AS-401-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-401-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00098-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą Mokestinei ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 5 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–2, 13), prašydamas atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių terminą skundui paduoti; panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S‑239(7‑210/2014) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotojo V. N. 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 68-178 dėl 2014 m. liepos 29 d. patikrinimo akto.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamą sprendimą gavo 2014 m. gruodžio 11 d. Jo dukra sunkiai sirgo, dėl to jis negalėjo dukters palikti vienos namuose ir pateikti teismui skundą laiku, todėl prašo šią aplinkybę pripažinti svarbia ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi (b. l. 14–15), be kita ko, pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti jo skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamą Komisijos sprendimą pareiškėjas gavo 2014 m. gruodžio 11 d., tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ką nurodė pareiškėjas, paskutinė diena skundui į teismą paduoti buvo 2014 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2015 m. sausio 5 d., t. y. praleidęs nustatytą 20 dienų apskundimo terminą. Pareiškėjas kartu su paaiškinimais teismui pateikė 2014 m. gruodžio 29 d. medicininę pažymą, patvirtinančią, kad I. R. laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 5 d. sirgo. Tačiau iš pareiškėjo pateiktos medicininės pažymos nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti būtent dėl savo dukters ligos, nes pareiškėjas nepateikė nedarbingumo pažymėjimo, iš kurio būtų galimybė nustatyti, jog būtent pareiškėjas buvo nedarbingas dėl to, kad privalo slaugyti sergantį vaiką. Be to, pareiškėjas nepateikė ir dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad I. R. yra jo dukra. Pareiškėjas jokių kitų motyvų dėl termino atnaujinimo ir juos patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido be svarbių priežasčių, todėl prašymą atnaujinti terminą laikė nepagrįstu ir jo netenkino.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 19–20), prašydamas šią nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir priimti nagrinėti jo skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pritrūkus įrodymų dėl to, jog terminas dėl Komisijos sprendimo apskundimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, galėjo šiuos įrodymus išsireikalauti. Dėl šios priežasties pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikia dokumentą, patvirtinantį, jog jis Komisijos sprendimą gavo 2014 m. gruodžio 11 d.; vaiko gimimo liudijimą, patvirtinantį, kad jis yra I. R. tėvas; dokumentus, patvirtinančius, jog jis šiuo metu yra įregistruotas Lietuvos darbo biržoje, todėl jam nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas, be kita ko, siekia apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-239(7-210/2014) „Dėl S. R. 2014-10-03 skundo“.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos“.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>“, o 2 dalyje nurodyta, jog „prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai <...>.“

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pavyzdžiui, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.). Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Komisijos sprendimą gavo 2014 m. gruodžio 11 d. (b. l. 24), paskutinė diena paduoti teismui skundą dėl šio sprendimo buvo 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui pateikė 2015 m. sausio 5 d. (b. l. 13), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą 5 dienas.

Pareiškėjo nuomone, skundo teismui padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes jis slaugė sergančią dukterį. Iš pareiškėjo pateiktos 2014 m. gruodžio 29 d. medicininės pažymos (b. l. 10) matyti, kad pareiškėjo dukra susirgo ((duomenys neskelbtini)) tik 2014 m. gruodžio 29 d., tačiau pareiškėjas nepateikia jokių paaiškinimų ar įrodymų, kodėl jis su skundu į teismą nesikreipė iki dukters ligos. Be to, atsižvelgiant į minėtoje pažymoje nurodytą ligos pobūdį, nesant duomenų apie vaiko gydymą stacionare, taip pat duomenų, jog būtent pareiškėjas slaugė namuose vaiką, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas ir visą dukters ligos laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 5 d., pats ar per įgaliotą atstovą dėl objektyvių priežasčių nustatytu terminu neįgyvendino savo teisės į apeliaciją. Be to, skundas teismui buvo išsiųstas 2015 m. sausio 5 d., paskutinę vaiko ligos dieną, o tai reiškia, kad minėta aplinkybė nesutrukdė pareiškėjui nei parengti, nei pateikti skundą teismui. Taigi pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Komisijos sprendimo apskundimu, neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, todėl tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, dėl kurių terminas administraciniams sprendimams apskųsti pagrįstai nebuvo atnaujintas, atitinkamai pagrįstai ir teisėtai nebuvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo S. R. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys