AS-492-87-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-87/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00369-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Visagino savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja T. P. padavė skundą (b. l. 2-8) Panevėžio apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2013 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. ISS-(8.5)-2201, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr.39SD-/14.39.104/-1760; įpareigoti atsakovus patikslinti pareiškėjos naudojamo valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nekilnojamojo turto registre bei įpareigoti NŽT sudaryti su pareiškėja ne aukciono tvarka šio žemės sklypo nuomos sutartį 10 metų terminui; priteisti iš atsakovų pareiškėjos patirtus nuostolius, atsiradusius dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas sprendė, jog ginčas byloje kyla dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo procedūrų. Pažymėjo, jog žemės nuomos sutarties sudarymo, pasibaigimo pagrindai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso XXIX skyriaus nuostatomis. Nurodė, kad ginčas kyla iš žemės nuomos santykių, kuriuose atsakovas dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Darė išvadą, kad ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 dalies pagrindu kaip nepriskirtiną tam teismui. Nurodė, kad su tokiu skundu pareiškėja turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą nagrinėti.

Nurodo, kad teismui pareikšti du reikalavimai, iš kurių reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti NŽT ir NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus sprendimus. Tvirtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) byloje, kurioje ginčo esmė buvo tapati, 2013 m. vasario 21 d. nutartimi nusprendė, kad byla teisminga administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka, konstatavęs, jog ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas nurodė, jog žemės nuomos sutarties sudarymo, pasibaigimo pagrindai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso XXIX skyriaus nuostatomis. Pažymėjo, kad ginčas kyla iš žemės nuomos santykių, kuriuose atsakovas dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl sprendė, kad ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad nors valstybinės žemės nuoma yra civilinis sandoris, tačiau šiame ginče civiliniai teisiniai aspektai nėra dominuojantys. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja savo skundą grindžia Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų nesilaikymu. Tvirtina, jog atsakovas neatliko minėtose taisyklėse reglamentuotos viešojo administravimo procedūros, neparengė reikiamų dokumentų, neatliko kitų būtinų veiksmų, kurių metu įgaliotas viešojo administravimo subjektas nustato, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos valstybinės žemės nuomai. Taigi įvertinus skundo pagrindą, taip pat skundžiamų aktų turinį darytina išvada, jog ginčas šiuo atveju kyla dėl galimybės pagal specialius teisės aktus išnuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu vertinimo, bet ne dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Išdėstyta pozicija nuosekliai formuojama Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą byloje Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija „Smiltelė“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, 2012 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą byloje E. Ž. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo patikslinti kadastro duomenis bei žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais atlyginimo taip pat yra administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Taigi darytina išvada, kad keliamame ginče dominuoja administraciniai teisiniai aspektai, kurie šiuo atveju lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos panašaus pobūdžio bylose suformuotą praktiką, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Dėl šių priežasčių Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė