AS-756-330-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-330/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00283-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A. ir R. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A. ir R. S. Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroninio ryšio priemonėmis pateikė skundą, kuriuo prašė: panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 6IS-804 ir 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 12-01-215, kuriais nuspręsta perduoti VĮ Turto bankui tarnybines gyvenamąsias patalpas su juose gyvenančiais pareiškėjais, bei grąžinti šį klausimą Krašto apsaugos ministerijai svarstyti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą; išaiškino pareiškėjams teisę ieškinį paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino L. J..

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Iš pareiškėjų skundo turinio bei jo priedų matyti, kad su jais 1995 m. buvo sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartys. Krašto apsaugos ministerija 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 6IS-804 ir 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 12-01-215 informavo pareiškėjus, kad atsisako didžiosios dalies tarnybinių gyvenamųjų patalpų, perduodant jas kitoms institucijoms, dalis tarnybinių gyvenamųjų patalpų perduodama VĮ Turto bankui. Šiuose sprendimuose pažymėta, kad pareiškėjai nepareiškė prašymų įsigyti tarnybines gyvenamąsias patalpas. Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 6IS-804 pareiškėjui A. A. pasiūlyta dar kartą įvertinti galimybę įsigyti tarnybines gyvenamąsias patalpas, kuriuose jie gyvena, ir priėmus sprendimą jas įsigyti, iki 2013 m. gruodžio 18 d. pateikti prašymą Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamentui. Krašto apsaugos ministerija 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 12-01-215 paprašė pareiškėjų iki 2013 m. gruodžio 31 d. atlaisvinti tarnybines gyvenamąsias patalpas ir nurodė, kad jos bus perduotos VĮ Turto bankui.

Skunde teismui pareiškėjai kelia klausimą dėl Krašto apsaugos ministerijos veiksmų teisėtumo, nurodžius atlaisvinti tarnybines gyvenamąsias patalpas. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos 31 skyriaus 3 skirsnis. Asmenų iškeldinimo iš patalpų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Taigi, iškeldinimo iš patalpos teisiniai santykiai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, o pareiškėjų keliamas reikalavimas – civilinio teisinio pobūdžio. Nagrinėdamas ginčą, teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius turės vertinti pagal civilinės teisės normas, kur šalių tarpusavio santykiai grindžiami lygiateisiškumu, o teisinių santykių reguliavimas yra dispozityvus. Spręsdamas klausimą, ar atsakovas turi teisę nurodyti asmenims išsikelti iki nustatytos datos, teismas, visų pirma, turės įvertinti tarnybinio buto nuomos sutarties galiojimą bei pasisakyti dėl šios sutarties nutraukimo teisėtumo. Šiuo atveju ginčo esmė yra civiliniai teisiniai nuomos santykiai, atsižvelgiant į tai, nustatytini ir kreipimosi į teismą terminai bei mokėtinas žyminis mokestis. Aplinkybė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, savaime nedaro teisinių santykių administraciniais.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, skundą atsisakoma priimti, jei jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A. ir R. S. skundas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl šį skundą atsisakytina priimti.

III. Pareiškėjai G. L., V. G., A. T., A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A. ir R. S. 2014 m. sausio 29 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį ir jų skundą priimti.

Pareiškėjų manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo raštuose priimtų sprendimų turinį, todėl padarė neteisingas išvadas, jog pareiškėjai yra iškeldinami iš patalpų. Prašymas atlaisvinti patalpas negali būti laikomas nurodymu iš jų išsikelti. Taigi, ginčas šiuo atveju kilo ne dėl iškeldinimo, todėl ginčas nepriskiriamas bendrosios kompetencijos teismui. Šios bylos ginčo objektas yra atsakovo priimtas sprendimas, įformintas 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. gruodžio 16 d. raštais Nr. 6IS-804 ir Nr. 12-01-215, perduoti gyvenamąsias patalpas VĮ Turto bankui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir išaiškino pareiškėjams teisę ieškinį paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ši nutartis priimta pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso 6 knygos 31 skyriaus 3 skirsnis, o asmenų iškeldinimo iš patalpų tvarką – Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis, todėl iškeldinimo iš patalpos teisiniai santykiai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, o pareiškėjų keliamas reikalavimas – civilinio teisinio pobūdžio.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su šia atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje padaryta išvada nesutinka.

Kaip matyti iš teismui pateikto skundo (bei atskirojo skundo), pareiškėjai mano, jog atsakovas Krašto apsaugos ministerija 2013 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 6IS-804 ir 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 12-01-215 nusprendė perduoti VĮ Turto bankui tarnybines gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), todėl siekia nuginčyti tarnybinių butų, kuriais jie naudojasi pagal tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, perdavimą VĮ Turto bankui. Įvertinusi minėtus atsakovo raštus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog juose nesuformuluotas sprendimas perduoti gyvenamąsias patalpas VĮ Turto bankui, taip pat nėra suformuluotas sprendimas iškeldinti pareiškėjus iš minėtų butų. Taigi, skundžiami atsakovo raštai nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, nenustato jokių privalomų elgesio taisyklių.

Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. LVAT, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Vadovaudamasi proceso ekonomiškumo principu, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga priimti naują nutartį – pareiškėjų skundą atsisakyti priimti kaip paduotą dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A. ir R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjų G. L., V. G., A. T. (A. T.), A. M., D. S., R. I., J. L., R. K., A. A. ir R. S. skundą atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė