eA-1471-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1471-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01199-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas).

Paaiškino, kad eina Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas. Skundžiamu įsakymu, kuris priimtas remiantis 2014 m. rugsėjo 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens nustatymo“ (toliau – ir TP išvada), pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta jokių duomenų apie jo netinkamą pareigų atlikimą. Sutiko su TP išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad 2014 m. vasario 16 d. apie 1.44 val. į Klaipėdos antrąjį policijos komisariatą buvo pristatyta moteris, kuri neturėjo asmens tapatybę pavirtinančio dokumento, tačiau nesutiko su TP išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, kad netinkamai nustatė pristatyto asmens tapatybę ir būtent dėl to ne pristatytas, o kitas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas teigė, kad nustatydamas pristatyto į policijos komisariatą asmens asmenybę laikėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 30.3 punkto reikalavimų. Teigė, kad kitam asmeniui negalėjo kilti tam tikros neigiamos pasekmės dėl jo atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo būtent dėl pareiškėjo kaltės, kadangi pareiškėjas pagal savo pareigines funkcijas neturi įgaliojimų nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 2–3) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2014 m. vasario 16 d. apie 1.44 val. policijos patruliai į policijos įstaigą pristatė asmenybę patvirtinančio dokumento neturinčią moterį, kuri girta griuvinėjo, negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, tokiu elgesiu žeidė praeinančių žmonių orumą ir visuomeninę dorovę. Pareiškėjas nustatė pristatytosios asmenybę ir surašė jai administracinio sulaikymo protokolą bei sulaikytosios atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. nutarimu padarė išvadą, kad Klaipėdos AVPK policijos pareigūnai netinkamai nustatė administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, nesilaikė nuostatų, reglamentuojančių asmenybės tapatybės nustatymo tvarką, nesiaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pareiškėjas, turėdamas teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, šį procesinį veiksmą turėjo atlikti ne tik formaliai, bet ir įsitikinti savo veiksmų teisėtumu – įrašydamas žinias apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį turėjo pareigą nustatyti tikruosius teisės pažeidėjos duomenis, patikrinti ir pats įsitikinti asmens tapatybės tikrumu bei juos tinkamai užpildyti.

Paaiškino, kad prieš paskiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą atliktos visos privalomos, teisės aktuose numatytos procedūros, susijusios su nuobaudos paskyrimu – atliktas detalus tarnybinio nusižengimo tyrimas, kurio metu išsamiai išsiaiškintos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, surinkti įvykio liudytojų parodymai, paaiškinimai, kita objektyviam tyrimui reikalinga informacija. Įvertinus surinktus su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius duomenis, patvirtinta išsami ir motyvuota TP išvada. Patikrinimo metu konstatuota, jog pareiškėjas netinkamai nustatė administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens tapatybę, todėl su administraciniu teisės pažeidimu nesusijęs asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir savo nekaltumą privalėjo įrodinėti teisme bei kad pareiškėjas savo veiksmais (aplaidumu) pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o būtent netinkamai vykdė ATPK 248 ir 260 straipsnių nuostatas, pažeidė Instrukcijos 30.3 punkte, Klaipėdos AVPK viršininko 2009 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.6 punkte numatytus reikalavimus bei aplaidžiai vykdė tarnybines funkcijas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo N. V. skundą tenkino iš dalies.

Teismas aptarė bylos faktines aplinkybes ir nurodė, jog tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 p.).

Tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Tvarkos 3 p.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012).

Pasisakydamas dėl teisės pažeidimo elementų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad objektyviąją tarnybinio nusižengimo pusę sudaro Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas (Statuto 2 str. 6 d.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013). Teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-529/2014).

Rėmėsi ATPK 248, 260 straipsnio 1 dalimi, Pareigybės aprašymo 7.6 punktu, kuris nustato, kad Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis patrulis dirba su pristatytais asmenimis, atlieka jų kratą, priima paaiškinimus, pareiškimus, surašo administracinio teisės pažeidimo protokolus, daktiloskopuoja, fotografuoja, paima DNR, asmeniškai atsako už pristatytų asmenų daiktų saugumą, stebi sulaikytus asmenis; nesant operatyvaus valdymo skyriaus specialisto atlieka jo pareigas. Nurodė, kad minėtos teisės aktų nuostatos TP išvadoje yra nurodomos kaip tarnybinės atsakomybės pareiškėjui taikymo teisinis pagrindas, jomis iš esmės grindžiamas skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas teigė, jog tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta jokių duomenų apie jo netinkamą pareigų atlikimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 16 d. 1.44 val. į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas pristatyta neblaivi, administracinį teisės pažeidimą padariusi moteris, kuri asmens dokumentų su savimi neturėjo. Pareiškėjas nustatinėjo šios moters tapatybę. Nors tiesioginė pareiga surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę nėra numatyta pareiškėjo pareigybės aprašyme, tačiau tokia pareiga administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam asmeniui kyla iš ATPK 260 straipsnio nuostatų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio.

Teismas konstatavo, jog būtent tuo metu budėtojo funkcijas atlikusiam pareiškėjui pagal Instrukcijos 30.3 punktą ir Pareigybės aprašymo 7.6 punktą kilo pareiga nustatyti minėto asmens, kuris neturėjo jo tapatybę patvirtinančio dokumento, tapatybę. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas naudojosi iš registrų duomenų bazių gauta informacija. Paieškoje įvedant pristatytos moters vardą, pavardę, gimimo metus, kuriuos, anot pareiškėjo, ji pati nurodė, 1.48 val. pareiškėjas gavo asmens veido atvaizdo bei kitus anketinius duomenis.

Pagal šiuos duomenis jis surašė administracinio sulaikymo protokolą. Vėliau, pagal gautus duomenis peržiūrėjo artimųjų asmenų duomenis. Surašydamas 2014 m. vasario 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas vadovavosi minėtais iš registrų duomenų bazių gautais duomenimis. Pareiškėjas nurodė, kad abejonių dėl netinkamai nustatytos asmens tapatybės jam nekilo, nes moteris pagal registruose esančius duomenis atsakinėjo tiksliai į jo pateiktus klausimus, tačiau abejotina, kad pareiškėjas šiuos duomenis tikrino, nes visiškai nepažįstamas asmuo negalėjo tiksliai atsakyti į visus pateiktus klausimus, kurie užduoti pagal kito asmens duomenis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. II-95-158/2014 moteris, kuri pripažino, kad būtent ji 2014 m. vasario 16 d. 1.44 val. buvo pristatyta į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, teismo posėdžio metu nurodė, jog policijos pareigūnams ji pasakiusi tik vardą, pavardę, daugiau niekas neklausė jokių duomenų apie ją ir jos šeimą. Pareiškėjas, nustatęs asmens anketinius duomenis, pirmiausiai peržiūrėjo duomenų bazėje esančią fotonuotrauką, kurią atspausdino ir prijungė prie medžiagos, t. y. iš esmės vadovavosi asmens veido atvaizdo duomenimis, nors minėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. II-95-158/2014, kurioje buvo ginčijamas ne tam asmeniui surašytas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, teismo posėdžio metu pareiškėjas nepaneigė, tačiau ir negalėjo patvirtinti, jog salėje esanti moteris yra ta pati moteris, kuri 2014 m. vasario 16 d. 1.44 val. buvo pristatyta į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas.

Peržiūrėjus 2014 m. vasario 16 d. naktį minėtose patalpose fiksuotą vaizdo medžiagą, teigtina, jog pristatytoji moteris panaši į pareiškėjo iš registrų duomenų bazių gautą fotonuotrauką. Tikėtina, kad pareiškėjas, peržiūrėjęs fotonuotrauką, nusprendė, jog tai ta pati moteris ir tolimesnių veiksmų tapatybės nustatymui nebeatliko. Pareiškėjas registrų duomenų bazėse peržiūrėjo tik vieno asmens, kurio vardu prisistatė pristatytoji moteris, duomenis ir tik jo artimųjų duomenis – nesidomėjo nei kur moteris dirba, nei kitais duomenimis nepatikrino, ar duomenų paieškoje yra daugiau asmenų tokiu vardu ir pavarde. Teismas atkreipė dėmesį, kad moteris į policijos įstaigą pristatyta 1.44 val., policijos patruliai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog ji aplinkoje nesiorientavo, savarankiškai paeiti negalėjo, jai nustatytas 2.00 prom. girtumas. Tikėtina, kad moteris negalėjo tuo metu tiksliai ir aiškiai atsakyti į pareiškėjo pateiktus klausimus. Pristatytoji moteris išleista 4.00 val., administracinio teisės pažeidimo protokolas suformuotas 3.12 val., kai maždaug prieš 25 minutes moteriai nustatytas 2.00 prom. girtumas, todėl akivaizdu, kad su protokolu ji buvo supažindinta būdama neblaivi, duomenys pakartotinai netikrinti, tai reiškia, kad supažindinant su administracinio teisės pažeidimo protokolu asmens tapatybė pakartotinai netikslinta.

Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Esant situacijai, kai pareiškėjas ne pristatytam asmeniui, o kitam asmeniui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, akivaizdu, jog pareiškėjo veiksmai, t. y. iš registrų duomenų bazių gautų duomenų nesutikrinimas su be asmens dokumentų pristatytojo asmens nurodomais duomenimis ir įvertinus tai, jog į policijos komisariatą pristatytas asmuo buvo stipriai neblaivus ir nesiorientavo aplinkoje, prieštaravo ATPK 248 ir 260 straipsnių, Instrukcijos 30.3 punkto bei Pareigybės aprašymo 7.6 punkto reikalavimams. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo veika atitinka Statuto 2 straipsnio 6 dalyje numatytus tarnybinio nusižengimo požymius, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjui yra inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus jis turėjo įgalinimus veikti, pažeidimas, yra nurodyti veiksmai, kuriuos pagal teisės aktus jis privalėjo atlikti. Pareiškėjo neveikimas objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.

Pareiškėjas teigė, kad dėl jo veiksmų kitam asmeniui negalėjo kilti tam tikros neigiamos pasekmės dėl surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kadangi pareiškėjas pagal savo pareigines funkcijas neturi įgaliojimų nagrinėti administracinės teisės pažeidimo bylą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam asmeniui, tiek administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam asmeniui betarpiškai kyla pareiga nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1762/2014).

Tarp pareiškėjo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšis. Pareiškėjo pareigos nustatyti sulaikyto asmens tapatybę netinkamas atlikimas galėjo būti ne vienintelė neigiamas pasekmes sukėlusi priežastis, tačiau ji taip pat įtakojo pasekmių atsiradimą. Be to, iš tarnybinio nusižengimo sąvokos matyti, jog siekiant konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nėra būtina nustatyti, ar dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) atsirado neigiamos pasekmės. Pakanka nustatyti, jog pareiškėjas dėl savo kaltės neatliko savo kaip pareigūno pareigų, ar jas atliko netinkamai, ar pažeidė vidaus tarnybos tvarką.

Pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje tarnauja nuo 1991 m. spalio 1 d., dabartinėse pareigose – nuo 2012 m. sausio 5 d., drausminių nuobaudų neturi, yra nekonfliktiškas, korektiškas, draugiškas, sugebantis dirbti kolektyve, operatyvus, nurodymus vykdo gerai ir laiku.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kilusias pasekmes, kaltės formą ir tai, kad nenustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pareiškėjas neturi drausminių nuobaudų, seniai dirba vidaus tarnyboje, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Šiuo atveju pareiškėjui paskirtoji tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neadekvati vertinant jo padarytą tarnybinį nusižengimą, todėl keistina skundžiamo įsakymo dalis dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos pakeitimo švelnesne jos rūšimi – pastaba.

III. Pareiškėjas N. V. apeliaciniu skundu (b. l. 10–11) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visa apimtimi.

Apeliantas paaiškina, jog minėtos moters asmens tapatybę nustatė remdamasis iš registrų duomenų bazių gauta informacija. Pirmosios instancijos teismo abejonė, kad pareiškėjas, peržiūrėjęs fotonuotrauką, nusprendė, jog tai ta pati moteris ir tolimesnių veiksmų tapatybės nustatymui nebeatliko, yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui N. V. skirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog įvertinus bylos aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kilusias pasekmes, kaltės formą ir tai, kad nenustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pareiškėjas neturi drausminių nuobaudų, seniai dirba vidaus tarnyboje, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl pakeitė skundžiamo įsakymo dalį dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos pakeitimo švelnesne jos rūšimi – pastaba.

Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia kad minėtos moters asmens tapatybę nustatė remdamasis iš registrų duomenų bazių gauta informacija. Pirmosios instancijos teismo abejonė, kad pareiškėjas, peržiūrėjęs fotonuotrauką, nusprendė, jog tai ta pati moteris ir tolimesnių veiksmų tapatybės nustatymui nebeatliko, yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Statutas bei Tvarka.

Statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Statuto 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Už tarnybinius nusižengimus yra skiriama tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes (Statuto 26 straipsnis).

Tvarkos 3 punkte nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tvarkos 20 punktas nustato, kad „tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas <…>. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Taigi sprendžiat, ar skundžiamu įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Pareiškėjas neginčijo to fakto, jog paskiriant tarnybinę nuobaudą buvo atliktos visos privalomos, teisės aktuose numatytos procedūros, susijusios su nuobaudos paskyrimu, todėl teismas šiuo aspektu nepasisako.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

Kaip matyti iš TP išvados pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta dėl to, jog pareiškėjas netinkamai nustatė administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, nesilaikė nuostatų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymo tvarką, nesiaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pareiškėjas, turėdamas teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, šį procesinį veiksmą turėjo atlikti ne tik formaliai, bet ir įsitikinti savo veiksmų teisėtumu – įrašydamas žinias apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį turėjo pareigą nustatyti tikruosius teisės pažeidėjos duomenis, patikrinti ir pats įsitikinti asmens tapatybės tikrumu bei juos tinkamai užpildyti. TP išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas netinkamai vykdė ATPK 248 ir 260 straipsnių nuostatas, Instrukcijos 30.3 punkte, Pareigybės aprašymo 7.6 punkte numatytus reikalavimus bei aplaidžiai vykdė tarnybines funkcijas.

Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo veika atitinka Statuto 2 straipsnio 6 dalyje numatytus tarnybinio nusižengimo požymius, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjui yra inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus jis turėjo įgalinimus veikti, pažeidimas, yra nurodyti veiksmai, kuriuos pagal teisės aktus jis privalėjo atlikti. Pareiškėjo neveikimas objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.

Statuto 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų.

Pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d. charakteristikoje nurodyta, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje tarnauja nuo 1991 m. spalio 1 d., dabartinėse pareigose – nuo 2012 m. sausio 5 d., drausminių nuobaudų neturi, yra nekonfliktiškas, korektiškas, draugiškas, sugebantis dirbti kolektyve, operatyvus, nurodymus vykdo gerai ir laiku.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis ABTĮ 136 straipsnyje ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

Taigi, nors tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta teisėtai ir pagrįstai, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra per griežta.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo N. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė