eAS-14-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-14-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03177-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir senatvės pensijos nepriemokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. M. 2014 m. birželio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis), kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5063; 2) įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai 17 528,61 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio taikymo mokant jai pensiją 2010-2011 metais, arba atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų (nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti A. M. pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją) pripažinimo neteisėtais ir dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus įpareigojimo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. M. skundą dalyje, kurioje prašoma priteisti (įpareigoti išmokėti) iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos nepriemoką; priėmė pareiškėjos skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Fondo valdybos 2014 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5063.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 8 d.) 103 punktu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, suformuota išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, taip pat 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pažymėjo, jog pareiškėjos reikalavimas priteisti jai 17 528,61 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010-2011 metais mokant jai pensiją, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, gali būti priimtas tik jį išnagrinėjus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Fondo valdyboje. Kadangi ginčijamu Fondo valdybos 2014 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5063 atsisakyta atnaujinti praleistą 3 metų terminą paduoti skundui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo pareiškėjai mokant pensiją 2010-2011 metais ir skundą atsisakyta nagrinėti, pareiškėjos skundą teismui dalyje dėl 17 528,61 Lt senatvės pensijos nepriemokos priteisimo atsisakoma priimti kaip paduotą nesilaikius šiai bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p.). Nors skunde prašoma atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų ir skundą dėl nepriemokos priteisimo nagrinėti tiesiogiai teisme atsižvelgiant į tai, kad Fondo valdybos 2014 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5063 jau pasisakyta dėl ginčo esmės, teismo vertinimu, taip nėra, kadangi šiame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad skundą dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų 2010-2011 metais mokant pareiškėjai pensiją nagrinėti atsisakoma, o termino skundui dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus paduoti atnaujinimas tebūtų prielaida skundą išnagrinėti ikiteismine tvarka Fondo valdyboje.

Pareiškėjos skundas dalyje dėl Fondo valdybos 2014 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5063, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus veiksmų paduoti ir jį (skundą) atsisakyta nagrinėti, panaikinimo paduotas nustatytais terminais, atitinka ABTĮ reikalavimus, todėl priimamas.

III. Pareiškėja A. M. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti visą pareiškėjos skundą.

Pareiškėjos manymu, Fondo valdyba 2014 m. birželio 4 d. sprendime, nors formaliai ir atisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, visgi ginčą išsprendė iš esmės, nes nurodė, kad „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti. 2014 metų sausio – balandžio mėnesiais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo 661,5 mln.Lt“. Taigi atsakovas nurodė, jog pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas dėl fondo biudžeto deficito. Teismas turėjo priimti nagrinėti visus pareiškėjos skundo reikalavimus ir, tik nagrinėdamas ginčą iš esmės, spręsti, ar yra ABTĮ 103 straipsnyje nustatyti pagrindai. Be to, iš esmės analogiško skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas administracinėje byloje Nr. I-8752-331/2014, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti skundą visoje apimtyje. Taigi skundžiama teismo nutartis prieštarauja šio teismo praktikai.

Atsakovas Fondo valdyba pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo manymu, pareiškėjos argumentas, kad Fondo valdyba, nurodydama, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti, o 2014 metų sausio – balandžio mėnesiais fondo biudžeto deficitas buvo 661,5 mln. Lt, pasisakė dėl jos prašymo iš esmės, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Fondo valdybos 2014 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5063 buvo priimtas dėl pareiškėjos 2014 m. gegužės 21 d. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, o ne dėl pareiškėjos 2014 m. balandžio 1 d. prašymo išmokėti 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, taigi šiuo sprendimu pareiškėjos reikalavimas išmokėti negautą pensijos dalį nebuvo ir neturėjo būti nagrinėjamas. Pareiškėjos nurodytas Fondo valdybos teiginys yra atsikirtimas į pareiškėjos 2014 m. gegužės 21 d. prašymo motyvus ir yra vienas iš argumentų, dėl kurių Fondo valdyba atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Taigi Fondo valdybos pateikta informacija dėl biudžeto deficito niekaip negali būti laikoma pareiškėjos prašymo dėl negautos pensijos dalies išnagrinėjimu iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma priteisti iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, teisėtumas ir pagrįstumas.

Sprendžiant ginčą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, tuo atveju, jei apskundus Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą Fondo valdybai, ši institucija nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Fondo valdybos sprendimą, jei su juo nesutinka, kaip sukeliantį tiesiogines teisines pasekmes, pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4207 pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl pareiškėja 2014 m. gegužės 21 d. pateikė argumentuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Fondo valdyba 2014 m. birželio 4 d. sprendime Nr. (6.5)I-5063 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti ir atsisakymo nagrinėti prašymą iš esmės“, išnagrinėjusi 2014 m. gegužės 21 d. prašymą, padarė išvadą, kad pareiškėja praleido Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją (kaip valinio akto, veiksmo) 3 metų apskundimo terminą, todėl šis sprendimas yra įvykdytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atnaujinti 3 metų terminą skundui paduoti ir nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl sumažintos senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo atsakovas atsisakė vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad yra pasinaudota ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Šios išvados nepaneigia ir Fondo valdybos 2014 m. birželio 4 d. sprendime Nr. (6.5)I-5063 pateikta informacija, kad „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti. 2014 metų sausio – balandžio mėnesiais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo 661,5 mln.Lt“. Šia nuostata Fondo valdybos valia dėl ginčo esmės (Fondo valdybos teritorinio skyriaus ar pačios Fondo valdybos veiksmų) neišreikšta, ja atsakovas atsakė į pareiškėjos 2014 m. gegužės 21 d. prašyme nurodytą argumentą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagal nagrinėjamos bylos duomenis, pareiškėja, siekdama, kad jai būtų išmokėta negauta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau, jai kreipusis į Fondo valdybą, ši institucija nesprendė ginčo dėl pensijos išmokėjimo iš esmės.

Dėl pareiškėjos nurodyto atskirojo skundo argumento, jog iš esmės analogiško skundo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje, kurioje priimtas nagrinėti visas skundas, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos nurodytos administracinės bylos aplinkybės nėra tapačios. Be to, teismas turi vertinti byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuris, palyginus su ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, jau skundo priėmimo stadijoje nustato teismui pareigą apsvarstyti, ar buvo laikytasi tam tikrai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, pagrįstai atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus įpareigojimo išmokėti jai negautą senatvės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė