AS-602-427-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-427/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00160-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 57; 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2), prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. SP-4702(7.3450) ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai – Virginijui Stankevičiui, Arvydui Martinavičiui ir Laisvutei Kartanaitei (I t., b. l. 169). Nušalinimą motyvavo tuo, kad teisėjai neleidžia jam teikti paaiškinimų, įrodymų, nutraukė klausimų uždavinėjimą atsakovo atstovui, pareiškėjui buvo pareikštas įspėjimas, tačiau jis nesuprato dėl ko.

II. Šiaulių apygardos administracinio teismo pirmininko pareigas laikinai einanti teisėja Marytė Švažienė 2014 m. sausio 27 d. nutartimi (I t., b. l. 163-164) atmetė pareiškėjo pareikštą nušalinimą teisėjų kolegijai ir paskyrė pareiškėjui 5 000 Lt baudą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsnis, 471 straipsnis, 84 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 84 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnis, 106 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 47 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymėjo, kad teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo.

Teismas nurodė, kad pareikštas nušalinimas kolegijai grindžiamas atliktais procesiniais veiksmais, tačiau šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti, kadangi posėdžio garso įrašas įrodo, jog pareiškėjui buvo duota pakankamai laiko pasisakyti, užduoti klausimus ir gauti į juos atsakymus. ABTĮ 82 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad posėdžiui vadovauja posėdžio pirmininkas, kuris gali įspėti kurią nors iš šalių ar jų atstovų, jei šie nukrypsta nuo bylos esmės. Pareiškėjo nurodyti argumentai nepagrįsti ir neleidžia abejoti kolegijos nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi.

Nurodė, kad piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, juos patvirtinančių aplinkybių. Kadangi to paties teismo posėdžio metu pareikštas jau trečias nušalinimas kolegijai (pirmą kartą paskirtas įspėjimas, antrą kartą – 2 500 Lt bauda), nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas trukdo kolegijai nagrinėti bylą, vilkina ją, piktnaudžiauja procesu ir nušalinimo teise, todėl paskyrė 5 000 Lt baudą.

III. Pareiškėjas G. K. padavė atskirąjį skundą (I t., b. l. 182), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį, kuria pareiškėjui paskirta bauda.

Nurodo, kad teisėja Marytė Švažienė nėra bylą nagrinėjanti teisėja, todėl ji neturėjo teisės paskirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Paaiškina, jog atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nepaaiškino skundo reikalavimų, todėl pareiškėjas turėjo teisę teikti paaiškinimus. Be to, buvo nustatyta klausimų uždavimo trukmė, atsakovo atstovas nespėjo atsakyti į visus klausimus. Teigia, kad nespėjo pateikti visų įrodymų.

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (I t., b. l. 196-198), kuriame prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo vertinimu, nepagrįsto nušalinimo teikimas, kiti pareiškėjo veiksmai rodo pareiškėjo piktnaudžiavimą, suinteresuotumą pasinaudoti procesinėmis teisėmis vilkinti bylos nagrinėjimą, jo nesąžiningą veikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjų kolegijai ir paskirta 5 000 Lt bauda pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 1 000 litų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 2 000 litų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 Lt baudą (ABTĮ 84 str. 2 d.).

Pareiškėjas 2014 m. sausio 27 d. pareiškė bylą nagrinėjančiam teismui nušalinimą. Abejones dėl teisėjų nešališkumo pareiškėjas grindė kolegijos atliktais procesiniais veiksmais: neleista teikti paaiškinimų, įrodymų, nutrauktas klausimų uždavinėjimas atsakovo atstovui, pareikštas įspėjimas.

ABTĮ 47 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, t. y.: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

ABTĮ 47 straipsnio 6 dalis imperatyviai numato, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT). Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir administraciniuose teismuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012 ir kt.).

Nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami apskirtai nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai buvo grindžiamas išimtinai kolegijos teisėjų atliktais procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, su kuriais nesutinka pareiškėjas, nors paprastai tai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodo ir nepateikia konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjai Virginijus Stankevičius, Arvydas Martinavičius ir Laisvutė Kartanaitė buvo šališki, suinteresuoti bylos baigtimi.

Galimų žemesnių instancijų teismų klaidų šalinimas yra užtikrinamas teismų instancine sistema, todėl pareiškėjo reikalavimas nušalinti teisėjų kolegiją, kai jis nepagrįstas įstatyme numatytomis aplinkybėmis, yra nemotyvuotas, pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti bylos procesą. Manydamas, jog teisėjų kolegijos atliekami procesiniai veiksmai, teismo posėdžio metu priimamos žodinės nutartys, kurios yra neskundžiamos, turėjo įtakos galutinio teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise apskųsti šį teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

Atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais, įstatymų leidėjas piktnaudžiavimą nušalinimo teise išskyrė kaip atskirą pagrindą paskirti baudą ne dėl to, kad šis pažeidimas savo esme nėra piktnaudžiavimas administraciniu procesu, bet atsižvelgdamas į šio pažeidimo sunkumą ir nustatydamas už jį didesnę sankciją – iki 5 000 litų.

Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareikšto nušalinimo klausimą sprendusi laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja, nustačiusi, kad reikalavimas nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją nėra pagrįstas įstatyme numatytomis aplinkybėmis, be to, tai trečias nušalinimas to paties teismo posėdžio metu, todėl laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu, kuris apima ir piktnaudžiavimą nušalinimo teise, daro išvadą, kad pagrįstai skyrė pareiškėjui maksimalią baudą.

Nepagrįsti yra atskirojo skundo argumentai, kad laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja neturėjo teisės skirti baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, nes ji nebuvo bylą nagrinėjantis teismas ar teisėja.

ABTĮ 471 straipsnis, reglamentuojantis pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, nustato bendrą taisyklę, jog nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Šioje proceso taisyklėje yra nukrypta nuo principo, jog visi procesiniai veiksmai atliekami konkretaus teismo proceso ribose, todėl procesinius veiksmus gali atlikti tik bylą nagrinėjantis teismas ar teisėjas. ABTĮ 471 straipsnis suteikia teisę atlikti procesinius veiksmus – išspręsti nušalinimo klausimą, konkrečioje administracinėje byloje ne tik bylą nagrinėjančiam teismui ar teisėjui (kai bylai nagrinėti yra sudaryta teisėjų kolegija ir nušalinimas pareikštas ne visiems kolegijos nariams), bet taip pat kitiems subjektams – teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui arba jų paskirtam teisėjui. Sistemiškai aiškindama ABTĮ 471 straipsnio normas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad subjektas, kuriam ABTĮ paveda spręsti teisėjo nušalinimo klausimą, nors tai nėra bylą nagrinėjantis teismas ar teisėjas, taip pat turi teisę spręsti kitus klausimus, tiesiogiai susijusius su nušalinimo išsprendimu – skirti sankcijas už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia baudos skyrimo pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį (dėl 5 000 Lt baudos skyrimo) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius