl Tauragės vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 02 26 įsakymo Nr. 85-TE-104 „Dėl K. K. nušalinimo nuo pareigų“ papildymo“.

Pareiškėja paaiškino, kad 2014 m. vasario 26 d. pareiškėjai atvykus į tarnybą, jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,39 promilių girtumas, todėl Komisariatas 2014 m. vasario 26 d. pranešimu „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 85-PR3-8 pranešė, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas. Komisariatas 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-104, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 28 straipsniu ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu nušalino pareiškėją nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui. 2014 m. vasario 28 d. pareiškėja buvo iškviesta į Komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą, kur jai buvo nurodyta pasirašyti ant Komisariato 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 85-TE-119 papildymo. Papildytame įsakyme nurodyta, jog, vadovaujantis Statuto 28 straipsniu ir Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2 dalies 2 punktu, pareiškėja nušalinta nuo pareigų nuo 2014 m. vasario 26 d. tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui, Finansų skyriui nušalinimo nuo pareigų metu nurodyta nemokėti pareiškėjai darbo užmokesčio. Pareiškėja rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir darė išvadą, kad 2014 m. vasario 26 d. įsakymas, kuriuo pareiškėja nušalinta nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui, yra neteisėtas, pažeidžiantis jos teises, todėl naikintinas. K. K. nesutiko ir su 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-119, kuris papildė 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. TE-85-104. Papildytame įsakyme Komisariato viršininkas pakeitė nušalinimo pagrindą, nurodydamas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau nušalinimą taikė nuo 2014 m. vasario 26 dienos. Pareiškėjos manymu, naujai priimtas įsakymas su nurodytu kitu nušalinimo teisiniu pagrindu negali galioti atgal, t. y. nuo 2014 m. vasario 26 dienos. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog ginčijamuose įsakymuose nėra nurodytos nušalinimo priežastys, jų teisinis pagrindas, apskundimo tvarka ir terminai, kaip tai numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu ir darė išvadą, kad ginčijami įsakymai priimti pažeidžiant įstatymų nuostatas, todėl naikintini.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad 2014 m. vasario 26 d., 8.14 val., K. K. buvo nustatytas 1,39 promilės girtumas, 8.21 val. atlikus pakartotinį patikrinimą pareiškėjai nustatytas 1,27 promilės girtumas. Dėl K. K. neblaivumo tarnybos metu Komisariato 2014 m. vasario 26 d. pavedimu pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, dėl ko pareiškėja buvo nušalinta nuo tarnybos likusiam tos dienos tarnybos laikui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punktu, K. K. pristatyta į asmens sveikatos priežiūros įstaigą siekiant nustatyti jos blaivumą. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei Aprašo 16 punktu, Komisariato 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-104 bei 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-119 K. K. buvo nušalinta nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui. Prieš nušalinant pareiškėją, vadovaujantis Aprašo 15 punktu, ji Aprašo 20 punkto numatyta tvarka buvo informuota apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Su ginčijamais įsakymais K. K. supažindinta pasirašytinai. Atsakovas pažymėjo, jog Statute ir Valstybės tarnybos įstatyme yra aiškiai reglamentuota, kad už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų pareigūnui yra skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Esant pakankamam pagrindui manyti, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, K. K. buvo nušalinta tarnybinio patikrinimo laikotarpiui. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog 2014 m. vasario 28 d. įsakymas nebuvo naujas įsakymas, keičiantis ar bloginantis K. K. teisinį statusą, ar įsakymas priimtas galioti atgal.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, Komisariato l. e. viršininko pareigas M. D. 2014 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 85-TE-119 „Dėl Tauragės AVPK viršininko 2014 02 26 įsakymo Nr. TE-85-104 „Dėl K. K. nušalinimo nuo pareigų“ papildymo panaikino. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Statuto 28 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Aprašo 15, 16 punktais, nustatė, kad pareiškėja 2014 m. vasario 26 d. tarnybos metu buvo neblaivi. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos neblaivumo faktas tarnyboje nustatytas tinkamai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad 2014 m. vasario 26 d. įsakyme Nr. TE-85-104 atsakovas kaip pareiškėjos nušalinimo nuo tarnybos teisinį pagrindą nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris numato, jog valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu valstybės tarnautojas darbo vietoj pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui. Tačiau teismas pažymėjo, kad ginčijamo įsakymo 1 punkte nurodyta, jog K. K. nušalinama nuo pareigų viso tarnybinio atlikimo laikotarpiui. Teismas darė išvadą, kad atsakovas ginčijame įsakyme turėjo pareigą nušalinti pareiškėją 2014 m. vasario 26 d. likusiam tos dienos darbo laikui, ką ginčijamu įsakymu ir padarė tinkamai nurodydamas nušalinimo pagrindą, tačiau to paties įsakymo 1 punkte klaidingai pažymėjo, kad pareiškėja nušalinama viso tarnybinio patikrinimo laikotarpiui. Teismas pabrėžė, jog faktą, kad atsakovas privalėjo nušalinti pareiškėją nuo tarnybos 2014 m. vasario 26 d. likusios darbo dienos laikui patvirtina ir Komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko 2014 m. vasario 26 d. aktas Nr. 85-94-IL-531 „Dėl statutinės valstybės tarnautojos K. K. nušalinimo nuo tarnybos“, kuriame nurodyta, jog pareiškėja 2014 m. vasario 26 d. nušalinama nuo šios dienos tarnybos. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai priėmė 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. TE-85-104 „Dėl K. K. nušalinimo nuo pareigų“, kuriuo pareiškėja nušalinta likusios dienos darbo laikui.

Konstatavęs, kad atsakovo 2014 m. vasario 26 d. įsakymas priimtas teisėtai, teismas vertino, ar atsakovas pagrįstai priėmė 2014 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 85-TE-119. Teismas pabrėžė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuriuo ir buvo papildytas 2014 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. TE-85-104, nustato, jog valstybės tarnautojas gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui. Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas darė išvadą, jog pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų viso tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui, jeigu jis tarnybos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2014 m. vasario 28 d. ginčijamu įsakymu buvo tik papildytas 2014 m. vasario 26 d. įsakymas pastebėjus, jog praleistas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Komisariato atstovė akcentavo, jog 2014 m. vasario 28 d. įsakymu tik ištaisyta klaida, taip papildant pirminį įsakymą, kas nėra pareiškėjos teisinės padėties bloginimas.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu ir darė išvadą, kad administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų. Tokia procedūra taikoma ištaisyti tik tokioms klaidoms, kurios neturi įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, kurios nėra teisinės klaidos ar institucijos valios išraiška. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-151/2012, 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2530/2012 ir konstatavo, kad 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 85-TE-119 „Dėl Tauragės AVPK viršininko 2014 02 26 įsakymo Nr. TE-85-104 „Dėl K. K. nušalinimo nuo pareigų“ papildymas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu laikytinas teisinės klaidos ir institucijos valios išraiškos taisymu, kuriam klaidos taisymo procedūra, numatyta Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje, netaikytina. Tai, kad Komisariato 2014 m. vasario 26 d. pirminiame įsakyme nenurodytas papildomas nušalinimo pagrindas, teismo vertinimu, negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida ir todėl taisytina Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio pagrindu, kadangi akivaizdu, jog tai yra faktinio konteksto, kuriame buvo priimtas administracinis sprendimas, pasikeitimas, atitinkamai turintis įtakos ir šiuo sprendimu nustatytoms pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės reglamentuojamas rašymo apsirikimo ištaisymo klausimas, t. y. tie atvejai, kuomet aktą, sprendimą ar kitą dokumentą surašęs subjektas ketino įrašyti kitus duomenis nei tuos, kuriuos jis faktiškai įrašė.

Teismas darė išvadą, kad atsakovo 2014 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 85-TE-119 pripažintinas neteisėtu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naikintinas. Teismas pažymėjo, kad aptariamu įsakymu pabloginta pareiškėjos teisinė padėtis, nes ji nušalinta nuo tarnybos viso tarnybinio atlikimo laikotarpiui, kai pirminiu 2014 m. vasario 26 d. įsakymu ji buvo nušalinta tik likusiam tos dienos tarnybos laikui.

Pripažinęs, kad 2014 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 85-TE-119 priimtas nepagrįstai ir laikytinas neteisėtu, teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsniu ir darė išvadą, kad pareiškėja turi teisę į darbo užmokestį už laikotarpį, kurį ji buvo nepagrįstai nušalinta nuo tarnybos, taip pat jai priklauso ir 0,07 procento delspinigių už šią sumą.

Konstatavęs, jog 2014 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 85-TE-119 yra neteisėtas, teismas papildomai neanalizavo klausimo dėl šiam administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų atitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, vertino 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. TE-85-104 turinį ir sutiko, jog jame nenurodyta apskundimo tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi nepraleisdama įstatymo nustatytų terminų, ginčijamo įsakymo apskundimo termino nenurodymas nesutrukdė K. K. tinkamai pasinaudoti teisinėmis priemonėmis, kad ji galėtų apginti savo teises. Teismas konstatavo, kad 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. TE-85-104 apskundimo tvarkos ir termino nenurodymas nelaikytinas esminiu Viešojo administravimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pažeidimu, kurių pagrindu ginčijamas sprendimas turėtų būti naikintinas. Teismas atkreipė dėmesį, jog ginčijame įsakyme, priešingai nei teigia pareiškėja, nurodytas jo teisinis pagrindas, iš kurio pareiškėja galėjo suprasti nušalinimo nuo tarnybos priežastis ir jo pasekmes, todėl teismas atmetė K. K. argumentus, jog minėtame įsakyme nėra nurodytos nušalinimo priežastys ir jų teisinis pagrindas.

Teismas nustatė, kad pareiškėja tiesiogiai yra pavaldi Komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkui, vadovavosi Aprašo 16 punktu, nustatė, kad byloje pateiktas 2014 m. vasario 26 d. aktas „Dėl statutinės valstybės tarnautojos K. K. nušalinimo nuo tarnybos“, iš kurio matyti, kad jame dalyvavo ir jį pasirašė Komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas bei kiti du valstybės tarnautojai, tačiau iš 2014 m. kovo 6 d. tiesioginio pareiškėjos vadovo tarnybinio pranešimo Nr. 85-94-2-PR5-620, matyti, jog jis 2014 m. vasario 26 d., nuo 07:30 val. iki 09:10 val., dirbo Šilutės rajone pagal atskirą nurodymą. Teismas darė išvadą, kad tiesioginis K. K. vadovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti nustatant jos neblaivumą ir neturėjo galimybės dalyvauti surašant aktą, kuriuo įformintas pareiškėjos nušalinimas nuo tarnybos, todėl atmetė pareiškėjos atstovo argumentus, jog nušalinimo nuo tarnybos aktas surašytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

III. Atsakovas Tauragės vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjos skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, vadovaujantis Aprašo 15 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Statutu, pareigūnas vadovo sprendimu nuo tarnybos gali būti nušalintas visam tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui bet kurioje tarnybinio patikrinimo stadijoje. Todėl esant pakankamam pagrindui manyti, jog tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, bei vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėja buvo nušalinta nuo tarnybos tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui. Pareiškėja pasirašytinai susipažino su įsakymu, suprato jo esmę ir 2014 m. vasario 27 d. nebeatėjo į tarnybą, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Atsakovas paaiškina, kad pastebėjus, jog įsakyme yra praleistas vienas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio punktas, įsakymas nedelsiant 2014 m. vasario 28 d. įsakymu buvo papildytas. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai aiškino Komisariato 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-104, teigdamas, kad šiuo įsakymu pareiškėją norėta nušalinti tik likusiam tos dienos tarnybos laikui. Atsakovas pabrėžia, kad minėtu įsakymu pareiškėją norėta nušalinti visam tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui. Atsakovo manymu, pareigūno nušalinimas tik likusiam tos dienos tarnybos laikui būtų buvęs perteklinis veiksmas. Atsakovas daro išvadą, kad, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, ėmėsi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Atsakovo manymu, Komisariato 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-119 pareiškėjai nebuvo sumažinta jos turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis, nes jau Komisariato viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymu ji buvo nušalinta visam tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui, kitą dieną į tarnybą neatvyko, taigi jos padėtis nebuvo pabloginta. Atsakovas pabrėžia, jog pagrįstai manė, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, dėl kurios gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas. Tai įrodo Komisariato 2014 m. kovo 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-5-IS-17, kurios pagrindu Komisariato viršininko 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 85-TE-154 pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo sutinka.

Pareiškėja K. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Komisariato 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-104, vadovaujantis Statuto 28 straipsniu ir Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėja nuo 2014 m. vasario 26 d. nušalinta nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui. Pareiškėja vadovaujasi Statuto 28 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsniu ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui. Tai, kad Komisariato 2014 m. vasario 26 d. pirminiame įsakyme nenurodytas papildomas nušalinimo pagrindas, pareiškėjos teigimu, negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida ir todėl taisytina Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio pagrindu, nes akivaizdu, jog tai yra faktinio konteksto, kuriame buvo priimtas administracinis sprendimas, pasikeitimas, atitinkamai turintis įtakos ir šiuo sprendimu nustatytoms pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Aptariamu įsakymu buvo žymiai pabloginta pareiškėjos teisinė padėtis, ji nušalinta nuo tarnybos viso tarnybinio atlikimo laikotarpiui, kai pirminiu 2014 m. vasario 26 d. įsakymu, vadovaujantis jame nurodytu įstatyminiu pagrindu, ji buvo nušalinta tik likusiam tos dienos tarnybos laikui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2014 m. vasario 26 d. 8 val. 14 min ir 8 val. 21 min patikrinus alkotesteriu pareiškėją, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėją K. K., jos darbo metu, buvo nustatyta, jog pareiškėja neblaivi. Neblaivumo faktas buvo konstatuotas ir vėliau medicinos įstaigoje, į kurią pareiškėja buvo pristatyta neblaivumui patikrinti. 2014 m. vasario 26 d. K. K. Komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininko aktu Nr. 85-94-IL-531 buvo nušalinta nuo 2014 m. vasario 26 dienos tarnybos. Tauragės apskrities VPK viršininko pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, apie tai pareiškėjai pranešant 2014 m. vasario 26 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 85-PR3-8. Tos pačios dienos Komisariato viršininko įsakymu Nr. 85-TE-104 pareiškėja, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nušalinta nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui. Komisariato viršininko 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-119 2014 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 85-TE-104 papildytas, nurodant, kad pareiškėja nuo pareigų tarnybinio atlikimo laikotarpiui nušalinama ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Aptariamo ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas.

Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 28 straipsnį, pareigūnas nuo pareigų nušalinamas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojo nušalinimą nuo pareigų, 1 dalis nustato atvejus, kada valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Vienas šių atvejų, jeigu valstybės tarnautojas darbo vietoje pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui (34 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minėto straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kada valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų, tarp jų - ir kai tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Tokiu atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (34 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Statuto 26 straipsnio 3 dalį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos - be kita ko gali būti skiriama už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (4 punktas).

Taigi, kaip matyti iš aptarto reglamentavimo, kai pareigūnas darbe pasirodo neblaivus, tai pačiai darbo dienai jis privalo būti nušalintas nuo tarnybos, o dėl nušalinimo tarnybinio patikrinimo laikui paliekama spręsti pareigūną į pareigas priėmusiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui.

Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja darbe pasirodė neblaivi ir ši aplinkybė sudarė pagrindą jos vadovybei spręsti dėl pareigūnės privalomo nušalinimo likusiai darbo dienai, ir vėliau dėl jos nušalinimo tarnybinio patikrinimo laikui.

Pagal Aprašo nuostatas matyti, kad šiems dviems nušalinimo atvejams nustatytos skirtingos procedūros. Pagal Aprašo 16 punktą, jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas tarnybos metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, tiesioginis jo vadovas nedelsdamas pareigūną nušalina nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui. Nušalinimo nuo pareigų faktas įforminamas aktu, kurį surašo pareigūną nušalinęs nuo pareigų vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Nušalinęs nuo pareigų vadovas nedelsdamas privalo pareigūną, įtariamą neblaivumu ar apsvaigimu, teisės aktų nustatyta tvarka pasiųsti arba pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti, ar toks pareigūnas yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Apsvaigimas nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Už nušalinimo nuo pareigų laiką darbo užmokestis nemokamas.

Aprašo 15 punktas reglamentuoja nušalinimą nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo metu. Tikrinamas pareigūnas vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais tarnybinio patikrinimo atlikimo metu gali būti nušalintas nuo pareigų. Tokį įsakymą vadovas, turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą, gali priimti savo iniciatyva arba gavęs motyvuotą tikrintojo teikimą. Draudžiama tikrinamą pareigūną nušalinti nuo pareigų neinformavus jo apie pradėtą tarnybinį patikrinimą Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta tvarka. Su įsakymu dėl nušalinimo nuo pareigų tikrinamas pareigūnas nedelsiant supažindinamas pasirašytinai. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, tai pažymima įsakymo prieraše, kurį pasirašo už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo nuo pareigų momento privalo grąžinti pareigūno pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis, asmeninį antspaudą, visus jam patikėtus tarnybinius dokumentus, seifų, saugyklų ir tarnybinių patalpų raktus, inventorių, kitas darbo priemones vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, arba jo įgaliotam pareigūnui.

Taigi, kaip matyti, šiais dviem atvejais skiriasi sprendimą dėl nušalinimo priimantys subjektai, jiems suteikiama arba ne diskrecijos teisė, skiriasi ir veiksmą įforminantys dokumentai. Nušalinant neblaivų pareigūną nuo tarnybos tai pačiai dienai, nedelsiant priimamas aktas, nes tai, kaip minėta, yra privalomas atlikti veiksmas, o dėl tolesnio nušalinimo ilgesniam – tarnybinio patikrinimo atlikimo – laikotarpiui leidžiama spręsti vėliau, jau pradėjus tarnybinio patikrinimo procedūros veiksmus, ir toks sprendimas įforminamas įsakymu. Pastebėtina, kad kaip matyti iš aptartų teisės aktų nuostatų, teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas aktą dėl nušalinimo nuo pareigų likusiai darbo dienai patvirtinti aukštesniojo vadovo įsakymu.

Kaip minėta, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2014 m. vasario 26 d. aktu Nr. 85-94-IL-531, kurį pasirašė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas S. M., K. K. buvo nušalinta nuo 2014 m. vasario 26 dienos tarnybos. Šį aktą taip pat pasirašė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas A. B. ir Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas V. K.. Su šiuo aktu pareiškėja supažindinta pasirašytinai 2014 m. vasario 26 d. Byloje nėra duomenų, jog 2014 m. vasario 26 d. aktas Nr. 85-94-IL-531 būtų užginčytas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014 m. vasario 26 d. pareiškėja, ją įtarus esant neblaivia, nurodytai tarnybos dienai nušalinta vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikant Aprašo 16 punkte reglamentuotą procedūrą ir nušalinimą įforminant aktu.

Taigi, teisėjų kolegijai nelieka abejonių, kad vėlesniu sprendimu – 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-104, sprendimą priimantis subjektas, pareiškėjai, kaip konstatuota, jau esant nušalintai esamai tarnybos dienai, sprendė klausimą dėl pareiškėjos nušalinimo tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui. Vertintina, kad turėdamas duomenis apie pareiškėjos neblaivumą iš medicinos įstaigos bei pradėjęs tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio nusižengimo, už kurį, kaip minėta, gali būti taikytina tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo, atsakovas turėjo pagrindą nušalinti K. K. nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui. 2014 m. vasario 26 d. įsakymas priimtas laikantis Aprašo 15 punkte aprašytos procedūros ir pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą atvejį, taigi, aplinkybė, kad skundžiamame įsakyme nebuvo nurodytas minėtas 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas, laikytina tik technine klaida, rašymo apsirikimu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad minėtu ginčijamu įsakymu atsakovas išreiškė savo valią nušalinti pareiškėją nuo tarnybos tarnybinio patikrinimo laikotarpiui ir ši valia pareiškėjai turėjo būti suprantama – pareiškėja jau iki tol žinojo apie jos nušalinimą nuo pareigų likusiai 2014 m. vasario 26 dienai pagal aktą, be to, ji kitą - 2014 m. vasario 27 dieną nepasirodė darbe, tokiu būdu vykdydama ginčijamą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-104 buvo priimtas sprendimas nušalinti pareigūnę tik likusiam darbo dienos laikui.

Dėl 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 85-TE-104 teisėtumo atitikties Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams aspektu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog, kaip matyti pagal bylos duomenis, apskundimo tvarkos nurodymas nesutrukdė pareiškėjai nustatytais terminais ir tvarka kreiptis į teismą.

Kaip minėta, nušalinimo teisinis pagrindas 2014 m. vasario 26 d. įsakyme Nr. 85-TE-104 nurodytas netikslus, tačiau nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas skirtas nušalinimui nuo pareigų dėl pasirodymo darbo vietoje neblaiviam ar apsvaigus, be to, prieš priimant šį įsakymą buvo tikrinamas ir nustatytas pareiškėjos neblaivumas. Kaip minėta, pagal Aprašo 15 punktą, užtikrinant nušalinamo pareigūno teisę žinoti, dėl kokių priežasčių jis yra nušalinamas, pareigūno vadovas yra įpareigojamas prieš nušalindamas pareigūną nuo pareigų jį informuoti atskiru dokumentu – pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Taigi, pareiškėjai turėjo būti aišku ir suprantama, dėl kokių priežasčių ji yra nušalinama nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, išaiškino, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Atsižvelgiant į šį išaiškinimą ir aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nepaisant minėtų nustatytų 2014 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 85-TE-104 kaip individualaus administracinio akto trūkumų, iš esmės pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota apie ginčijamą sprendimą, jo teisinį bei faktinį pagrindus ir motyvus, jai nebuvo sudarytos kliūtys suvokti ir realizuoti šiuo aktu jai sukuriamas teises ir pareigas, suprasti pasekmes. Tai atitinkamai lemia, kad ginčijamas sprendimas iš esmės atitiko nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl aptarti trūkumai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju pripažinti 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-104 neteisėtu. Toks nagrinėjamos bylos aplinkybių vertinimas iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis). Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522-915)

Padariusi išvadą, jog 2014 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 85-TE-104 yra pagrįstas ir nenaikintinas, teisėjų kolegija sprendžia, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-119 siekta ištaisyti aukščiau aptartą rašymo apsirikimą. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnį, administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017-14). Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 85-TE-119 papildžius 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-104 (nurodant Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą) pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeitė. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pasisako, kad 2014 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 85-TE-119 paliktinas galioti, pirmosios instancijos teismas jį panaikino nepagrįstai.

Dėl darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį mokėjimo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 341 straipsnio 2 dalį, už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad iš esmės, nušalinimo nuo pareigų pagrįstumas vertinamas ne pagal sprendimą dėl nušalinimo (jo teisėtumą ar neteisėtumą), o pagal atlikto tyrimo (tarnybinio patikrinimo) rezultatus, t. y. retrospektyviai įvertinant nušalinimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-35/08, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1040/13).

Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1421-243/2014 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00452-2014-3) pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2014 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 85-TE-154, kuriuo ji atleista iš tarnybos, panaikinimo, o taip pat ir į tai, kad pareiškėja skunde neišreiškė reikalavimo išmokėti dėl nušalinimo neišmokėtą darbo užmokestį, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nevertina atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatų, taigi, nepasisako ir dėl nušalinimo laikotarpiu neišmokėto darbo užmokesčio.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl aukščiau išdėstytų motyvų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„pareiškėjos K. K. skundą atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas