A-602-22-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-22/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01115-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 59; 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Gretai Maselskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams L. V., advokatei Astai Astrauskienei,

atsakovo atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-22/2014 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ skundą atsakovui valstybės įmonei „Lietuvos prabavimo rūmai“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vykdydami 2011 m. kovo 1 d. pavedimą Nr. 4.1-3-46 (I t., b. l. 57), atsakovo valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – ir Lietuvos prabavimo rūmai, atsakovas) pareigūnai atliko pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ (toliau – ir UAB „Juvelta“, pareiškėjas) patikrinimą, kurio metu nustatė, kad dalis (355 vnt.) patikrintų aukso gaminių, kuriais prekiavo UAB „Juvelta“, neatitiko Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI 669 redakcija) reikalavimų. Dėl šių pažeidimų patikrinimą atlikę pareigūnai 2011 m. kovo 15 d. surašė skundžiamą Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. kovo 15 d. patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (I t., b. l. 12–14), kuriame užfiksavo patikrinimo rezultatus bei davė privalomąjį nurodymą pareiškėjui. Lietuvos prabavimo rūmų direktorius 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1.5-264 (I t., b. l. 23, 24) Patikrinimo aktą paliko galioti.

Pareiškėjas UAB „Juvelta“ su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. kovo 15 d. patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 ir Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1.5-264.

Atsakovas Lietuvos prabavimo rūmai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Juvelta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą bei atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas UAB „Juvelta“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 94–105), kuriame prašė skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti skundžiamus individualius administracinius aktus bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Lietuvos prabavimo rūmai su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Juvelta“ apeliacinį skundą tenkino: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Juvelta“ skundą tenkino ir panaikino Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. kovo 15 d. ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 ir Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1.5-264, priteisė pareiškėjui UAB „Juvelta“ iš atsakovo Lietuvos prabavimo rūmų 2 562,39 Lt bylinėjimosi išlaidų.

IV. Atsakovas Lietuvos prabavimo rūmai pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo išaiškinimo ir jame nurodė, jog prašo išaiškinti:

1) ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikintame Patikrinimo akte ir jo prieduose užfiksuotos ir šalių neginčytos aplinkybės (patikrinimo datos ir vietos adresai, rinkoje rasti ir patikrinti tauriųjų metalų gaminių kiekiai, gaminių ženklinimas, paskutinės inventorizacijos duomenys ir kt.) gali būti vertinamos planuojant ir/ar atliekant kitus paskutinės UAB „Juvelta“ veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais priežiūros veiksmus (patikrinimus), teismo panaikintame Patikrinimo akte nurodytu minėtos bendrovės veiklos vykdymo ir tikrinimo adresu – Vilniaus g. 48, Pasvalys;

2) ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimas gali būti pagrindas panaikinti Lietuvos prabavimo rūmų tvarkomo Ūkio subjektų, užsiimančių veikla su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, registro duomenis apie paskutinį UAB „Juvelta“ veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais patikrinimą adresu Vilniaus g. 48, Pasvalys, ir laikyti, kad UAB „Juvelta“ veikla su tauriaisiais metalais nebuvo tikrinta 2010 m. kovo 15 d.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu be išlygų panaikino Lietuvos prabavimo rūmų Patikrinimo aktą ir Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1.5-264, kuriuose be ginčyto privalomojo nurodymo buvo užfiksuotos patikrinimo metu nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kurių pareiškėjas neginčijo – patikrinimo data, patikrinimo vietos adresas, gaminių ženklinimas ir kt.

Pareiškėjas UAB „Juvelta“ taip pat pateikė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo iš atsakovo Lietuvos prabavimo rūmų priteisti 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su prašymo dėl sprendimo išaiškinimo nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., p. 315 – 318).

Pažymėtina, jog nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS446-200/2009).

Iš atsakovo Lietuvos prabavimo rūmų pateikto prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą matyti, jog atsakovas nesiekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus, ir todėl nesuprantamas, teismo sprendimas, o klausia, kaip turėtų būti suprantami teismo sprendimo motyvai. ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme tai būtų sprendimo turinio pakeitimas, kuris yra neleistinas. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.

Pažymėtina, kad atsakovo prašymo išaiškinti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimu panaikintuose administraciniuose aktuose užfiksuotos aplinkybės gali būti vertinamos planuojant ar atliekant pareiškėjo UAB „Juvelta“ veiklos patikrinimus bei ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimas gali būti pagrindas panaikinti Lietuvos prabavimo rūmų tvarkomo Ūkio subjektų, užsiimančių veikla su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, registro duomenis apie UAB „Juvelta“ veiklos patikrinimą, tenkinimas lemtų ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu, pašalinimą, o teismo sprendimo motyvacijos, t. y. turinio keitimą, kuris yra neleistinas pagal ABTĮ 94 straipsnio 3 dalį. Atsakovo prašymas išaiškinti teismo sprendimą yra susijęs ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su tolimesnės situacijos aiškinimu teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Todėl prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą neatitinka ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų ir negali būti tenkinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Juvelta“ apeliacinį skundą tenkino: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Juvelta“ skundą tenkino ir panaikino Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. kovo 15 d. ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo aktą Nr. 04-13-41 ir Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 1.5-264, priteisė pareiškėjui UAB „Juvelta“ iš atsakovo 2 562,39 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš teismo sprendimo matyti, kad ginčas byloje kilo būtent dėl Lietuvos prabavimo rūmų pareiškėjui duoto privalomojo nurodymo – aukso gaminius, kuriais prekiavo pareiškėjas, paženklinti valstybinėje įgaliotoje ir nepriklausomoje prabavimo institucijoje prabavimo ženklais, kurie atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir būtent dėl patikrintų aukso gaminių, kuriais prekiavo UAB „Juvelta“. Sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, joje nėra jokių dviprasmybių, todėl prašymas ją išaiškinti laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Pareiškėjas UAB „Juvelta“ pateikė prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo iš atsakovo Lietuvos prabavimo rūmų priteisti 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su prašymo dėl sprendimo išaiškinimo nagrinėjimu.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkintas, procesas dėl teismo sprendimo išaiškinimo buvo inicijuotas ir vyko atsakovo iniciatyva. Teismui priėmus atitinkamą nutartį dėl sprendimo išaiškinimo, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, galioja tos pačios taisyklės, kurias nustato ABTĮ 44 straipsnis. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, pareiškėjas turi teisę į dėl šio prašymo nagrinėjimo teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–439/2008).

Iš prie prašymo pridėtos 2015 m. kovo 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 11155 matyti, kad minėtas išlaidas sudaro 25 Eur už susipažinimą su prašymu dėl sprendimo išaiškinimo ir 35 Eur už atstovavimą 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdyje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Išlaidas patvirtina pareiškėjo pateikta 2015 m. kovo 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 11155 ir 2015 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas advokato susipažinimą su prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo išskyrė kaip savarankišką teisinį veiksmą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis veiksmas yra sudėtinė atstovavimo teismo posėdyje dėl teismo sprendimo išaiškinimo dalis. Kadangi 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme truko 11 min., pareiškėjas prieš tai turėjo susipažinti su prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo, teisėjų kolegija vertina, kad, suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punktą, pareiškėjui priteistinos išlaidos už vieną atstovavimo teisme valandą. Rekomendacijų 8.18 punkte numatyta maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo valandą teisme (300 Eur (teismo posėdžio metu galiojusi minimali mėnesinė alga) * 0,15 = 45 Eur), prašoma priteisti 72,60 Eur suma viršija nustatytą maksimalią sumą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog teisinga ir protinga už atstovavimą teismo posėdyje dėl teismo sprendimo išaiškinimo priteisti pareiškėjui iš atsakovo 45 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo išaiškinimo netenkinti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Juvelta“ iš atsakovo valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan