A-261-1910-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A261-1910/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02880-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 28.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant valstybės įmonei „Visagino energija“ ir Visagino savivaldybės tarybai, dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (toliau – ir pareiškėjas, VĮ Ignalinos atominė elektrinė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2012 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. O3-289 „Dėl Valstybės įmonės „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo“ dalyje dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių nustatymo abonentui VĮ Ignalinos atominė elektrinė; 2) įpareigoti Komisiją iš naujo suderinti valstybės įmonės „Visagino energija“ (toliau – ir VĮ „Visagino energija“) geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainius abonentui VĮ Ignalinos atominė elektrinė; 3) priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 1-10).

Pareiškėjas nesutiko su Komisijos nutarimu, kuriuo buvo suderintos ir nustatytos pareiškėjui daugiau nei keturis kartus nei prieš tai buvusios didesnės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainos. Iki skundžiamo akto priėmimo pareiškėjui nebuvo diferencijuotai skaičiuojami minėti įkainiai ir sudarė 1,70 Lt/m3 už geriamojo vandens tiekimo ir 3,01 Lt/m3 už nuotekų tvarkymo paslaugas, o dabar šie įkainiai lygūs atitinkamai 11,46 ir 14,22 Lt/m3. Apie įkainių didinimą pareiškėjas nebuvo įspėtas. Išskirtinių įkainių nustatymas grindžiamas tuo, kad vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūra sukurta, siekiant užtikrinti atominės elektrinės technologinį procesą, Visagino vartotojų interesai ginami prioritetine tvarka, dėl patiriamų nuostolių atsakinga išimtinai elektrinė, kuri ženkliai sumažino perkamų paslaugų kiekius.

Pareiškėjo teigimu, Visagino miestas ir gyventojai paslaugas perka savarankiškai, nėra sietini su elektrinės funkcionavimu, todėl ir Visagino miesto vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų infrastruktūros išlaikymo naštos perkelti pareiškėjui nėra pagrindo. Be to, paslaugomis naudojasi ir kiti juridiniai asmenys. Elektrinės uždarymo faktas buvo žinomas nuo 2004 m., todėl VĮ „Visagino energija“ negalėjo nežinoti apie įstaigos ūkinės veiklos pokyčius, paslaugų pirkimo mažėjimą, dėl to VĮ „Visagino energija“ turėjo veiklos sąnaudas ir investicijas planuoti atsižvelgdama į šį faktą. Pareiškėjas, kaip elektrinės eksploatacijos nutraukimo projekto paramos gavėjas, negali būti tinkamu subjektu finansuoti dėl šio nutraukimo susidariusius nuostolius.

Manė, kad atsakovas nepagrindė VĮ „Visagino energija“ vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų teikimo sąnaudų išskirtinumo ir sąsajų išimtinai tik su pareiškėju; atsakovas, nedetalizavęs pareiškėjui teikiamų paslaugų aptarnavimui skirtų sąnaudų, neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti jam priskirtinų, kitiems vartotojams nepriklausančių, sąnaudų. Be to, pareiškėjas nesutiko su taikytais metodais rengiant viešųjų paslaugų kainodarą – būtina tiksliai ir pagrįstai įvertinti VĮ „Visagino energija“ bazinių metų balanso duomenis, atspindinčius paslaugų teikėjo veiklos sąnaudas, o kartu jų priskirtinumą pareiškėjui teikiamoms paslaugoms. Komisijos pasirinktas kainodaros sutartinis metodas nesuderinamas su teisėtais pareiškėjo lūkesčiais ir teisiniu reguliavimu.

Pažymėjo, kad pareiškėjui teikiamų paslaugų ilgalaikio turto nusidėvėjimo atstatymo sąnaudų dalis, priskirtina išimtinai jam, neproporcingai didelė, lyginant su faktiniais poreikiais. Be to, visas pareiškėjo vandentiekiui būtinas vamzdynų ilgis sudaro apie 7 km, o bendras jų ilgis yra 77 km, taigi pareiškėjas naudoja tik 10 proc. visos vandentiekio tinklų infrastruktūros. Nuotekų linija nuo elektrinės iki valymo įrenginių priklauso ir yra eksploatuojama pareiškėjo. Pažymėjo, kad 2012-2015 m. iš pareiškėjo gautas pelnas už geriamojo vandens gavybą sudarytų 26 proc., už jo ruošimą – 39,7 proc., pristatymą – 19,6 proc. viso VĮ „Visagino energija“ pelno, sietino su geriamojo vandens tiekimo veikla, dalį, o už nuotekų valymą atitinkamai – 40,6 proc., dumblo tvarkymą – 23,1 proc. Taikant patvirtintas kainas, pareiškėjas taps vienu pelningiausiu VĮ „Visagino energija“ klientu, nors veiklą vykdys iš esmės tik iš Lietuvos ir Europos Sąjungos gaunamo finansavimo.

Atkreipė dėmesį, jog taip pat svarbu tiksliai apskaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas, nes, esant mažesnei turto vertei, bus skaičiuojamos mažesnės jo nusidėvėjimo sąnaudos, kartu ir viešųjų paslaugų įkainiai. Pareiškėjas nurodė, kad į VĮ „Visagino energija“ nusidėvėjusį ir dovanotą turtą nebuvo įtraukta jokia pareiškėjui priskiriamos infrastruktūros dalis, todėl manytina, kad galimai buvo priskirtos didesnės VĮ „Visagino energija“ ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos. Be to, manė, kad pareiškėjui nepagrįstai priskirti vandens tiekimo ir nuotekų valymo sąnaudų kiekiai, kadangi faktiniai poreikiai yra daug mažesni. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra valstybinės reikšmės subjektas, taikant nustatytas kainas, vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų teikimo išlaidos gerokai padidėtų, tai būtų laikoma jo patirtais nuostoliais. Įmonė negeneruoja pajamų, veiklą vykdo gaudama išorinį finansavimą, patvirtinus ginčo kainas, bus neprotingai padidintos įmonės išlaidos, kurių ji negalėjo numatyti, planuoti ar vertinti.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 145-154) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vienas iš pagrindinių Komisijos veiklos reguliavimo principų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo srityje yra tai, jog geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi sudaryti vartotojams priimtinas sąlygas naudotis viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu. Derinant kainas, vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūra nebuvo vertinama kaip išimtinai priskirtina elektrinės poreikių tenkinimui. Atsižvelgta į reikalingus gamybinius pajėgumus, kiekius, paslaugų apimtis Visagino miestui ir elektrinei atskirai. Surinkti duomenys patvirtina, kad elektrinė suvartodavo daugiau geriamojo vandens nei visi kiti vartotojai, jai priskirtina didelė dalis visų nuotekų. Siekiant užtikrinti, kad paslaugų kainos gyventojams būtų pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis, esant galimybei atskirti elektrinę, kaip stambų vartotoją, priimtas ginčijamas sprendimas. Kiti juridiniai asmenys šiuo atveju yra subabonentai, gaunantys paslaugas iš elektrinės, šie duomenys taip pat įvertinti.

Pažymėjo, kad nediferencijavus kainų, vartotojams būtų užkrauta infrastruktūros išlaikymo našta. Kainos apskaičiuojamos atsižvelgiant į sąnaudas, o ne į vartotojų pajėgumą sumokėti už paslaugas. Priimant ginčo sprendimą, atsižvelgta į Visagino savivaldybės mero nuomonę, jog nutraukus elektrinės veiklą, sumažėjęs vandens suvartojimas nebūtų padengtas gyventojų sąskaita. Jokios sąnaudos, kaip būtinosios geriamojo vandens tiekimui gyventojams ir kitiems vartotojams, nėra įtrauktos į diferencijuotas elektrinės paslaugų kainas. Suderinta elektrinės nuotekų tvarkymo kaina yra be nuotekų surinkimo paslaugos kainos, o, skaičiuojant turto nusidėvėjimo sąnaudas, vandens tiekimo veikloje buvo įvertinti tik elektrinei priskirti magistraliniai vandentiekio tinklai. Ginčo nutarimu suderintos kainos nėra skirtos išlaikyti VĮ „Visagino energija“ valdomą geriamojo vandens ir nuotekų valymo paslaugų teikimo infrastruktūrą, bet užtikrina tiekėjo patiriamas geriamojo vandens teikimo sąnaudas. Pažymėjo, kad VĮ „Visagino energija“ faktinių tiesioginių sąnaudų, skirtų elektrinei tiekiamų paslaugų aptarnavimui, apskaitoje nedetalizavo.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Įstatymas) 10 straipsnyje neįtvirtinta pareiga Komisijai nustatyti ūkio subjektų finansinės apskaitos taisykles. Pagal pateiktus duomenis, pareiškėjo geriamojo vandens poreikis sudaro 53,6 proc. visų turimų geriamojo vandens gavybos ir ruošimo įrenginių pajėgumų bei 42,9 proc. geriamojo vandens II kėlimo siurblinės pajėgumų, o nuotekų apkrova – 51 proc. nuo viso nuotekų valyklos pajėgumo.

Atsižvelgiant į tai, kad Visagino miesto vandens paslaugų vartotojams neturi būti perkeliama elektrinei planuoto vandens ūkio išlaikymo našta, o vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas susideda iš įvairių priemonių ir nėra galimybių tiksliai apskaičiuoti ir paskirstyti turto įsigijimo ir eksploatacinių kaštų tarp atskirų vartotojų, sąnaudų paskirstymui ir savikainos formavimui panaudotas sutartinis metodas. Pažymėjo, kad normatyvinis pelnas įvertinamas kainoje vienodais principais, nepriklausomai nuo kainos diferencijavimo.

Komisija įvertino 2012-2015 m. visas geriamojo vandens tiekėjo pajamas ir būtinas sąnaudas bei 5 proc. normatyvinio pelno. Apskaičiuojant kainas, ilgalaikis turtas buvo atskirtas pagal objektyvius kriterijus: įvertintas konkretus turtas, priskirtas elektrinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikiui tenkinti, arba nustatytas proporcingai pagal turimus duomenis dėl elektrinei priskirtinų infrastruktūros pajėgumų. Nesutiko, kad į VĮ „Visagino energija“ nusidėvėjusį ir dovanotą turtą nebuvo įtraukta jokia elektrinei priskiriamos infrastruktūros dalis: pagal teisės aktus nusidėvėjęs ar Europos Sąjungos lėšomis įgytas turtas kainodaroje nevertinamas.

Neaišku, su kokiais rodikliais pareiškėjas nesutinka, kadangi skunde pateikiamos ne ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, bet ilgalaikio turto vertės dydis procentais, priskirtas elektrinei. Komisija atsižvelgė į tai, kad elektrinė naudoja 10 proc. VĮ „Visagino energija“ vandentiekio tinklų ir, skaičiuodama turto nusidėvėjimo sąnaudas, įvertino tik elektrinei priskirtus magistralinius tinklus, kurie nutiesti atskirai elektrinei bei šalia esantiems jos objektams. Pareiškėjas nurodo klaidingą vandentiekio ir nuotekų tinklų sąnaudų kiekį – vietoje 1,3 proc. turimais duomenimis yra 11,2 proc.

Vandens tiekimo ir nuotekų valymo bei dumblo tvarkymo veikloje naudojamam kitam ilgalaikiam turtui buvo pritaikytas sutartinis metodas: sąnaudos paskirstomos proporcingai įrengtajai galiai arba pajėgumams arba kitas tiesioginės veiklos ilgalaikis turtas priskirtas proporcingai pagal elektrinės ir prie jos esančių kitų objektų aptarnavimui skirtiems pajėgumams. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 599 priimta Neigiamų ekonominių ir socialinių veiksnių poveikio Visagino savivaldybei švelninimo nutraukus elektrinės eksploatavimą programa; numatyta taikyti įvairias lengvatas, kurios finansuojamos iš elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, pareiškėjo lėšų, kitų šaltinių ir taikomos vien dėl to, kad iki eksploatavimo nutraukimo gyventojams buvo taikomos žymiai mažesnės šių paslaugų teikimo kainos.

Iki ginčo nutarimo priėmimo nustatyta kaina neišsiskyrė nuo kituose miestuose nustatytų kainų, tačiau akivaizdu, kad dėl elektrinės eksploatavimo nutraukimo nenaudojant infrastruktūros pajėgumų visa apimtimi, nediferencijavus kainų, Visagino miesto gyventojams tektų visos infrastruktūros, kurios didelė dalis reikalinga teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas vartotojams, išlaikymo našta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Visagino energija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 119-124) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Komisijai suteikti tam tikri įgaliojimai valstybės reguliuojamų kainų srityje, taip pat ir vandentvarkos ūkyje. Teismo prerogatyva šiuo atveju yra įvertinti tik tai, ar Komisija laikėsi nustatytų procedūrų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir neviršijo suteiktų galių. Komisija 2012 m. spalio 26 d. pateikė pareiškėjui visą informaciją, susijusią su paslaugų kainomis. VĮ „Visagino energija“ faktinių tiesioginių sąnaudų, patirtų elektrinei teikiamų paslaugų aptarnavimui, savo apskaitoje nedetalizuoja, tai objektyviai neįmanoma, sąnaudos skaičiuojamos ir paskirstomos pagal savo patvirtintą metodiką, kur tipinės veiklos tiesioginės sąnaudos yra tiesiogiai priskiriamos konkrečiai veiklai ar procesui, o netiesioginės ir veiklos sąnaudos paskirstomos veikloms proporcingai. VĮ „Visagino energija“ atsižvelgė į pareiškėjo veiklos pokyčius ir planuojamas investicijas. Be to, VĮ „Visagino energija“ yra ne tik specifinės veiklos vykdytoja, bet ir vienintelė tokio tipo įmonė, užtikrinanti nepertraukiamą vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įmonė privalo ne tik įvertinti tiekimo elektrinei sumažėjimą, bet ir užtikrinti strateginio objekto saugumą, stengtis išlaikyti pakankamą pajėgumų sistemą ir infrastruktūrą, kuri būtų pajėgi užtikrinti maksimalių kiekių tiekimą. Pažymėjo, kad visi įmonės valdomi inžineriniai tinklai ir tiekimo pajėgumai anksčiau buvo paties pareiškėjo infrastruktūra. Kiti asmenys, gaunantys geriamąjį vandenį iš pareiškėjo tinklų, yra pareiškėjo subabonentai, tiesiogiai prijungti prie pareiškėjo inžinerinių sistemų. Kiekvienas iš jų turi teisę, nutiesus atskirus tinklus, teisės aktų nustatyta tvarka prisijungti prie VĮ „Visagino energija“ inžinerinių sistemų tiesiogiai ir sudaryti su ja sutartis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Visagino savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 93-96) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Komisija kainas apskaičiavo atsižvelgdama į VĮ „Visagino energija“ sąnaudas, susidarančias teikiant paslaugas tiek gyventojams, tiek kitiems vartotojams. Nustatant kainas, buvo vertinamos tik tokios sąnaudos, kurios susijusios su paties pareiškėjo veikla ir poreikiais. Į diferencijuotas kainas neįtrauktos sąnaudos, būtinos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklai Visagino miesto gyventojams ir kitiems vartotojams. Pareiškėjo veiklai užtikrinti faktiškai veikia atskira VĮ „Visagino energija“ infrastruktūros dalis. Nediferencijavus kainų, pareiškėjui tenkančios infrastruktūros dalies išlaikymo išlaidas turėtų padengti Visagino miesto gyventojai ir kiti vartotojai, o tai prieštarautų kainodaros principams. Visagino savivaldybės meras buvo išreiškęs poziciją, kad nutraukus elektrinės veiklą, dėl to sumažėjęs elektrinės vandens suvartojimas neturi būti dengiamas gyventojų sąskaita. Pareiškėjo nurodyti teisėti lūkesčiai nepriimtini, nes jis negalėjo tikėtis, kad Komisija, priimdama ginčo sprendimą, taikys reikalavimus, neįtvirtintus teisės aktuose. Derinant kainas, VĮ „Visagino energija“ administruojama vandens tiekimo ir nuotekų valymo infrastruktūra nebuvo vertinama kaip išimtinai priskirtina elektrinės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikio tenkinimui. Atsižvelgta į tuos pajėgumus ir kiekius, kurie reikalingi Visagino miestui ir elektrinei atskirai. Pažymoje aiškiai nurodyta, į kokius kriterijus buvo atsižvelgta, atliekant skaičiavimus, aiškiai atskirtos sąnaudos, taip pat paminėtos visos VĮ „Visagino energija“ atliktos investicijos, iš kurių matyti, kad visi infrastruktūros darbai padaryti atsižvelgiant į esamą situaciją ir turimas finansines galimybes. Pažymėjo, kad, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą programą dėl elektrinės uždarymo pasekmių mažinimo, taikomos įvairios lengvatinės priemonės, lengvatos gyventojams palaipsniui mažinamos, o paliekant kainas nediferencijuotas, jos atitinkamai didėtų ir vartotojai būtų priversti netiesiogiai kompensuoti suteiktas lengvatas pareiškėjui skirtos infrastruktūros išlaikymo kaštų dalimi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu (II t., b. l. 134–142) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2007-2011 m. laikotarpiu, t. y. iki 2011 m. gruodžio 31 d., galiojo Komisijos 2008 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. O3-44 suderintos VĮ „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos: geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vartotojams – 4,77 Lt/m3 (geriamojo vandens tiekimo – 1,72 Lt/m3 ir nuotekų tvarkymo – 3,05 Lt/m3), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo abonentams – 4,71 Lt/m3 (geriamojo vandens tiekimo – 1,70 Lt/m3 ir nuotekų tvarkymo – 3,01 Lt/m3) (I t., b. l. 102).

2012 m. sausio 26 d. Visagino savivaldybės taryba sprendimu Nr. TS-1 suderino VĮ „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2011-2015 m. veiklos ir plėtros planą, kuriuo numatyta įgyvendinti projektą „Visagino dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, atlikti vandentiekio tinklų renovaciją ir kt. (pažymos duomenys, I t., b. l. 13-35).

2012 m. kovo 20 d. VĮ „Visagino energija“ raštu Nr. (1.16)6S-162 kreipėsi į Komisiją, prašydama derinti geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir pardavimo paslaugų kainas (pažymos duomenys, I t., b. l. 13-35).

2012 m. birželio 21 d. Komisijos Kainų ir investicijų skyrius parengė pažymą Nr. O5-149 dėl VĮ „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo, kurioje siūloma Komisijai suderinti VĮ „Visagino energija“ vandens paslaugų kainas vartotojams, atskirai nustatant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo VĮ Ignalinos atominei elektrinei kainas: geriamojo vandens tiekimo – 16,83 Lt/m3, nuotekų tvarkymo – 7,19 Lt/m3 (I t., b. l. 13-35).

2012 m. birželio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas įvertinti papildomus argumentus ir peržiūrėti planuojamą vandens ir nuotekų kainą VĮ Ignalinos atominei elektrinei (I t., b. l. 46-49).

2012 m. birželio 26 d. Visagino savivaldybės meras raštu Nr. (4.27)-1-3083 informavo Komisiją, kad savivaldybė neprieštarauja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos padidinimui tokia apimtimi, kokia sumažėjo gyventojų suvartojimas lyginant 2011 m. geriamojo vandens pardavimus su 2007 m., t. y. 22,4 proc. Tačiau nurodė, kad savivaldybė nesutinkanti, kad nutraukus Ignalinos atominės elektrinės veiklą, sumažėjęs vandens suvartojimas būtų padengtas Visagino savivaldybės gyventojų sąskaita (II t., b. l. 64).

2012 m. birželio 28 d. Komisijos posėdyje nutarta atidėti klausimo dėl kainų derinimo svarstymą ir pavesti Kainų ir investicijų skyriui detalizuoti VĮ „Visagino energija“ eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atskyrimo aplinkybes (I t., b. l. 105-106).

2012 m. liepos 19 d. VĮ „Visagino energija“ raštu Nr. (1.16)6S-407 Komisijai pateikė papildomą informaciją, reikalingą geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atskyrimui Visagino savivaldybės vartotojams ir Ignalinos atominei elektrinei atskirai (II t., b. l. 71-73).

2012 m. rugsėjo 25 d. Komisijos Kainų ir investicijų skyrius, įvertinęs papildomus duomenis, parengė pažymą Nr. O5-244, kurioje, vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 4 punktu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos 23 punktu, siekiant įgyvendinti vartotojo teisę gauti paslaugą, atsižvelgiant į būtinąsias sąnaudas, siūloma Komisijai suderinti VĮ „Visagino energija“ vandens paslaugų kainas vartotojams, atskirai nustatant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas VĮ Ignalinos atominei elektrinei: geriamojo vandens tiekimo – 13,77 Lt/m3, nuotekų tvarkymo – 14,56 Lt/m3 (I t., b. l. 50-74).

2012 m. spalio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas įvertinti papildomus argumentus ir iš naujo nustatyti kainas (I t., b. l. 86-90).

2012 m. spalio 9 d. Komisija, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 4, 5 dalimis, 10 straipsnio 2 punktu, 22 straipsniu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašu, atsižvelgdama į VĮ „Visagino energija“ ir pareiškėjo pateiktą informaciją bei 2012 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. O5-244, priėmė nutarimą Nr. O3-289, kuriuo suderino VĮ „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų kainas, tarp jų kainas VĮ Ignalinos atominei elektrinei: geriamojo vandens tiekimo – 11,46 Lt/m3, nuotekų tvarkymo – 14,22 Lt/m3 (I t., b. l. 93-94).

2012 m. spalio 26 d. Komisija raštu Nr. R2-2473, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas, pateikė paaiškinimus dėl atliktų skaičiavimų, nustatant sąnaudas ir derinant kainas (II t., b. l. 1-7).

Teismas rėmėsi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 4, 5 dalių, 10 straipsnio 2 punkto, 22 straipsnio 3, 4, 5 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 13 d.) 10.6 punkto, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 (toliau – ir Metodika), 23, 24, 26 punktų nuostatomis. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-323/2007, kurioje konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainą pagrindžia būtinosios sąnaudos, susijusios su viešojo vandens tiekimo veikla, be to, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą (tai sudaro sąlygas mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius), derinamos kainos nepagrįstumas turi būti įrodomas šalies, kuri ginčija tokius paskaičiavimus. Tai turi būti įrodinėjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisėto skaičiavimo argumentus, pvz., pritaikyta įstatymu neleidžiama skaičiavimo metodika, jei tokia yra, arba tam įgaliotų specialistų išvadų pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad kainų apskaičiavimas yra susijęs su sudėtingu ekonominio pobūdžio duomenų tyrimu ir ekonomine analize, atitinkamų rodiklių prognozavimu, t. y. kompleksine ir sudėtinga tiriamąja, analitine ir vertinamojo pobūdžio veikla, todėl remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas vertina, ar, priimant skundžiamą Komisijos sprendimą, buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Tokios praktikos, sprendžiant dėl atitinkamų institucijų atliktų sudėtingų vertinimų teisminės kontrolės ribų, laikomasi ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Bendrijų Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas byloje Nr. T-13/99 Pfizer Animal Health SA prieš Tarybą, par. 169; Europos Bendrijų Pirmosios Instancijos Teismo 2004 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Nr. T-35/01 Shanghai Teraoka Electronic Co. Ltd prieš Tarybą, par. 49).

VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2002 m. spalio 10 d įstatymu Nr. IX-1132 yra pripažinta valstybinės reikšmės pavojingu objektu. VĮ „Visagino energija“ yra įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančių įmonių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 761, ir užtikrina vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugas objektui, kuriame vykdomi pavojingi darbai. VĮ „Visagino energija“, būdama vandens tiekėja tiek Visagino miestui ir jo gyventojams, tiek valstybinės reikšmės pavojingam objektui, turi užtikrinti strateginio objekto saugumą, išlaikyti pakankamą pajėgumų sistemą ir infrastruktūrą, kuri būtų pajėgi užtikrinti maksimalių kiekių tiekimą, taip pat kartu užtikrinti tinkamas sąlygas vartotojams naudotis viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu. Bylos medžiaga patvirtina, kad Komisija, apskaičiavusi kainą bendra tvarka, įvertinusi duomenis dėl faktinio elektrinės perkamo vandens poreikio mažėjimo, nustatė galimą kainos padidėjimą nuo 4,77 Lt/m3 iki 8,59 Lt/m3 (80,1 proc.) (pažymos 6 pav.). Teismas sutiko su atsakovo išvada, jog tokio masto kainos didėjimas negali būti laikomas priimtinu viešojo geriamojo vandens vartotojams.

Teismas pažymėjo, kad minėti teisės aktai aiškiai įtvirtina Komisijos teisę diferencijuoti kainas, jei sąnaudos priklauso atskiriems vartotojams. Taigi, pirmiausia vertintas sąnaudų atskirtumo klausimas. VĮ Ignalinos atominės elektrinės veiklai užtikrinti veikia VĮ „Visagino energija“ infrastruktūros dalis, atskirta nuo infrastruktūros dalies, būtinos paslaugoms teikti Visagino miestui ir gyventojams. Kaip matyti iš Komisijos Kainų ir investicijų skyriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. pažymos (I t., b. l. 50-74), nustatant kainas, vertintos sąnaudos, susijusios tik su pareiškėjo veikla, atsižvelgta į gamybinius pajėgumus, kiekius, teikiamų paslaugų apimtis, įvertinta informacija apie būsimos veiklos pokyčius, investicijas ir turto vertę. Sąnaudos, kurios pripažintos būtinosiomis kitiems vartotojams, neįtrauktos į pareiškėjo sąnaudas. Pažymoje matyti, kad buvo įvertinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kiekių pardavimo dinamika, lyginami preliminarūs duomenys iki naujos elektrinės pastatymo ir jos eksploatavimo metu, išanalizuotos pastabos ir papildomai pateikta informacija. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats skunde yra nurodęs, jog Visagino miestas ir gyventojai perka vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugas savarankiškai, atskirai ir nėra sietini su elektrinės veikla ir funkcionavimu. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tokiu būdu visos infrastruktūros išlaikymo našta perkeliama tik jam, priešingai, nediferencijavus kainų, išlaikyti infrastruktūros dalį, tenkančią pareiškėjui, įvertinus jo dalies sąnaudas, tektų kitiems vartotojams. Taip pat nepagrįstu pareiškėjo teiginiu teismas laikė tai, jog paslaugomis, be elektrinės, naudojasi ir kiti juridiniai asmenys, tačiau jų atžvilgiu kainos nediferencijuotos. Nustatyta, kad kiti juridiniai asmenys – tai 15 įmonių, kurios yra elektrinės teritorijoje ir naudojasi elektrinei priskirta infrastruktūra, t. y. yra subabonentai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.389 straipsnio nuostatas, abonentas turi teisę perteikti energiją subabonentui, todėl šiuo atveju pareiškėjas, leisdamas naudotis jam priskirtos infrastruktūros dalies pajėgumais, prisiima šių pajėgumų užtikrinimo išlaidas, dėl to šių įmonių duomenys apskaitoje atskirai nevertinti.

Atsižvelgiant į tai, kad didelė elektrinės infrastruktūros dalis nėra būtina teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vartotojams, o atitinkami duomenys apskaičiuoti kiekvienai grupei atskirai, nuspręsta, kad sprendimas diferencijuoti kainas yra pagrįstas ir atitinka teisės aktų keliamus tikslus.

Nustatyta, kad VĮ „Visagino energija“ sąnaudas savo apskaitoje skaičiuoja ir paskirsto pagal VĮ „Visagino energija“ sąnaudų skaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą įmonės generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-151, kur tipinės veiklos tiesioginės sąnaudos yra tiesiogiai priskiriamos konkrečiai veiklai ar technologiniam procesui, o netiesioginės ir veiklos sąnaudos paskirstomos veikloms proporcingai atitinkamos veiklos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų sumai. Tuo tarpu VĮ „Visagino energija“ faktinių tiesioginių sąnaudų, skirtų elektrinei teikiamų paslaugų aptarnavimui, apskaitoje nedetalizuoja (II t., b. l. 71-73). Atsižvelgusi į tai, Komisija, derindama kainas, netiesiogines sąnaudas priskyrė proporcingai pagal kiekvienos veiklos tiesiogines darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas ir įvertino faktines, su vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu susijusias sąnaudas. Remiantis Komisijos skaičiavimais, elektrinės prašomas užtikrinti maksimalus vandens poreikis sudaro 53,6 proc. visų turimų geriamojo vandens gavybos ir ruošimo įrenginių pajėgumų ir 42,9 proc. geriamojo vandens II kėlimo siurblinės pajėgumų, o planuojamų valyti nuotekų apkrova – 51,0 proc. viso nuotekų valyklos pajėgumo (pažymos 11 lentelė). Konstatavus, jog Visagino miesto gyventojams neturi būti perkelta elektrinei skirtos infrastruktūros vandeniui tiekti ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti išlaikymo našta, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti ir paskirstyti turto įsigijimo ir eksploatacinių kaštų tarp atskirų vartotojų, priimtas pagrįstas sprendimas bendrąsias sąnaudas paskirstyti proporcingai šiems pajėgumams.

Pažymėta, kad skaičiuojant turto nusidėvėjimo sąnaudas vandens tiekimo veikloje įvertinti tik elektrinei priskirti magistraliniai vandentiekio tinklai (pagal pateiktus VĮ „Visagino energija duomenis, II t., b. l. 80-81), o nuotekų tvarkymo kaina apskaičiuota be nuotekų surinkimo paslaugos kainos.

Vadovaujantis Metodikos 31.5.2 punktu, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos kainų nustatymui skaičiuojamos nuo tiekėjo balanse esančio atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio reguliuojamo turto vertės pagal Komisijos nustatytas nusidėvėjimo normas, taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą (Metodikos 26 priedas). Reguliuojamo turto verte nusidėvėjimui skaičiuoti nepripažįstamas su pardavimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas turtas, nebaigta statyba, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatai, taip pat už subsidijas, dotacijas, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšas įsigytas turtas bei kitas eksploatuojamas, tačiau įmonės balanse nesantis, turtas. Nustatyta, kad VĮ „Visagino energija“ pateikė duomenis apie dovanoto elektrinei priskirto turto dalį (210 tūkst. Lt) (II t., b. l. 79), sudarančio 0,9 proc. viso turto, apskaitomo Europos Sąjungos lėšomis, tuo tarpu Europos Sąjungos lėšomis įsigytas turtas kainodaroje apskritai nevertinamas. Kaip minėta, teismas netikrina konkrečių skaičiavimų, todėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atitinkamų rodiklių dydžiais, nevertino.

Nagrinėjamoje byloje netenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos neatlygintos. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Visagino energija“ išreiškė tik prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, bet nepateikė jų apskaičiavimo ir pagrindimo, šis klausimas nespręstas.

III. Pareiškėjas VĮ Ignalinos atominė elektrinė apeliaciniu skundu (II t., b. l. 148-154) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo skirti ekspertą arba pavesti daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalių, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos 23 punkto nuostatomis, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos atskiriems vartotojams (abonentams) gali būti diferencijuojamos atsižvelgiant į būtinąsias sąnaudas, reikalingas vandeniui patiekti ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti konkrečiam vartotojui (abonentui). Sistemiškai vertinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 03-218, 4 ir 7 punktų, Metodikos 6, 9, 31 punktų bei Metodikos 1 priedo „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimui pateikiama medžiaga“ 6 punkto nuostatas, darytina neabejotina išvada, jog vandens tiekėjas kartu su prašymu dėl naujų kainų derinimo privalo pateikti tikslius būtinųjų sąnaudų skaičiavimus, apskaičiuotus remiantis Metodikos 31 punkte ir Aprašo nuostatose nustatyta tvarka.

2. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Komisijos pažymos, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas aktas, pagrindinė priežastis, kodėl buvo nutarta diferencijuoti pareiškėjui taikomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų kainas, buvo aplinkybė, jog dėl uždaromos Ignalinos atominės elektrinės ženkliai padidėjo faktinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo savikaina, t. y. iš viso 2010 m. faktinė savikaina, lyginant su planuota ankstesnio kainų derinimo metu, padidėjo 5,20 Lt/m3, o pagrindinės savikainos didėjimo priežastys yra: 1) nutraukus pareiškėjo veiklą bei dėl neigiamų socialinių veiksnių žymiai sumažėjo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimai – lyginant su planuotais pardavimais, 31,1 proc. mažesni faktiniai vandens bei 31,9 proc. mažesni nuotekų pardavimai savikainą padidino 2,89 Lt/m3; 2) dėl sąnaudų pokyčio savikaina padidėjo 2,31 Lt/m3; ilgalaikio turto sąnaudos padidėjo 0,46 Lt/m3; darbo sąnaudos tiesioginėje veikloje sumažėjo 0,13 Lt/m3; elektros sąnaudos didėjo 0,24 Lt/m3; kitos sąnaudos padidėjo 0,24 Lt/m3; veiklos sąnaudos 1,20 Lt/m3 didesnės; pardavimo sąnaudos didėjo 0,02 Lt/m3; mokesčių išlaidos padidėjo 0,35 Lt/m3; palūkanų sąnaudos 0,08 Lt/m3 mažesnės. Be to, pažymoje nurodoma, kad faktinių sąnaudų, skirtų tik pareiškėjui teikiamų paslaugų aptarnavimui, VĮ „Visagino energija“ savo apskaitoje nedetalizuoja, todėl pareiškėjui skirto ilgalaikio turto eksploatavimui visiškai ir vienareikšmiškai patiriamų sąnaudų priskirti negali. Šie duomenys leidžia daryti šias išvadas:

a) pareiškėjui taikytinos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos buvo diferencijuotos atsižvelgiant ne tik į bendrąsias sąnaudas, reikalingas teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas pareiškėjui, bet ir į tai, jog dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo sumažėjo VĮ „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimai. Taigi, šiuo atveju minėtos kainos buvo diferencijuojamos atsižvelgiant į dėl pareiškėjo veiklos nutraukimo sumažėjusius faktinius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimus;

b) VĮ „Visagino energija“ kartu su prašymu dėl naujų kainų derinimo Komisijai nepateikė tikslių būtinųjų sąnaudų, tenkančių tik pareiškėjui teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, skaičiavimų, nors pagal minėtas Įstatymo, Metodikos ir Aprašo nuostatas privalėjo juos pateikti tam, kad būtų užtikrintas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto nediskriminavimo principas.

3. Metodikos 11 ir 12 punktuose nustatyta, jog vandens tiekėjas atsako už kartu su prašymu derinti kainas pateiktų duomenų tikslumą ir informacijos tikrumą, o pateiktų kainų derinimui, duomenų tikslumo ir patikimumo nustatymui Komisija turi teisę pareikalauti iš vandens tiekėjo papildomo duomenų ir (arba), jo sutikimu, skirti nepriklausomą ekspertizę. Kadangi pažymoje nurodoma, jog faktinių sąnaudų, skirtų tik pareiškėjui teikiamų paslaugų aptarnavimui, VĮ „Visagino energija“ savo apskaitoje nedetalizuoja, tai Komisija, vadovaudamasi Metodikos 12 punkto nuostatomis, privalėjo arba paprašyti, jog VĮ „Visagino energija“ pateiktų tikslius sąnaudų, skirtų tik pareiškėjui teikiamų paslaugų aptarnavimui, skaičiavimus arba šių sąnaudų nustatymui skirti nepriklausomą ekspertizę. Nagrinėjamu atveju VĮ „Visagino energija“ minėtos informacijos nedetalizavo ir papildomu 2012 m. liepos 19 d. raštu Nr. (1.16)6S-407, kuriuo pateikė papildomą informaciją ir duomenis apie teikiamų paslaugų apimtis, todėl Komisija dėl būtinųjų sąnaudų, skirtų tik pareiškėjui teikiamų paslaugų aptarnavimui, nustatymo privalėjo skirti nepriklausomą ekspertizę. Be to, Komisijos specialistai neturi specialiųjų žinių, kurios yra būtinos nustatyti, kokie yra realūs pareiškėjo poreikiai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms, kokia VĮ „Visagino energija“ turimos infrastruktūros dalis turėtų būti skirta pareiškėjo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo poreikiams tenkinti ir kaip turėtų būti atskiriama VĮ „Visagino energija“ eksploatuojama infrastruktūra, skirta Visagino miesto ir pareiškėjo poreikiams tenkinti atskirai. Tačiau tokia ekspertizė nebuvo paskirta, o tai lėmė akivaizdų skundžiamo akto dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą bei Metodikoje įtvirtintos kainų derinimo ir nustatymo tvarkos pažeidimą.

4. Iš Komisijos pažymos matyti, kad VĮ „Visagino energija“ Komisijai pateikė klaidingus skaičiavimus dėl nuotekų apkrovos. Pažymoje nurodoma, jog Ignalinos atominės elektrinės objektų prašomas nuotekų valyklos pajėgumas yra 134,4 m3/h, tačiau šie duomenys grindžiami sena 2006 m. birželio 2 d. Geriamojo vandens bei nuotekų pirkimo-pardavimo sutartimi. Pagal 2010 m. gruodžio 31 d. sutartį Nr. 10Sp-225 (14.229) Ignalinos atominės elektrinės nuotekų kiekio vartojimo apkrova yra 22,85 m3/h. Būtent šios sutarties duomenys turėjo būti naudojami nuotekų apskaičiavimui, tačiau Komisija, diferencijuodama kainas, į VĮ „Visagino energija“ pateiktus klaidingus ir netikslius apskaičiavimus neatsižvelgė. Be to, vertinant pažymą, matyti, jog joje taikomas „dvigubo apmokestinimo“ principas, kai pareiškėjui už atitinkamą objektą, priskiriamą tik Ignalinos atominei elektrinei, yra apskaičiuojamas mokestis, taip pat taikoma ir apmokestinimo dalis nuo bendrai regione naudojamų objektų, kurie Ignalinos atominės elektrinės aptarnavimui nenaudojami. Taigi, VĮ „Visagino energija“ Komisijai pateikė klaidingus bei Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nediskriminavimo principą pažeidžiančius skaičiavimus. Būtent šių klaidingų skaičiavimų pagrindu Komisija ir nutarė pareiškėjui diferencijuoti kainas.

5. Skundžiamo akto dalis dėl pareiškėjui taikomų diferencijuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi ji nėra pagrįsta teisės aktų normomis – ginčijamoje skundžiamo akto dalyje nėra nurodoma, kokiu teisiniu pagrindu remiantis pareiškėjui taikomos kainos diferencijuojamos atsižvelgiant ne tik į būtinąsias sąnaudas, atitenkančias konkrečiai pareiškėjui, bet ir atsižvelgiant į aplinkybes, jog dėl uždaromos Ignalinos atominės elektrinės sumažėjo faktiniai VĮ „Visagino energija“ parduodamų paslaugų kiekiai. Be to, akivaizdu, jog būtinosios sąnaudos, atitenkančios konkrečiai pareiškėjui, nei pažymoje, nei tuo labiau ginčijamoje skundžiamo akto dalyje nėra detalizuojamos, nors Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos tai įpareigoja padaryti, t. y. priimami sprendimai privalo būti motyvuoti ir grindžiami konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, akivaizdu, kad skundžiamo akto dalis dėl pareiškėjui taikomų diferencijuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nepagrįsta ir nemotyvuota, o Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, akivaizdžiai peržengė jos ribas.

6. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, ar Komisija tinkamai įgyvendino Metodikos nuostatas dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros, ar VĮ „Visagino energija“ tinkamai įgyvendino Metodikos nuostatose įtvirtintą pareigą kartu su prašymu derinti naujas kainas pateikti Komisijai tikslius būtinųjų sąnaudų skaičiavimus, apskaičiuotus remiantis Metodikos 31 punkte ir Aprašo nuostatose nustatyta tvarka. Taip pat teismas visiškai nevertino pareiškėjo procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų dėl galimo Metodikoje įtvirtintos kainų derinimo ir nustatymo tvarkos pažeidimo, t. y. tai, jog Komisija privalėjo paskirti ekspertizę tam, kad būtų nustatytos konkrečiai pareiškėjui tenkančios būtinosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos. Pačiam teismui nurodžius, jog jis neatlieka konkrečių skaičiavimų ir pripažinus, jog nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti ir paskirstyti turto įsigijimo ir eksploatacinių kaštų tarp atskirų vartotojų buvo priimtas skundžiamas aktas, teismas privalėjo vadovautis ABTĮ 62 straipsnio 1 dalies nuostata ir skirti ekspertą arba pavesti daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Tačiau teismas ne tik neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl to, jog Komisija nagrinėjamu atveju privalėjo skirti papildomą ekspertizę būtinųjų sąnaudų apskaičiavimui, bet ir pats nebuvo pakankamai aktyvus. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo prašo skirti ekspertą arba pavesti daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai, siekiant nustatyti, kokios būtinosios sąnaudos priskirtinos pareiškėjui VĮ „Visagino energija“ teikiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

7. Šiuo atveju nei Įstatymas, nei Metodika, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainodarą, neįtvirtina sutartinio kainų skaičiavimo metodo. Tai, jog nagrinėjamoje situacijoje Komisijos naudotas sutartinis kainų skaičiavimo metodas nėra įtvirtintas jokiame teisės akte pripažino ir Komisijos atstovės 2013 m. kovo 26 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tai reiškia, jog Komisija nagrinėjamu atveju veikė viršydama savo diskrecines galias bei pažeisdama įstatymo viršenybės principą. Šią aplinkybę taip pat privalėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

8. Be to, iš Komisijos pažymos matyti, jog Komisija pareiškėjui planuojamas vandens ūkio apimtis vertino pagal 2009 m. lapkričio 24 d. pareiškėjo raštą Nr. 10-5667(3.42), kuriuo pareiškėjas nurodė VĮ „Visagino energija“, jog mažiausios pareiškėjo šalto vandens sąnaudos yra 30 m2/val., o didžiausios – 300 m2/val. Pareiškėjas minėtu raštu tik atsakė į 2009 m. lapkričio 12 d. VĮ „Visagino energija“ raštą Nr. (1.11)6S-629, kuriuo buvo prašoma nurodyti pareiškėjo šalto vandens poreikį konkrečiai tik 2010 m. laikotarpiui. Tačiau VĮ „Visagino energija“ nei minėtame rašte, nei vėlesniuose dokumentuose neužsiminė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą atsakymą, ketina rengti ilgalaikių investicijų į vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų infrastruktūrą planus. Be to, VĮ „Visagino energija“ nesikreipė į pareiškėją, prašydama nurodyti būtinų šalto vandens poreikių 2011 m., 2012 m. ir tolimesniais metais, nors VĮ „Visagino energija“ buvo žinoma, kad pareiškėjui viešųjų paslaugų pirkimo kiekiai nuolat mažės. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjas nėra akceptavęs jokios sutartinio metodo taikymo galimybės, o remtis vien tik 2010 m. laikotarpio duomenimis vertinant ilgalaikius pareiškėjo šaltojo vandens poreikius nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės taip pat neįvertino, nors šią aplinkybę, suponuojančią netinkamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos apskaičiavimą ir neleistinos skaičiavimo metodikos naudojimą nagrinėjamu atveju, pareiškėjas taip pat akcentavo savo skunde.

9. Remiantis Aprašo 5.3 punkto nuostatomis, pagal 2011 m. pardavimų duomenis VĮ „Visagino energija“ priskirtina III grupei (paslaugų pardavimai nuo 901 iki 1500 tūkst. m3 per metus). Kaip pripažįsta ir pati Komisija savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, įmonės dydis (masto ekonomija) turi akivaizdžią įtaką teikiamų paslaugų kainai, todėl Komisija, nustatydama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas Visagino mieste, turėjo vadovautis lyginamosios analizės metodu ir priimant nutarimus dėl kainų diferencijavimo, atsižvelgti į kitose savivaldybėse, kuriose veikia III grupės vandens tiekėjai, taikomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. Aprašo 4 punkte nustatyta, jog lyginamoji analizė – ūkio subjekto veiklos rodiklių palyginimas su kitų vandens tiekėjų, vykdančių atitinkamą veiklą ir pagal iš anksto žinomus kriterijus priskirtų atitinkamai vandens tiekėjų grupei, rodikliais, siekiant nustatyti ūkio subjekto būtinąsias sąnaudas. Taigi, būtent lyginamosios analizės metodas yra įtvirtintas teisės aktuose ir juo, o ne sutartiniu metodu, turėjo būti vadovaujamasi, nustatant būtinąsias sąnaudas.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 161-168), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutiktina su pareiškėjo daromomis prielaidomis, kad nagrinėjamu atveju geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos buvo diferencijuojamos atsižvelgiant į dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos nutraukimo ir į dėl neigiamų socialinių veiksnių sumažėjusius faktinius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimus, o ne atsižvelgiant į būtinąsias sąnaudas, reikalingas vandeniui patiekti ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti konkrečiam vartotojui (abonentui). Pabrėžtina, jog tai, kad Visagino savivaldybės ekonominių ir socialinių problemų sprendimas pripažintas nacionalinės regionų politikos prioritetiniu tikslu 2010-2012 metais, kad Visagino miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra buvo sukurta Ignalinos atominei elektrinei aptarnauti ir reikalingam atominės elektrinės technologiniam procesui užtikrinti, kaip yra pažymėta Komisijos pažymos 19 lape, Komisijos įvardijamos kaip faktinės sąlygos, kurioms esant kainos buvo diferencijuotos. Tačiau skaičiavimai buvo atlikti visų pirma vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi bei Metodikos 23 punktu, nustatant būtinąsias sąnaudas, reikalingas vandeniui patiekti ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti konkrečiam vartotojui.

2. Vandens tiekėjas pateikia Komisijai tikslius būtinųjų sąnaudų skaičiavimus, t. y. pateikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų projektą. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 5 dalį vandens tiekėjas, vadovaudamasis Metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir pateikia derinti Komisijai. Komisija šiuo atveju ne tikrina ir konstatuoja, kad duomenys suskaičiuoti ne pagal Metodikos ar Aprašo reikalavimus, o derina kainas arba vertina pateiktą projektą, kartu ir perskaičiuodama/tikslindama visas būtinąsias sąnaudas, t. y. atlieka duomenų vertinimą ir užtikrina, kad skaičiavimai atitiktų Įstatymo ir Metodikos reikalavimus.

Komisija vandens tiekėjo veiklos efektyvumą bei sąnaudų pagrįstumą vertina lygindama vandens tiekėjo veiklą su atitinkamos grupės vidutiniais lyginamaisiais rodikliais ir taip pat atsižvelgia į vandens tiekėjo veiklos specifiką, paslaugų kokybę bei teikiamas paslaugas, sąnaudų atsiradimo priežastis ir būtinybę. Analizuojant vandens tiekėjo faktines sąnaudas ir taikant lyginamuosius rodiklius būtinųjų sąnaudų nustatymui, į vandens tiekėjo patirtas sąnaudas atsižvelgiama individualiai, rodikliai analizuojami kompleksiškai.

Tuo atveju, jei kainų derinimui Komisijai pateiktų duomenų nepakanka, ar reikalinga patikslinti tam tikrus duomenis, Metodikos 12 punkte yra numatyta galimybė reikalauti papildomų duomenų. Pasinaudodama šia teise ir atsižvelgdama į 2012 m. birželio 28 d. posėdyje dalyvavusių suinteresuotų institucijų ir įmonių atstovų išsakytas pastabas, taip pat į Ignalinos atominės elektrinės 2012 m. birželio 26 d. raštu Nr. ĮS-3886 (1.187) pateiktas pastabas ir papildomą informaciją dėl pateiktų netikslių pardavimų kiekių, Komisija klausimo svarstymą atidėjo, siekiant detalizuoti VĮ „Visagino energija“ eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atskyrimo motyvus, išsiaiškinant reikalingus gamybinius pajėgumus, kiekius, teikiamų vandens paslaugų apimtis (natūriniais vienetais) Visagino miestui ir Ignalinos atominei elektrinei atskirai.

Siekdama minėtų tikslų, Komisija 2012 m. liepos 5 d. raštu Nr. R2-1608 paprašė VĮ „Visagino energija“ pateikti informatyvią medžiagą, kad būtų objektyviai įvertintas ir detalizuotas eksploatuojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atskyrimas (natūriniais vienetais) Visagino miestui ir Ignalinos atominei elektrinei. VĮ „Visagino energija“ 2012 m. liepos 19 d. raštu Nr. (1.16)6S-407 pateikė papildomą informaciją ir duomenis apie teikiamų paslaugų apimtis, kiekius bei kitus reikšmingus aspektus, būtinus užtikrinti vandens paslaugų teikimą išskirtinai tik Ignalinos atominei elektrinei, reguliuojamo turto vertę bei ilgalaikių investicijų priskyrimą Ignalinos atominei elektrinei.

Būtent, vadovaujantis šiais duomenimis, ir buvo nustatyta VĮ „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklos būtinųjų sąnaudų dalis, tenkanti Ignalinos atominei elektrinei. Todėl VĮ „Visagino energija“ pateikė tikslią, Metodikos reikalavimus atitinkančią informaciją apie sąnaudas ir turimus duomenis, reikalingus atskirti sąnaudas, skirtas tik Ignalinos atominei elektrinei teikiamų paslaugų aptarnavimui.

3. Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Komisija neturi specialių žinių, kurios yra būtinos nustatyti, kokie yra realūs pareiškėjo poreikiai geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms, kokia VĮ „Visagino energija“ turimos infrastruktūros dalis turėtų būti skirta pareiškėjo geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo poreikiams tenkinti ir kaip turėtų būti atskiriama VĮ „Visagino energija“ eksploatuojama infrastruktūra, skirta Visagino miesto ir pareiškėjo poreikiams tenkinti atskirai. Pagal Įstatymą Komisija yra vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo institucija, kurios funkcijos apima ne tik vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nustatymą, bet ir jos taikymo kontrolę, taip pat vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimą bei jų taikymo kontrolę.

Akivaizdu, kad būtent Komisijai Įstatymu yra nustatyti įgaliojimai spręsti klausimus, susijusius su kainų apskaičiavimu ir jų taikymu. Atkreipiamas dėmesys, kad Metodikos 12 punkte yra numatoma, jog „Komisija turi teisę pareikalauti iš vandens tiekėjo papildomų duomenų ir (arba), jo sutikimu, skirti nepriklausomą ekspertizę“. Akivaizdu, kad šioje normoje yra numatyta dviejų priemonių (papildomų duomenų reikalavimo ir nepriklausomos ekspertizės) pasirinkimo galimybė, be to, nepriklausomos ekspertizės skyrimas yra apribotas vandens tiekėjo sutikimu.

Pabrėžtina, kad Komisija, tik įvertinusi visus duomenis, pateiktus VĮ „Visagino energija“, ir nustačiusi, kad turimų duomenų (kurių įvertinimas pateiktas pažymoje) pakanka sprendimui priimti, priėmė skundžiamą nutarimą. Visą šio klausimo nagrinėjimo laikotarpį, Ignalinos atominė elektrinė nepateikė Komisijai duomenų, kurie nebūtų įvertinti, priimant sprendimą, arba kurie įrodytų VĮ „Visagino energija“ pateiktų duomenų nepatikimumą ar Komisijos atliktų skaičiavimų nekorektiškumą. Būtinųjų sąnaudų (kurių detalus įvertinimas pateiktas pažymoje), skirtų tik Ignalinos atominei elektrinei teikiamų paslaugų aptarnavimui, įvertinimas bei skaičiavimas pagal gamybinius pajėgumus, priskiriamus atskirai Ignalinos atominei elektrinei ir VĮ „Visagino energija“, nereikalauja specialiųjų žinių, kurių Komisijos darbuotojai, įgyvendindami jau minėtas tiesiogines funkcijas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo srityje, neturėtų, todėl ir nebuvo nei būtinybės, nei tikslo skirti nepriklausomą ekspertizę, kurią mini pareiškėjas.

4. Pareiškėjo siūlymas tikslinti sąnaudų paskirstymą, atsižvelgiant į faktinį nuotekų kiekių vartojimą (22,85 m3/val.), ir tokiu būdu skaičiuoti kainą, nevertinant pastatytos išimtinai Ignalinos atominės elektrinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo poreikio tenkinimui infrastruktūros dalies nuo bendrai regione naudojamų objektų, būtų neteisingas ir neobjektyvus sprendimas, finansinę naštą perkeliantis vartotojams, kai tuo tarpu svarbiausias Komisijos uždavinys šiuo atveju yra vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisėtų interesų gynimas ir ne mažiau svarbus siekis – vandens paslaugų kainų suderinamumas su vartotojų galimybėmis įpirkti paslaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pažymoje įvertintus VĮ „Visagino energija“ duomenis, įmonė planavo ir optimizavo infrastruktūrą, reikalingą paslaugos teikimui Ignalinos atominei elektrinei, būtent pagal šiuos duomenis: Ignalinos atominės elektrinės prašomas užtikrinti maksimalus vandens poreikis yra 300 m3/h, kas sudaro 53,6 proc. visų turimų geriamojo vandens gavybos ir ruošimo įrenginių pajėgumų bei 42,9 proc. geriamojo vandens II kėlimo siurblinės pajėgumų. Nuotekų valyklos projektinė apkrova per valandą buvo įvertinta, atsižvelgus į 2006 m. birželio 2 d. Geriamojo vandens bei nuotekų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 13SĮ-(4.7)-187 su Ignalinos atomine elektrine nurodytus nuotekų kiekius. Pagal pateiktus duomenis, planuojamų valyti Ignalinos atominės elektrinės nuotekų apkrova sudaro 51,0 proc. nuo viso nuotekų valyklos pajėgumo.

5. Atskiros Ignalinos atominės elektrinės kainos skaičiavime nėra pritaikytas „dvigubo apmokestinimo“ principas – pagal reikalingus ir pastatytus tik Ignalinos atominės elektrinės aptarnavimui gamybinius pajėgumus yra įvertintas ilgalaikis turtas bei darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos, kitos sąnaudos buvo skaičiuojamos proporcingai pagal 2011 m. Ignalinos atominei elektrinei parduodamus faktinius geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų kiekius. Iš pažymos 21-22 lapų matoma, kad ilgalaikis materialus turtas, kuris tiesiogiai buvo priskirtas Ignalinos atominei elektrinei, yra: magistraliniai vandentiekio tinklai, kurie nutiesti atskirai Ignalinos atominei elektrinei bei šalia esantiems elektrinės objektams, ir nuotekų surinkimo slėginės linijos bei debitomatis (kurie yra nuotekų valyklos teritorijoje).

Viso šio atskiro turto pradinė vertė – 1 792,8 tūkst. Lt. Kitą tiesioginės veiklos ilgalaikį turtą VĮ „Visagino energija“ priskyrė proporcingai pagal Ignalinos atominės elektrinės ir prie jos esančių kitų objektų aptarnavimui skirtus pajėgumus (Pažymos 11 lentelė), o netiesioginės bei administracinės veiklos ilgalaikis turtas priskirtas proporcingai pagal 2011 m. Ignalinos atominei elektrinei parduodamus faktinius geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų kiekius. Taip pat pažymoje buvo įvertinta, kad atsižvelgiant į tai, kad vandentvarkos veiklos darbuotojų skaičius priklauso nuo įmonės aptarnaujamos infrastruktūros pajėgumų (išgaunamo geriamojo vandens kiekio, gręžinių, vandens bokštų ir siurblių skaičiaus, vandens ruošimo įrenginių pajėgumų, vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgio, valomų nuotekų bei tvarkomo dumblo kiekių), atskirai Ignalinos atominei elektrinei teikiamoms paslaugoms tiesioginės darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos buvo priskirtos proporcingai pagal Ignalinos atominės elektrinės ir prie jos esančių kitų objektų aptarnavimui skirtus pajėgumus.

Papildomai pažymėtina, kad kintamos sąnaudos, t. y. sąnaudos, kurios kinta keičiantis paslaugų teikimo apimtims (remonto medžiagų, paslaugų pagal sutartis, technologinių medžiagų, elektros energijos, kuro ir kt. sąnaudos), priskirtos Ignalinos atominei elektrinei proporcingai pagal 2011 m. jai parduotų faktinių geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų kiekius. Atsižvelgiant į įvardintas aplinkybes, kurios buvo įvertintos apskaičiuojant kainas Ignalinos atominei elektrinei, nėra pagrindo teigti, kad dalis teikiamų Ignalinos atominei elektrinei paslaugų buvo papildomai ar dvigubai apmokestintos.

6. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais dėl Komisijos nutarimo galimo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems individualiam administraciniam teisės aktui keliamiems reikalavimams. Kaip jau buvo minėta, kainos buvo diferencijuotos, visų pirma vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi bei Metodikos 23 punktu, nustatant būtinąsias sąnaudas, reikalingas vandeniui patiekti ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti konkrečiam vartotojui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, „nustatant kainas, vertintos sąnaudos, susijusios tik su pareiškėjos veikla, atsižvelgta į gamybinius pajėgumus, kiekius, teikiamų paslaugų apimtis, įvertinta informacija apie būsimos veiklos pokyčius, investicijas ir turto vertę. Sąnaudos, kurios pripažintinos būtinosiomis kitiems vartotojams, neįtrauktos į pareiškėjos sąnaudas. Pažymoje matyti, kad buvo įvertinta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kiekių pardavimo dinamika, lyginami preliminarūs duomenys iki naujos elektrinės pastatymo ir jos eksploatavimo metu, išanalizuotos pastabos ir papildomai pateikta informacija“. Taigi akivaizdu, kad Komisijos nutarimas yra priimtas teisės aktų nustatytu pagrindu, atsižvelgiant į Komisijos pagal kompetenciją atliktus skaičiavimus ir duomenų įvertinimą, todėl neprieštarauja Viešojo administravimo įstatyme nustatytiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui. Pareiškėjas tiek 2012 m. lapkričio 9 dienos skunde, tiek apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad Komisijos nutarimas yra priimtas remiantis „neteisingais ir klaidingais skaičiavimais“ ir netinkamu būtinųjų sąnaudų vertinimu, o apsiriboja tik hipotetiniais teiginiais dėl neva Komisijos nedetalizuotų būtinųjų sąnaudų, tenkančių Ignalinos atominei elektrinei. Nagrinėjamos bylos duomenys, kurie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime, patvirtina, kad Komisijos nutarimas buvo priimtas remiantis objektyviais ir išsamiais duomenimis, dėl kurių nebuvo kilę pagrįstų abejonių, tiek Komisijos nutarimo priėmimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

7. Bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas nėra pateikęs objektyvių įrodymų, leidžiančių kilti abejonėms dėl Komisijos kainų skaičiavimui naudotų faktinių duomenų nepagrįstumo. Visi Ignalinos atominės elektrinės skunde nurodyti pavyzdžiai dėl neva netinkamai Komisijos vertintų duomenų, neatitinka Komisijos pažymoje vertintų ir Komisijos nutarimui priimti panaudotų duomenų, kaip nurodė Komisija savo atsiliepime. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, apsiribojo įvertinimu, ar Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju įvertinti Komisijos veiksmus priimant skundžiamą nutarimą, specialiosios mokslo ar technikos žinios nėra būtinos.

8. Vadovaujantis ABTĮ nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra įtvirtinto reikalavimo teismui visais atvejais pasisakyti dėl visų pateiktų ginčo šalių argumentų bei teiginių. Teismui yra suteikta diskrecija pačiam spręsti, kuriuos šalių pateiktus duomenis bei informaciją pripažinti svarbiais, tiriant bylos medžiagą, bei kuriais yra grindžiamas teismo priimtas sprendimas. Todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir jį naikinti nėra pagrindo.

9. Kaip minima pažymoje, atsižvelgiant į tai, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas susideda iš techninių, organizacinių ir ekonominių priemonių, reikalingų geriamajam vandeniui išgauti, pristatyti ir parduoti bei nuotekoms tvarkyti (t. y. komplekso statinių, įrenginių ir komunikacijų) visiems vartotojams (abonentams) bendrai ir nėra galimybių tiksliai (t. y. pagal atskirus turto vienetus) apskaičiuoti ir paskirstyti turto įsigijimo ir eksploatacinių kaštų tarp atskirų vartotojų, sąnaudų paskirstymui ir savikainos formavimui panaudotas sutartinis metodas, kuriuo bendrosios sąnaudos paskirstomos proporcingai įrengtajai galiai arba pajėgumams. Komisijos nuomone, sąnaudų atskyrimas ir kainų skaičiavimai atitinka vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo tikslą užtikrinti abonentų ir vartotojų bei vandens tiekėjų teisėtų interesų apsaugą bei ginti vartotojų teises. Minėtas sąnaudų paskirstymo metodas yra pasirinktas Komisijos, įgyvendinant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, pagal kurią kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras abonentų (vartotojų) kategorijas, atsižvelgiant į kriterijus, susijusius su būtinosiomis sąnaudomis, reikalingomis vandeniui patiekti ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti tam tikros kategorijos abonentams (vartotojams). Pabrėžtina, kad derinant VĮ „Visagino energija“ kainas buvo vadovautasi Metodikos reikalavimais ir visi pateikti duomenys buvo vertinami atsižvelgiant būtent į Metodikos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad Metodikos 23 punktas numato kainų diferencijavimo galimybę, jei sąnaudos priklauso tik atskiriems vartotojams arba abonentams, pagal Metodikos reikalavimus buvo nustatytos VĮ „Visagino energija“ būtinosios sąnaudos (t. y. vandens tiekėjo pagrįstos sąnaudos geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti. Į būtinąsias sąnaudas neįtraukiamos sąnaudos, skirtos kitoms veiklos sritims, tiesiogiai nesusijusioms su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu), kurių dalis pagal minėtą sutartinį sąnaudų atskyrimo metodą buvo priskirta atskiram vartotojui – Ignalinos atominei elektrinei. Todėl būtent Metodikos 23 punktas ir suponuoja tam tikro sąnaudų atskyrimo metodo pasirinkimą, kuris nagrinėjamu atveju buvo realizuotas, taikant bendrųjų sąnaudų paskirstymą proporcingai įrengtajai galiai arba pajėgumams.

10. Pagal Aprašą lyginamoji analizė – vandens tiekėjo (ūkio subjekto) veiklos rodiklių palyginimas su kitų vandens tiekėjų, vykdančių atitinkamą veiklą ir pagal iš anksto žinomus kriterijus priskirtų atitinkamai vandens tiekėjų grupei, rodikliais, siekiant nustatyti vandens tiekėjo (nagrinėjamu atveju VĮ „Visagino energija“) būtinąsias sąnaudas. Derinant VĮ „Visagino energija“ kainas, lyginamoji analizė buvo taikoma būtinųjų sąnaudų skaičiavimui. Suskaičiavus 2012-2015 m. visas pajamas ir būtinąsias sąnaudas (suskaičiuotas atsižvelgus į lyginamosios analizės rodiklius) bei 5 proc. grynojo pelno, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų vidutinė kaina (kartu su pardavimo veiklos sąnaudomis) – 8,96 Lt/m3. Ir ši kaina buvo diferencijuota pagal gamybinius pajėgumus atskirai Ignalinos atominei elektrinei ir atskirai Visagino miestui. Todėl nagrinėjamu atveju neabejotinai buvo taikomas ir lyginamosios analizės metodas, kurio pagrindu buvo nustatytos VĮ „Visagino energija“ būtinosios sąnaudos. Tačiau atskiriant atskiro vartotojo sąnaudas, šis metodas negali būti taikomas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Visagino energija“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 169-171), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. VĮ „Visagino energija“ pateikė ne tik visus reikalaujamus duomenis Komisijai, bet ir juos pagrindžiančius dokumentus, t. y. pateikti duomenys nėra vienašališki VĮ „Visagino energija“ skaičiavimai. Komisija, apskaičiavimus atliko, naudodamasi jai pateiktais duomenimis ir tai patvirtinančiais įrodymais. Komisijos pažymoje yra paminėtos visos trečiojo suinteresuoto asmens atliktos investicijos, iš kurių matyti, kad visi atlikti infrastruktūros darbai yra padaryti atsižvelgiant į esamą situaciją ir turimas finansines galimybes.

2. Paminėtina, kad remiantis būtent paties pareiškėjo pateiktais duomenimis VĮ „Visagino energija“ planavo ir atliko infrastruktūros rekonstrukcijos ir remonto darbus. Pareiškėjo argumentas, jog jo paties raštu pateiktas planuojamas maksimalus sunaudojimas buvo numatytas tik vieneriems metams yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas buvo informuotas apie VĮ „Visagino energija“ planuojamus atlikti infrastruktūros darbus (o apie didžiąją jų dalį buvo skelbta ir viešai), todėl aiškiai suprantama, kad tokie darbai, kaip nuotekų valyklos rekonstrukcija, apskaitos punkto, siurblinių rekonstrukcija ir modernizacija yra esminiai projektai ir ilgalaikės investicijos, kurie tiesiog fiziškai negalės būti rekonstruojami ar perstatomi kiekvieną kartą nustačius didesnius ar mažesnius pareiškėjo vandens suvartojimus ar pasikeitusius priimamų nuotekų kiekius.

VĮ „Visagino energija“ rėmėsi sutartimi, sudaryta su pareiškėju, ir Įstatymo nuostatomis ir atliko tokios apimties darbus, kurie leistų užtikrinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo patikimumą pareiškėjui. Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo privalo užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugas ypač sudėtingam ir potencialiai pavojingam pareiškėjo objektui, kuriame šiuo metu vykdomi ir ateityje bus atliekami branduolinės saugos ar radiacinės apsaugos atžvilgiu pavojingi darbai. Pareiškėjo objektas yra pripažintas valstybinės reikšmės pavojingu objektu.

Todėl, viena vertus, nors ir atsižvelgiama į pareiškėjo šiuo metu suvartojamo vandens kiekius, tačiau kita vertus, trečiasis suinteresuotas asmuo privalo įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas ir su jais susijusių teisės aktų reikalavimus, t. y. užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą ir nepertraukiamas nuotekų tvarkymo paslaugas. Tokia trečiojo asmens prievolė kyla ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo yra įtrauktas į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančių įmonių sąrašą.

Todėl VĮ „Visagino energija“ pirmiausia turi dėti visas pastangas tam, kad pareiškėjui būtų išlaikyta (rezervuota) pakankama pajėgumų sistema ir infrastruktūra, kuri būtų pajėgi užtikrinti maksimalių kiekių tiekimą, kurie nurodyti sutartyje su pareiškėju ir pareiškėjo 2009 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 108-5667(3.42). Nepaisant to, kad pareiškėjas teigia, jog tokio rezervo išlaikymas yra VĮ „Visagino energija“ nuostoliai ir neturi priklausyti nuo pareiškėjo, tačiau paminėtina, kad gali susiklostyti situacija, kad tokio rezervo panaudojimas yra būtinas, o tokių atvejų jau yra buvę (priedas Nr. 5 prie VĮ „Visagino energija“ atsiliepimo į skundą pirmosios instancijos teismui).

3. Pareiškėjo argumentai dėl infrastruktūros eksploatavimo kaštų taip pat yra visiškai nepagrįsti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo esą privalo, vykdydamas savo veiklą, naudoti išimtinai tik tokią infrastruktūros dalį pareiškėjui, kurios pajėgumai būtų optimizuoti pagal pareiškėjo (ar bet kurio kito abonento) tuo metu suvartojamus kiekius, faktiškai tai reiškia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi pastatyti pareiškėjui visiškai naują, atskirą tiekimo sistemą, kas yra ne tik kad neįmanoma, bet ir pareikalautų žymiai didesnių investicijų nei dabar esamos infrastruktūros išlaikymo kaštai.

4. Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad VĮ „Visagino energija“ nepateikė Komisijai tikslių būtinųjų sąnaudų, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. VĮ „Visagino energija“ sąnaudos buvo apskaičiuotos ir paskirstytos pagal VĮ „Visagino energija“ sąnaudų skaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą įmonės generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-151, kur tipinės veiklos tiesioginės sąnaudos yra tiesiogiai priskiriamos konkrečiai veiklai ar technologiniam procesui, o netiesioginės ir veiklos sąnaudos paskirstomos veikloms proporcingai. Šias sąnaudas ir jų paskirstymą įvertino ir Komisija, todėl šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas ir neįrodytas.

5. Šioje byloje teismas net neturėjo pareigos nagrinėti Komisijos nutarimo ekonominio pagrindimo ir atliktų skaičiavimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pasisakyta dėl Komisijos įvykdytų procedūrų (skundžiamo sprendimo 7 psl.), todėl visiškai nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas esą nevertino, ar Komisija laikėsi procedūrinių taisyklių. Komisija 2012 m. spalio 26 d. raštu Nr. R2-2473 pateikė pareiškėjui visą informaciją, susijusią su VĮ „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainomis. Ši informacija, kaip ir Komisijos Kainų ir investicijų skyriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. pažymoje Nr. 05-244 pateikta informacija yra išsami, tiksli ir pagrįsta Metodika. VĮ „Visagino energija“ nėra viešasis geriamojo vandens tikėjas, nes vykdo kelias veiklas (Įstatymo 15 str.) ir remiantis šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato suderinusi tik su Komisija. Komisija tinkamai įgyvendino Įstatyme ir Metodikoje jai suteiktą diskreciją, neperžengė jos ribų, laikėsi nustatytų procedūrų ir pagrįstai nustatė diferencijuotą kainą pareiškėjui. Minėtame rašte ir pažymoje yra pateikti ir išsamiai argumentuoti visi atlikti skaičiavimai, duomenys ir Komisijos išvados, kurios yra teisėtos ir pagrįstos, atitinkančios teisės normų reikalavimus. Pati Metodika yra patvirtinta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų apskaičiavimams atlikti. Šioje Metodikoje jau yra nustatytos skaičiavimo taisyklės ir principai, kuriems nėra būtina (ir net neįmanoma) atskiru teisės aktu nustatyti dar kokius nors papildomus metodus ar metodikas. Pareiškėjo ginčijamas Komisijos teiginys „sutartinis metodas“ tėra tik apskaičiavimo būdas (taisyklių taikymo procesas), o ne kainų nustatymo metodas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Visagino savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 160), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių nustatymo abonentui.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti atsakovo 2012 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. O3-289 dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių nustatymo abonentui VĮ Ignalinos atominei elektrinei.

Pareiškėjas VĮ Ignalinos atominė elektrinė prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir todėl remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika konstatuoja, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997m.gruodžio 19 sprendimas byloje Helle v. Finland ). Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus neatkartoja pirmosios instancijos teismo išvadų, o tik jas papildo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teismai nagrinėdami bylas privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė ir pagrįstai šiame ginče rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-323/2007 dėl įrodinėjimo naštos tenkančios šaliai, šiuo atveju pareiškėjui, kuris ginčija derinamos kainos nepagrįstumą. Ten pat teismas nurodė, kad tai turi būti įrodinėjama arba pateikiant teisinius akivaizdžiai neteisėto skaičiavimo argumentus, pvz., pritaikyta įstatymu neleidžiama skaičiavimo metodika, jei tokia yra, arba tam įgaliotų specialistų išvadų pagrindu.

Pareiškėjas nurodo, kad kainų apskaičiavimui buvo naudotas Metodikoje nenumatytas „sutartinių kainų“ skaičiavimo metodas, tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo atveju buvo panaudotas „sutartinis metodas“, kuris buvo naudojamas kaip sąnaudų apskaičiavimo ir jų paskirstymo būdas, bet ne kaip kainos nustatymo metodas. Teisėjų kolegijos nuomone toks sąnaudų paskirstymo būdas atitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl būtinųjų sąnaudų apskaičiavimo atskiroms abonentų kategorijoms. Apeliantas nenurodo, kokią įtaką jo nurodomas „sutartinių kainų“ skaičiavimo metodas turėjo kainų nustatymui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog buvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Šioje dalyje teismas pažymi, kad formalūs teiginiai apie Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų bei procedūrų pažeidimo nesiejant jų su pažeidimu dėl kurio priimto akto turinys galėtų būti kitoks nesudaro pagrindo naikinti akto ABTĮ 89 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Teismas remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis negali vertinti skundžiamo akto

ekonominio tikslingumo, todėl pagrįstai teismas vertino tik atsakovo kompetenciją bei skundžiamo akto atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Pateikti VĮ „Visagino energija“ duomenis suteikė pagrindą atskirti sąnaudas, skirtas tik Ignalinos atominei elektrinei teikiamų paslaugų aptarnavimui, kadangi Visagino miestas turi galimybę pirkti vandens tiekimą ir nuotekų valymo paslaugas atskirai, todėl nėra sietini su minėtų paslaugų tiekimu pareiškėjui. Dėl šios priežasties remiantis Metodikos 23 punktu buvo nustatytos diferencijuotos kainos pareiškėjui taikant bendrųjų sąnaudų proporcingą paskirstymą pagal vartotojo galią ir pajėgumus, atlikus sąnaudų lyginamąją analizę. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad skaičiuojant kainas buvo pritaikytas dvigubo apmokestinimo principas ir teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjui sąnaudos buvo apskaičiuotos tik už Ignalinos atominės elektrinės aptarnavimui skirtus gamybinius pajėgumus, kadangi priešingų įrodymų nėra.

Pagal Metodikos 12 punktą Komisija turi teisę pateiktų kainų derinimui, duomenų tikslumo ir patikimumo nustatymui pareikalauti iš vandens tiekėjo papildomų duomenų ir (arba), jo sutikimu, skirti nepriklausomą ekspertizę. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti jog Komisijai buvo butina skirti ekspertizę. Atsakovas pasinaudojo teise ir išsireikalavo papildomų duomenų iš tiekėjo būtinų nutarimui priimti ir nesant tarp jų prieštaravimų, nebuvo būtina skirti nepriklausomą ekspertizę.

Remiantis ABTĮ 62 straispniu teismas skiria ekspertizę tik tuo atveju kada byloje kyla klausimų reikalajančių specialių žinių. Šio ginčo atveju teismui nekilo abejonių dėl atliktų skaičiavimų teisingumo, todėl pagrindo skirti ekspertizę teismas neturėjo.

Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas