AS-929-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-929-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02413-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos paštas dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, išsiųstu 2015 m. balandžio 28 d. faksimiliniu laišku, originalas gautas 2015 m. gegužės 4 d.) (b. l. 1), kuriame prašė priteisti jam iš akcinės bendrovės Lietuvos paštas (toliau – ir atsakovas, AB Lietuvos paštas) 337,93 eurų žalos atlyginimą, panaikinti neteisėtą AB Lietuvos paštas 2015 m. balandžio 15 d. raštą ir įpareigoti atsakovą įspėti klientus apie draudžiamus siųsti daiktus, kurie viešai nurodyti deklaracijose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi (b. l. 5-6) atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas iš pareiškėjo skundo ir prie jo pateiktų dokumentų nustatė, kad reikalavimas iš esmės siejamas su netinkamu pašto paslaugų teikimu, žalos atsiradimas kildinamas iš neva neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų, grąžinant priimtą išsiųsti siuntinį, bei informacijos apie draudžiamų siųsti daiktų nesuteikimo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 2 straipsnio 12, 22 ir 23 dalimis, teismas pažymėjo, jog AB Lietuvos paštas, priimdamas siuntinį ir nustatęs, kad siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų, grąžindamas jį pareiškėjui, suteikė paslaugą. Paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl nagrinėjamu atveju ginčas dėl pašto paslaugų suteikimo kilęs iš civilinių, o ne viešojo administravimo santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi skundas nepriskirtinas administraciniam teismui, jį atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis su skundu dėl AB Lietuvos pašto veiksmų teisėtumo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 15), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nurodo, kad skundas pateiktas dėl atsakovo AB Lietuvos paštas darbuotojų netinkamai organizuotų darbinių funkcijų atlikimo viešojo administravimo srityje, kuriuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai, reikalaujant atlyginti dėl to padarytą žalą ir pašalinti padarytus pažeidimus viešojo administravimo srityje, o ne paslaugų teikimo santykiuose, kad nebūtų daroma žala ateityje klientams atsakovo darbuotojų neteisėtais veiksmais. Tokiu būdu skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad AB Lietuvos paštas darbuotojai toliau nebaudžiamai sukčiauja, apgaudinėdami klientus ir imdami iš jų pinigus už paslaugas, kurių net nežada suteikti, kai tokia netinkama darbuotojų tarnybinių funkcijų atlikimo tvarka viešojo administravimo srityje turi būti nedelsiant panaikinta ir padaryta žala atlyginta.

Teigia, jog pagal ABTĮ 109 straipsnį, jeigu yra nusikaltimo požymiai, o šiuo atveju tokie požymiai vienareikšmiškai akivaizdūs atsakovo AB Lietuvos paštas darbuotojų veiksmuose, tai pirmosios instancijos teismas privalo padėti proceso šalims įgyvendinti procesines teises būtent pranešdamas prokurorui arba iškeldamas baudžiamą bylą ir, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, arba išnagrinėti administracinę bylą iš esmės, arba sustabdyti, kol bus išnagrinėta baudžiama byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog AB Lietuvos paštas, priimdamas siuntinį ir nustatęs, kad siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų, grąžindamas jį pareiškėjui, suteikė paslaugą, o jų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl nagrinėjamu atveju ginčas dėl pašto paslaugų suteikimo kilęs iš civilinių, o ne viešojo administravimo santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde teigia, jog AB Lietuvos paštas (jo darbuotojai) priėmęs jo siuntą, o vėliau grąžinęs ją dėl draudžiamų siųsti daiktų, tačiau negrąžinęs pareiškėjui sumokėtų už siuntą pinigų, veikė apgaule, nusikalstamu būdu sukčiaudamas, t. y. priimdamas siuntą ir pinigus už ją, tačiau iš anksto neketindamas jos išsiųsti (neketindamas teikti pašto paslaugos) ir neįspėdamas kliento apie draudžiamus siųsti daiktus. Todėl atsakovas, apgaule sukčiaudamas padaręs pareiškėjui žalą, privalo ją atlyginti.

Atsižvelgusi į minėtas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nes pašto siuntų priėmimas ir grąžinimas yra pašto paslauga, kurią reglamentuoja civilinės teisės normos (Pašto įstatymo 3 str. 9 d.; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXV skyrius, 6.716 str. ir kt.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Atitinkamai, administracinis aktas tiek pagal Viešojo administravimo įstatymą, tiek pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas (ABTĮ 2 str. 15 d.; VAĮ 2 str. 8 d.).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, viena iš pagrindinių viešojo administravimo sričių yra įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra). Tai, pavyzdžiui, Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjektų veiklos priežiūra, kuri apima ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; ūkio subjektų veiklos patikrinimus; teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat prie administracinių ginčų, kurie atsiranda viešojo administravimo subjektams veikiant šioje viešojo administravimo srityje, priskirtini ginčai dėl nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansinės paramos skyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20), konkurencijos bylos (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1309/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20) bei kitos bylos, paprastai susijusios su ekonominių sankcijų paskyrimu, pavyzdžiui, už Tabako kontrolės įstatymo ar Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimus (žr., atitinkamai, 2009 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 17 ir 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-509/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19).

Administracinė paslauga įstatymų leidėjo apibrėžiama kaip viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 17 d., 15 str. 1 d.).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 dalies 18 punktą, viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas (pavyzdžiui: miestų viešųjų teritorijų tvarkymo darbai (2011 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2563/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21); šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas (2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A23-87/2009); prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymas (2003 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-62/2003); komunalinių paslaugų organizavimas (2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-379/2012) ir kt.). Tuo tarpu viešųjų paslaugų teikimo administravimo sąvoka įtvirtinta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje: viešųjų paslaugų teikimo administravimas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.

Paskutinė viešojo administravimo sritis – viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, kuris pagal ABTĮ 2 straipsnio 2 dalį, apibrėžiamas kaip administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius.

Administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja viešojo administravimo subjektas, t. y. valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 4 d.). Kaip matyti iš šios normos, viešojo administravimo funkcijas gali įgyvendinti ne tik valstybiniai ir savivaldybių administravimo subjektai, tačiau ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), bet tik tie, kurie pagal įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I442-5/2009). Ginčai dėl fizinių ar juridinių asmenų, kurie viešojo administravimo veiklos nevykdo, paprastai administraciniuose teismuose nenagrinėtini.

Vis dėlto pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių, nagrinėtini administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d.), o ginčai, kylantys iš privatinių teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 str.) (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. T-32-09).

Nagrinėjamu atveju tiek apskritai atsakovo AB Lietuvos paštas veikla, tiek ginčo atveju – siuntų priėmimas ir grąžinimas, nepatenka nei į vieną iš minėtų viešojo administravimo sričių. Be to, AB Lietuvos paštas yra pašto paslaugas teikianti bendrovė, t. y. juridinis asmuo, kuriam nėra priskirta vykdyti viešąjį administravimą. Taip pat tarp pareiškėjo ir AB Lietuvos paštas kilo privatinis, civilinis teisinis santykis, kurio metu AB Lietuvos paštas (paslaugų teikėjas) pareiškėjui už tam tikrą mokestį suteikė pašto (siuntų priėmimo ir kt.) paslaugą, o pareiškėjas, sumokėjęs tam tikrą mokestį, gavo pašto (siuntų priėmimo ir kt.) paslaugą, t. y. buvo patenkintas konkretus nematerialus pareiškėjo poreikis. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju ginčas, kilęs iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 str.).

Pastebėtina, jog, kaip minėta, administraciniai teismai, kaip specializuoti teismai, sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Tačiau jie nėra skirti atskleisti nusikalstamas veikas, jas ištirti ir nagrinėti baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų padarymo. Tai atlikti priskirta ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir bendrosios kompetencijos teismams, nagrinėjantiems baudžiamąsias bylas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.), o pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos inter alia bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Taip pat pareiškėjo nurodyta ABTĮ 109 straipsnio nuostata dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo ir pranešimo prokurorui taikytina tik tuomet, kai teismas jau nagrinėja administracinę bylą. Šiuo atveju administracinė byla dar nėra nagrinėjama, pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, todėl minėta nuostata netaikytina.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. B. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys