AS-662-1041-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-1041/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01082-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas), kuriuo prašoma teismo:

1) panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 14 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-65-S-2202;

2) įpareigoti atsakovą į iš Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir KRSA) persiųstą pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, reg. Nr. G-6, reg. Nr. 20-AP-543, atsakyti iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti duomenis ir/ar atlikti veiksmus:

1) pareiškėjui raštu išsamiai pranešti, ar Kauno rajono meras yra sudaręs savivaldybės bendradarbiavimo sutartis su Kauno AVPK, kurios galioja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki šiol, ar galiojo kitu laiku nuo 2010 m. sausio 1 d., galios ateityje; pateikti tinkamai patvirtintus šių sutarčių nuorašus;

2) pareiškėjui raštu išsamiai pranešti, ar ir kaip, kuriais veiksmais konkrečiai KRSA deramai atstovavo savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant pareiškėjo saugumo nuo Garliavos policijos nuovadoje policijos pareigūnais įdarbintų asmenų nusikalstamų veikų užtikrinimo, pareiškėjo automobilius grobiančių/besinuomojančių prieš pareiškėjo valią ar juos niokojančių asmenų, pareiškėjo turtą prievartaujančių asmenų nustatymo, suradimo bei patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimus su teisėsaugos institucijomis: Kauno AVPK, Kauno rajono apylinkės prokuratūra, Kauno (miesto) apylinkės prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra (Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 3 d. 6 p.);

3) raštu kreiptis į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) su reikalavimais nedelsiant parengti ir priimti norminius administracinius aktus/sprendimus bei juos inicijuoti formuojant policijos veiklos strategiją ir kontroliuojant jos įgyvendinimą taip, kad sovietinės Rusijos imperijos armijoje Lietuvos Respublikos atviros okupacijos laikotarpiu 1940-1990 m. atsisakiusių tarnauti lietuvių, policijos įstaigoms pagalbą teikiančių asmenų, policijos įstaigų veiklą kritikuojančių asmenų Kauno AVPK ir/ar kitose policijos įstaigose policijos pareigūnais įdarbinti asmenys nekankintų, nepersekiotų, nežalotų, nepiktnaudžiautų psichiatrija; tinkamai patvirtintų šių raštiškų administracinių aktų ir jų projektų bei kitų dokumentų (rekomendacijų, nurodymų) šiais klausimais nuorašus pateikti pareiškėjui;

4) raštu kreiptis į Policijos departamentą su reikalavimais nedelsiant parengti ir priimti norminius administracinius aktus/sprendimus bei juos inicijuoti formuojant policijos veiklos strategiją ir kontroliuojant jos įgyvendinimą taip, kad Kauno AVPK bei Kauno AVPK padaliniuose ir/ar kitose didelio policijos pareigūnais įdarbintų asmenų nusikalstamumo policijos įstaigose, rizikos grupėms priskirtinų/priskirtų policijos pareigūnais įdarbintų asmenų darbo vietose, policijos įstaigų koridoriuose, ypatingai Kauno rajono Garliavos policijos nuovadoje, būtų įrengtos vaizdo kameros ir garso įrašymo įranga asmenų kankinimams, sveikatos sužalojimams, policijos pareigūnais įdarbintų asmenų smurtui, piktnaudžiavimui psichiatrija, persekiojimams užfiksuoti bei įrodyti; tinkamai patvirtintų šių raštiškų administracinių aktų, jų projektų ir kitų dokumentų (rekomendacijų, nurodymų) šiais klausimais nuorašus pateikti pareiškėjui;

5) raštu kreiptis į Policijos departamentą su reikalavimais nedelsiant organizuoti jo vadovaujamų įstaigų veiklai būtiną materialinį techninį aprūpinimą, parengti ir pateikti Finansų ministerijai Policijos departamento biudžeto projektą: atlikti finansavimo gavimo ir kitus reikalingus veiksmus vaizdo kamerų ir garso įrašymo įrangos pirkimui bei įrengimui Kauno AVPK bei Kauno AVPK padaliniuose ir/ar kitose didelio policijos pareigūnais įdarbintų asmenų nusikalstamumo policijos įstaigose, rizikos grupėms priskirtinų/priskirtų policijos pareigūnais įdarbintų asmenų darbo vietose, policijos įstaigų koridoriuose nevilkinamam asmenų kankinimų, sveikatos sužalojimų, policijos pareigūnais įdarbintų asmenų smurto, piktnaudžiavimo psichiatrija, persekiojimo užfiksavimui bei įrodymui; tinkamai patvirtintų šių raštiškų administracinių aktų, jų projektų ir kitų dokumentų (rekomendacijų, nurodymų) šiais klausimais nuorašus pateikti pareiškėjui;

6) raštu kreiptis į Policijos departamentą su reikalavimais nedelsiant parengti, priimti ir KRSA pateikti norminius administracinius aktus/sprendimus bei juos inicijuoti formuojant policijos veiklos strategiją ir kontroliuojant jos įgyvendinimą taip, kad Kauno AVPK bei Kauno AVPK padaliniuose ir policijos įstaigose policijos pareigūnų darbas būtų tinkamai apmokamas, apmokėjimas nežemintų šių asmenų žmogiškojo orumo ir jų neskatintų vykdyti nusikalstamas veiklas; tinkamai patvirtintų šių raštiškų administracinių aktų, jų projektų ir kitų dokumentų (rekomendacijų, nurodymų) šiais klausimais nuorašus pateikti pareiškėjui bei KRSA;

7) raštu kreiptis į Policijos departamentą su reikalavimu nedelsiant parengti ir priimti norminius administracinius aktus/sprendimus bei juos inicijuoti formuojant policijos veiklos strategiją ir kontroliuojant jos įgyvendinimą taip, kad Kauno AVPK bei Kauno AVPK padaliniai, visos policijos įstaigos būtų desovietizuotos ir derusifikuotos, sukuriant juose darbo vietas lietuvių tautybės asmenims/įdarbinant lietuvių tautybės asmenis, o rusų tautybės asmenis išleidžiant į atsargą ar pensiją, taip užtikrinant lietuvių tautybės asmenų nediskriminavimą įsidarbinant policijoje; tinkamai patvirtintų šių raštiškų administracinių aktų ir kitų dokumentų (rekomendacijų, nurodymų) šiais klausimais nuorašus pateikti pareiškėjui bei KRSA;

8) pareiškėjui suteikti raštišką teisinę konsultaciją – teisiškai pagrindžiant išsamiai pranešti, kurių teisės aktų pagrindu policijos generalinis komisaras atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių vykdymą bei vadovaujamų įstaigų darbo organizavimą, koks yra policijos generalinio komisaro patraukimo tarnybinėn, administracinėn, baudžiamojon atsakomybėn įgyvendinimo mechanizmas;

9) raštu kreiptis į Policijos departamentą su reikalavimu pareiškėjui pateikti raštu ir išaiškinti policijos generalinio komisaro nustatytą tvarką, kuria vadovaujantis Kauno AVPK ir Kauno rajono policijos komisariatas (toliau – ir Kauno rajono PK) bei Garliavos policijos nuovada (toliau – ir Garliavos PN) už savo veiklą pareiškėjo kankinimo, persekiojimo, sveikatos žalojimų, policijos pareigūnais įdarbintų asmenų smurto, rusų kolonisto S. L. vykdomo piktnaudžiavimo psichiatrija atveju 2010–2013 m. atsiskaitė ar privalėjo atsiskaityti policijos generaliniam komisarui, savivaldybės, kurioje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei;

10) pareiškėjui raštu pateikti ataskaitą pagal policijos generalinio komisaro nustatytą tvarką, kuria Kauno AVPK ir Kauno rajono PK bei Garliavos PN už savo veiklą pareiškėjo kankinimo, persekiojimo, sveikatos žalojimų, policijos pareigūnais įdarbintų asmenų smurto, rusų kolonisto S. L. vykdomo piktnaudžiavimo psichiatrija atveju 2010–2013 m. atsiskaitė policijos generaliniam komisarui, Kauno rajono savivaldybės, kurioje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei;

11) pareiškėjui raštu pateikti ataskaitą pagal policijos generalinio komisaro nustatytą tvarką, kuria Kauno AVPK ir Kauno rajono PK bei Garliavos PN už savo veiklą 2010–2013 m. atsiskaitė policijos generaliniam komisarui, Kauno rajono savivaldybės, kurioje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei (Policijos veiklos įstatymo 14 str. 5 d.);

12) pareiškėjui raštu pateikti tinkamai patvirtintą ataskaitos pagal policijos generalinio komisaro nustatytą tvarką nuorašą, kuria Kauno AVPK ir Kauno rajono PK bei Garliavos PN už pareiškėjo, kitų asmenų automobilių Kauno rajone įvykdytų grobimų, niokojimų, turto prievartavimo siūlant išsipirkti pagrobtus automobilius prevencijos, atskleidimo ir tyrimo veiklą 2002–2013 m. atsiskaitė policijos generaliniam komisarui, Kauno rajono savivaldybės, kurioje vykdo nustatytas funkcijas, tarybai ir bendruomenei;

3) panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 18 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-65-S- 2132;

4) atsakovą įpareigoti Kauno AVPK 2014 m. birželio 12 d. individualų administracinį aktą Nr. 20-S-1765 panaikinti;

5) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skundą Policijos departamentui (reg. Nr. 20-AP-472 ) grąžinti nagrinėti Policijos departamentui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti.

Dėl pareiškėjo pirmojo ir antrojo skundo reikalavimų teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėjo, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008 ir kt.

Iš skundžiamo akto turinio bei pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundo turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjui pateiktas atsakymas iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio. Nors ir teismų praktikoje nustatyta, jog teismas sprendžia, ar skundžiamas aktas gali sukelti teisines pasekmes, ar ne tik bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau priėmimo stadijoje akivaizdžiai matyti, jog ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, atsakyme nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės. Pareiškėjo skundžiamu aktu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui, jame yra suteikiama informacija be privalomo pobūdžio patvarkymų, t. y. tokia informacija tiesiogiai nesukuria pareiškėjui ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos poveikio priemonės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Akivaizdu, jog šiuo atveju iškeltas ginčas dėl informacinio pobūdžio rašto (Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. raštas Nr. 20-65-S- 2202) panaikinimo bei pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundo pakartotinio nagrinėjimo yra teisiškai beprasmis, nes jo nagrinėjimas nesukelia teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Skundžiamo pobūdžio dokumentas (Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. raštas Nr. 20-65-S- 2202) nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio sritį, nes nėra individualus teisės aktas (ABTĮ 2 str. 14-15 d.), taigi negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl skundą dalyje dėl Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. rašto Nr. 20-65-S-2202 panaikinimo atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Kadangi V. J. skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus bei pateikti duomenis yra neatsiejamai susiję su skundo reikalavimu dėl Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. rašto Nr. 20-65-S-202 panaikinimo ir atskirai negali būti išnagrinėti, todėl atsisakius priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. rašto Nr. 20-65-S-2202 panaikinimo, pareiškėjo skundą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą taip pat atsisakyta priimti tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl pareiškėjo trečiojo, ketvirtojo ir penktojo skundo reikalavimų teismas nurodė ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalį. Iš pareiškėjo skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas siekia išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 20-9-00783-13 paviešinimu. Teismas darė išvadą, kad ginčas keliamas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, teisėtumo bei pagrįstumo, ir šiame skunde vyraujantys teisiniai santykiai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis. BPK 62 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją, nes administracinis teismas neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti, kokius nors su šiuo procesu susijusius klausimus (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 ir 16 str.). Be to, dalis pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skunde prašomos informacijos yra informacinio aiškinamojo pobūdžio. Kaip jau ir ankščiau minėta, administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl informacinio aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Pareiškėjo V. J. skundą dėl trečiojo, ketvirtojo ir penktojo skundo reikalavimų taip pat atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Skundą atsisakius priimti, V. J. grąžintas jo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (2014 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0000000319) (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde išdėsto, jog teismas nepagrįstai išsamiai, visapusiškai, objektyviai, vadovaudamasis teisės aktais nenagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, įrodymų ir aplinkybių, netinkamai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo argumentus bei jų teisinį pagrindą, skundo aiškumą ir konkretumą bei priskirtinumą administracinių teismų sričiai. Anot pareiškėjo, pagal ABTĮ prasmę teismas netinkamai vertino teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtį ir pobūdį, pareiškėjas skundžia blogą atsakovo vidaus administravimą ir veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (ABTĮ 2 str.). Teismas netinkamai vertino atsakovo 2014 m. liepos 14 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-65-S-2202, jo nevertino kaip individualaus teisės akto, skirto pareiškėjui ir turinčio pareiškėjui teisinių pasekmių, sukeliančio pareiškėjui pareigą sistemingai būti siunčiamu ir vykti į teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizes dėl pareiškėjo atžvilgiu policijos pareigūnais, prokurorais ir teisėjais įdarbintų asmenų naudojamo nusikalstamo poveikio.

Teismas nepagrįstai nepripažino, jog atsakovas, kaip viešoji įstaiga, skundžiamu 2014 m. liepos 14 d. individualiu administraciniu aktu, reg. Nr. 20-65-S-2202, Kauno AVPK 2014 m. birželio 12 d. aktu Nr. 20-S-1765 išreiškė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, valią pareiškėjo bei policijos pareigūnais, prokurorais ir teisėjais įdarbintų asmenų atžvilgiu, o šių administracinių sprendimų pagrindu Kauno AVPK, jo policijos pareigūnais įdarbinti asmenys pareiškėjo atžvilgiu vykdo viešąjį administravimą pareiškėją puldinėdami, neteisėtai sulaikydami, šmeiždami, žalodami pareiškėjo sveikatą.

Anot pareiškėjo, teismas nepagrįstai nepripažino, jog pareiškėjo 2014 m. birželio 17 d. skunde, Kauno AVPK iš esmės prašoma atlikti pareiškėjui faktines ir teisines pasekmes turinčius veiksmus ir teikti atsakovo turimą įstatymų nustatytą informaciją (Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.). Teigia, jog pareiškėjo reikalavimai turi teisinę reikšmę nagrinėjant kitas administracines bylas. Teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. rašto Nr. 20-65-S-2202 panaikinimo ir atsisakęs priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, netinkamai pritaikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Teismas logiškai bei teisiškai nepagrindė, jog V. J. skundo trečiasis ir ketvirtasis reikalavimai patenka į baudžiamosios teisenos sritį, netinkamai taikė ABTĮ 3, 15, 16 straipsnio nuostatas. Atsakovas pats nurodė, jog jo veiksmai yra skundžiami administraciniam teismui. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, jog pareiškėjas penktuoju skundo reikalavimu reikalauja veiksmų viešojo administravimo srityje. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino, jog pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas skundą patenkinti ir atsakovą įpareigoti į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, reg.

Nr. G-6, reg. Nr. 20-AP-543, atsakyti iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti duomenis ir/ar atlikti veiksmus yra nukreiptas į atsakovo veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo skundą, kurie, pareiškėjo manymu, neatitiko teisės aktų reikalavimų. ABTĮ 15 straipsnio prasme toks reikalavimas gali būti savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku. Atsakovo 2014 m. liepos 14 d. individualaus administracinio akto, reg. Nr. 20-65-S-2202, Kauno AVPK 2014 m. birželio 12 d. individualaus administracinio akto Nr. 20-S-l765 atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įgyvendinimo, bet ne tik.

Asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją prašant pateikti informaciją (duomenis) laikytinas prašymu VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui (VAĮ 36 str.). Minėtas teisinis reglamentavimas bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo skundo reikalavimai patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą, visų pirma, prašydamas panaikinti Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. raštą, reg. Nr. 20-65-S-2202, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. birželio 17 d. skundą Nr. 20-AP-543 ir nustatyta, jog pareiškėjas prašo tų pačių duomenų, dėl kurių pareiškėjo skundas jau buvo išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas, bei dėl tam tikrų klausimų skundas nenagrinėtinas, kadangi prašoma pateikti informacija yra Kauno rajono savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos ribose.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog minėtas Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. aktas, reg. Nr. 20-65-S-2202, yra informacinio pobūdžio, nelemia pareiškėjo materialinių teisių ir pareigų ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato viršininko 2014 m. liepos 14 d. rašto Nr. 20-65-S-2202 vertinimu, t. y. kad jis nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar jo interesams ir iš esmės yra informacinio pobūdžio. Šiuo aspektu, visų pirma, pažymėtina, jog skundžiamas Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. raštas Nr. 20-65-S-2202 yra pateiktas atsakant į pareiškėjo 2014 m. birželio 17 d. (byloje – 2014 m. gegužės 16 d.) paklausimą (skundą), kurį persiuntė Kauno rajono savivaldybė, dėl atitinkamos informacijos (dokumentų) pateikimo (b. l. 7-10).

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad analizuojamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją prašant pateikti informaciją (duomenis) laikytinas prašymu VAĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas) užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims.

Asmenų prašymai viešojo administravimo institucijoje nagrinėjami taip pat remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (5, 6, 41 p.). Taisyklių 41.2 punktas numato, jog į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui (VAĮ 36 str., Taisyklių 44 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, jog Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. raštu Nr. 20-65-S-2202 pateikiant atsakymą į jo pateiktą paklausimą nebuvo laikytasi teisės aktų numatytų reikalavimų (b. l. 2-5). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog iš skundžiamo akto matyti, kad atsakydamas į pareiškėjo pateikto skundo 1, 2, 3, 14 ir 15 (dalis) reikalavimus atsakovas atsisakė pareiškėjui pateikti jo prašytą informaciją, motyvuodamas, kad prašoma pateikti informacija yra ne Kauno rajono PK kompetencijos ribose (b. l. 6). Iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas iš esmės atsisakė pateikti atitinkamą pareiškėjo prašytą informaciją. Minėtas teisinis reglamentavimas, faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas klausimas dėl informacijos (duomenų) pateikimo pareiškėjui, panaikinimo patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį (ABTĮ 3 str. 1 d.). Kaip jau buvo minėta, nurodyti teisiniai santykiai kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Pareiškėjas, manydamas, kad minėtas atsakovo atsisakymas (administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo kreipimąsi), pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą, be kita ko, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie įstatymų priskirti jo, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai.

Pabrėžtina, jog atsakovas Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. rašte Nr. 20-65-S-2202 taip pat nurodė, jog pareiškėjo skunde pateikti 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 (analogiškas 10), 12, 13 klausimai (reikalavimai) yra išnagrinėti atsakant pareiškėjui 2013 m. spalio 2 d. raštu Nr. 20-65-S-2067 į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 4 d. skundą Nr. 20-AP-736. Pareiškėjas pateiktame skunde pirmosios instancijos teismui nesutinka su atsakovo vertinimu, kad jo skundas šioje dalyje buvo kartotinis (b. l. 2-5).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo atsisakymu nagrinėti jo pateiktus reikalavimus motyvuojant skundo kartotinumu ir tuo, jog prašoma pateikti informacija yra Kauno rajono savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos ribose, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamas aktas yra informacinio pobūdžio ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Šiuo atveju priėmus skundą ir nagrinėjant bylą iš esmės turėtų būti įvertinama, ar pagrįstai atsakovas nurodytais motyvais atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktus skundo reikalavimus.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai vertino skundžiamo Kauno AVPK Kauno rajono PK 2014 m. liepos 14 d. rašto Nr. 20-65-S-2202 pobūdį ir su juo susijusį reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, reg. Nr. G-6 (Nr. 20-AP-543). Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, naikintina ir pareiškėjo skundo dalies dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde trečiuoju, ketvirtuoju ir penktuoju reikalavimais prašė teismo panaikinti Kauno AVPK 2014 m. liepos 18 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. 20-65-S-2132, įpareigoti atsakovą Kauno AVPK panaikinti 2014 m. birželio 12 d. individualų administracinį aktą Nr. 20-S-1765, įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skundą (Kauno AVPK reg. Nr. 20-AP-472) grąžinti nagrinėti Policijos departamentui. Teismas minėtus pareiškėjo reikalavimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka dėl to, jog ginčas keliamas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, teisėtumo bei pagrįstumo, ir šiame skunde vyraujantys teisiniai santykiai yra reguliuojami BK bei BPK normomis, bei dėl to, jog dalis pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skunde prašomos informacijos yra informacinio aiškinamojo pobūdžio.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2014 m. gegužės 21 d. skundu kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas pateikti iš esmės su ikiteisminiu tyrimu Nr. 20-9-00783-13 susijusius duomenis. Policijos departamentas 2014 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 5-13-S-1058 minėtą pareiškėjo skundą persiuntė Kauno AVPK. Kauno AVPK 2014 m. birželio 12 d. raštu Nr. 20-S-1765 atsakė į minėtą pareiškėjo skundą, jog policija nėra kompetentinga nagrinėti skundus, susijusius su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjas 2014 m. liepos 15 d. skundu (reg. Nr. 20-AP-472) prašė panaikinti Kauno AVPK 2014 m. birželio 12 d. aktą Nr. 20-S-1765, pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skundą Policijos departamentui grąžinti Policijos departamentui, Kauno AVPK teikti nurodymą pašalinti teisės aktų pažeidimus ir kt., organizuoti policijos generalinio komisaro sprendimų, liečiančių šį skundą, vykdymą ir kontrolę. Kauno AVPK 2014 m. liepos 18 d. raštu Nr. 20-65-S-2132 į minėtą pareiškėjo skundą buvo atsakyta, jog pareiškėjas nepateikė naujų duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimus, todėl jo skundas nenagrinėtas.

BPK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinio sprendimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumas negali būti vertinamas kitokia tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamų atsakovo Kauno AVPK 2014 m. birželio 12 d. rašto Nr. 20-S-1765 ir 2014 m. liepos 18 d. rašto Nr. 20-65-S-2132 turinį, pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. bei 2014 m. liepos 15 d. skundus ir jais reiškiamus reikalavimus, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nurodo, kokių veiksmų pareigūnai neatliko ir iš esmės yra kalbama apie ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimą kitiems asmenims (b. l. 14, 16), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ginčas kilo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, teisėtumo bei pagrįstumo ir šiame skunde vyraujantys teisiniai santykiai yra reguliuojami BK ir BPK normomis. Pastebėtina, jog pareiškėjas skunde argumentų, leidžiančių spęsti, kad nurodyti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme, nepateikė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo trečiasis, ketvirtasis ir penktasis reikalavimai nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją, nes administracinis teismas neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu susijusius klausimus (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 ir 16 str.). ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis expressis verbis numato, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl trečiojo, ketvirtojo ir penktojo reikalavimų, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Kadangi skundo dėl dviejų pareiškėjo reikalavimų priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria V. J. grąžintas jo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (2014 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0000000319), naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2014 m. liepos 14 d. raštą, reg. Nr. 20-65-S-2202, ir įpareigoti atsakovą į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. skundą, reg. Nr. G-6, reg. Nr. 20-AP-543, atsakyti iš naujo, panaikinti ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui V. J. grąžintas jo sumokėtas 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminis mokestis (2014 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0000000319), panaikinti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Skirgailė Žalimienė